2019-02-28 Nr. AB-5468-3-61-3-00374-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-307-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00374-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimu, prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6-15-2129 (toliau – ir Sprendimas Nr. 6-15-2129), Valdybos 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5 (toliau – ir Sprendimas Nr. (11.1)I-5) ir įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą.

2. Skunde pareiškėja nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. 11 val. darbe jai pasidarė silpna, ji krito ant grindinio ir susitrenkė galvą. Bendradarbės, radusios ją nukritusią, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tą pačią dieną pareiškėja buvo operuota. Remiantis 2016 m. liepos 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 11 (toliau – ir Aktas), įvykis įvyko darbe, pareiškėjai buvo sužalota (duomenys neskelbtini), taip pat Akte nurodyta, kad sveikatos pakenkimo diagnozė yra (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) nedarbingumo lygio pažymoje dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos DLN-2 Nr. 3902 (toliau – ir Pažyma) nurodyta pareiškėjos netekto darbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. Pareiškėja nesutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėja traumą patyrė ne darbe, o anksčiau buityje. Pažymėjo, kad atsakovas, pripažindamas sunkų nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu, rėmėsi pareiškėjos bendradarbių paaiškinimais, tačiau jos bendradarbės neneigė kritimo fakto bei to, kad atsitikimas įvyko darbe. Bendradarbės nurodė, kad pareiškėja prašė vaistų nuo galvos skausmo, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta reikšminga, nes ji nesusijusi su įvykiu. Atsisakyti mokėti draudiminę kompensaciją vien todėl, kad pareiškėjos bendradarbės nematė įvykio ir, kad pareiškėja prašė vaistų nuo galvos skausmo, yra neadekvatu ir nepagrįsta. Skunde pareiškėja nurodė, jog nesirgo ligomis, kurios susijusios su įvykiu. Be to, atsakovas tokių duomenų net nerinko ir visiškai nemotyvavo bei nepagrindė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) taikymo, todėl tokio sprendimo priėmimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjos įsitikinimu, jai įvykęs įvykis, remiantis faktinėmis aplinkybėmis, nėra susijęs su jokia buvusia liga, todėl traktuotinas kaip nelaimingas atsitikimas darbe, tą patvirtina NDNT Pažyma.

3. Atsakovas Valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyriaus pateiktoje pareiškėjos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje (Akte ir prie jo pridėtuose dokumentuose) ir papildomai gautuose dokumentuose (viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir Ligoninė) patikrinimo pažymoje, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, VDI Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 14 d. rašte SD-37-12714) nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 12 d. darbe patyrė traumą, todėl Valdybos Vilniaus skyrius Sprendimu Nr. 6-15-2129 pareiškėjai įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu.

Nors VDI Vilniaus skyriaus surašytu Aktu patvirtinta, jog pareiškėja traumą, kurios metu jai buvo sužalota (duomenys neskelbtini), patyrė darbe, tačiau Aktas surašytas neturint jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja traumą patyrė darbe. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas pats savaime nėra vada priimti sprendimą, kuris būtinai turėtų atitikti šiame akte padarytas išvadas. Įvertinęs aplinkybes, kad: su pareiškėja kartu dirbusi R. A. 2016 m. gegužės 12 d. jau eidama į darbą matė, kad prieš ją einanti pareiškėja keistai svirduliavo; kad niekas nematė, jog pareiškėja būtų patyrusi traumą darbe; kartu su ja dirbusios darbuotojos nurodė, kad kolegė skundėsi galvos skausmu jau gegužės 11 d., ši informacija nurodyta ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ 2016 m. gegužės 30 d. rašte Nr. S/202;

Ligoninės 2016 m. birželio 1 d. pažymoje 2016/11319 ir 2016 m. birželio 9 d. pažymoje Nr. 2016/11319-4S-774 nurodyta, kad duomenų, jog trauma įvyko darbe, nėra, (duomenys neskelbtini) atsirado dėl (duomenys neskelbtini) traumos, kurios tikslus laikas nežinomas (1–3 dienos); Ligoninės 2016 m. gegužės 27 d. išraše iš medicininių dokumentų (ligos istorijos Nr. 2016/11319) nurodyta, kad traumos aplinkybės ne visai aiškios, pacientės motina nurodė, kad keletą dienų skaudėjo galvą, mirguliavo akyse, 2016 m. gegužės 13 d. dėl šių nusiskundimų ji ruošėsi kreiptis į polikliniką, pacientės sūnus teigė, kad minėti nusiskundimai nuo 2016 m. gegužės 11 d., todėl Valdybos Vilniaus skyrius darė išvadą, kad jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėja traumą patyrė darbe, nėra.

Net ir atsižvelgiant į VDI Vilniaus skyriaus prielaidą, kad pareiškėja traumą patyrė darbe, akivaizdu, jog ji įvyko dėl apdraustosios bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų, kurių nesąlygojo atliekamas darbas ar nesaugios darbo sąlygos.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Valdyba atsiliepime nurodė, kad, nors pareiškėjai sveikata sutriko darbo vietoje ir darbo laiku, tačiau nei Akte bei prie jo pridėtuose dokumentuose, nei pareiškėjos medicininiuose dokumentuose nėra informacijos, kad ji darbo vietoje ir darbo metu būtų patyrusi traumą. Aktas surašytas neturint objektyvių duomenų, kad nelaimingas atsitikimas pareiškėjai įvyko darbe. Liudytojų (bendradarbių ir šeimos narių) teigimu, ji blogai jautėsi (duomenys neskelbtini) kelias dienas iki tol, kol 2016 m. gegužės 12 d. d. 11 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nedarbingumo pažymėjimai pareiškėjai nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. spalio 26 d., kai ji Gydytojų konsultacinės komisijos buvo nukreipta į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, buvo išduoti ir tęsti taip pat dėl traumos buityje, o ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Valdybos Vilniaus skyriaus Sprendimo Nr. 6-15-2129 ir Valdybos Sprendimo Nr. (11.1)I-5 dalis, kuriomis J. S. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl pareiškėjai įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo atsakovas 2016 m. rugpjūčio 1 d. gavo VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. liepos 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 11 (forma N-1), kuriame, ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, pateiktos išvados, kad, kadangi kartu su pareiškėja dirbę asmenys nematė ir nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis jų kolegė patyrė traumą, o pati pareiškėja dėl patirtos traumos prarado atmintį ir negali duoti paaiškinimo, bei remiantis tuo, kad Ligoninės nurodytame patirtos traumos intervale (1–3 dienos) buvo pareiškėjos darbo dienos, t. y. pagal grafiką gegužės 11 d. pareiškėja dirbo nuo 8 val. iki 21 val., o gegužės 12 d. – nuo 8 val., tikėtina, jog pareiškėja darbo aplinkoje neaiškiomis aplinkybėmis patyrė (duomenys neskelbtini) traumą. Teismas pažymėjo, kad Aktas yra dokumentas, kuris Draudimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos nelaimingo atsitikimo darbe sąvokos prasme reiškia, jog buvo atlikta specialiuosiuose teisės aktuose, t. y. Saugos ir sveikatos įstatyme bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, nustatyta įvykio darbe tyrimo procedūra ir ištirtas įvykis pripažintas sunkiu nelaimingu atsitikimu darbe. Vis dėl to tam, kad nelaimingas atsitikimas darbe būtų pripažintas draudiminiu įvykiu, jis turi atitikti Draudimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas.

9. Vertindamas byloje surinktą medžiagą teismas pažymėjo, kad pareiškėjos darbdavys AB „Vilniaus paukštynas“ 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S/202 pranešė VDI Vilniaus skyriui apie pareiškėjos patirtą sveikatos sutrikimą darbo metu, t. y. 2016 m. gegužės 12 d. tarp 8 val. ir 11 val., nurodė, jog: 2016 m. gegužės 12 d. pareiškėja apie 7.30 val. atėjo į darbą; apie 7.40 val. mėsos pusgaminių cecho technologė R. A. pamačiusi pareiškėją rūbinėje pagalvojo, kad ji yra apsvaigusi nuo alkoholio, nes sunkiai laikė pusiausvyrą, tačiau įtarimai nepasitvirtino, nes nebuvo kitų apsvaigimo alkoholiu požymių (alkoholio kvapo, nerišlios kalbos); apie 8 val., gavusi darbo užduotį, pareiškėja nuėjo į savo darbo vietą ceche, kurią paliko apie 8.30 val., išeidama į rūbinę; darbuotojai, kurių pamaina prasideda 9 val., atėję į darbą, pamatė pareiškėją sėdinčią rūbinėje, ji skundėsi, kad (duomenys neskelbtini) ir ji negali dirbti; meistrė I.

A. pamatavo pareiškėjos kraujospūdį, davė širdies lašų ir pasakė, kad vyktų namo bei pasitikrintų sveikatą; po 15 min. užėjusi į rūbinę ir čia pamačiusi pareiškėją, I. A. iškvietė greitąją medicinos pagalbą; pareiškėja dar 2016 m. gegužės 11 d. skundėsi (duomenys neskelbtini), sakė, kad blogai miegojo, nes skaudėjo galvą ir visą naktį pykino, vartojo tabletes „Citramon“, kurios jai nepadėjo, ir prašė išleisti ją į namus anksčiau, nes galvos skausmas nepraėjo; pareiškėja apie tai, kad krito ar kitaip patyrė traumą, nei meistrės, nei vadovės neinformavo, liudytojai teigė nematę, kad pareiškėja kristų.

Tai, kad pareiškėja jau 2016 m. gegužės 11 d. skundėsi stipriu galvos skausmu, kad 2016 m. gegužės 12 d. nuo pat darbo pradžios jautėsi blogai, kad darbe patyrė traumą, bet niekam nesakė, kad niekas nematė, jog pareiškėja darbe būtų susižalojusi, paaiškinimuose VDI Vilniaus skyriui nurodė ir AB „Vilniaus paukštynas“ darbuotojos. Išanalizavus greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esančius duomenis matyti, jog greitosios medicinos pagalbos kvietimo priežastis – „sutriko kalba“, prie kvietimo rezultato nurodyta, kad skauda galvą, vemia, sutriko kalba; preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini).

Iš Ligoninės dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 12 d. buvo pristatyta į Priėmimo skyrių, kur jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ligoninės dokumentuose nurodyta, jog nėra duomenų, kad trauma įvyko darbe. Pareiškėjos mama ir sūnus pateikia skirtingą informaciją dėl galvos skausmų atsiradimo – nuo 1 dienos iki kelių dienų. (duomenys neskelbtini) – dėl (duomenys neskelbtini) traumos, tačiau traumos laikas nežinomas (1–3 d.). Ligoninės 2016 m. gegužės 27 d. išduotame nedarbingumo pažymėjime Nr. 5538167 2016 m. gegužės 12 d.

– 2016 m. gegužės 27 d. laikotarpiu, taip pat 2016 m. gegužės 28 d. – 2016 m. spalio 26 d. tęstuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodyta, jog nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas buityje.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja galvos traumą patyrė darbe. Pareiškėjos skundo argumentą, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 12 d. 11 val. darbe krito ant grindinio ir susitrenkė galvą, o bendradarbės, radusios ją nukritusią, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu jokiais įrodymais. Pareiškėjos bendradarbės paaiškinimuose VDI nurodė, jog pareiškėja stipriu galvos skausmu skundėsi jau 2016 m. gegužės 11 d., o 2016 m. gegužės 12 d., pastebėjusios, kad jos savijauta labai bloga, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nė viena paaiškinimą pateikusi AB „Vilniaus paukštynas“ darbuotoja nenurodė, kad pareiškėja darbe patyrė traumą, priešingai, I. A. teigė, kad darbe pareiškėja nesusižalojo, K. S. nurodė, kad pareiškėja prašė tabletės nuo skausmo, tačiau apie darbe patirtą traumą nieko nesakė, J. G. nematė, kad pareiškėja darbe būtų patyrusi traumą. Vien Aktas, kuriame padaryta išvada, jog pareiškėja galbūt darbo aplinkoje neaiškiomis aplinkybėmis patyrė galvos traumą, teismo vertinimu, negali būti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog pareiškėja galvos traumą patyrė darbe. Aktas yra tik vienas iš įrodymų, neturintis prioritetinės galios ir nenuneigiantis kitų įrodymų, šis aktas pats savaime nėra vada atsakovui pripažinti tirtą nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, remiantis byloje esančių įrodymų visuma, nėra pagrindo pripažinti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe pareiškėjai dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį buvo mokamas darbo užmokestis, todėl neegzistuoja Draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos ir turi būti taikoma šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis. Atsakovas pagrįstai skundžiamu Sprendimu Nr. 6-15-2129 pareiškėjai įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu.

12. Dėl kito skundžiamame atsakovo sprendime nurodyto nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu pagrindo – Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto teismas pažymėjo, jog minėtoje teisės normoje nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe, kuris atitinka Draudimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, pripažinimo draudiminiu įvykiu išimtis – apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu. Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose įstatymų leidėjas įtvirtino išimtis, kuriais atvejais nelaimingas atsitikimas darbe negali būti pripažintas draudiminiu įvykiu, nors ištyrus ir nustatoma, kad jis atitinka Draudimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas. Kitaip tariant, jei ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe neatitinka Draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų, toks nelaimingas atsitikimas darbe negali būti pripažintas nedraudiminiu įvykiu pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2–6 punktus. Jei ištyrus nustatoma, jog nelaimingas atsitikimas darbe neatitinka Draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų, gali būti sprendžiama tik dėl Draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo.

13. Nagrinėjamu atveju Sprendimuose Nr. 6-15-2129 ir Nr. (11.1) I-5 laikomasi pozicijos, kad pareiškėjai įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe neatitinka Draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų. Teismo vertinimu, padaręs išvadą, kad nelaimingas atsitikimas darbe neatitinka minėtų sąlygų, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai taikyti Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų.

14. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, nors Valdybos Vilniaus skyrius skundžiamame sprendime neturėdamas teisinio pagrindo rėmėsi Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu, sprendimo dalis dėl pareiškėjai 2016 m. gegužės 12 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį yra teisėta ir pagrįsta.

III. 15. Pareiškėja J. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti visą pareiškėjos skundą.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad nelaimingas atsitikimas darbe neatitinka Draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų. Pareiškėja pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nelaimingas atsitikimas įvyko buityje, nes remiantis faktinėmis aplinkybėmis pareiškėja krito būdama darbo vietoje. Pirmosios instancijos teismas įvykį nedraudiminiu pripažino remdamasis tik kitų darbuotojų, kurios net nematė įvykio, paaiškinimais, tačiau nesivadovavo nenuginčyta NDNT Pažyma, kurioje konstatuota, kad pareiškėjos netekto darbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe. Traktuodamas, kad darbuotojų liudijimai yra svarbesni nei NDNT Pažyma, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas turėjo pareigą kviesti liudytojas, o ne remtis neaiškiais jų parodymais, kurie kelia pagrįstų abejonių, nes galėjo būti subjektyvūs, be to, nėra aišku, kur ir dėl ko darbuotojos davė šiuos parodymus. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad nedraudiminiu įvykiu gali būti laikomas tik toks nelaimingas atsitikimas darbe, kai tarp asmens ligos, nesusijusios su darbu, ir nelaimingo atsitikimo kilimo yra nustatytas priežastinis ryšys, t. y. būtina neginčijamais įrodymais pagrįsti, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko būtent dėl to, kad asmuo sirgo su darbu nesusijusia liga, o ne dėl kitų nuo jo ligos nepriklausančių aplinkybių, pvz., dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų.

17. Atsakovas Valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti. Pažymi, kad savo teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis aplinkybėmis, kurios užfiksuotos byloje esančiuose dokumentuose.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ginčas šioje byloje kilo dėl Valdybos Vilniaus skyriaus Sprendimo Nr. 6-15-2129, kuriuo 2016 m. gegužės 12 d. pareiškėjai įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl Valdybos Sprendimo Nr. (11.1)I-5, kuriuo minėtas Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Valdybos Vilniaus skyriaus Sprendimo Nr. 6-15-2129 ir Valdybos Sprendimo Nr. (11.1)I-5 dalis, kuriomis J. S. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pareiškėja apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinių skundų nepateikė.

20. Pareiškėja nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas paliko nepakeistą atsakovo Valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį J. S. 2016 m. gegužės 12 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes nelaimingo atsitikimo byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. S. traumą 2016 m. gegužės 12 d. patyrė darbe.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėją atstovaujantis advokatas apeliacinės instancijos teismui pateikė Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos 2017 m. lapkričio 9 d. pažymas DLN Nr. 4068 ir DL-1 Nr. 4067 bei Specialiųjų poreikių nustatymo 2017 m. lapkričio 9 d. pažymą SP Nr. 4069, išduotas J. S., bei prašo pridėti šiuos dokumentus prie bylos. Teisėjų kolegija minėtus dokumentus prie bylos prideda, pripažindama, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

22. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Teismo sprendime negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti. Baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą yra ABTĮ nuostatų ir administracinio proceso principų laikymasis. Vienas iš pagrindinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą tikslų – tinkamas teisingumo vykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-189/2011). Pažymėtina, kad ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.).

23. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. Draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą, taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

24. Nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrinius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 22 punkte (ginčo sprendimų priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 895 redakcija) nurodyta, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius <...> pagal nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumų ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų. Nuostatų 24 punktas reglamentuoja, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, nurodyti 24.1–24.13 papunkčiuose (darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo sutartis ar įsakymas dėl priėmimo į valstybės tarnybą ir panašiai; pareiginė instrukcija (pareigybės aprašymas); įsakymas dėl komandiruotės; įvykio schema; liudytojų paaiškinimai apie nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežastis ir aplinkybes; pažyma apie traumos sunkumą; dokumentai (gydytojų išvados, tyrimų rezultatai, pažymos), kuriuose yra išvados dėl nukentėjusiojo neblaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų medžiagų; teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius nusižengimus tiriančių institucijų; darbo sąlygų higieninė charakteristika, darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai; Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada; atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada; kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

25. Taigi, pagal Draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies ir Nuostatų 22 bei 24 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas, kuriuo Valdybos teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju. Tokiu teisiniu reguliavimu pabrėžta, kad priimant sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti atsižvelgiama į kompetentingos institucijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei pateikti išvadas šiais klausimais, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos, priimtus sprendimus.

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. liepos 26 d. surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, jog 2016 m. gegužės 12 d. 11 val. (praėjus 3 valandoms nuo darbo pradžios) AB „Vilniaus paukštynas“ darbuotojai J. S. įvyko nelaimingas atsitikimas. Sveikatos pakenkimo diagnozė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad AB „Vilniaus paukštynas“ Mėsos pusgaminių cecho darbuotojai, dirbę kartu su nukentėjusiąja, nematė ir nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis jų kolegė patyrė traumą, o pati J. S. dėl patirtos traumos prarado atmintį ir negali duoti paaiškinimo, bei remiantis tuo, kad Ligoninės nurodytame patirtos traumos intervale yra nukentėjusiosios darbo dienos (pagal grafiką gegužės 11 d. J. S. dirbo nuo 8.00 val. iki 21.00 val., o gegužės 12 d. – nuo 8.00 val.), traktuotina, kad ji galimai darbo aplinkoje, neaiškiomis aplinkybėmis patyrė galvos traumą.

27. Pirmosios instancijos teismas, aprašęs nustatytų faktinių aplinkybių visetą, padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja galvos traumą 2016 m. gegužės 12 d. patyrė darbe. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pagrįstu atsakovo sprendimą iš esmės rėmėsi abejotinais liudytojų (pareiškėjos bendradarbių) paaiškinimais, akivaizdžiai pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nes nei vieno iš šių asmenų nekvietė į teismą ir neapklausė. Teisėjų kolegija iš dalies su tokiais argumentais sutinka.

28. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Vilniaus paukštynas“ dirbusių I. A., R. A., J. B., V. L., J. J., L. K., J. V., K. S. ir J. G. paaiškinimai Valstybinei darbo inspekcijai buvo rašyti (duoti) 2016 m. birželio 21–29 d., tačiau jie nėra pakankamai išsamūs, o pirmosios instancijos teismas šių asmenų į teismo posėdį nekvietė ir liudytojais neapklausė, nors priimdamas sprendimą jais rėmėsi kaip įrodymais, paneigiančiais nelaimingo atsitikimo pareiškėjai darbe faktą.

30. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos centro – Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. paciento apžiūros protokole (apžiūros laikas 12.00 val.) įrašyta, kad J. S. nusiskundimų neišsako dėl kalbos sutrikimo, 2.2. punkte „ligos anamnezė“ įrašyta, kad apie 11 val. darbe sutriko kalba, pradėjo vemti. Paciento apžiūros protokole, surašytame tą pačią dieną 12.30 val., 2.1. punkte „Nusiskundimai“ nurodyta: „bloga“, skauda galvą; 2.2 punkte „Ligos anamnezė“ įrašyta:

„anamnezė neaiški, kalbos sutrikimas, šiandien apie 11 val. sutriko kalba, GMP atvežta į RVUL“. Ligoninės 2016 m. birželio 9 d. pažymoje Nr. 2016/11319-4S-774 nurodyta, kad J. S. gydėsi Ligoninės Reanimacijos ir Neurochirurgijos skyriuje nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., diagnozė (duomenys neskelbtini). Pažymoje prie išvadų ir pasiūlymų įrašyta: „nėra anamnestinių duomenų, jog trauma darbe. Pacientės giminės (mama ir sūnus) skirtingai pateikia informaciją dėl galvos skausmų atsiradimo – nuo 1 dienos iki kelių dienų (žr.

Išrašą iš ligos istorijos). (duomenys neskelbtini) – dėl galvos traumos, tačiau traumos laikas nežinomas (1–3 dienos). Ligoninės 2016 m. gegužės 27 d. išduotame išraše iš medicininių dokumentų, be kita ko, nurodyta: „traumos aplinkybės ne visai aiškios. 2016-05-12 apie 11 val. darbe pasidarė bloga, nugriuvo, po to sutriko kalba. Pacientės motina atžymi, kad keletą dienų skaudėjo galvą, buvo mirguliavimo akyse, 2016-05-13 dėl šių nusiskundimų ruošėsi kreiptis į polikliniką. Pacientės sūnus teigia, kad minėti nusiskundimai nuo 2016-05-11.

Atvežus į RVUL sąmoninga, (duomenys neskelbtini), vykdo elementarias komandas, (duomenys neskelbtini), galūnes judina simetriškai. Skubos tvarka atlikta kompiuterinė tomografija: (duomenys neskelbtini)“ Taigi medicininiai duomenys objektyviai patvirtina tik tai, kad J. S. į ligoninę buvo pristatyta patyrusi (duomenys neskelbtini) traumą (duomenys neskelbtini), tačiau traumos patyrimo aplinkybės nustatytos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė kartu su pareiškėja gyvenusio jos sūnaus ir jos motinos, kurie, anot gydytojų įrašų, skirtingai nurodė informaciją apie pareiškėjai kilusius galvos skausmus ir jų priežastis, taigi ir galimą galvos traumos patyrimą.

Be to, F. B. ir V. S. paaiškinimuose Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad J. S. į darbą 2016 m. gegužės 12 d. vyko automobiliu, todėl tiek atsakovas, tiek teismas turėjo išsiaiškinti aplinkybę, ar anksčiau (t. y. iki 2016 m. gegužės 12 d. atvykimo į darbą) tokią (duomenys neskelbtini) traumą, kokia nustatyta Ligoninės medicininiais duomenimis, patyrusi pareiškėja, galėjo pati vairuoti automobilį.

31. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip vienu iš įrodymų, paneigiant Akto Nr. 11 išvadą, buvo remiamasi ir pareiškėjai nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. spalio 26 d. išduotais nedarbingumo pažymėjimais, kuriuose nedarbingumo priežastimi nurodytas nelaimingas atsitikimas buityje. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotose pažymose nurodytą įrašą, kad darbingumo lygio priežastis 27.3. nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe kaip įrodymą teismas atmetė dėl to, kad NDNT nustatant asmeniui darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nedarbingumo priežastys ir aplinkybės nesiaiškinamos, o darbingumo lygis nustatomas asmeniui pateikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą. Tačiau teismas visiškai nesiaiškino, kokiu pagrindu nedarbingumo pažymėjimuose gydytojų buvo pažymima, kad nedarbingumo priežastis nelaimingas atsitikimas buityje, juolab, kad byloje jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nesurinkta.

32. Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių prieštaravimų ir / ar esminių neatitikimų tarp įrodymų, nesiėmė visų galimų priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, surenkant pakankamai pagrindinių ir šalutinių duomenų, nuosekliai patvirtinančių svarbias bylos faktines aplinkybes. Nebuvo svarstoma aplinkybė, ar atsakovas tinkamai įvykdė Nuostatų 22 punkto nuostatas. Toks teismo sprendimas negali būti vertinamas teisėtu ir pagrįstu, todėl sprendimo dalis dėl Valdybos Vilniaus skyriaus Sprendimo Nr. 6-15-2129, kuriuo 2016 m. gegužės 12 d. pareiškėjai įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl Valdybos Sprendimo Nr. (11.1)I-5, kuriuo minėtas Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, naikintinas.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. anksčiau aptartą sprendimo dalį panaikinti ir šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 6-15-2129, kuriuo 2016 m. gegužės 12 d. pareiškėjai įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. (11.1)I-5, kuriuo minėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė