bcc3e9bf-6df7-4cf2-b007-c03fe6e6c321 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-42-516/2016                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00746-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.5.; 2.4.1.5.; 2.5.29.1.; 2.6.2.7.(S)                                                                                                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,dalyvaujant ieškovui L.

J.,ieškovo atstovei advokatei R. R.,atsakovui G. K.,atsakovei E. K.,atsakovų atstovei advokatei N. G.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. K. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-959-221/2014 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovams G. K. ir E. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovų G. K. bei E. K. priešieškinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl solidariosios sutuoktinių prievolės pagal paskolos sutartį, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo teisingumo.IeÅ¡kovas L. J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų G. K. ir E. K. 280 000 Lt skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis L. K., ketinančiai įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , o vėliau jį perparduoti, paskolino 280 000 Lt.

IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad sutuoktiniai K. vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu. Paskolos sutartis pasiraÅ¡yta jau po pinigų perdavimo 2010 m. birželio 10 d. Skolininkė L. K. 2012 m. spalio 2 d. mirė. Po jos mirties sutuoktinis G. K. ir duktė E. K. kreipėsi į notarÄ ir priėmė mirusiosios palikimÄ . IeÅ¡kovo nuomone, mirusios skolininkės L. K. turto įpėdiniai privalo atsakyti ir už palikėjos turėtus skolinius įsipareigojimus. Be to, grÄ Å¾inti kreditoriui jo paskolintÄ sumÄ yra abiejų sutuoktinių bendra prievolė, nes paskola paimta bendriems Å¡eimos interesams.Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniais prašė pripažinti 2010 m. birželio 10 d. paskolos raÅ¡telį dėl 280 000 Lt, suraÅ¡ytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ L.

K., negaliojančiu kaip sudarytÄ asmens, dėl savo bÅ«senos negalėjusio suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, ir pripažinti šį paskolos raÅ¡telį nesudarytu neperdavus paskolos gavėjui pinigų; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai nurodė, kad L. K. turėjo psichikos problemų, nesuvokė realybės, nuolat ir intensyviai vartojo alkoholį ir psichotropinius vaistus, todėl pasiraÅ¡ydama paskolos sutartį galėjo nesuprasti savo veiksmų. Atsakovai įsitikinę, kad L.

K. ginčo pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo nesiskolino, nes tuo metu jokios veiklos nevykdė, Å¡eimoje faktiÅ¡kai negyveno, Å¡ių pinigų Å¡eimos poreikiams tenkinti nenaudojo. Atsakovai pažymėjo, kad iki ieÅ¡kovo įstojimo į civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimÄ ieÅ¡kovas niekada nėra nei žodžiu, nei raÅ¡tu kreipęsis į atsakovus dėl ginčo skolos grÄ Å¾inimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinius atmetė, priteisdamas ieÅ¡kovui L.

J. solidariai iÅ¡ atsakovų G. K. ir E. K. 280 000 Lt (84 093,61 Eur) skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis, t. y. po 4 200 Lt (po 1 216,40 Eur), bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas konstatavo, kad iÅ¡klausius ieÅ¡kovo, jo atstovės, atsakovų, jų atstovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, ekspertės iÅ¡aiÅ¡kinimus bei iÅ¡nagrinėjus byloje esančius dokumentus, darytina iÅ¡vada, jog L.

K. 2010 m. birželio 10 d. surašė ir pasirašė paskolos raÅ¡telį, kuriame nurodė, kad pasiskolino iÅ¡ L. J. 280 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti dalimis iki lapkričio 31 d. Teismas nustatė, kad po L. K. mirties jos palikimÄ priėmė duktė E. K., G. K. į notarę kreipėsi dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo į 1/2 dalį po L. K. mirties likusio turto. Teismas taip pat nustatė, kad G. K. 2010 m. vasario 4 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl santuokos su L.

K. nutraukimo, tačiau, L. K. mirus, byla dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, sutuoktinių turto padalijimo nutraukta. Teismas akcentavo, kad paskolos raÅ¡telio originalÄ turi ieÅ¡kovas, be to, santuokos nutraukimo byloje pateiktuose G. K. patikslintuose ieÅ¡kiniuose nurodyta, jog L. K., be kitų nurodytų kreditorių, 2010 m. birželio 10 d. iÅ¡ savo pusbrolio L. J. pasiskolino 280 000 Lt, tačiau pinigai buvo skirti asmeniniams sutuoktinės poreikiams tenkinti. Teismo nuomone, iÅ¡ tokio nurodymo spręstina, kad atsakovas pripažįsta patį skolos faktÄ , savo ruožtu pati L.

K. procesiniuose dokumentuose nurodė, jog 280 000 Lt yra pasiskolinusi iÅ¡ ieÅ¡kovo, paskolos sutartys sudarytos su G. K. žinia ir lėšos panaudotos Å¡eimos verslui, Å¡eimos poreikiams. Teismas taip pat pažymėjo, kad dalies lėšų perdavimÄ L. K. patvirtina ieÅ¡kovo 2009–2010 metų banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, mokėjimo nurodymai. Teismas pabrėžė ir tai, kad paskolos raÅ¡teliai, kurie pateikti santuokos nutraukimo byloje, suraÅ¡yti L. K., jų turinys analogiÅ¡kas suraÅ¡ytam ir iÅ¡duotam L.

J., todėl atmestinas atsakovų argumentas, jog paskolos raÅ¡telis suraÅ¡ytas ieÅ¡kovui darant įtakÄ , pasinaudojant paskolos gavėjos bÅ«sena, jai piktnaudžiaujant alkoholiu bei psichotropiniais vaistais.Teismas, atkeipęs dėmesį į G. K. paaiÅ¡kinimus Å¡ioje byloje ir santuokos nutraukimo byloje, pagal kuriuos, atsakovo teigimu, apie sandorius, kuriais L. K. skolino pinigus, pirko turtÄ ir pinigai priteisti L. K., atsakovas žinojo, tačiau apie sandorius, kuriais ji skolinosi pinigų iÅ¡ kitų asmenų, – nežinojo, nurodė, kad tokie byloje esantys įrodymai kelia teismui abejonių dėl atsakovo aiÅ¡kinimo.

IÅ¡ santuokos nutraukimo bylos medžiagos matyti, kad daug paskolos sutarčių sudaryta, iÅ¡raÅ¡yti vekseliai L. K. vardu dar tada, kai jie vedė su G. K. bendrÄ Å«kį, o tai tik patvirtina ieÅ¡kovo atstovės nurodytÄ aplinkybę, jog pinigus skolindavosi Å¡eimos poreikiams. Teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje esantys raÅ¡ytinai įrodymai patvirtina, jog L. K. sudarė sandorius dar 2008 metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Teismas akcentavo, kad pati L. K. buvo nurodžiusi, jog paskolos sutartys sudarytos su G.

K. žinia ir panaudotos Å¡eimos verslui, Å¡eimos poreikiams, t. y. Å¡eimos namų Å«kiui iÅ¡laikyti ir gerinti, bendram turtui tvarkyti, naujam nekilnojamajam turtui įsigyti, kitoms paskoloms grÄ Å¾inti bei Å¡eimos verslui kurti, prašė prievoles, taip pat ir prievolę L. J., pripažinti solidariomis. IÅ¡ visų aptartų įrodymų visumos, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, teismas pripažino, kad ginčo paskola buvo sudaryta Å¡eimos interesais, todėl už jÄ atsakingi abu sutuoktiniai, o kadangi L.

K. turto paveldėtoja yra duktė E. K., teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog L. J. atsakovai yra skolingi solidariai.Nagrinėdamas prieÅ¡ieÅ¡kinių argumentus, teismas pažymėjo, kad paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo bÅ«dai ir tik sudaryta sutartis gali bÅ«ti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia. Remdamasis tuo, teismas pasisakė, kad praÅ¡ydami pripažinti 2010 m. birželio 10 d. paskolos raÅ¡telį dėl 280 000 Lt, suraÅ¡ytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ L.

K., negaliojančiu kaip sudarytÄ asmens, kuris dėl savo bÅ«senos negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, atsakovai pripažįsta, jog sutartis buvo sudaryta. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog L. K. vartojo alkoholį, byloje nustatyta kaip neginčijama, tačiau jos veiksnumas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais nebuvo apribotas, ji nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Teismas taip pat pastebėjo, kad ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , jog L. K. nuo 2008 metų ir sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Teismas nurodė ir tai, kad ne tik iÅ¡ ekspertizės akto, ekspertizę atlikusios ekspertės iÅ¡aiÅ¡kinimo, bet ir iÅ¡ visų kitų sprendime aptartų įrodymų, inter alia, iÅ¡ to, jog L. K. 2006–2008 metais sudariusi ne vienÄ nekilnojamojo turto sandorį, taip pat ir su sÅ«numi M. K. (2008 m. kovo 31 d.), matyti, kad Å¡eimos nariai ja pasitikėjo ir nelaikė nesuprantančia savo veiksmų esmės, todėl spręstina, jog paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo metu L. K. suprato savo veiksmų esmę.

Be to, teismo vertinimu, atsakovas G. K. yra praleidęs vienerių metų senaties terminÄ sutuoktinės sudarytam sandoriui ginčyti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas G. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir L. K. sudarė paskolos sutartį ir jai buvo perduoti pinigai, pažeidė įrodinėjimo taisykles bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos dalyko perdavimÄ .

Paskolos raÅ¡telio teksto turinys yra padrikas, neriÅ¡lus, leidžiantis abejoti raÅ¡telį raÅ¡iusio asmens, t. y. L. K., bÅ«kle. RaÅ¡telyje nurodoma, kad pasiskolino, bet nenurodoma, kÄ pasiskolino, o vėliau nurodytas įsipareigojimas grÄ Å¾inti 280 000 Lt sumÄ . Kitas raÅ¡telio sakinys apskritai nelogiÅ¡kas – „iÅ¡ turimo turto be L. J. žinios negali bÅ«ti performinta arba parduota iÅ¡ man priklausančio turto“. Be to, tokiÄ didelę sumÄ L. K. įsipareigojo grÄ Å¾inti per trumpesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, nors tuo metu ji nuolat girtavo, neturėjo pinigų, vyko skyrybos ir priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jos turto.

Visos aplinkybės rodo, kad realÅ«s paskolos santykiai tarp ieÅ¡kovo ir L. K. nebuvo susiformavę, nes joks apdairus, rÅ«pestingas ir atsakingas asmuo neskolintų tokios sumos žmogui, kuris 20 metų yra priklausomas nuo alkoholio, neturi pajamų ir kurio turtas areÅ¡tuotas. Savo ruožtu paties ieÅ¡kovo parodymai yra prieÅ¡taringi. Teismas byloje surinktus įrodymus iÅ¡kraipė, juos iÅ¡imtinai vertindamas ieÅ¡kovo naudai. Byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovas turi paskolos raÅ¡telio originalÄ , nes į bylÄ pateikta tik kopija, patvirtinta notaro, tačiau originalas nebuvo pateiktas net teismui apžiÅ«rėti.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas pinigus L. K. perdavė 2008 metų vasarÄ . IeÅ¡kovas neįrodė jo nurodomų pinigų perdavimo aplinkybių. Teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad L. K. 2008 metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais sudarė sandorius ir galbÅ«t jiems panaudojo ieÅ¡kovo paskolintus pinigus, nes, visų pirma, nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų perdavė L. K. 200 000 Lt grynaisiais pinigais kavinėje, o antra, L. K. sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį 2008 m gegužės 29 d., pagal kuriÄ pardavėjai sumokėjo 60 000 Lt avansÄ iÅ¡ santuokoje įgytų lėšų, tačiau 2008 m. rugpjūčio 7 d.

Å¡iÄ sutartį papildžius, jokie piniginiai įnaÅ¡ai nebuvo atlikti. Teismas pinigų perdavimo faktÄ laiko įrodytu paskolos raÅ¡teliu ir 2009–2010 metų ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, tačiau iÅ¡ Å¡ių iÅ¡rašų matyti, kad ieÅ¡kovas atsakovei iÅ¡ viso pervedė 14 000 Lt sumÄ , be to, iÅ¡ nurodytų mokėjimo nurodymų tik 6 000 Lt pažymėti kaip paskola.RaÅ¡telio suraÅ¡ymo metu (2010 m. birželio 10 d.) atsakovas G. K. jau buvo pradėjęs santuokos nutraukimo procesÄ , todėl Å¡is raÅ¡telis galėjo bÅ«ti apsimestinis, siekiant per giminaitį laimėti L.

K. daugiau turto. Tai, kad savo procesiniuose dokumentuose L. K. teigė, jog paskola yra solidari, negali bÅ«ti absoliučiu pagrindu pripažinti paskolos sutartį sudaryta, nes ji nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių sandorio realumÄ , nepasakė, kur buvo panaudotos pasiskolintos lėšos. Be to, teismas nesiaiÅ¡kino net ieÅ¡kovo galimybės paskolinti tokiÄ sumÄ .Teismas nepagrįstai konstatavo, kad L. K. pasiskolintas lėšas panaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti. Sandorio sudarymo metu (2010 m. birželio 10 d.) atsakovas su sutuoktine kartu nebegyveno, bendro Å«kio nevedė, o įrodymų, kad pinigai L.

K. tikrai buvo perduoti 2008 metų vasarÄ , ieÅ¡kovas nepateikė. IeÅ¡kovas buvo L. K. pusbrolis iÅ¡ motinos pusės, su kuriuo L. K. Å¡eima nepalaikė jokių artimų santykių, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, jis didelę pinigų sumÄ paskolino L. K. 2008 metų vasarÄ be jokio raÅ¡ytinio dokumento. Be to, sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas, o L. K. santuokos nutraukimo byloje nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad paimta paskola buvo panaudota Å¡eimos interesais. IeÅ¡kovas pripažino, kad su atsakovu apie skolos grÄ Å¾inimÄ niekada nekalbėjo.

Teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti prievolę solidaria. Teismo iÅ¡vada, kad atsakovas pripažino skolos faktÄ , neteisinga. Esant L. K. gyvai ir teigiant, kad ji pasiskolino pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo, atsakovas neturėjo pagrindo ginčyti sutarties, tačiau nuo pat pradžių jis nuosekliai teigė, jog Å¡i prievolė turi bÅ«ti pripažinta sutuoktinės asmenine prievole. IeÅ¡kovas nuo ieÅ¡kinio sumos turėjo sumokėti ne 8 400 Lt, o 6 600 Lt žyminį mokestį. Atsakovai neprivalo kompensuoti ieÅ¡kovo žyminio mokesčio pervirÅ¡io, atsiradusio dėl jo paties kaltės (netinkamo procentų apskaičiavimo) ir dėl teismo nepatikrinimo.

Taigi net jei apeliacinis skundas bÅ«tų atmestas, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų keistina. Be to, G. K. buvo sumokėjęs 2 000 Lt už pomirtinės psichiatrijos ekspertizės atlikimÄ . Atlikus ekspertizę buvo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra, kurios suma 1 334,50 Lt, tačiau skirtumas iki Å¡iol atsakovui nėra grÄ Å¾intas, nors baigiamosiose kalbose atstovė buvo iÅ¡sakiusi tokį praÅ¡ymÄ . Atsakovė E. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Be atsakovo G. K. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, atsakovė E. K. nurodo ir Å¡iuos argumentus:Paskolos raÅ¡telio turinys leidžia daryti prielaidÄ dėl L. K. buvimo apsvaigus, juo labiau kad tokios bÅ«senos ji buvo nuolat. L. K. lėtinio alkoholizmo II stadija buvo nustatyta dar 1998 metų kovo mėnesį. E. K. su motina gyveno viename name iki pat pastarosios mirties, o tėvas G. K. Å¡eimos name nebegyveno nuo 2008 metų rudens ir bendro Å«kio nevedė. Nuo 2008 metų L. K. priklausomybė tapo itin akivaizdi, ji faktiÅ¡kai nebedirbo, neturėjo pinigų, dažnai iÅ¡ jų vogdavo maistÄ .

Atsakovė matė, kaip motina gyveno, ir kategoriÅ¡kai teigia, kad motina tokios didelės pinigų sumos neturėjo. IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės apie pinigų perdavimÄ neatitinka apdairaus ir protingo asmens elgesio: ieÅ¡kovas teigia tokiÄ didelę pinigų sumÄ (200 000 Lt) neva tai perdavė vieÅ¡ojoje vietoje (kavinėje), o L. K. Å¡iuos pinigus susidėjo į permatomÄ rankinę.Atsakovė, kaip įpėdinė, priėmusi palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä , už palikėjos skolas turi atsakyti tik paveldėto turto apimtimi.

Tokia apimtis teismo sprendime turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, nes prieÅ¡ingu atveju kreditorius įgyja tokios apimties teisę į įpėdinę kaip ir į skolininkę L. K., o tai prieÅ¡tarautų materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms palikimo priėmimÄ pagal apyraÅ¡Ä bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Teismo sprendimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas, kad, jį vykdant, suinteresuotoms Å¡alims nebÅ«tų galimybių jį interpretuoti sau naudinga linkme.

IeÅ¡kovas L. J. atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus praÅ¡o apeliacinių skundų netenkinti, iÅ¡skyrus dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nes apeliantai dėl mokėtino žyminio mokesčio yra teisÅ«s, todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų keistina, nurodant, kad permokėta 521,31 Eur suma grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui, o 1 911,49 Eur žyminio mokesčio suma priteistina lygiomis dalimis, t. y. po 955,74 Eur, iÅ¡ abiejų atsakovų.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:IeÅ¡kovas turi ir pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad pinigai buvo perduoti ir negrÄ Å¾inti. IeÅ¡kovas turi paskolos raÅ¡telio originalÄ , o į bylÄ pateiktas notaro patvirtintas nuoraÅ¡as, tačiau originalÄ ieÅ¡kovas turėjo kiekviename teismo posėdyje, jis buvo parodytas teismui bylos nagrinėjimo pradžioje ir atsakovų atstovė jį matė. Tokio kreditoriaus turimo įrodymo buvimu paremta skolininko nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, kurios atsakovai nepaneigė.

IeÅ¡kovui nesukėlė abejonių aplinkybė, kad L. K. kartÄ paskolintus pinigus sudėjo į permatomÄ rankinę, nes jÄ atlydėjo K. J., kuris, kaip suprato ieÅ¡kovas, buvo paskolos gavėjos asmens sargybinis. Apeliantai taip pat nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas žinojo, jog jo pusseserė piktnaudžiauja alkoholiu. Paskolos sutarties data nebÅ«tinai turi sutapti su skolinamų pinigų perdavimo momentu. IeÅ¡kovas nuosekliai aiÅ¡kino, kad pinigai buvo paskolinti per kelis kartus nuo 2008 metų. Be to, atsakovas G.

K. nenurodė visiÅ¡kai jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti tikėtinÄ prielaidÄ , kad L. K. paskolintas lėšas panaudojo iÅ¡imtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinys tenkintinas.IeÅ¡kovas neturėjo įrodinėti, iÅ¡ kokių Å¡altinių jis buvo gavęs L. K. skolinamus pinigus. IeÅ¡kovas jau buvo nurodęs, kad juos susitaupė iÅ¡ savo individualios odontologo veiklos, taip pat pardavė turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Atsakovai neprašė, kad ieÅ¡kovas pateiktų teismui įrodymus apie savo turimÄ turtÄ ir pajamas. Be to, bÅ«tent atsakovai turi įrodyti savo prielaidÄ , kad neva ieÅ¡kovas tokių lėšų neturėjo. Apie žmonos pasiskolintus pinigus G. K. žino nuo 2008 metų. Be to, nagrinėjant ilgiau nei dvejus metus Kauno apylinkės teisme atsakovo inicijuotÄ santuokos nutraukimo bylÄ , atsakovas neinicijavo jokio Å¡ios sutarties nuginčijimo, nors ieÅ¡kovas buvo vienas iÅ¡ pirmųjų kreditorių, paprieÅ¡taravęs santuokoje įgyto turto dalijimui, neatsižvelgiant į kreditorių interesus.

Be to, teismas teisingai pripažino, kad atsakovas praleido vienerių metų senaties terminÄ paskolos raÅ¡teliui ginčyti, nes apie jį jis jau žinojo 2011 m. sausio 4 d.Nei G. K., nei pilnamečiai L. K. vaikai ar jos tėvas niekada neinicijavo L. K. veiksnumo apribojimo dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu. Niekas nesiėmė įstatymuose nustatytų priemonių apriboti L. K. teisę sudaryti sandorius, dėl kurių gali bÅ«ti pabloginta turtinė Å¡eimos padėtis ar sukelti neigiami padariniai sutuoktiniui ar Å¡eimos nariams.

Surinkti įrodymai davė teismui pagrįstÄ pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad nei tretieji asmenys, nei Å¡eimos nariai, nei pati L. K. neabejojo savo galimybe suvokti sudaromų sandorių esmę ir jų padarinius, kaip ir suprasti paties sandorio sudarymo veiksmÄ .Apeliantai apskritai nekėlė klausimo dėl solidariosios atsakovų prievolės bylos nagrinėjimo metu. Ta aplinkybė, kad atsakovė paveldėjo turtÄ pagal apyraÅ¡Ä , nekeičia teisinių padarinių, nes atsakovės solidarioji pareiga baigsis, kai ji atsakys sudarytame turto apyraÅ¡e esančiu paveldėtu turtu.

Atsakovė E. K. atsiliepime į atsakovo G. K. apeliacinį skundÄ nurodo, kad sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, ir praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad L. K. jokių artimų ryÅ¡ių su L. J. nepalaikė, jis nesilankė K. namuose, nedalyvavo bendrose giminių Å¡ventėse, iÅ¡skyrus 2008 metų birželio pradžiÄ , kai buvo Å¡venčiamas motinos L.

K. 45-metis. Pas L. J. tėvai lankėsi tik dėl jo teikiamų odontologijos paslaugų, tačiau visada susimokėdavo. Kokios bÅ«klės L. K. atvažiavo į savo 45-Ä jį gimtadienį, matė ir L. J., todėl akivaizdu, kad, matydamas jos priklausomybę nuo alkoholio, jis, iki tol neskolinęs pinigų, jų neketino skolinti ir neskolino. Sunkiai suprantama, kad asmuo, skolindamas tokiÄ didelę pinigų sumÄ , prasidėjus ekonomikos krizei, tokiÄ sumÄ skolintų daug metų nuo alkoholio priklausančiam žmogui, jo net nepaklausęs, kokiam tikslui reikalingi pinigai, nesudaręs jokio raÅ¡ytinio dokumento, nenustatęs skolos grÄ Å¾inimo termino.

Jokių sandorių, kurie reikalautų piniginio įnaÅ¡o, atsakovės tėvai nuo 2008 m. birželio 1 d. nėra sudarę nei kartu, nei kiekvienas atskirai. Atsakovas G. K. atsiliepime į atsakovės E. K. apeliacinį skundÄ , nurodydamas, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir visais jo motyvais, praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovo nuomone, teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį, nepagrįstai nenurodė esminės aplinkybės, kad atsakovė E. K. už motinos skolÄ atsako tik paveldėtu turtu, nes palikimÄ priėmusi pagal apyraÅ¡Ä .

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Å ioje byloje ginčijama atsakovų prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolÄ , kurios faktas įformintas 2010 m. birželio 10 d. skolos raÅ¡teliu, pasiraÅ¡ytu atsakovo G. K. sutuoktinės ir atsakovės E. K. motinos L. K., kuri yra mirusi. Atsakovai prievolės nebuvimÄ grindžia sandorio negaliojimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu (sandoris sudarytas asmens, kuris, nors ir buvo veiksnus, buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti), taip pat paskolos sandorio nesudarymo aplinkybe CK 6.875 straipsnio pagrindu (pinigai paskolos gavėjai nebuvo perduoti).

Atsakovas G. K. savo prievolę grÄ Å¾inti paskolÄ ginčija taip pat ir tuo pagrindu, kad ji negali bÅ«ti pripažįstama sutuoktinių bendra prievole, nes pinigai, jeigu jie ir buvo paskolinti, buvo skolinami be jo žinios ir sutikimo, tuo metu, kai su skolininke jis nebegyveno, nevedė bendro Å«kio ir buvo pradėjęs skyrybų procesÄ ir jie nebuvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti; po L. K. mirties jis palikimo nepriėmė, o kreipėsi tik dėl nuosavybės teisės liudijimo į jam priklausančiÄ turto dalį iÅ¡davimo.

Å iais esminiais aspektais apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo apsektus. Dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį Teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytÄ asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu po jį sudariusio asmens mirties dėl to, kad šis asmuo buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent:

1) vertinant testatoriaus (Å¡iuo atveju mirusio kitÄ sandorį sudariusio asmens) vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar sandorio Å¡alis suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pati sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė;

2) testatoriaus (Å¡iuo atveju mirusio kitÄ sandorį sudariusio asmens) gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant pačios sandorio Å¡alies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie sandorio Å¡alies sveikatos bÅ«klę;

3) teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.);

4) asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, t. y. turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012, kt.).

Taigi asmeniui, Å¡iuo pagrindu pateikusiam ieÅ¡kinį dėl sandorio negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad sandorio sudarymo metu jį sudaręs asmuo (Å¡iuo atveju – paskolos gavėja) buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valiÄ atitinkančio sprendimo dėl sudaromo sandorio. CK nėra numatyta reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamÄ asmens bÅ«senÄ . Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti ir dėl iÅ¡sivysčiusios ar Å«minės ligos (Å¡iuo atveju atsakovai įrodinėjo lėtinį alkoholizmÄ , lėmusį negebėjimÄ suvokti sudaromÄ sandorį).

Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylÄ reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti bÅ«tent teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; kt.).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama galimybė nesivadovauti ekspertizės iÅ¡vadomis, tačiau tik tokiu atveju, jeigu byloje yra kitų patikimų įrodymų, kurie galėtų Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigti.Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, paremta medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga (t. 4, b. l. 11–13). Ekspertų komisija, įvertinusi medicininius dokumentus, specialisto konsultacijÄ dėl poreikio skirti teismo psichiatrijos ekspertizę baudžiamojoje byloje, kitÄ bylos medžiagÄ , pateikė iÅ¡vadÄ , jog L.

K. nuo 2008 metų ir sandorio sudarymo metu (2010-06-10) konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau taip pat nurodoma, kad nuo 2008 metų ir sandorio sudarymo metu (2010-06-10) L. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat – kad laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2010 m. birželio 10 d. apie tiriamosios psichotropinių medikamentų vartojimÄ duomenų nėra; psichiatriniame kabinete nesilankė, gydyta stacionare dėl priklausomybės nuo alkoholio; ryÅ¡kesnių atminties, dėmesio koncentracijos sutrikimų nefiksuota, L.

K. dirbo, buvo teista. Ekspertinių komisijų metu buvo kritiÅ¡ka, gynė savo pozicijÄ , suprato, kuo yra kaltinama. Silpnaprotystės, psichozės reiÅ¡kinių nepastebėta. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas nesivadovaus jomis kaip įrodymais.

Taigi ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Pirmiau minėta, kad, įvertinę L. K. medicininius duomenis bei kitus objektyvius Å¡altinius, atskleidusius jos psichikos bÅ«klę tiriamu laikotarpiu, du teismo psichiatrai ekspertai, abu turintys didelį ekspertinio darbo staÅ¾Ä (16 ir 21 metai), konstatavo, kad sandorio sudarymo metu (tiek tuo metu, kai buvo suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis, tiek anksčiau, ieÅ¡kovo nurodomu didžiosios paskolos dalyko dalies perdavimo momentu), L.

K. buvo veiksni, galėjo suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. Pagal ekspertų iÅ¡vadas tai reiÅ¡kia, jog ji galėjo suprasti ir sudaromo sandorio esmę. Pažymėtina, kad, be medicininių dokumentų, kuriuos kompetentingai gali įvertinti bÅ«tent specialių medicinos žinių turintys asmenys, atsakovai nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jų pozicijÄ dėl L. K. negebėjimo suvokti sudaromų sandorių esmę, negalėjimÄ suprasti savo veiksmų ir juos valdyti.

Ši pozicija grindžiama iš esmės tik pačių atsakovų paaiškinimais, kurie, viena vertus, yra subjektyvūs atsakovų vertinimai, antra vertus, dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi negali būti vertinami kaip patikimi ir nešališki įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad G. K. santuokos su L. K. nutraukimo byloje siekė sudaryti su ja sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurios projektas (sutartyje nurodyta data 2010-12-15) (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-386-151/2012 (toliau – ir Santuokos nutraukimo byla), t. 1, b. l. 159–164) teismo posėdžio metu buvo pateiktas teismui būtent G.

K. advokatės (Santuokos nutraukimo byla, t. 1, b. l. 165); byloje taip pat yra Å¡ios Sutarties egzempliorius, pasiraÅ¡ytas tik G. K. (Santuokos nutraukimo byla, t. 2, b. l. 9–14). Tai patvirtina, kad netgi vėliau, negu buvo sudarytas paskolos sandoris, pats G. K. siekė su L. K. sudaryti sandorį, t. y. jis turėjo neabejoti jos gebėjimu suvokti sudaromo sandorio esmę, kuris tiek apimtimi, tiek jame sprendžiamų klausimų sudėtingumu yra teisine prasme gerokai sudėtingesnis už apeliantų ginčijamÄ paskolos sandorį.Ä®vertinus paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , aptartus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovai neįrodė pagrindo pripažinti paskolos sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį egzistavimo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas šį atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė pagrįstai.Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta Pagal CK 6.875 straipsnio nuostatas paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje.

Å ias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (aptariamo straipsnio 1 dalis). Jeigu įrodoma, kad pinigai arba daiktai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiÅ¡kai gautos pinigų sumos ar daiktų (to paties straipsnio 3 dalis). Å iuo atveju paskolos gavėja yra mirusi, todėl paskolos sudarymo faktÄ turi teisę ginčyti atsakovai, kuriems pareikÅ¡tas reikalavimas grÄ Å¾inti paskolÄ , Å¡iuo atveju G.

K., kuriam reikalavimas reiÅ¡kiamas kaip solidariajam skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės su mirusiÄ ja skolininke pagrindu, ir E. K., kuriai reikalavimas reiÅ¡kiamas kaip palikimÄ priėmusiai įpėdinei. Kaip minėta, įstatyme aiÅ¡kiai apibrėžta įrodinėjimo pareiga – kad pinigų negavo arba jų gavo mažiau, įrodyti privalo paskolos gavėjas, nagrinėjamos bylos atveju – atsakovai. Skolos raÅ¡telyje, kurį ieÅ¡kovas pateikė, reikÅ¡damas reikalavimÄ priteisti L. K. paskolintÄ 280 000 Lt sumÄ , atskirai paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjai faktas nėra aptartas, tačiau jo tekste yra aiÅ¡kiai nurodyta suma (280 000 Lt), įsipareigojimas Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti ir faktas, kad tokia suma yra ,,pasiskolinta“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, kuria suvienodinta kasacinio teismo praktika bylose, kuriose skolos dokumente nėra atskirai aptarto paskolos dalyko perdavimo fakto, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog aplinkybė, kad raÅ¡ytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įraÅ¡o nėra), nėra kliÅ«tis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimÄ .

Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įraÅ¡ytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Å alių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie pinigų ar daikto perdavimÄ . Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ , yra reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, pavartoti terminai, gramatinės raiÅ¡kos formos, taip pat sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , aplinkybės dėl kreditoriaus ar skolininko sutarties originalo turėjimo, įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, palÅ«kanų mokėjimas, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų ir kt.).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų duomenų viseto padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sÄ lygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktÄ .

IÅ¡vadÄ dėl tokių sÄ lygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalykÄ gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).Nagrinėjamos bylos atveju analizuojamoje sutartyje vartojama lingvistinė iÅ¡raiÅ¡ka ,,pasiskolinau“, t. y. bÅ«tasis, o ne esamasis ar bÅ«simasis veiksmo laikai; jau minėta, kad joje yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas įsipareigojimas grÄ Å¾inti tiksliai apibrėžtÄ pinigų sumÄ , kuri įraÅ¡yta ne tik skaičiais, bet ir žodžiais, paskutinė skolos raÅ¡telio frazė ,,iÅ¡ turimo turto be L.

J. žinios negali bÅ«ti performinta arba parduota iÅ¡ man priklausančio turto“ vertintina kaip skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonė – draudimas disponuoti turtu be kreditoriaus sutikimo (žinios). Nors atsakovai akcentuoja skolos raÅ¡telio turinio ydingumÄ tuo aspektu, kad po žodžio ,,pasiskolinau“ nenurodyta pasiskolinta suma, o ji paraÅ¡yta tik prie įsipareigojimo grÄ Å¾inti, Å¡is teksto netikslumas nesudaro pagrindo spręsti, jog pinigai nebuvo perduoti. Akcentuotina ir tai, kad pats ieÅ¡kovas neįrodinėjo aplinkybės, kad paskolinta pinigų suma (280 000 Lt) buvo perduota L.

K. bÅ«tent 2010 m. birželio 10 d., taigi tik paties pinigų pasiskolinimo fakto nurodymas skolos raÅ¡telyje, sumÄ nurodant prie įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus, nepaneigia paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjai fakto. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pinigų perdavimo paskolos gavėjai aplinkybės, pagrįstai sprendime akcentavo ir kreditoriaus skolos raÅ¡telio turėjimo faktÄ . Å is faktas įrodo ne tik tai, kad skola nėra grÄ Å¾inta (CK 6.65 straipsnis), bet ir yra patikimas raÅ¡ytinis skolos egzistavimo faktÄ patvirtinantis įrodymas.

Nors atsakovų apeliaciniuose skunduose buvo remiamasi argumentu, kad skolos raÅ¡telio originalas teismui nebuvo pateiktas, pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovai tokio praÅ¡ymo nebuvo pareiÅ¡kę. Tačiau apeliacinės instancijos teismo reikalavimu ieÅ¡kovas pateikė skolos raÅ¡telį, o atsakovams pareiÅ¡kus abejones dėl pateikto dokumento autentiÅ¡kumo (t. y. ar jis iÅ¡ tiesų yra dokumento originalas, ar tik Å¡viesokopija), Å¡ios abejonės buvo paÅ¡alintos atlikus byloje dokumento ekspertizę (t. 4, b. l. 156–157), kurios iÅ¡vada – tirti pateiktas dokumentas nėra nukopijuotas naudojant technines priemones, įraÅ¡ai jame paraÅ¡yti raÅ¡ymo priemone be iÅ¡ankstinio techninio pasiruoÅ¡imo, t. y. dokumentas yra originalas.

Atsakovų apeliaciniuose skunduose nepagrįstai remiamasi argumentais, esÄ byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai tik dėl 14 000 Lt perdavimo L. K. ir tik dėl dalies iÅ¡ jų (3 000 Lt), kaip paskolintų, nekyla abejonių, tačiau kokiu pagrindu kiti pinigai pervesti į L. K. sÄ skaitÄ , yra neaiÅ¡ku. Analizuojant Å¡iuos apeliantų argumentus, pažymėtina, kad iÅ¡ tiesų byloje yra sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, kurie patvirtina, kad iÅ¡ L. J. į L. K. sÄ skaitÄ buvo atlikti tokie mokėjimai: 2009-08-26 8 000 Lt (mokėjimo paskirtis – sÄ skaitos papildymas) (t. 3, b. l. 67); 2009-09-15 3 000 Lt (mokėjimo paskirtis nenurodyta) (t. 3, b. l. 68); 2010-02-18 2 000 Lt (mokėjimo paskirtis – paskola), 2010-02-24 1 000 Lt (mokėjimo paskirtis – paskola) (t. 3, b. l. 69), iÅ¡ viso pateikta duomenų apie 14 000 Lt sumos pervedimÄ .

Tačiau prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai ne paneigia paskolos sumos (iÅ¡ viso 280 000 Lt) perdavimo L. K. faktÄ , kurį patvirtinantis pakankamas įrodymas yra jau anksčiau aptartas skolos dokumentas, o papildomai patvirtina, kad pinigai jai buvo skolinami ir kad pinigai (bent jau jų dalis) realiai buvo perduoti anksčiau, negu suraÅ¡ytas skolos dokumentas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas kaip netiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu paskolos dalyko perdavimo L.

K. faktÄ , pagrįstai rėmėsi ir argumentu, jog ji, dar bÅ«dama gyva, niekada pati neginčijo nei paskolos sutarties sudarymo fakto, nei pinigų perdavimo jai fakto, nei skolos L. J. sumos. Å iÄ aplinkybę patvirtina daug Santuokos nutraukimo byloje esančių procesinių dokumentų. Nors atsakovas G. K. tiek Santuokos nutraukimo byloje, tiek Å¡ioje byloje rėmėsi argumentu, esÄ paskolos sutartis galėjo bÅ«ti apsimestinė, siekiant per giminaitį laimėti L. K. daugiau turto, sandoris Å¡iuo pagrindu (CK 1.87 straipsnis) nei Santuokos nutraukimo byloje, nei Å¡ioje byloje nebuvo ginčijamas.

Sandorio apsimestinumas yra savarankiÅ¡kas sandorio negaliojimo pagrindas, kuris galėtų bÅ«ti konstatuotas tik pareiÅ¡kus atitinkamÄ ieÅ¡kinį teisme (apsimestiniai sandoriai yra nuginčijami, o ne niekiniai, todėl teismas nesant reikalavimo neturi teisės konstatuoti sandorio negaliojimo fakto ar taikyti niekinio sandorio padarinių) ir įrodžius, kad sandoris iÅ¡ tiesų buvo apsimestinis (CPK 178 straipsnis), o ne remiantis vien ginčo Å¡alies (Å¡iuo atveju – atsakovų) samprotavimais. Nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ir apeliantų argumentus, kad teismas privalėjo įsitikinti, jog ieÅ¡kovas realiai turėjo tokiÄ sumÄ pinigų, kuriÄ paskolino L.

K.. Å iuo atveju ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti paskolos sutarties sudarymo ir paskolos dalyko perdavimo skolos gavėjai faktÄ , kuris, remiantis aptartais argumentais, byloje yra pakankamai įrodytas. Todėl bÅ«tent atsakovai, savo reikalavimÄ pripažinti paskolos sutartį nesudaryta grįsdami argumentu, kad kreditorius neturėjo (arba negalėjo turėti) tokios pinigų sumos, kuriÄ paskolino, privalėjo Å¡iÄ aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas, atsikirsdamas į Å¡iuos atsakovų argumentus, nurodė pajamų Å¡altinius (nekilnojamojo turto pardavimÄ ir ilgametę odontologo praktikÄ ), tačiau atsakovai jokių tai paneigiančių įrodymų nėra pateikę.

Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, todėl Å¡alys turi teikti įrodymus, patvirtinančius jų nurodomas aplinkybes arba paneigiančius prieÅ¡ingos ginčo Å¡alies nurodomas aplinkybes, o ne vien reikÅ¡ti abejones ar samprotavimus, nepagrindžiamus CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovo ir L. K. sudarytos sutarties sÄ lygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo faktÄ (CPK 176, 177, 185 straipsniai), tačiau atsakovai, remdamiesi pinigų neperdavimo aplinkybe, jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).Nesant pagrindo pripažinti paskolos sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, taip pat nesant pagrindo pripažinti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad paskolos dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjai (CK 6.875 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinius ir toliau pasisako apie tai, kokios rÅ«Å¡ies atsakomybė pagal prievolę (asmeninė, dalinė ar solidarioji) taikytina atsakovams.

Dėl prievolės pagal paskolos sutartį pobÅ«džio IeÅ¡kovas L. J. ieÅ¡kinyje prašė skolÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų G. K. ir E. K.. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ patenkino, konstatavęs, kad prievolė pagal paskolos sutartį buvo solidarioji sutuoktinių L. K. ir G. K. prievolė, todėl G. K. atsako kaip solidarusis skolininkas bendrosios jungtinės nuosavybės normų pagrindu kartu su palikimÄ po L. K. mirties priėmusia įpėdine E. K.. Apeliantai su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, nurodydami, kad paskolos sutartis sudaryta jau po to, kai G.

K. pradėjo santuokos nutraukimo procesÄ , paskolos sutartis buvusi sudaryta be jo žinios ir sutikimo, o pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo panaudoti nei Å¡eimos poreikiams tenkinti, nei bendram sutuoktinių verslui. Analizuodama prievolės pobÅ«dį, teisėjų kolegija pirmiausia nurodo, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) Å¡alių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji.Å iuo atveju susitarimo dėl solidariosios prievolės ieÅ¡kovo ir L. K. sudarytoje paskolos sutartyje nėra, todėl solidarioji prievolė galėtų kilti tik įstatymų nustatytais atvejais. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe susijusios prievolės, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Å ios rÅ«Å¡ies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrosios sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti solidariosios arba dalinės. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiÅ¡kia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymų ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariÄ sias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013, kt.).Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus Å¡eimos namų Å«kiui iÅ¡laikyti ir vaikų auklėjimui bei Å¡vietimui užtikrinti; pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga.

Taigi Å¡ioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡imčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ arba perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Ar sandoris yra bÅ«tinas ir ar jis atitinka Å¡eimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (Å¡eimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl Å¡eimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).Taigi tam, kad bÅ«tų konstatuotas G.

K. prievolės solidarumas su L. K. (Å¡iuo atveju jos įpėdine E. K.) CK 3.109 straipsnio pagrindu, turėtų bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos:

1) paskolÄ L. K. paėmė su G. K. žinia ir sutikimu;

2) paimta paskola buvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti;

3) ji buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti.Siekiant nustatyti Å¡ių sÄ lygų egzistavimÄ , aktualus paskolos sutarties sudarymo momentas. Pirmiau minėta, kad skolos raÅ¡telis suraÅ¡ytas 2010 m. birželio 10 d. Tačiau pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, o ieÅ¡kovas bÅ«tent ir įrodinėjo, kad visa paskolinta pinigų suma L. K. buvo perduota anksčiau, negu buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis. Esant raÅ¡ytiniam skolos dokumentui, kuriame aiÅ¡kiai neaptartas kitoks pinigų perdavimo momentas, turėtų bÅ«ti pripažįstama, kad pinigai buvo perduoti tuo pat metu, kada buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, nebent bÅ«tų įrodyta, kad realiai pinigai buvo perduoti kitu metu.

Pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes tenka tai Å¡aliai, kuri teigia pinigų perdavimÄ buvus anksčiau, negu pasiraÅ¡yta sutartis (CPK 12, 178 straipsniai), Å¡iuo atveju tiek ankstesnį pinigų perdavimÄ , tiek tikslų perdavimo momentÄ turėtų įrodyti ieÅ¡kovas. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, ieÅ¡kovas nurodė, kad 200 000 Lt grynaisiais pinigais L. K. buvo perduoti 2008 m. vasarÄ (liepos ar rugpjūčio mėnesiais) (tÄ patį jis teigė ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme), dėl 14 000 Lt pervedimo į L.

K. sÄ skaitÄ momento (2009–2010 m.), byloje, jau minėta, yra raÅ¡ytiniai įrodymai (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai), o likusi 66 000 Lt suma, remiantis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, taip pat buvo perduota grynaisiais pinigais per keletÄ kartų 2009 metais. Taigi pinigų perdavimo momentas, iÅ¡skyrus 14 000 Lt, kurie buvo perduoti ne grynaisiais, o pervesti mokėjimo nurodymais, įrodinėjamas tik paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. Vertinant Å¡iÄ Ä¯rodinėjimo priemonę patikimumo prasme, pirmiausia akcentuotina, jog ji nėra objektyvi bei neÅ¡aliÅ¡ka – ieÅ¡kovas yra suinteresuotas įrodyti, kad pinigai (esminė jų dalis) buvo perduoti bÅ«tent tuo metu, kai sutuoktiniai dar gyveno kartu ir nebuvo pradėję skyrybų proceso tiek de facto, tiek de jure.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios įrodinėjimo priemonės patikimumo, pažymi ir tai, kad paties ieškovo, kaip kreditoriaus, pozicija dėl pinigų perdavimo momento skirtingose nagrinėjamos bylos ir Santuokos nutraukimo bylos stadijose nebuvo iš karto ir aiškiai atskleista. Štai ieškinyje (t. 1, b. l. 4–5) abstrakčiai nurodoma, kad pinigai buvo paskolinti anksčiau (kada – nenurodoma), o paskolos raštelis pasirašytas 2010-06-10; L. J. atsiliepime į E. K. priešieškinį (t. 1, b. l. 138–141) taip pat nenurodoma, kada pinigai realiai buvo perduoti L.

K., tačiau nurodoma, jog dalis pinigų buvo pervesta į jos ar jos nurodytų asmenų sÄ skaitas; tokio paties turinio atsiliepimas ir į G. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 153–156); Santuokos nutraukimo byloje pareikÅ¡damas prieÅ¡taravimus, kad Santuokos nutraukimo byla bÅ«tų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, L. J. taip pat nebuvo nurodęs pinigų perdavimo momento (Santuokos nutraukimo byla, t. 1, b. l. 168–169); 2012-10-04 Santuokos nutraukimo byloje pareikÅ¡tame L. J. ieÅ¡kinyje (t. 5, b. l. 142–143) nurodoma, kad paskolos sutartis buvo pasiraÅ¡yta jau po pinigų skolinimo, tačiau data nenurodoma.

Papildomai pažymėtina, kad grynųjų pinigų perdavimo momento nėra galimybės nustatyti ir iÅ¡ pačios L. K. procesinių dokumentų Santuokos nutraukimo byloje turinio. Å tai L. K. atsiliepime į patikslintÄ G. K. ieÅ¡kinį L. K. nurodo, kad aplinkybė, jog paskolos sutartis su L. J. sudaryta jau vykstant santuokos nutraukimo procesui, nereiÅ¡kia jos asmeninės prievolės, nes pinigai panaudoti Å¡eimos turtui iÅ¡laikyti ir gerinti (Santuokos nutraukimo byla, t. 3, b. l. 171); tapačiai nurodoma ir L.

K. priešieškinyje (Santuokos nutraukimo byla, t. 4, b. l. 132), ir patikslintame priešieškinyje (Santuokos nutraukimo byla, t. 5, b. l. 15). Taigi ir pati L. K., būdama gyva, procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodžiusi kitokio paskolos sutarties sudarymo (pinigų perdavimo) momento kaip paskolos sutarties pasirašymo momentas. Atsižvelgiant į tai, grynųjų pinigų (iš viso 266 000 Lt) perdavimas L. K. 2008–2009 metais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra patikimai įrodytas, todėl pripažįstama, kad ieškovas neįrodė, jog pinigai L.

K. buvo perduoti tada, kai ji gyveno su G. K. ir vedė bendrÄ Å«kį. Pasisakydama dėl kitų dviejų sÄ lygų egzistavimo (kad paimta paskola buvo bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti ir kad ji buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti), teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog aplinkybė, kad paskola buvo bÅ«tina Å¡eimos poreikiams tenkinti, byloje net nebuvo įrodinėjama (Å¡ios aplinkybės Santuokos nutraukimo byloje atskirai neįrodinėjo ir L. K.), todėl iÅ¡samiau Å¡iuo aspektu nėra pasisakoma.

Tačiau vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad paskolos sutarties dalykas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti (bendram verslui, kaip nurodė ieÅ¡kovas L. J.), pripažįstami pagrįstais atsakovų apeliacinių skundų argumentai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pinigų panaudojimo Å¡eimos poreikiams tenkinti faktÄ , taip pat ir jų panaudojimo bendram Å¡eimos verslui, faktÄ . Pirmiau minėta, kad nesant patikimų įrodymų apie ankstesnį, negu pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, pinigų perdavimÄ L.

K. (iÅ¡skyrus dėl 14 000 Lt sumos, kuri mokėjimo nurodymais buvo pervesta 2009–2010 metais), laikytina, jog pinigai buvo perduoti paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu. Tuo metu sutuoktiniai kartu nebegyveno, nebevedė bendro Å«kio, o Å¡ios bylos atsakovas G. K. buvo inicijavęs santuokos nutraukimo procesÄ (ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2010-02-04 (Santuokos nutraukimo byla, t. 1, b. l. 3)), jame nurodyta, kad bendro Å«kio su L. K. neveda nuo 2008 m. spalio mėnesio; ieÅ¡kinyje taip pat nurodyta, kad kaip paaiÅ¡kėjo tik dabar, atsakovė skolinasi nemažas pinigų sumas ir jas iÅ¡leidžia tik savo reikmėms; ieÅ¡kinyje nurodyta viena kreditorė M.

G. ir vienas skolininkas K. J.. Å i aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apie L. K. skolÄ L. J. 2010 m. vasario 4 d. nieko nebuvo žinoma. Pirmieji duomenys apie Å¡iÄ skolÄ Santuokos nutraukimo byloje yra Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projekte (kurio data 2010-12-15), kur jau nurodytas kreditorius L. J. ir L. K. asmeninė prievolė jam (Santuokos nutraukimo byla, t. 1, b. l. 159–164) bei 2011-01-10 L. J. prieÅ¡taravimuose, kad santuokos nutraukimo byla bÅ«tų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka ir kad jo prievolė bÅ«tų pripažinta L.

K. asmenine prievole (Santuokos nutraukimo byla, t. 1, b. l. 151–152). Taigi jokių duomenų, kad apie Å¡iÄ skolÄ G. K. bÅ«tų žinojęs anksčiau negu 2010 m. gruodžio mėnesį, byloje nėra. Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas L. J. pripažino pinigų (jokios jų dalies) asmeniÅ¡kai G. K. neperdavęs, apie Å¡iÄ skolÄ su juo iki Santuokos nutraukimo bylos niekada nėra kalbėjęs, o apie pinigų panaudojimÄ Å¡eimos verslui (nekilnojamajam turtui pirkti, skolinti kitiems asmenims) žinojęs tik iÅ¡ pačios L.

K. patikinimų. Nors ir netiesiogiai, bet aplinkybę, kad G. K. nežinojo apie Å¡iÄ skolÄ , patvirtina ir kaip liudytojo apklausto L. J. parodymai baudžiamojoje byloje, užfiksuoti 2013-12-09 teismo posėdžio protokole. O bÅ«tent, kad pinigus skolinosi L. K.; kad ji sakė, jog skolinasi Å¡eimos verslui; kad jis nežino, ar sutuoktinis žinojo apie skolÄ ; kad buvo skolinta 2008 metais, o 2010 metais jis paprašęs raÅ¡telio; kad G. K. pinigų jis nedavė, davė L. K., kaip galįs iÅ¡ G. K. praÅ¡yti; kad ji pasakė, jog perskolins pinigus kitiems, ir sakė, kad tai Å¡eimos verslui (t. 3, b. l. 80–82).

Vertinant, ar L. K. sutuoktinis žinojo apie paimtÄ iÅ¡ L. J. paskolÄ ir ar Å¡i paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti, negalima besÄ lygiÅ¡kai vadovautis ir L. K. iÅ¡dėstyta pozicija Santuokos nutraukimo byloje. Nors visuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į patikslintÄ G. K. ieÅ¡kinį (Santuokos nutraukimo byla, t. 3, b. l. 171); prieÅ¡ieÅ¡kinyje (Santuokos nutraukimo byla, t. 4, b. l. 132) bei patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje (Santuokos nutraukimo byla, t. 5, b. l. 15)), L. K. prašė prievolę pagal sutartį su L.

J. pripažinti sutuoktinių bendra, solidaria prievole bei nurodė, kad pinigai buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, juose nėra detalizuota, kada ir kokie šeimos poreikiai buvo tenkinami iš pasiskolintų pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad L. K. pozicija Santuokos nutraukimo byloje buvo priešinga G. K. pozicijai, o ji buvo suinteresuota gauti kuo didesnę bendro turto dalį ir kuo mažesnę prievolių dalį, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. K. pozicija, išreikšta Santuokos nutraukimo byloje, vertintina kaip prievolės solidarumo įrodymas, nes tuo atveju, jeigu Santuokos nutraukimo byla nebūtų nutraukta dėl L.

K. mirties, Å¡iÄ savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ procesiniuose dokumentuose, ji bÅ«tų privalėjusi pagrįsti įrodymais.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako, ar byloje yra kokių nors objektyvių įrodymų apie pinigų, gautų iÅ¡ L. J., panaudojimo Å¡eimos poreikiams, interesams, verslui ar pan. faktÄ . Pirmosios instancijos teismas rėmėsi argumentu, kad L. K. nekilnojamojo turto sandorius sudarė dar 2008 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais, o ieÅ¡kovas atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus, be kita ko, akcentuoja itin didelį Å¡eimos (L.

K. ir G. K.) sudarytų nekilnojamojo turto, paskolos sandorių skaičių, o tai patvirtina didelį jų bendro verslo mastÄ ir kartu gautos paskolos panaudojimo Å¡iam (Å¡eimos) verslui faktÄ . Pasisakydama dėl pastarojo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iÅ¡ tiesų yra įrodymų apie L. K., G. K. vardu sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, hipotekos sandorius (tikėtina, kad hipoteka buvo užtikrinamos jų suteiktos paskolos), tačiau kartu pažymėtina, kad didžioji dalis Å¡ių sandorių buvo sudaryta gerokai anksčiau, negu buvo gauta paskola iÅ¡ L.

J.. Pavyzdžiui, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų apie K. Å¡eimos narių sudarytus sandorius (esančius bylos antrame ir trečiame tomuose) matyti, kad iÅ¡ viso buvo sudaryta 50 sandorių, tačiau dauguma jų sudaryti 1998–2000 metais ir tik 8 iÅ¡ jų – 2007 metais ar vėliau. BÅ«tent 2007-08-13 L. K. įsigijo žemės sklypÄ su pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 12–14); 2008-02-12 apskrities virÅ¡ininko įsakymo, 2008-03-17 apskrities virÅ¡ininko įsakymo ir 2008-03-31 sutarties pagrindu iÅ¡registruota L.

K. nuosavybės teisė į 1012/6381 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri buvo įgyta 2005-12-29 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 2, b. l. 153–155); 2008-02-12 apskrities viršininko įsakymo, 2008-03-17 apskrities viršininko įsakymo ir 2008-03-31 sutarties pagrindu įregistruota L. K. nuosavybės teisė į 177/799 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri taip pat buvo įgyta 2005-12-29 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 2, b. l. 156–158) 2008-04-08 (bet pirkimo–pardavimo sutartis 2005-12-29); 2008-02-12 apskrities viršininko įsakymo, 2008-03-17 apskrities viršininko įsakymo ir 2008-03-31 sutarties pagrindu įregistruota L.

K. nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo įgytas 2005-12-29 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 2, b. l. 159–160); 2007-07-27 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruota L. K. nuosavybės teisė į 493/1970 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 166–168); 2007-07-27 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruota L. K. nuosavybės teisė į 17/140 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 169–171); 2010-07-02 turtas pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pagrindu iÅ¡registruota L.

K. nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį L. K. buvo įgijusi pagal 1999-08-09 paveldėjimo teisės liudijimÄ (t. 2, b. l. 176–178); 2008-03-04 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡registruota L. K. nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos L. K. buvo įgijusi turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pagrindu (t. 2, b. l. 179–184); 2007-06-28 garažų statybos bendrijos pažymos pagrindu buvo įregistruota G.

K. nuosavybės teisė į garažo boksÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė buvo iÅ¡registruota 2007-08-03 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 3, b. l. 46). Å ių duomenų analizė aiÅ¡kiai patvirtina, kad po 2007 metų nėra sudaryta jokių naujų sandorių, kurių pagrindu sutuoktiniai bÅ«tų įgiję nuosavybės teises į turtÄ , ir jokių hipotekos sandorių, kurie patvirtintų jų veiklÄ skolinant pinigus; 2008 metais ir vėliau sudaryti tik tokie sandoriai, kurių pagrindu buvo perleistos (prarastos) jų nuosavybės teisės į turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Remiantis bylos duomenimis, 2008 metais buvo sudarytas tik vienas sandoris, kurio pagrindu L. K. atliko kokį nors mokėjimÄ , tai su A. D. 2008 m. gegužės 29 d. sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kuriÄ L. K. sumokėjo 60 000 Lt avansÄ (Santuokos nutraukimo byla, t. 3, b. l. 147–153), pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta ir jokie mokėjimai vėliau nebuvo atlikti. 2008-08-07 preliminarioji sutartis Å¡alių buvo pakeista tik padidinant numatytas netesybas, tačiau jokie pinigai tuo metu nebuvo mokami.

Minėtas mokėjimas pagal preliminariÄ jÄ sutartį atliktas iki paskolos sutarties su L. J. sudarymo ir netgi anksčiau, negu jis nurodo perdavęs L. K. didžiÄ jÄ dalį pinigų pagal paskolos sutartį (nors, pirmiau minėta, kad Å¡i aplinkybė nėra įrodyta). Taigi konstatuotina, kad byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, jog pinigai pagal su juo sudarytÄ paskolos sutartį buvo panaudoti Å¡eimos verslui ar kokiems nors kitiems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad prievolė kreditoriui L. J. buvo solidarioji sutuoktinių prievolė, akcentavo atsakovo G. K. nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, teismo vertinimu, pasireiÅ¡kė tuo, kad Santuokos nutraukimo byloje jis ginčijo savo prievolių solidarųjį pobÅ«dį ir tais atvejais, kai L. K. paskolos sutartys su kreditoriais buvo sudarytos dar tada, kai sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, tačiau pretendavo į dalį reikalavimo teisių į L. K. skolininkus. Dėl Å¡ios aplinkybės atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal preliminariÄ jÄ sutartį 60 000 Lt buvo sumokėti tuo metu, kai pagal G.

K. ieÅ¡kinyje Santuokos nutraukimo byloje nurodytas aplinkybes sutuoktiniai dar gyveno kartu, o skola iÅ¡ K. J. priteista G. K. bÅ«tent dėl to, kad paskolos sutartį sudarė Å¡ie asmenys (K. J. su G. K., o ne su L. K.) (2009-11-18 teismo įsakymas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ K. J. pagal G. K. pareiÅ¡kimÄ (Santuokos nutraukimo byla, t. 1, b. l. 56)) ir, minėta, jau ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo G. K. Å¡iÄ skolÄ buvo nurodęs kaip bendrÄ sutuoktinių reikalavimo teisę ir prašęs padalyti lygiomis dalimis.

Dėl G. K. vengimo solidariai atsakyti pagal L. K. prievoles kreditoriams, pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė galėtų bÅ«ti vertinama kaip tam tikras atsakovo nesÄ Å¾iningumo įrodymas, tačiau ji Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali bÅ«ti įrodymas, kad sutuoktinių prievolė L. J. buvo solidari. Pažymėtina ir tai, kad Santuokos nutraukimo byloje tarp sutuoktinių buvo kilęs ginčas dėl prievolių pobÅ«džio, bylos pagal kai kurių kreditorių reikalavimus buvo iÅ¡nagrinėtos atskirai nuo Santuokos nutraukimo bylos ir pagal Å¡ių bylų faktines aplinkybes kai kuriais atvejais prievolės kreditoriams buvo pripažįstamos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis (kaip kreditorės M.

G. atveju, nors Å¡ios prievolės solidarumÄ G. K. taip pat pradinėje bylos stadijoje ginčijo – 2010-06-15 teismo sprendimas, kuriuo M. G. priteista iÅ¡ abiejų sutuoktinių solidariai 75 000 Lt (Santuokos nutraukimo byla, t. 1, b. l. 105)), o kai kuriais atvejais prievolės ir pagal sutartis, sudarytas sutuoktiniams gyvenant kartu, buvo pripažįstamos L. K. asmeninėmis prievolėmis (kaip kreditorės R. R. atveju – Kauno apygardos teismo 2012-01-13 sprendimas, kuriuo skola R. R. pripažinta L. K. asmenine prievole (Santuokos nutraukimo byla, t. 3, b. l. 114–118)).

Kaip jau minėta, paskolos sutarties sudarymo atveju teismas turi nustatyti aplinkybių visumÄ , lemiančiÄ sutuoktinių prievolės pobÅ«dį, todėl ne kiekvienu atveju solidariÄ jÄ prievolę lemia tik sutarties sudarymo momentas; svarbu nustatyti ir aplinkybę, ar pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti ir ar tai buvo bÅ«tina Å¡iems poreikiams tenkinti. Å ios aplinkybės gali bÅ«ti nustatytos tik įrodinėjimo procese, todėl vien ta aplinkybė, kad G. K. nepripažino prievolių pagal L.

K. sudarytas paskolos sutartis solidariosiomis, savaime nereiÅ¡kia, kad jis visais Å¡iais atvejais elgėsi nesÄ Å¾iningai.Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta atsakovo G. K. apeliacinio skundo dalį, kurioje jis ginčija prievolės L. J. solidarumÄ ir konstatuoja, jog netinkamas įrodinėjimo pareigos paskirstymas ir įrodymų vertinimas lėmė neteisingas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas Å¡iuo aspektu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria L.

J. 280 000 Lt (81 093,60 Eur) skola priteista solidariai iÅ¡ G. K., naikintina, o jam pareikÅ¡tas reikalavimas atmestinas. Dėl įpėdinės, priėmusios palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , atsakomybės ribųApeliantė E. K. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tuo aspektu, kad teismo sprendime nenurodytos jos atsakomybės pagal L. K. prievolę ribos, nes ji, palikimÄ priėmusi pagal apyraÅ¡Ä , atsako tik paveldėto turto apimtimi. Šį apeliantės argumentÄ teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu, nurodydama, kad teismo sprendimui keliamas aiÅ¡kumo reikalavimas tiek tuo aspektu, kad nekiltų abejonių, kaip iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, tiek sprendimo vykdymo tvarkos aiÅ¡kumo aspektu, todėl, teismo sprendime nenurodžius atsakovės E. K. atsakomybės ribų, jo vykdymo metu gali kilti papildomų ginčų.

CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kasacinis teismas yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad Å¡i CK 5.53 straipsnio 1 dalies nuostata aiÅ¡kintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali bÅ«ti tenkinami tik iÅ¡ paveldėto turto, o ne iÅ¡ paveldėto turto vertės, t. y. jie negali bÅ«ti tenkinami iÅ¡ asmeninio įpėdinių turto, nors ir nevirÅ¡ijant paveldėto turto vertės;

įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014). Atsižvelgiant į tai, pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį priteisti L. J. iÅ¡ E. K. 280 000 Lt skolÄ pagal prievolę, kylančiÄ iÅ¡ palikėjos L. K. sudarytos 2010 m. birželio 10 d. paskolos sutarties, sprendime papildomai turi bÅ«ti nurodyta, kad įpėdinė E. K. atsako tik paveldėtu turtu.

Taip pat pažymėtina, kad teismas sprendime teisingai nurodęs priteisiamÄ sumÄ litais (280 000 Lt), neteisingai jÄ konvertavo į eurus ir nurodė neteisingÄ 84 093,61 Eur sumÄ , nes teisingai apskaičiuota suma turi bÅ«ti 81 093,61 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismePagal ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu galiojusiÄ CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijÄ turtiniuose ginčuose, kai reikalavimo suma yra nuo 100 000 Lt iki 300 000 Lt, žyminis mokestis, apskaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio sumos, turi bÅ«ti mokamas tokia tvarka: trys tÅ«kstančiai litų pridedant 2 procentus nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų.

Kaip teisingai nurodoma atsakovų apeliaciniuose skunduose, kai reikalavimo suma yra 280 000 Lt, ieÅ¡kovas turėjo sumokėti 6 600 Lt žyminį mokestį, o ne 8 400 Lt (kokį konstatavo buvus sumokėtÄ pirmosios instancijos teismas ir kokį priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog už ieÅ¡kinį bÅ«tų sumokėtas 8 400 Lt žyminis mokestis. Pagal į bylÄ pateiktÄ mokėjimo nurodymÄ pervesti įmokÄ ir Lietuvos paÅ¡to kvitÄ (t. 1, b. l.

7) darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ viso ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 4 200 Lt žyminio mokesčio: vienas Å¡ių dokumentų yra paties ieÅ¡kovo pildytas mokėjimo nurodymas Lietuvos paÅ¡tui pervesti 4 200 Lt žyminį mokestį, o kitas dokumentas – Lietuvos paÅ¡to kvitas, patvirtinantis, kad Å¡is mokėjimo nurodymas buvo įvykdytas, t. y. nurodyta suma pervesta į VMI sÄ skaitÄ . Jokių kitų žyminio mokesčio (papildomo) mokėjimo dokumentų byloje nėra. Tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , kaip prašė apeliantų atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu: dėl tam tikrų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, taip pat ir dėl ne viso sumokėto žyminio mokesčio, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paliekamas nenagrinėtas tik pirmosios instancijos teisme ir tik tokiu atveju, jeigu Å¡alis per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alina trÅ«kumų (CPK 296 straipsnio 2 dalis), todėl tuo atveju, kai aplinkybė dėl ne viso už ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio paaiÅ¡kėja apeliacinės instancijos teisme, teismas turi iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės, o nesumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį turi priteisti iÅ¡ ginčo Å¡alies pagal CPK 93 straipsnyje nustatytas taisykles.

Ä®vertinant aplinkybę, kad ieÅ¡kinys tenkinamas vienos iÅ¡ atsakovių – E. K. – atžvilgiu, trÅ«kstama žyminio mokesčio dalis 695,08 Eur (2 400 Lt) priteistina iÅ¡ jos į valstybės biudžetÄ (CPK 96 straipsnis), o ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės E. K. priteistinas ieÅ¡kovo sumokėtas žyminis mokestis 1 216,40 Eur (4 200 Lt). G. K. apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad teismas sprendimu turėjo grÄ Å¾inti avanso už atliktÄ pomirtinę psichiatrijos ekspertizę skirtumÄ (sumokėta avanso suma 2 000 Lt, o atlikus ekspertizę buvo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra, kurios suma 1 334,50 Lt, taigi 192,74 Eur (665,50 Lt) skirtumas grÄ Å¾intas atsakovui iÅ¡ Kauno apygardos teismo depozitinės sÄ skaitos.

Nors L. J. ieÅ¡kinys atsakovui G. K. ir atmetamas, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, paliekama nepakeista. Kadangi pomirtinė psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta siekiant pagrįsti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinius, tai bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios tiesiogiai susijusios su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, tenka pačiam atsakovui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remdamasis CPK 93 straipsnio, 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis, teismas sprendime turi iÅ¡spręsti visų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ (net ir tuo atveju, jeigu nuo dalies žyminio mokesčio Å¡alys buvo atleistos ar jo mokėjimas buvo atidėtas).

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , pirmosios instancijos teismas, be to, kad neiÅ¡sprendė avanso permokos už ekspertizę grÄ Å¾inimo klausimo, taip pat nepriėmė jokio sprendimo ir dėl dalies žyminio mokesčio, kurio mokėjimas, pareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovui G. K. buvo atidėtas. BÅ«tent, paduodamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo ginčijo paskolos sutartį dviem jau aptartais savarankiÅ¡kais pagrindais, atsakovas G. K. iÅ¡ viso sumokėjo 1 400 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 119, 128), likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 105–106).

Nors teismo nutartyje nurodyta, kad iki sprendimo priėmimo atidedamas 4 200 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas, atkreiptinas dėmesys, kad tiek pats atsakovas, paduodamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, tiek teismas nurodė neteisingÄ Å¾yminio mokesčio, mokėtino už prieÅ¡ieÅ¡kinį, sumÄ : pirmiau minėta, kad jei reikalavimo suma yra 280 000 Lt (taigi prieÅ¡ieÅ¡kinio suma yra tokio paties dydžio), mokėtinas ne 5 600 Lt, o 6 600 Lt dydžio žyminis mokestis. Taigi nesumokėta žyminio mokesčio suma, kurios klausimas nebuvo iÅ¡spręstas priimant teismo sprendimÄ , pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį yra 5 200 Lt (1 506 Eur).

Å is žyminis mokestis, teismui priėmus sprendimÄ , turėjo bÅ«ti iÅ¡ atsakovo priteistas į valstybės biudžetÄ . Tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka ir pripažinus, kad G. K. nėra solidariai atsakingas pagal L. K. prievolę ieÅ¡kovui, ir atitinkamai panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui skola priteista ir iÅ¡ atsakovo G. K., žyminio mokesčio priteisimas iÅ¡ pastarojo net ir tuo atveju, kai prieÅ¡ieÅ¡kinis yra atmestas, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Atsižvelgdamas į tokiÄ procesinę bylos baigtį, kai konstatuojamas G. K. prievolės ieÅ¡kovui nebuvimas, apeliacinės instancijos teismas Å¡ia nutartimi atleidžia atsakovÄ G. K. nuo nesumokėtos už prieÅ¡ieÅ¡kinį žyminio mokesčio dalies 1 506 Eur (5 200 Lt) (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 3 dalis).Taip pat pažymėtina, kad atsakovė E. K., paduodama prieÅ¡ieÅ¡kinį, sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 87), o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ji buvo atleista (t. 1, b. l. 107), nors ir Å¡iuo atveju teismo nutartyje neteisingai nurodyta žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo teismas atleido atsakovę, suma (vietoj 6 400 Lt nurodyta 5 400 Lt suma).

Kadangi teismas nutartyje nurodė atleidžiantis atsakovę nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies, tik neteisingai nurodė sumÄ , laikytina, kad teismas yra atleidęs Å¡iÄ atsakovę nuo 6 400 Lt (1 853,57 Eur) žyminio mokesčio, todėl, nepaisant procesinės bylos baigties, Å¡io žyminio mokesčio priteisimo klausimas nėra sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos 25,48 Eur (88 Lt), kurios buvo priteistos lygiomis dalimis iÅ¡ abiejų atsakovų, priteistinos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės E. K..Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismePaduodamas apeliacinį skundÄ , atsakovas G.

K. sumokėjo iš viso 600 Eur žyminio mokesčio (t. 4, b. l. 71, 101), o E. K. iš viso 300 Eur žyminio mokesčio (t.4, b. l. 79, 102), nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovai buvo atleisti 2015 m. sausio 26 d. nutartimis (t. 4, b. l. 90–93). Kadangi E. K. apeliacinis skundas atmetamas visa apimtimi (atsakomybės ribų nurodymas teismo nutartyje nevertintinas kaip palankus jai sprendimas dėl pačios ginčo esmės, nes skolos suma, kuri buvo priteista, lieka nepakitusi, tik patikslinta suma eurais), jos sumokėtas žyminis mokestis iš ieškovo nepriteisiamas.

Atsakovo G. K. padėtis kitokia – nors teismo sprendimo dalis, kuria atmestas abiejų atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis, paliekama nepakeista, tačiau pripažįstama, kad L. J. ieÅ¡kinys G. K., kaip solidariajam skolininkui, buvo pareikÅ¡tas nepagrįstai ir yra atmetamas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas iÅ¡vengė turtinės prievolės ieÅ¡kovui, nuo kurios gynėsi paduodamas apeliacinį skundÄ , t. y. teismo sprendimas priimtas jo naudai ir ieÅ¡kovo L. J. nenaudai. Todėl atsakovui G. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas jo už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis – 600 Eur.

Atsakovų praÅ¡ymu nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo paskirta dokumento ekspertizė, už kurios atlikimÄ E. K. sumokėjo 200 Eur avansÄ (t. 4., b. l. 152), atlikus ekspertizę, teismui buvo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra, kurios suma 161,08 Eur, todėl likusi nepanaudota avanso suma (38,92 Eur) grÄ Å¾intina iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo sÄ skaitos atsakovei E. K.. Atsakovai taip pat pateikė kvitus, kad už apeliacinių skundų suraÅ¡ymÄ advokatei G. K. sumokėjo 350 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, o E. K.

– 250 Eur (t. 4, b. l. 140–141). Atsakovo G. K. apeliacinį skundÄ patenkinus, jo sumokėtos atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo, o atsakovės E. K. patirtos iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes jos apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo pažymÄ (t. 4, b. l. 135), nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, patirta 13,30 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovės E. K. (CPK 96 straipsnio 6 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ pakeisti. Sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteista 84 093,61 Eur skola, 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 216,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ G. K., kaip solidariajam skolininkui, atmesti. Sprendimo dalį, kuria skola ir palÅ«kanos ieÅ¡kovui L.

J. priteistos iÅ¡ E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistÄ , rezoliucinėje dalyje patikslinant eurais nurodytÄ skolos sumÄ â€“ vietoj teismo sprendime nurodytos 84 093,61 Eur sumos nurodant 81 093,61 Eur sumÄ bei papildomai nurodant, kad E. K. pagal L. K. prievolę L. J. atsako tik paveldėtu turtu.Sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovų G. K. ir E. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniai, palikti nepakeistÄ . Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡dėstyti taip: Priteisti ieÅ¡kovui L. J. iÅ¡ atsakovės E. K. 1 216,40 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iÅ¡ E. K. į valstybės biudžetÄ (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 01011239 4300), 695,08 Eur žyminio mokesčio ir 25,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti atsakovui G. K. iÅ¡ Kauno apygardos teismo sÄ skaitos 192,74 Eur avanso permokÄ už pomirtinę psichiatrijos ekspertizę.Atleisti G. K. nuo nesumokėtos už prieÅ¡ieÅ¡kinį žyminio mokesčio dalies – 1 506 Eur.

Priteisti atsakovui G. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo L. J. 600 Eur už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio ir 350 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 950 Eur.GrÄ Å¾inti atsakovei E. K. iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo sÄ skaitos 38,92 Eur avanso permokÄ už dokumentų ekspertizę. Priteisti iÅ¡ atsakovės E. K. į valstybės biudžetÄ 13,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjai                                                    Rasa GudžiÅ«nienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Vigintas ViÅ¡inskis