Legislator Case Law & Legislation
bcc5a520-0e89-4c8e-a694-8574de8ffe01 AI generated

bcc5a520-0e89-4c8e-a694-8574de8ffe01 · Kauno apygardos teismas

Case Number bcc5a520-0e89-4c8e-a694-8574de8ffe01
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

E. S. nuteistas už tai, kad padarė nukentėjusiajam A. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ Å¡iomis aplinkybėmis, t. y., 2018 m. vasario 8 d. apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g., prie žiedinės sankryžos dėl asmeninių paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam A. K. vienÄ smÅ«gį peiliu į pilvÄ ir dėl durtinės-pjautinės pilvo žaizdos su žarnų pasaito, plonžarnių ir skersinės žarnos sužalojimo, kairio Å¡lapimtakio sužalojimo nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Legislator headnote

AI generated

bcc5a520-0e89-4c8e-a694-8574de8ffe01 · Kauno apygardos teismas: Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-719-579/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06692-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo E. S. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiajam A.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuota, įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , nuo 2018 m. vasario 9 d. IÅ¡ nuteistojo E. S. priteista 4817 (keturi tÅ«kstančiai aÅ¡tuoni Å¡imtai septyniolika) eurų 69 centai Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo A. K. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo E. S. nukentėjusiajam A. K. priteista 200 (du Å¡imtai) eurų turtinei žalai atlyginti bei 3000 (trys tÅ«kstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. S. nuteistas už tai, kad padarė nukentėjusiajam A. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ Å¡iomis aplinkybėmis, t. y., 2018 m. vasario 8 d. apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) g., prie žiedinės sankryžos dėl asmeninių paskatų tyčia sudavė nukentėjusiajam A. K. vienÄ smÅ«gį peiliu į pilvÄ ir dėl durtinės-pjautinės pilvo žaizdos su žarnų pasaito, plonžarnių ir skersinės žarnos sužalojimo, kairio Å¡lapimtakio sužalojimo nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendį, suÅ¡velninant paskirtÄ bausmę ir sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį. 2.1. Skunde teigiama, kad nusikaltimÄ Ä¯takojo apsvaigimas nuo alkoholio, nukentėjusiojo reikalavimai atlyginti žalÄ už telefonÄ . Nuteistasis nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl kilusių pasekmių, tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ .

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

4. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę, ar tinkamai nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis.

6. Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmę už jo padarytÄ nusikaltimÄ , įvertino padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , nusikalstamos veikos stadijÄ , nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. Teismo iÅ¡vados dėl bausmės skyrimo pagrįstos iÅ¡samiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukÅ¡tesnės instancijos teismas su jomis visiÅ¡kai sutinka. E. S. padarė sunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ . Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. S. teisiamas jau ne pirmÄ kartÄ . Jo veiksmuose dominuoja turtinio ir smurtinio pobÅ«džio nusikaltimai. Nuteistajam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Dabartinį sunkų nusikaltimÄ padarė praėjus tik keturiems mėnesiams po tai, kai buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų atlikęs jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę, baudžiamosios bylos, kurioje buvo kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nagrinėjimo metu (Å¡iuo metu nuosprendis dėl Å¡ios veikos padarymo jau yra įsiteisėjęs).

Å ie duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. E. S. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar bÅ«damas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, iÅ¡vadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Eilę kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymÄ . Sutiktina su apelianto teiginiais, kad įtakos jo nusikalstamam elgesiui galėjo turėti tai, jog jis užaugo be Å¡eimos, jam nėra įskiepytos bendražmogiÅ¡kos vertybės, tačiau tokia aplinkybė visgi nėra pagrindas Å¡velninti paskirtÄ bausmę, kadangi nuteistojo elgesys rodo, kad jis nededa net menkiausių pastangų tam, kad pasitaisytų.

Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ . Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė Å¡iek tiek mažesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, Å¡i bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3.

Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , ji nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas byloje teisingai iÅ¡sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam A. K. atlyginimo.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

10. Ä®vertinusi visas Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam A. K. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymo taikymo aspektu neturtinės žalos dydžio suma nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panaÅ¡iose bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo pagrindo nėra.

11. Nukentėjusysis A. K. buvo pareiÅ¡kęs 5 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , E. S. padarytÄ veikÄ ir jos pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti, teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga suma bus 3 000 eurų. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas, bei nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį Å¡ioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Tai pirmosios instancijos teismo iš esmės ir buvo įvertinta.

12. Å ioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo A. K. sveikata sunkiai buvo sutrikdyta E. S. peiliu smÅ«giavus jam į pilvÄ . Dėl Å¡io fizinio poveikio nukentėjusiajam buvo padaryta durtinė – pjautinė pilvo žaizda su žarnų pasaito, plonžarnių ir skersinės žarnos sužalojimu, kairio Å¡lapimtakio sužalojimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. K. dėl patirto sužalojimo buvo hospitalizuotas, operuotas, dvi savaites gydėsi chirurgijos skyriuje, vėliau gydymas buvo tęsiamas ambulatoriÅ¡kai.

Paties nukentėjusiojo aiÅ¡kinimu, jis patyrė didelį skausmÄ , nepatogumus, jam sunku eiti į tualetÄ ir atlikti gamtinius reikalus. Dėl patirtų sužalojimų negali gyventi pilnavertiÅ¡ko gyvenimo, sportuoti. Taigi, kaip matyti, dėl nuteistojo E. S. smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , diskomfortÄ , nepatogumus, tam tikrus iÅ¡gyvenimus, jam buvo reikalinga operacija. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmus iÅ¡provokavo nukentėjusiojo priekaiÅ¡tai dėl pagrobto telefono, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

A. K. apeliacinės instancijos teisme paneigė tokį nuteistojo aiÅ¡kinimÄ . Be to, pažymėtina, kad tai nėra dingstis smurtauti.

13. Esant pirmiau nustatytoms ir iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už patirtas skriaudas, taip pat į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nuteistojo E. S. veiksmais, kas teisinėje praktikoje pripažįstama, jog tokiu bÅ«du yra padaroma kur kas didesnė žala, teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ netinkamai taikė įstatymÄ , nustatantį neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ar pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimÄ .

PrieÅ¡ingai, apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų, įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. Konstatuotina, jog tokiu bÅ«du bus pasiekta protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ , tuo nenukrypstant ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Todėl tenkinti apeliacinio skundo reikalavimÄ ir keisti nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos, nėra pagrindo.

14. Ä®vertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo E. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, iÅ¡ esmės visi jame dėstomi argumentai jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant nuosprendį.

15. Tačiau Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant nuteistajam už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirtÄ bausmę, jÄ Ä¯vardijant žodžiais, padaryta klaida: nurodyta 4 (vieneriems), o turi bÅ«ti 4 (ketveriems). BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę iÅ¡spręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas iÅ¡sprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o 2 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę priimti sprendimus dėl klaidingai nuosprendyje užraÅ¡yto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat raÅ¡ybos ir aritmetinių klaidų iÅ¡taisymo ir kitokių netikslumų.

Užtikrinant proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ Å¡i klaida iÅ¡taisoma priimant sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme, o ne nuosprendžio vykdymo stadijoje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡taisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ ir už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ skirtos bausmės dydį vietoje „4 (vieneriems) metams 6 mėnesiams“, nurodyti „4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams“ Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė