2023-12-13 Nr. AB-22192-3-61-3-07842-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2535-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07842-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. liepos 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 23S108787 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad nuo 2019 m. pradėjo veiklą žmogaus teisių srityje (duomenys neskelbtini). Dėl šios veiklos pareiškėjas patyrė didelį valdžios institucijų spaudimą ir persekiojimą, buvo apklausiamas, jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla, uždrausta išvykti iš šalies. Pareiškėjas 2019 m. kreipėsi į Europos Parlamento deputatą, kad apgintų jį prieš (duomenys neskelbtini) valdžią dėl persekiojimo. Kai buvo panaikintas draudimas išvykti, pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) (gavo leidimą laikinai gyventi), ten toliau tęsė žmogaus teisių gynimo veiklą, tačiau prasidėjus karui (duomenys neskelbtini), pasitraukė į (duomenys neskelbtini) ir atvyko į Lietuvą. Bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes mano, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla, taip pat pritaikytas areštas, namų areštas, pasižadėjimas neišvykti ar kita baudžiamojo persekiojimo forma, kadangi pareiškėjas remia Europos Sąjungos ir JAV paskelbtas sankcijas (duomenys neskelbtini), reiškia paramą (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėjas savo pasakojimui pagrįsti nurodė šiuos duomenis: 1) pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. pradėjo teisės gynėjo veiklą – socialiniuose tinkluose publikavo informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus, apie teisę į atvirą ir teisingą teismą, apie politinius persekiojimus, politinius kalinius; 2) dėl vykdomos žmogaus teisių gynėjo veiklos pareiškėjas buvo sulaikytas ir pristatytas į Policijos departamentą apklausai; 3) pareiškėjui dėl jo vykdomos žmogaus teisių gynėjo veiklos buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl dalyvavimo ekstremistinės organizacijos veikloje; 4) 2019 m. birželio mėn. pareiškėjui vykstant į (duomenys neskelbtini) (mokytis bei į Europos Tarybos parlamento asamblėjos konferenciją, į kurią jis gavo kvietimą) buvo sulaikytas oro uoste ir informuotas, kad jam draudžiama išvykti iš šalies; 5) 2019 m. rugpjūčio mėn. konferencijos metu pareiškėjas buvo sulaikytas, iš jo buvo atimtas telefonas, USB raktas, dokumentai, buvo atlikta krata jo namuose, kurios metu buvo paimtas prieglobsčio prašytojo nešiojamas kompiuteris, antras telefonas, plakatai, USB raktas, dokumentai. Įvertinęs šias aplinkybes atsakovas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, leidžiančios konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga dėl pareiškėjo publikacijų socialiniuose tinkluose jį identifikavo kaip keliantį valdžiai grėsmę bei turi tikslą ir motyvą nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, sulaikyti jį ir nubausti, jog nerasta duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas yra žurnalistas ar tinklaraštininkas, kritikuojantis (duomenys neskelbtini) valdžią, ir būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios.

2.3. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Open Dialogue Foundation“ raštas patvirtina, kad pareiškėjas yra vienas iš koordinatorių, atsakingų už žmogaus teisių stebėjimo grupę, kuri sistemingai seka ir fiksuoja taikių protestų dalyvių teisių, pilietinių laisvių ir politinių teisių pažeidimus (duomenys neskelbtini), dokumentuoja politines žmogžudystes ir kankinimus, taip pat asmenis, atsakingus už šiuos žmogaus teisių pažeidimus. Per paskutinius dvejus metus šios grupės žmogaus teisių gynėjai susidūrė su nuolatiniu politiniu persekiojimu dėl policijos pareigūnų, teisėjų ir prokurorų, kurie dalyvauja taikių (duomenys neskelbtini) piliečių politiniame persekiojime, demaskavimo.

2.4. Atsakovo teiginys, kad pareiškėjas jokių realių persekiojimo veiksmų būdamas (duomenys neskelbtini) 2020 m. nepatyrė, nėra reikšmingas, kadangi atsakovas neįvertino perspektyvinės pareiškėjo persekiojimo rizikos galimybės, tokiu būdu netinkamai kvalifikavo pabėgėlio statuso suteikimui reikšmingas aplinkybes.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas nurodė, kad vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, padarytos pagrįstos išvados, kad nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

5. Atsakovo teigimu, vertinant nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visumą, surinktos kilmės valstybės informacijos kontekstą, padarytos pagrįstos išvados, jog rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, atitinkamai pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta.

6. Atsakovas, atlikęs tyrimą, nustatė, kad nekyla jokių abejonių dėl pareiškėjo, kaip žmogaus teisių gynėjo, veiklos, tačiau jo įrašai viešojoje erdvėje nėra antivalstybinio pobūdžio, nepasižymi neapykantos kurstymu, vyriausybės pareigūnų įžeidimais, separatizmo ar terorizmo skatinimu, taip pat raginimų organizuoti ar dalyvauti mitinguose ar protestuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, pagal kilmės valstybės informaciją, nelaikytina, kad (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos persekioja visus žmogaus teisių gynėjus. Taigi vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nepateikta duomenų, kad pareiškėjas buvo patraukęs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos organų dėmesį dėl žmogaus teisių aktyvisto veiklos, nenustatyta, kad buvo persekiojamas dėl šios veiklos.

7. Atsakovas pažymėjo, kad dėl įtarimų dalyvaujant D. K. (duomenys neskelbtini) judėjime (toliau – ir DKP) pareiškėjo atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau pareiškėjo statusas pasikeitė į liudytojo su teise į gynybą statusą, o byla nepasiekė teismo, be to, pareiškėjas buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo išduotas naujas pasas, o gavęs naują pasą, pareiškėjas netrukdomai išvyko iš (duomenys neskelbtini) per oro uostą, Interpolo duomenų bazėje nėra duomenų apie pareiškėjo paiešką, taigi nėra duomenų, pagrindžiančių, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos turėtų tikėtinų motyvų ir tikslų siekti persekioti pareiškėją, jį sulaikyti ir nubausti. Baudžiamoji byla buvo inicijuota ne dėl pareiškėjo vykdomos žmogaus teisių gynimo veiklos, o dėl dalyvavimo uždrausto ekstremistinio DKP nesankcionuotose eitynėse, atitinkamai buvo sulaikytas oro uoste, nes minėtu laikotarpiu jam buvo taikytos kardomosios priemonės.

8. Atsakovo vertinimu, (duomenys neskelbtini) tarptautinio žmogaus teisių ir teisinės valstybės biuro, visuomeninio fondo „(duomenys neskelbtini)“ vadovės rašte pateikta subjektyvi jos nuomonė dėl pareiškėjo persekiojimo grąžinimo atveju, nepateikiant tai pagrindžiančios informacijos ir įrodymų.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą; panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 23S108787 ir įpareigojo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo D. K. (D. K.) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

10.1. Pareiškėjas 2022 m. kovo 15 d. pateikė prieglobsčio prašymą. 2022 m. kovo 20 d. atlikta pareiškėjo apklausa.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausos Migracijos departamente bei teismo posėdžio metu bei Migracijos departamento surinktą informaciją ir pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, sutiko su pareiškėju, jog atsakovas nepagrįstai darė skubotą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Be to, atsakovas neturėjo dalies duomenų skundžiamo sprendimo priėmimo metu, kuriuos pareiškėjas pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu.

12. Teismas vertino, kad atsakovas neatsižvelgė individualias pareiškėjui kylančias grėsmes kilmės šalyje grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai atsakovas nepagrįstai, tinkamai neišanalizavęs individualios pareiškėjo situacijos, darė išvadą, jog pareiškėjo įrašai socialiniuose tinkluose nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas galėtų patraukti šalies teisėsaugos organų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip „priešą“ ar „grėsmę“ (duomenys neskelbtini) valdžiai, kad pareiškėjas būtų (duomenys neskelbtini) valdžios ar teisėsaugos akiratyje. Teismo vertinimu, atsakovas nesilaikė nustatyto reikalavimo atliekant tyrimą visapusiškai įvertinti ir atsižvelgti į prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, iki išvykimo iš kilmės šalies patirtus iš valstybės institucijų poveikius.

13. Atsižvelgdamas į atsakovo nustatytą kilmės valstybės informaciją, jog 2022 m. vyko masiniai protestai, į kuriuos valdžios institucijos reagavo vykdydamos pilietinės visuomenės persekiojimą, pareiškėjo teiginius bei pareiškėjo pateiktuose žmogaus teisių apsaugos organizacijų raštuose nurodomą informaciją, jog šalyje įvykdytos reformos nepagerino žmogaus teisių apsaugos šalyje, situacija netgi pablogėjo (ką iš dalies tvirtina ir pareiškėjo su skundu teismui pateikti laiškai iš įvairių žmogaus teisių gynimo organizacijų ar politinių veikėjų), teismas vertino, jog atsakovas išvadas apie pastaruoju metu pagerėjusią žmogaus teisių apsaugos padėtį padarė nesurinkęs išsamios naujausios informacijos apie žmogaus teisių apsaugos padėtį pareiškėjo kilmės šalyje, nepašalino prieštaravimų tarp pareiškėjo pateiktos informacijos ir atsakovo surinktos informacijos (pareiškėjui ir žmogaus teisių organizacijoms teigiant, jog šalyje dažnas žmogaus teisių gynėjų persekiojimas, o atsakovui vertinant, jog buvo tik pavieniai persekiojimo atvejai, neaktualūs pareiškėjo atžvilgiu). Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo nepakankami pareiškėjo prieglobsčio prašymui tinkamai išnagrinėti, kadangi surinkti duomenys iš esmės atspindi kilmės šalies situaciją iki 2022 m. masinių protestų, be to, surinktų duomenų pagrindu nėra galimybės įvertinti pareiškėjui kylančios individualios grėsmės, atsižvelgiant į jo profilį (aktyvus žmogaus teisių gynėjas, bendradarbiaujantis su užsienio žmogaus teisių gynimo organizacijomis, ES institucijomis, remiantis tarptautines sankcijas (duomenys neskelbtini) dėl žmogaus teisių pažeidimų, priklauso žmogaus teisių gynėjų monitoringo grupei (duomenys neskelbtini), o taip pat yra asmuo remiantis tarptautines sankcijas (duomenys neskelbtini) dėl paramos (duomenys neskelbtini), bei teikiantis informaciją, reikalingą nustatyti dėl karo prieš (duomenys neskelbtini) taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog atlikdamas tyrimą atsakovas nesurinko tikslios, naujausios ir visapusiškos informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę pagal prieglobsčio prašyme nurodytus motyvus, atitinkamai klaidingai vertino prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje kylančią individualią persekiojimo riziką.

III. 14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas buvo persekiojamas dėl vykdomos žmogaus teisių gynimo veiklos. Pareiškėjas buvo grįžęs į kilmės valstybę, kur jam buvo išduotas naujas pasas, o gavęs asmens dokumentą pareiškėjas netrukdomai išvyko iš (duomenys neskelbtini) per oro uostą.

15.2. Atsakovo sprendimas grindžiamas visos reikšmingos informacijos įvertinimu, taip pat perspektyviniu vertinimu. Tyrimo metu nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją ir jį sulaikyti.

15.3. Teismo sprendime nenurodyta, kokios aktualios kilmės valstybės informacijos atsakovas nesurinko.

15.4. Teismas nepagrįstai suteikė pernelyg didelę reikšmę pareiškėjo pateiktiems papildomiems įrodymams.

16. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

17. Pareiškėjo vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios informacijos apie pareiškėjo individualias aplinkybes. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo, kaip aktyvaus žmogaus teisių gynėjo, veikla bei veikla internetinėje erdvėje yra pakankamas pagrindas pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

18. Bylos dalykas – Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį.

19. Atsakovo Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo sąlygų ir 87 straipsnyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

20. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą konstatavęs, kad atlikdamas tyrimą atsakovas nesurinko tikslios, naujausios ir visapusiškos informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę pagal prieglobsčio prašyme nurodytus motyvus, atitinkamai klaidingai vertino prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje kylančią individualią persekiojimo riziką.

21. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, kad tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, patvirtinančios aplinkybes, kad pareiškėjas buvo persekiojamas dėl vykdomos žmogaus teisių gynimo veiklos. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas buvo grįžęs į kilmės valstybę, kur jam buvo išduotas naujas pasas, o gavęs asmens dokumentą pareiškėjas netrukdomai išvyko iš (duomenys neskelbtini) per oro uostą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

24. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

25. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

26. Nustatyta, kad pareiškėjui D. K. buvo inicijuotas baudžiamosios bylos iškėlimas dėl įtarimų dalyvaujant uždrausto ekstremistinio D. K. (duomenys neskelbtini) nesankcionuotose eitynėse. Šios baudžiamosios bylos tyrimo metu vykusių apklausų metu pareiškėjas nepripažino savo dalyvavimo (duomenys neskelbtini), kitais įrodymais ši aplinkybė nebuvo nustatyta, todėl įtarimui nepasitvirtinus, D. K. procesinė padėtis buvo pakeista į liudytojo su teisę į gynybą, o jo atžvilgiu iškelta byla nutraukta. Vykstant tyrimui, D. K. buvo taikomos kardomosios priemonės (draudimas išvykti), atliktos kratos. Pasibaigus tyrimui, 2019 m. rugpjūčio 18 d. jis be jokių kliūčių išvyko iš šalies, o 2020 m. laisvai atvyko į (duomenys neskelbtini) ir nekliudomai gavo naują (duomenys neskelbtini) pasą. Nepaisant to, kad pareiškėjas aktyviai dalinosi savo Facebook paskyroje įrašais, vaizdais, vaizdo įrašais, dalyvavo atviruose teismo posėdžiuose, stebint žmogaus teisių pažeidimus, bendradarbiavo su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, ginančiomis žmogaus teises, tačiau nepateikė duomenų, kad buvo patraukęs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos organų dėmesį būtent dėl nurodytų priežasčių, t. y. dėl savo, kaip žmogaus teisių (duomenys neskelbtini) gynėjo, veiklos, o tyrimo metu informacijos, patvirtinančios, kad prieglobsčio prašytojas buvo persekiojamas dėl vykdomos žmogaus teisių gynimo veiklos taip pat nebuvo rasta. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jis buvo persekiojamas kilmės valstybėje valdžios institucijų dėl savo laisvai reiškiamos pilietinės pozicijos ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog pareiškėjas, 2020 m., gyvendamas užsienyje ir nepaisant toliau vykdomos žmogaus teisių gynimo veiklos už (duomenys neskelbtini) ribų (pasak pareiškėjo, veiklą žmogaus teisių srityje jis pradėjo 2019 m., 2019 m. buvo vykdoma jo apklausa, inicijuota baudžiamoji byla ir kt.), grįžo į kilmės valstybę, kur jam buvo išduotas naujas pasas, o gavęs naują pasą, pareiškėjas netrukdomai išvyko iš (duomenys neskelbtini) per oro uostą (pareiškėjo vykimas į (duomenys neskelbtini) 2020 m., kreipimasis dėl paso, paso išdavimas ir netrukdomas išvykimas iš (duomenys neskelbtini)), kontekste su kitomis aplinkybėmis (kad 2019 m. jam taikytos priemonės buvo atšauktos) suponuoja išvadą, kad prieglobsčio prašytojas nėra (duomenys neskelbtini) valdžios ar teisėsaugos akiratyje ir pareiškėjui nekyla reali persekiojimo grėsmė. O papildomuose pareiškėjo paaiškinimuose į apeliacinį skundą nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas prieš vykdamas į (duomenys neskelbtini) 2020 m. užsitikrino tiek Europos Sąjungos atstovų, tiek kitų nevyriausybinių organizacijų paramą tuo atveju, jeigu jis būtų sulaikytas, nes 2019 m. pareiškėjui iš esmės buvo leista išvykti iš šalies tik dėl tarptautinių institucijų ir organizacijų spaudimo (duomenys neskelbtini) vyriausybei bei jos baimės sugadinti savo tarptautinę reputaciją, stokoja pagrįstumo bei nepaneigia anksčiau prieitų teismo išvadų.

28. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas nesivadovavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuota praktika byloje C-151/22 dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva) 10 straipsnio 1 dalies e punkto ir 2 dalies aiškinimo, jog tam, kad prašytojo pažiūros, įsitikinimai ar tikėjimas, jo kilmės šalyje dar nekėlę galimų persekiojimo vykdytojų įtarimų, galėtų patekti į sąvoką „politinės pažiūros“, pakanka, kad šis prašytojas tvirtintų turintis ar reiškiantis tokias pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė neturi įtakos vertinant prašytojo baimės būti persekiojamam dėl tokių politinių pažiūrų pagrįstumą.

29. Kaip nurodoma jau aptartame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo byloje C-151/22 45 punkte, „<...> siekdamos nustatyti, ar prašytojas pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų, visų pirma tų, kurias jam gali priskirti potencialūs persekiojimo vykdytojai jo kilmės šalyje, valstybių narių kompetentingos institucijos turi visapusiškai ir nuodugniai išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias konkrečiai su prašytojo asmenine padėtimi ir bendra jo kilmės šalies situacija, be kita ko, politiniu, teisiniu, teismų, istoriniu ir sociokultūriniu aspektais“.

30. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo aplinkybių dėl pareiškėjo, kaip žmogaus teisių gynėjo veiklos (duomenys neskelbtini), individualiai vertino pareiškėjo reiškiamas politines pažiūras, taip pat ir jau išvykus jam iš kilmės šalies, atsižvelgė į jo politinių pažiūrų tvirtumą, tačiau vadovaujamasis pagrįstos tikimybės principu, t. y., jog nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 97 ir 99 p.), nenustatė pareiškėjo nurodomos baimės būti persekiojamam ateityje pagrįstumo.

31. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Migracijos departamento išvados apie situaciją kilmės valstybėje, t. y., kad 2022 m. situacija (duomenys neskelbtini) yra pasikeitusi: įsteigtos tokios vyriausybinės žmogaus teisių institucijos, kaip Prezidento žmogaus teisių komisija, Žmogaus teisių komisaras (ombudsmenas), kontrolierius; 2022 m. ombudsmenas bendradarbiavo su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, susitiko su vyriausybės pareigūnais dėl žmogaus teisių pažeidimų, lankėsi tam tikruose objektuose (pvz., kariniuose daliniuose ir kalėjimuose); paskelbė tyrimų rezultatus ir kt., paremtos aktualia informacija surinkta iš daugelio šaltinių, t. y. Freedom House, Amnesty International, RadioFree Europe, Human Rights Watch, Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento, daugybės žiniasklaidos priemonių (BBC, DW, NY times ir kt.). Pateikti šaltiniai tarpusavyje neprieštarauja ir yra darnūs, todėl pirmosios instancijos išvada dėl jos nepakankamumo ir aktualumo trūkumo vertinama kritiškai, kaip teisiškai nepagrįsta.

32. Teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų pagrindu, vadovaudamasi aktualiu anksčiau išdėstytu šiam ginčui teisiniu reguliavimu, neturi pagrindo teigti, kad atsakovas neatliko individualios perspektyvinės pareiškėjo situacijos vertinimo, o susikoncentravo į praeities įvykius, todėl šie pareiškėjo argumentai vertinami kritiškai ir yra atmetami. Taip pat teismas nesivadovauja cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2847-520-2022, nes joje nurodytos aplinkybės yra netapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms.

33. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalimi, kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atlikdamas įrodymų tyrimą dėl situacijos kilmės valstybėje tinkamo įvertinimo, pareiškėjo pateiktiems papildomiems įrodymams nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją vertę nei oficialiems šaltiniams, pastarųjų neanalizuodamas ir nevertindamas bei dėl šių priežasčių priėjo prie nepagrįstų išvadų.

35. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.

36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

37. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Migracijos departamento apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – atmesti pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė