bcc5561a-5f84-494e-a56e-cebd49ef6fc7 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-345-856/2022 Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.1.5; 3.4.5.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 20 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrui, iÅ¡vadÄ teikianti institucija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pateiktu pareiÅ¡kimu prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) neveiksniu ir ribotai veiksniu Å iaulių teismo psichiatrijos komisijos nustatytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

2. PareiÅ¡kėjas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pateiktu pareiÅ¡kimu dėl pareiÅ¡kimo reikalavimų patikslinimo prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, bei asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgÅ«džių sritis; ir prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiÅ«ros sritis; darbo teisinių santykių sritis;

Å¡eimos santykių sritis; socialinių paslaugų sritis; gebėjimo kreiptis į teismÄ ar vieÅ¡ojo administravimo institucijas sritis.

3. PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra orientuotas laike, vietoje ir savyje, jis gali atsakyti į paprastus klausimus, tačiau į sudėtingesnius klausimus neatsako. Jis vis kartoja tÄ pačiÄ frazę „žinojau, bet neatsimenu“. (duomenys neskelbtini) konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, kuris apriboja galimybę jam orientuotis, integruotis, bÅ«ti ekonomiÅ¡kai savarankiÅ¡ku, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. (duomenys neskelbtini) negali savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi, tinkamai realizuoti savo teisių ir vykdyti pareigų valstybės bei savivaldybės institucijose, pats savarankiÅ¡kai negali priimti sprendimų beveik visose turtinių santykių srityse.

Tik vienoje turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, jis iš dalies gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Kitose turtinių santykių srityse prašo pripažinti neveiksniu. Iš asmeninių neturtinių santykių sričių (duomenys neskelbtini) iš dalies gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti tik savitvarkos įgūdžių srityje. Kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl jis turi būti pripažintas neveiksniu.

4. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašė pripažinti jį veiksniu. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nereikia pagalbos, jis viskÄ gali pats padaryti. Norėtų gyventi pas tėvelius. (duomenys neskelbtini) auklėtoja pasako, kada bÅ«na generalinė tvarka, tada pasako eiti nusimaudyti, pasikeisti drabužius. Jis pats tvarkosi savo kambarį: plauna grindis, valo dulkes, pakeičia patalynę. Kada reikia tai daryti, pasako auklėtoja. Apsipirkti jis eina su auklėtoja. (duomenys neskelbtini) eidavo apsipirkti vienas. Tada auklėtoja užraÅ¡ydavo, kokius produktus pirkti. Lauke jis grėbė lapus, kasė sniegÄ . Informacijos ieÅ¡ko internete. Jis turi neįgalumÄ . Dėl kokios ligos jis žinojo, bet neprisimena. Su auklėtoja važiuoja pas gydytojÄ . Vakare 9 valandÄ jis nueina pasiimti vaistus. Vitaminus geria pats savarankiÅ¡kai. Auklėtoja padeda iÅ¡siskalbti drabužius, pasako, kÄ reikia gaminti valgyti. Jis nori gyventi (duomenys neskelbtini), nusipirkti dviejų kambarių butÄ .

5. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini)atstovas sutiko su prokuroro pareiÅ¡kimu. Atstovas nurodė, kad dėl neveiksnumo nustatymo (duomenys neskelbtini)yra medicininis kriterijus, nes jam nustatyta psichikos liga, bei yra juridinis kriterijus. (duomenys neskelbtini) daug kÄ gali suprasti, tačiau nėra sugebėjimo valdyti savo veiksmus. (duomenys neskelbtini)pripažinimas neveiksniu, dalyje sričių ribotai veiksniu, bus jam pagalba, o ne pakenkimas, kaip nurodo (duomenys neskelbtini).

6. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) su pareiÅ¡kimu nesutiko. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini)yra nustatytas neįgalumas, jam nustatyta diagnozė, bet tai nereiÅ¡kia, kad (duomenys neskelbtini) yra neveiksnus. (duomenys neskelbtini) yra jo sÅ«nus, tai reiÅ¡kia, kad tėvai žino apie savo vaikÄ daugiau nei darbuotojos (liudytojos). Viena darbuotoja aiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) moka skalbti su skalbimo maÅ¡ina, kita darbuotoja sakė, kad nemoka. (duomenys neskelbtini) nori gyventi su tėveliais. (duomenys neskelbtini) pats sugebėjo pasidaryti „banko iÅ¡raÅ¡Ä â€œ, atsiskaityti banko kortele, su kompiuteriu sugeba sudėtingiausius dalykus, klausosi muzikos.

Jis rodo iniciatyvÄ , net vienÄ kartÄ pats, savo noru buvo išėjęs į laukÄ . Darbuotojos jam padeda, tačiau jam to nereikia. Jis pats gali viskÄ pasidaryti. (duomenys neskelbtini) prasčiau pavalo grindis ir reikia pervalyti, tai nereiÅ¡kia, kad jis yra neveiksnus. Ekspertė rėmėsi socialinių darbuotojų parodymais, o Å¡ie parodymai yra neteisingi, nes prieÅ¡ jį yra nusistačiusios socialinės darbuotojos ir (duomenys neskelbtini), dėl kurios veiksmų jie buvo parašę skundus. Darbuotojos apkalba vaikÄ ir vaiko tėvus. (duomenys neskelbtini) gali savarankiÅ¡kai gyventi, jis viskÄ moka pats.

Jam tik trÅ«ksta informacijos. O informacijÄ jis gali susirasti internete arba gali pasiklausti tėvelių. SÅ«nus yra gabus ir gali viskÄ iÅ¡mokti. Prokurorė yra nusistačiusi prieÅ¡ jo sÅ«nų, be to, prokurorė ir advokatas gauna algÄ iÅ¡ valstybės, todėl vienas kitam pritaria, socialinių paslaugų centrui galimai yra naudinga turėti savo namuose (duomenys neskelbtini), nes jie nuskaičiuoja 80 procentų sÅ«naus pajamų.

7. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji palaiko savo vyro (duomenys neskelbtini) pozicijÄ , prašė palikti jos sÅ«nų veiksniu. Teismo posėdžio metu ji paaiÅ¡kino, kad sÅ«nų (duomenys neskelbtini) paėmė iÅ¡ jų namų nuo 17 metų. Su sÅ«numi bendrauja kasdien pokalbiais telefonu ir naudojant vaizdÄ . SÅ«nui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas tuo metu, kai jau sÅ«nus su jais nebegyveno. (duomenys neskelbtini) baigė 12 klasių, jis įstojo į profesinę mokyklÄ , įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę.

Kol sÅ«nus gyveno kartu, jis mokėto gaminti maistÄ , įjungti skalbyklę. SÅ«nus gali gyventi savarankiÅ¡kai. Jis galėtų patarimo pasiklausti tėvelių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mai (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino – pripažino (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, bei asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgÅ«džių sritis; pripažino (duomenys neskelbtini) neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiÅ«ros sritis; darbo teisinių santykių sritis;

Å¡eimos santykių sritis; socialinių paslaugų sritis; gebėjimo kreiptis į teismÄ ar vieÅ¡ojo administravimo institucijas sritis.

9. Teismas nurodė, kad 2022-02-23 suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiuntė teismui elektroninį laiÅ¡kÄ , prie kurio pridėjo (duomenys neskelbtini) vardu pasiraÅ¡ytÄ rankraščio (3 lapai) kopijÄ , datuotÄ 2022-02-22, ir tos pačios dienos spausdintÄ tekstÄ , kurį „surašė ir tvirtina (duomenys neskelbtini)“. Vertindamas Å¡iuos kartu pateiktus raÅ¡tus teismas sprendė, kad kyla abejonės, jog pats (duomenys neskelbtini) sukÅ«rė šį raÅ¡tÄ , nes jis nekalba tokiais gana ilgais sakiniais, jis nevartoja tokių iÅ¡sireiÅ¡kimų, pavyzdžiui kaip „negaliu integruotis į visuomenę“ ir kt.

Tuo labiau, kad abiejuose raÅ¡tuose yra vienodų iÅ¡sireiÅ¡kimų („aÅ¡ nenoriu, kad mane globotų savivaldybė arba valstybinė įstaiga, arba svetimi žmonės“; „(duomenys neskelbtini) nenori, kad jį globotų savivaldybė arba valstybinė įstaiga, arba svetimi žmonės“), kurie sudaro pagrindÄ spręsti, kad Å¡iuos abu raÅ¡tus galimai sukÅ«rė tas pats asmuo, o (duomenys neskelbtini) tik perrašė tekstÄ savo ranka. Teismas nurodė, kad Å¡ias abejones patvirtina liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai, kad (duomenys neskelbtini) paprašė popieriaus lapų ir pasakė, kad tėvelis atsiuntė tekstÄ , kurį (duomenys neskelbtini) reikia perraÅ¡yti.

Teismas vertino, kad šis (duomenys neskelbtini) rankraštinis tekstas nepaneigia medicinos darbuotojų įrašų, ekspertų išvadų, paties (duomenys neskelbtini) atsakymų į klausimus žodžiu, liudytojų parodymų. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl (duomenys neskelbtini) sugebėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, nesiremia šiuo raštu.

10. Teismas nurodė, kad suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kinimai, kad jų sÅ«nus (duomenys neskelbtini) viskÄ supranta, viskÄ moka ir viskÄ sugeba pasidaryti pats, o tik globos institucijų darbuotojai (duomenys neskelbtini) iniciatyvÄ slopina, nėra paremti jokiais įrodymais. PrieÅ¡ingai, globos įstaigos atstovas (duomenys neskelbtini) ir liudytojos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) pats niekada nerodo iniciatyvos (iÅ¡skyrus dėl žaidimo kompiuteriu), jam reikia patarti, paraginti atliekant bet kokį veiksmÄ tvarkantis ar pasiimant maistÄ .

Å ių parodymų nepaneigia tas vienas kartas, kai porÄ dienų prieÅ¡ kovo 15 dienos teismo posėdį (duomenys neskelbtini) pats vienas išėjo į laukÄ ir vaikščiojo aplink namÄ . Å iuo išėjimu į laukÄ remiasi (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad vienÄ kartÄ jo sÅ«nus savarankiÅ¡kai buvo išėjęs į laukÄ . Dėl to, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) tÄ kartÄ išėjo į kiemÄ ne savo iniciatyva, o paragintas tėvų.

11. Teismas suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) keliamas versijas, jog globos institucijų darbuotojai, siekdami, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų pripažintas neveiksniu, siekia pakenkti (duomenys neskelbtini)ir jo tėvams, kad globos institucijos, kuriose gyvena (duomenys neskelbtini), siekia naudos, atmetė kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Globos įstaigose yra rÅ«pinamasi neįgaliaisiais, jie visiÅ¡kai iÅ¡laikomi, (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimai buvo nustatyti ne vienoje gydymo įstaigoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra pateikiama neteisinga informacija apie (duomenys neskelbtini) sveikatos bÅ«klę ar suvokimÄ . Teismas vertino, kad tarp liudytojų parodymų nėra esminių skirtumų, jos abi teigė, kad (duomenys neskelbtini) yra mokomas naudotis skalbimo maÅ¡ina ir yra pramokęs ja naudotis.

12. Teismas nurodė, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atsakymų į klausimus apie jo pajamas, iÅ¡ kur ir kiek gauna, apie turimus sutaupytus pinigus, apie jo iÅ¡sakytÄ norÄ pirkti (duomenys neskelbtini) butÄ , matyti, kad jis visiÅ¡kai nežino pinigų vertės. (duomenys neskelbtini) nežino, kas yra kilnojamasis, nekilnojamasis turtas ir kt. Liudytojos patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) parduotuvėje renkasi prekes nevertindamas kainų ir turimų pinigų kiekio. (duomenys neskelbtini) geba naudotis elektronine bankininkyste, bankomatu, tačiau jam sunku nuspręsti dėl pinigų sumos, kuriÄ turi pasiimti iÅ¡ bankomato.

Tam reikalingas pakartotinis patarimas (liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai). Iš visų pasisakymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) su nedidele pagalba geba apsipirkti maisto prekių parduotuvėje. Remdamasis visais byloje surinktais įrodymais teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini)geba techniškai atlikti paprastus veiksmus, turi žinių, tačiau yra sutrikusi jo valia ir jis negeba žinių panaudoti. Teismas sprendė, kad dėl nustatyto psichikos sutrikimo iš visų turtinių santykių sričių tik vienoje srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, (duomenys neskelbtini) iš dalies geba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, kitose turtinių santykių srityse jis negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

13. Teismas, spręsdamas dėl asmeninių neturtinių teisių ribojimo (duomenys neskelbtini), atsižvelgė į tai, kad jis yra patiklus, lengvai pasiduoda kitų asmenų įtakai, todėl juo gali pasinaudoti kiti asmenys bei kai kurios asmeninės neturtinės teisės gali sukelti pasekmių turtinėmis teisėms, todėl tikslinga riboti veiksnumÄ ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pavyzdžiui, santuoka yra sudaroma laisva valia, jÄ sudarius atsiranda pareigos kitam sutuoktiniui ir vaikams. Kyla pagrįstų abejonių, kad (duomenys neskelbtini) laisva valia gali priimti sprendimÄ dėl santuokos, kad jis gebėtų priimti sprendimus pasirÅ«pinant kitu sutuoktiniu, vaikais.

Teismo vertinimu, nesuvokiant savo veiksmų Å¡eimos santykių srityje, kitas asmuo gali pasinaudoti tokio asmens patiklumu, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas riboti veiksnumÄ ir Å¡ioje srityje. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) nenurodė, kokia jam nustatyta diagnozė, kokie paskirti vaistai, liudytojos nurodė, kad jis negeba užsiregistruoti ir nuvykti pas gydytojÄ , tai patvirtina ekspertų iÅ¡vadas apie tai, kad jis negeba suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės sveikatos priežiÅ«ros srityje.

Nors teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini)nurodė norintis dirbti, yra įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę, tačiau iki teisminio proceso pradžios (kai galimai (duomenys neskelbtini) yra patarinėjama, kÄ reikia pasakyti teismui) 2021-08-19 socialinio darbo organizatorei (duomenys neskelbtini), suraÅ¡iusiai iÅ¡vadÄ dėl asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, jis nurodė, kad „dirbti negalėtų, nes yra labai lėtas“. Taip pat yra atsižvelgiama į liudytojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymus, kad (duomenys neskelbtini) negeba gaminti maisto, nors yra įgijęs tokį iÅ¡silavinimÄ , jam reikia patarti dėl kiekvieno smulkiausio veiksmo atlikimo.

Teismas sutiko su ekspertizės akto iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) darbo teisinių santykių srityje negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Dėl kreipimosi į teismÄ ar vieÅ¡o administravimo institucijas (duomenys neskelbtini) taip pat negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Taip teismas sprendė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atsakymų į klausimus, iÅ¡ jo laikysenos teismo posėdžių metu (nereaguoja į visus asmenų pasisakymus), iÅ¡ ekspertų iÅ¡vadų, kuriose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nesuprastų jam įteikiamų procesinių dokumentų juridinės reikÅ¡mės.

14. Teismas, įvertinęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ , bylos medžiagÄ , atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, vadovaudamasis Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatomis, darė iÅ¡vadÄ , kad (duomenys neskelbtini) pripažintinas neveiksniu Å¡iose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavime Å«kinėje komercinėje veikloje ir Å¡iose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiÅ«ros sritis; darbo teisinių santykių sritis;

Å¡eimos santykių sritis; socialinių paslaugų sritis; gebėjimo kreiptis į teismÄ ar vieÅ¡ojo administravimo institucijas sritis.

15. Teismas nurodė, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) dėl savo psichinės sveikatos būklės iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šioje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra).

Teismo posėdžio metu apklausti asmenys nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su nedidele pagalba, patarimu geba nuvykti į parduotuvę apsipirkti, susitvarkyti kambarį. IÅ¡vadoje dėl asmens gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus taip pat užfiksuota, jog asmuo Å¡iuos veiksmus geba atlikti iÅ¡ dalies savarankiÅ¡kai, naudodamasis pagalba. Todėl, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei į byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog (duomenys neskelbtini) pagal savo psichinės sveikatos bÅ«klę iÅ¡ dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir iÅ¡ dalies negali teisingai jų valdyti turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, bei asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgÅ«džių srityje, todėl jis Å¡iose srityse pripažintas ribotai veiksniu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus esmė 16. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) praÅ¡o peržiÅ«rėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo, apklausti jį papildomai, kad galėtų pateikti naujus, patikslintus įrodymus, peržiÅ«rėti įrodančiÄ vaizdo medžiagÄ kompaktiniame diske ir pridėti prie bylos, skirti (duomenys neskelbtini) kitÄ valstybės advokatÄ ir atmesti prokurorės pareiÅ¡kimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 16.1.

Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , atmetė praÅ¡ymÄ apeliantÄ apklausti papildomai, kad galėtų pateikti teismui naujus įrodymus, atmetė praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti filmuotÄ medžiagÄ , kurioje buvo svarbÅ«s įrodymai, nesuteikė termino, kad Å¡i filmuota medžiaga bÅ«tų pateikta teismui kompaktiniame diske. 16.2. Apelianto advokatas (duomenys neskelbtini)teisme apelianto negynė, o prieÅ¡ingai, palaikė prokurorės pareiÅ¡kimÄ .

17. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu praÅ¡o: peržiÅ«rėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , peržiÅ«rėti įrodančiÄ vaizdo medžiagÄ kompaktiniame diske ir pridėti jÄ prie bylos, apklausti juos, suteikti jiems galimybę (duomenys neskelbtini) papildomai užduoti klausimų, kad galėtų pateikti naujus, patikslintus įrodymus, atmesti prokurorės pareiÅ¡kimÄ ir (duomenys neskelbtini) skirti kitÄ valstybės advokatÄ ; jeigu įrodymų teismui nepakaks, (duomenys neskelbtini)veiksnumui įrodyti atlikti kitÄ nepriklausomÄ ekspertizę kitame mieste.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 17.1. Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , priėmė neteisingÄ sprendimÄ , kartais teisėja (duomenys neskelbtini) neleisdavo pasisakyti iki galo, atmetė praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti filmuotÄ medžiagÄ , kurioje buvo svarbÅ«s įrodymai, nesuteikė termino, kad Å¡i filmuota medžiaga bÅ«tų pateikta teismui kompaktiniame diske, atmetė praÅ¡ymÄ apklausti papildomai (duomenys neskelbtini), kad galėtų pateikti teismui naujus įrodymus. 17.2. (duomenys neskelbtini) teisme (duomenys neskelbtini) negynė, o prieÅ¡ingai, palaikė prokurorės pareiÅ¡kimÄ . 17.3.

Nesutinka su Å iaulių miesto teismo ekspertų iÅ¡vada, nes Å¡i ekspertų iÅ¡vada neatitinka tikrovės. (duomenys neskelbtini)baigė mokslus, įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. (duomenys neskelbtini)toliau nori ir gali gyventi savarankiÅ¡kai. (duomenys neskelbtini)apie tris metus krizių centre gyveno savarankiÅ¡kai ir savarankiÅ¡kai mokėjo mokesčius už kambario iÅ¡laikymÄ (elektrÄ ir t. t.). (duomenys neskelbtini)fiziÅ¡kai sveikas vyras, orientuojasi aplinkoje ir laike, suvokia ir geba savarankiÅ¡kai atlikti buities darbus. (duomenys neskelbtini) suvokia ir žino, kodėl reikia kreiptis į tam tikrÄ Ä¯staigÄ (santuokų rÅ«mus, policijÄ , medicinos įstaigÄ , darbo birÅ¾Ä , notarÄ ir t. t.). 17.4. (duomenys neskelbtini) yra lėtesnio mÄ stymo, „sarmatlyvas“, nedrÄ sus, mažiau moka įmantrių žodžių, tai dėl to kai kuriems žmonėms ir kelia įtarimų, abejonių, kad jis ko nors nesugebės. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro grupinio gyvenimo socialiniai darbuotojai meluoja apie (duomenys neskelbtini).

18. Atsiliepimu į apeliacinius skundus pareiÅ¡kėjas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, tačiau nepagrindžia savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir konstatuodamas, kad (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, bÅ«tų pažeidęs teises normas priimdamas nepalankų sprendimÄ suinteresuotiems asmenims.

Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų teisiniu vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. 18.2. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ papildomai apklausti (duomenys neskelbtini) bei jo mobiliajame telefone pažiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , kaip (duomenys neskelbtini) apsiperka parduotuvėje, pateikė jau iÅ¡tyrus visus įrodymus. (duomenys neskelbtini) negalėjo paaiÅ¡kinti, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes galės padėti nustatyti papildoma (duomenys neskelbtini) apklausa.

Pats (duomenys neskelbtini) jokių praÅ¡ymų nepareiÅ¡kė. Vaizdo įraÅ¡o parodymas teisėjai per mobilų telefonÄ , negali bÅ«ti laikomas įrodymu, nes jis nebuvo pateiktas laikmenoje, kuri galėtų bÅ«ti prijungta prie bylos. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo objektyviÄ galimybę per tris teismo posėdžius pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui iki įrodymų tyrimo pabaigos, o vėlesnis jų pateikimas rodo apeliantų piktnaudžiavimÄ savo teisėmis teikiant įrodymus bei viso proceso vilkinimÄ , todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymus. 18.3.

Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose mini vaizdo įraÅ¡us, kuriuos pirmos instancijos teismas atsisakė peržiÅ«rėti ir nesuteikė termino Å¡iÄ medžiagÄ pateikti kompaktiniame diske, tačiau vaizdo įraÅ¡as nepateikiamas ir su apeliaciniais skundais, vaizdo įraÅ¡Ä ketinama pateikti tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Tai pažeidžia kitų byloje dalyvaujančiu asmenų teises, suvaržomos procesinės galimybės pasisakyti dėl Å¡io vaizdo įraÅ¡o net atsiliepime į apeliacinį skundÄ . 18.4.

Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose argumentuoto praÅ¡ymo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 18.5. Teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus bei remiantis įrodymų visetu, taip pat pateiktomis iÅ¡vadomis bei ekspertizės aktu, pagrįstai pripažino (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir neveiksniu tam tikrose srityse. 18.6.

Klausimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirto advokato pakeitimo teismams nepriskirtas nagrinėti. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai netenkinami.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

20. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir neveiksniu tam tikrose srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 21. Apeliantai praÅ¡o apklausti (duomenys neskelbtini) papildomai, kad galėtų pateikti naujus, patikslintus įrodymus, peržiÅ«rėti įrodančiÄ vaizdo medžiagÄ kompaktiniame diske ir pridėti prie bylos. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , atmetė praÅ¡ymÄ apeliantÄ apklausti papildomai, kad galėtų pateikti teismui naujus įrodymus, atmetė praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti filmuotÄ medžiagÄ , kurioje buvo svarbÅ«s įrodymai, nesuteikė termino, kad Å¡i filmuota medžiaga bÅ«tų pateikta teismui kompaktiniame diske.

22. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas. Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinių skundų argumentus, tai, kad tiek apeliantas (duomenys neskelbtini) (asmuo, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu), tiek apeliantas (duomenys neskelbtini) (suinteresuotas asmuo) dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantas (duomenys neskelbtini) buvo apklaustas teismo, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, Å¡iuo konkrečiu atveju apeliaciniams skundams iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, o byloje papildomai iÅ¡klausyti (duomenys neskelbtini) nėra bÅ«tinybės.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nenurodo jokių priežasčių, kodėl jų minima vaizdo medžiaga apeliacinės instancijos teismui negalėjo bÅ«ti pateikiama kartu su apeliaciniais skundais, todėl, remdamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vien apeliantų nurodyta aplinkybė dėl vaizdo medžiagos pateikimo apeliacinės instancijos teismui, nesudaro pagrindo skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Nurodytų motyvų pagrindu apeliantų praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas. Dėl advokato pakeitimo 26. Apeliantai praÅ¡o skirti (duomenys neskelbtini)kitÄ valstybės advokatÄ . Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodė, kad apelianto (duomenys neskelbtini) advokatas (duomenys neskelbtini)pirmosios instancijos teisme apelianto negynė, o prieÅ¡ingai, palaikė prokurorės pareiÅ¡kimÄ .

27. Pažymėtina, kad pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme, be kita ko, gali bÅ«ti advokatai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmuo yra laisvas pasirinkti, ar jam vesti bylÄ pačiam, ar per atstovÄ bei teisę pačiam pasirinkti atstovÄ (advokatÄ ), kuriam jis sudaryta raÅ¡ytine atstovavimo sutartimi suteiks įgaliojimus procesiniams veiksmams atlikti. Taigi, pagal minėtas CPK teisės normas, asmuo turi ne tik teisę turėti atstovÄ (advokatÄ ), bet ir teisę jį pakeisti.

28. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesu (Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ pagal Ä®statymÄ užtikrina Tarnyba (Ä®statymo 9 straipsnio 2 dalis). Ä®statymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba, be kita ko, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbÄ , sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja Å¡ių sutarčių vykdymÄ .

Ä®statymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbÄ teikti paskirtas advokatas gali bÅ«ti pakeistas pareiÅ¡kėjo arba paties advokato motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. SprendimÄ dėl antrinę teisinę pagalbÄ teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

29. Taigi, bÅ«tent apeliantas (duomenys neskelbtini) ar jo teisėtas atstovas turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ su motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl paskirto advokato pakeitimo. Kaip teisingai nurodė pareiÅ¡kėjas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiliepime į apeliacinius skundus, klausimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirto advokato pakeitimo teismams nepriskirtas nagrinėti.

Dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo 30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikÅ¡mės ar jų valdyti, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi, neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios iÅ¡tikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali bÅ«ti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimÄ (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

31. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimÄ , pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis Å¡io asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbÅ«s bei pakankami, ir Å¡is jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatÄ bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

32. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, tokiais įrodymais teismas laiko iÅ¡samiÄ ir visapusiÅ¡kÄ eksperto medicininę iÅ¡vadÄ . EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė iÅ¡vada negali bÅ«ti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimÄ dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje iÅ¡vadoje nustatytu medicininiu kriterijumi vertindamas jį kaip pakankamÄ pagrindÄ neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 44009/05).

33. Yra du bÅ«tini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei bÅ«senai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismÄ , vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iÅ¡ dalies) suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra bÅ«tinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini) veiksnumo, rėmėsi pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , su pareiÅ¡kimu pateiktais medicininiais duomenimis apie (duomenys neskelbtini), iÅ¡ gydymo įstaigų iÅ¡reikalavo medicininius duomenis bei paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę (CPK 470, 471 straipsniai).

35. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 pateiktos išvados nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su ryškėjančiu defektu, dėl kurio negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais ir savitvarkos įgūdžių srityje. Teismo psichiatrinės ekspertizės metu naudoti ekspertinio tyrimo metodai: gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezė, ligos anamnezė, pusiau struktūrizuotas klinikinis pokalbis, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos simptomų įvertinimas, derinio su psichologiniais duomenimis analizė, medicininių dokumentų duomenų analizė, visų surinktų duomenų interpretacija.

Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)„mÄ stymas konkretus, stokoja produktyvumo. Tyrimo metu aktyvios psichopatologijos nekonstatuota. HipomimiÅ¡kas, emocijos blankios, pokalbio metu nekintančios. Asmenybė nebrandi, turinti autistiÅ¡kų bruožų. Stebimas kritęs energetinis potencialas. Nukentėjusi valia. Atsiribojęs, konkrečių ateities planų neturintis, tik kartoja, kad „nori grįžti pas tėvelius“, neturi interesų, kryptingos veiklos nėra. Stebima vyraujanti negatyvi simptomatika, nekintantis asmenybės defektas.

Tiriamasis socialiai nenuovokus. Stokoja kritikos savo bÅ«klės atžvilgiu“. Apibendrinus psichologinio įvertinimo duomenis galima konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«dingas kliniÅ¡kai reikÅ¡mingas intelekto ir asmenybės nuskurdimas, stebimas ryÅ¡kus skilimas tarp iÅ¡laikytų anksčiau įgytų žinių ir praktinio jų panaudojimo kasdienėje veikloje, kraÅ¡tutinis iniciatyvumo praradimas derinyje su dezorganizaciniais intelekto ir elgesio požymiais visiÅ¡kai komplikuoja tiriamajam aktualių sudėtingų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių pilnavertį apmÄ stymÄ ir praktinį nuoseklių veiksmų atlikimÄ .

36. Teismo psichiatrė ekspertė (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino pateiktÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ . Ekspertė paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini)psichikos sutrikimas vystėsi nuo mažumės, bet jis buvo nustatytas tik 2017 metais. (duomenys neskelbtini) turi žinių, tačiau jis turimų žinių negeba panaudoti. Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad sutrikusi jo valia, mÄ stymas konkretus, neproduktyvus, kai kartoja tas pačias frazes, o esmės nepasako. 2019 metais trečio lygio ligoninėje (duomenys neskelbtini)pastebėti mÄ stymo defektai, rekomenduotas įgÅ«džių lavinimas. Teikiant nuolatinę pagalbÄ Ä¯gÅ«džiai gali pagerėti, tačiau mÄ stymas negali pagerėti. Ekspertė į (duomenys neskelbtini) keliamas abejones nurodė, kad iki Å¡ios ekspertizės atlikimo eilė gydytojų matė (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimÄ , defektinę simptomatikÄ . (duomenys neskelbtini) bÅ«dingas pasyvumas, jis turi bÅ«ti nuolat raginamas.

37. Taigi, kaip matyti, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (duomenys neskelbtini) konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su ryškėjančiu defektu, dėl kurio jis negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, iš dalies gali suprasti savo veiksnių reikšmę ir juos valdyti – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais ir savitvarkos įgūdžių srityje.

38. Kaip nustatyta iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad (duomenys neskelbtini) yra ribotai veiksnus turtinių santykių srityje (asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais), asmeninių neturtinių santykių srityje (savitvarkos įgÅ«džių sritis), neveiksnus turtinių santykių srityse (asmeninių pajamų ir iÅ¡laidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas Å«kinėje komercinėje veikloje) bei asmeninių neturtinių santykių srityse (sveikatos priežiÅ«ros sritis; darbo teisinių santykių sritis;

Å¡eimos santykių sritis; socialinių paslaugų sritis; gebėjimo kreiptis į teismÄ ar vieÅ¡ojo administravimo institucijas sritis), darė remdamasis ne tik minėtu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, teismo ekspertės paaiÅ¡kinimais, teismo posėdyje dalyvavusių suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, bet ir byloje esančiais kitais raÅ¡ytiniais įrodymais ((duomenys neskelbtini) medicininiais iÅ¡raÅ¡ais, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorės 2021 m. rugpjūčio 19 iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)ir kt.).

39. Esant nustatytoms aplinkybėms laikytini nepagrįsti apeliantų apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog (duomenys neskelbtini) yra ribotai veiksnus ir neveiksnus teismo nurodytose srityse.

40. Pažymėtina, kad teismo ekspertų iÅ¡vados (teismo ekspertizės aktai) turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei kiti byloje esantys įrodymai, nes teismo ekspertizės aktuose nurodyti duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Kilus neaiÅ¡kumų dėl ekspertų iÅ¡vadoje suformuluotų atsakymų, jų teisingumo ar objektyvumo, apeliantai galėjo pasinaudoti procesine teise užduoti klausimus ekspertams (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnis), praÅ¡yti papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 straipsnis), tačiau Å¡ia procesine teise iki įrodymų tyrimo pabaigos nepasinaudojo.

41. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikÅ¡mė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieÅ¡taringumas ar kt.), teikė pagrindÄ teismui remtis tais įrodymais, kuriuos Å¡is atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo iÅ¡vadas. Nesant duomenų, jog pirmosios teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas, bei nesant apeliantų pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų nurodomas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) gebėjimÄ susitvarkyti pačiam tose srityse, kuriose pirmosios instancijos teismas jį pripažino neveiksniu ir ribotai veiksniu. Apeliantai nepaneigė byloje surinktais įrodymais pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįstos ir teisingos bei padarytos vadovaujantis (duomenys neskelbtini) interesų apsaugos tikslais.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės akto pagrindu konstatavus (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos sutrikimÄ â€“ (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)) su ryÅ¡kėjančiu defektu, Å¡is sutrikimas lemia poreikį pripažinti jį neveiksniu ir riboti jo veiksnumÄ atitinkamose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityje tam, kad bÅ«tų apsaugotos tiek jo, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

44. Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigia, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kadangi atmetė praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti filmuotÄ medžiagÄ , kurioje buvo svarbÅ«s įrodymai, nesuteikė termino, kad Å¡i filmuota medžiaga bÅ«tų pateikta teismui kompaktiniame diske, atmetė praÅ¡ymÄ apklausti papildomai (duomenys neskelbtini), kad galėtų pateikti teismui naujus įrodymus.

45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su aukščiau nurodytais apeliantų argumentais. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Å is reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje.

Ä®rodymų sÄ sajumo taisyklę turi taikyti ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas, vykdydamas savo pareigas įrodinėjimo procese, tikrina, ar įrodymus teikiantys asmenys vadovavosi CPK 180 straipsnio, nustatančio sÄ sajumo taisyklę, nuostatomis. Ä®rodymų sÄ sajumo taisyklė taikytina visiems įrodymams, tarp jų ir nurodytiems CPK 177 straipsnio 3 dalyje, t. y. nepažeidžiant įstatymų padarytiems vaizdo bei garso įraÅ¡ams, nuotraukoms.

46. IÅ¡ 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) teismo prašė peržiÅ«rėti filmuotÄ medžiagÄ telefone ir papildomai apklausti (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nori užduoti (duomenys neskelbtini) papildomai klausimų, susijusių su neveiksnumu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog tiesiog nori papildyti veiksnumo aplinkybes. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad turi dviejų minučių filmuotÄ medžiagÄ kaip (duomenys neskelbtini) apsipirkinėjo parduotuvėje. Nurodė, kad Å¡iÄ filmuotÄ medžiagÄ nori parodyti iÅ¡ savo telefono, kad teismas pamatytų, kaip vaikas pats vienas savarankiÅ¡kai apsipirko be niekieno pagalbos.

47. Ä®vertinęs aukščiau nurodytus suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymų argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad suinteresuotas asmuo nepagrindė, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (kurios paneigtų atliktos ekspertizės iÅ¡vadÄ ) galėtų padėti nustatyti papildoma (duomenys neskelbtini) apklausa bei teikiama filmuota medžiaga telefone. Suinteresuotas asmuo taip pat nenurodė, kuo pakartotinė (duomenys neskelbtini)apklausa galėtų bÅ«ti teisingesnė, iÅ¡samesnė.

48. IÅ¡ minėtos 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio informacinės pažymos taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymų peržiÅ«rėti filmuotÄ medžiagÄ telefone ir papildomai apklausti (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)jau buvo apklaustas ir nebėra tikslinga jo pakartotinai apklausti, o įrodymai, pateikiami į bylÄ , atitinkamai turi bÅ«ti paruoÅ¡ti, bei filmukas suinteresuoto asmens telefone nėra tinkamai paruoÅ¡tas įrodymas, kurį galima peržiÅ«rėti.

49. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, protokoline nutartimi atmesdamas suinteresuoto asmens praÅ¡ymus, nurodė aiÅ¡kius tokio sprendimo motyvus. Apeliantai apeliacinio skundo argumentais aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų nepaneigė. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens praÅ¡ymus ir juos atmesdamas, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir (ar) vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti minėtus (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu pateiktus praÅ¡ymus.

50. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, priimtas vadovaujantis apelianto (duomenys neskelbtini) interesų apsaugos tikslais, ir taikytas jo teisių suvaržymas yra proporcingas teisėtam tikslui apsaugoti tiek jo paties, tiek kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Dėl bylos procesinės baigties 51. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Suinteresuoti asmenys nepraÅ¡o priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nesprendžiamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų (duomenys neskelbtini) sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė