2024-02-14 Nr. AB-2737-3-61-3-07979-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-925-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07979-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 23S123902 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas) ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 23S124580 „Uždrausti atvykti į LR“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė:

2.1. 2005–2007 metais jis dirbo Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) Vidaus reikalavimų ministerijos (duomenys neskelbtini) elektriku-signalizacijos montuotoju, 2007–2009 metais – (duomenys neskelbtini) programuotoju, 2011–2014 metais – (duomenys neskelbtini) programuotoju, 2014–2015 metais – (duomenys neskelbtini) programuotoju, nuo 2017 metų – uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) techniniu vadovu-programuotoju;

2.2. jis niekada netarnavo Baltarusijos saugumo struktūrose, o Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente dirbo techninį darbą, niekada neslėpė fakto, kad dirbo Baltarusijos valstybės institucijoje;

2.3. pareiškėjas ilgą laiką teisėtai gyvena Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva);

2.4. kadangi pareiškėjo įmonė, kurioje jis dirbo, turi atidariusi biurą Lietuvoje, pareiškėjas nusprendė persikelti į Lietuvą, pasinaudodamas tarpininko Investuok Lietuva paslaugomis. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas;

2.5. skundžiami Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas yra neteisėti, nepagrįsti, neproporcingi, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principus;

2.6. Migracijos departamentas grindžia skundžiamus 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą deklaratyviais argumentais dėl pareiškėjo lojalumo Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) valdžiai, jos vykdomos agresyvios užsienio politikos palaikymo;

2.7. vien tai, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini), kuriame montuodavo priešgaisrinę signalizacijos sistemą, savaime nepagrindžia pareiškėjo politinių įsitikinimų. Informacinės technologijos buvo vienintelis sektorius, kurio nekontroliavo Baltarusijos valdžia;

2.8. prasidėjus Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) agresijai prieš Ukrainą, pareiškėjas aktyviai finansiškai rėmė organizacijas, teikiančias pagalbą Ukrainai ir jos pabėgėliams Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva), aktyviai remia Ukrainą savo socialiniuose tinkluose;

2.9. pareiškėjas nežino Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo motyvų, nėra susipažinęs su jo faktiniais argumentais, todėl negali ginti savo teisių, ginčydamas jame nurodytus faktus ir teisinį pagrindą;

2.10. Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas priimtas, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pareiškėjo interesus, nesilaikant proporcingumo principo;

2.11. faktas, kad pareiškėjas prieš 15 metų dirbo Baltarusijos Vidaus reikalavimų ministerijos (duomenys neskelbtini) elektriku-signalizacijos montuotoju, negali būti vertinamas neatsižvelgus į tai, kad pareiškėjas išėjo iš šio darbo savo noru, atvirai nepritaria Baltarusijos valdžiai, teisėtai gyvena Lietuvoje, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, kuriame nurodytos aplinkybės dėl Baltarusijoje galinčio kilti pareiškėjo persekiojimo yra pakankamai pagrįstos ir savaime paneigia pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui;

2.12. (duomenys neskelbtini). Tai pagrindžia pareiškėjo baimę grįžti į Baltarusiją. 2023 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas:

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2023 m. liepos 18 d. išvadą Nr. 18-7870 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad, Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjas, pagal kontraktą dirbdamas Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje (priešgaisrinės signalizacijos montuotoju), privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis;

3.2. atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento vertinimą, kurio kvestionuoti Migracijos departamentas neturi teisės, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu pareiškėjui 2021 m. liepos 22 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760045556, galiojantis iki 2024 m. liepos 29 d. (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi), buvo panaikintas Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, nustačius, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Priėmus Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą iki 60 mėnesių (5 metus);

3.3. pareiškėjas, pasirinkdamas pagal kontraktą dirbti Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai, o joje esanti personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad pareiškėjas gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Dėl to galima daryti išvadą, kad egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui;

3.4. vien tai, kad pareiškėjas turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo ankstesnių darbo santykių ir ryšių yra išnykusi. Pareiškėjas, net ir nedirbdamas, gali ir toliau palaikyti ryšius su Baltarusija ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais lojaliais asmenimis, o tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia, kad egzistuoja reali tikimybė, kelianti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu;

3.5. pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia nustatytos jo grėsmės valstybės saugumui;

3.6. grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodytas, patvirtinant atliktus konkrečius pareiškėjo veiksmus;

3.7. pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką;

3.8. skundžiami Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, priimti nešališkai, objektyviai, pagrįsti duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas adekvatus, aiškus, pakankamas;

3.9. pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvą iki 60 mėnesių (5 metus), nenustačius jo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, nustačius, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu, 37 punktu, 38.3 punktu. Nustatytas terminas yra proporcingas;

3.10. priimant Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, remtasi Valstybės saugumo departamento Išvada, kitais duomenimis;

3.11. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų;

3.12. pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet jam nėra draudžiama atvykti ir apsigyventi kitų valstybių teritorijoje.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą, kartodamas Išvadoje išdėstytus argumentus, ginčo faktines aplinkybes, prašo atmesti pareiškėjo skundą, nurodydamas:

4.1. atsižvelgęs į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, kuriuos pagrindžia Ukrainos saugumo tarnybos kontržvalgybinės operacijos metu nustatyti faktai, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, Valstybės saugumo departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusija;

4.2. Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas yra proporcingi, priimti kompetentingo subjekto, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes, teisingai taikius teisės aktų normas, nėra pagrindo juos panaikinti;

4.3. vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas nebedirba Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą pagrindžiančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui;

4.4. pareiškėjo argumentai, kad jis niekada netarnavo Baltarusijos saugumo struktūrose ir 2005–2007 metais dirbo tik techninį darbą, montuodamas priešgaisrinės saugos signalizacijas, atmestini, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023;

4.5. tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, vieninteliai pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra darbas, kuriame pareiškėjas dirba nuo 2021 metų, patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai, todėl jie nėra reikšmingesni už Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimą;

4.6. visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos režimas yra ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet ir ginčijamų Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo priėmimo metu padėjo ir toliau padeda Rusijai, kuri pradėjo ir vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. Baltarusija savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai;

4.7. nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimais, nurodytos aplinkybės apie jo dalyvavimą protestuose, nepaneigia Valstybės saugumo departamento vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui;

4.8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime byloje Nr. 19-A/2021 nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

5. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose, atsakydamas į Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento atsiliepimuose į skundą pateiktus argumentus, palaikė skunde išdėstytą poziciją, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, priešinga pozicija grindžiama neindividualiu pareiškėjo situacijos vertinimu, nesutiko su Valstybės saugumo departamento argumentais, grindžiamai kariaujančios trečiosios šalies represinių struktūrų praktika, atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI2-10935-1066/2023 (toliau – ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimas), kuris aktualus nagrinėjamam atvejui ir kuriame pateiktas aiškinimas paneigia Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento vertinimą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.

7. Teismas nustatė:

7.1. nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. gegužės 8 d. ir nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas turėjo galiojusias nacionalines vizas;

7.2. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki dabar pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini);

7.3. duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje;

7.4. Migracijos departamentas priėmė 2021 m. liepos 22 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui, Baltarusijos piliečiui, išdavė Leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. liepos 29 d., Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu;

7.5. nuo 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas gyvena ir dirba Lietuvoje;

7.6. 2023 m. liepos 19 d. Migracijos departamentas gavo Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, ir prašoma, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, neišduoti naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikinti jam išduotą Leidimą laikinai gyventi, taip pat 5 metams įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą;

7.7. Migracijos departamentas, remdamasis, be kita ko, Išvada, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, kuriame nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi. Šiame sprendime nurodyta, kad valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos visuomenės interesas yra svarbesnis nei pareiškėjo interesas gyventi Lietuvoje; pareiškėjo ryšiai su Lietuva neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos; vien tai, kad pareiškėjas gyveno ir gyvena Lietuvoje su leidimu laikinai gyventi ar viza, neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui; nors pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl jo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo Baltarusijos kariuomenės pasienio kontrolės departamente; remiantis surinktų duomenų visuma ir atsižvelgus į tai, kad nenustatyta pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas; pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardanti galinčias kilti grėsmes; Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų; grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl galimybės pareiškėjui gyventi Lietuvoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse;

7.8. Migracijos departamentas, remdamasis, be kita ko, Išvada, priėmė 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, kuriame nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą nuo šio sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Šiame sprendime, be pasikartojančių argumentų, išdėstytų Išvadoje ir Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendime, nurodyta, kad pareiškėjas Valstybės saugumo departamento pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas; nenustačius aplinkybių, dėl kurių draudimo atvykti į Lietuvos terminas galėtų būti sutrumpintas, 5 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis proporcingas;

7.9. pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas juos panaikinti, nurodydamas, kad Migracijos departamentas rėmėsi vien tik spėjimais ir įtarimais, nenustatęs jokių realių ir akivaizdžių pareiškėjo veiksmų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

8. Teismas padarė išvadą, kad priežastys, jog pareiškėjas Lietuvoje gyvena daugiau kaip 2 metus ir sukūrė ekonominius bei socialinius ryšius, integravosi į Lietuvos socialinį gyvenimą, kad nevykdė ir šiuo metu nevykdo jokių sąveikų ar bendradarbiavimo su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, ir neturi ryšių su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis, be to, nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, nėra prioritetinės, sprendžiant dėl šiuo atveju pareiškėjo laikino gyvenimo Lietuvoje.

9. Teismas, nurodęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, padarė išvadą, kad aplinkybės, jog 2007 metais pareiškėjas baigė dirbti Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, šiuo metu dirba programuotoju, Lietuvoje gyvena daugiau kaip 2 metus ir išreiškė savo pritarimą Lietuvos pozicijai karo Ukrainoje klausimu, pildydamas klausimyno klausimus Nr. 10 ir Nr. 11, nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjo galimą lojalumą Baltarusijos atžvilgiu ir pripažinti, kad jo keliama grėsmė yra išnykusi.

10. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Migracijos departamento rėmėsi tik Išvada ir neįvertino pareiškėjo individualios situacijos. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 9 d. turėjo teisėtą pagrindą (nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi) gyventi Lietuvoje ir nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. pagal sudarytą darbo sutartį dirbo Lietuvoje, savaime nėra reikšmingesnis dalykas nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas yra neproporcingi.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2111-415/2023), nurodė, kad Valstybės saugumo departamento surinkti duomenys leidžia teigti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

12. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažino visiems žinoma (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad jis neturi jokių priežasčių nesutikti su Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas jam išduotą Leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teismas, pažymėjęs, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (buvusiais kolegomis), nurodė, kad tai yra pakankamas pagrindas vertinimui, jog toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, leidžiančia pripažinti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

14. Teismo vertinimu, Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendime ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Migracijos departamentas nustatė pareiškėjui trumpesnį nei 10 metų terminą, kurį galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturintiems Lietuvoje šeiminių ryšių, padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą pažeidžia jo teises.

16. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas priimti, laikantis nustatytų procedūrų, atlikus individualų asmens ir surinktų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas, kartodamas argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, grindžia nesutikimą su teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

18.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalies, 87 straipsnio 4 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuotas, nepagrįstas, priimtas, ignoruojant ir nevertinant pareiškėjo argumentų ir įrodymų, kurie paneigia Valstybės saugumo departamento, Migracijos departamento ir teismo padarytas išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui;

18.2. pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, remdamasis kitoje administracinėje byloje Nr. eI2-11299-979/2023 nustatytomis aplinkybėmis, kurios nurodytos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Teismo sprendime teigiama, kad pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenės pasienio kontrolės departamente, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas rėmėsi vien tik spėjimais ir įtarimais, nenustatęs jokių realių ir akivaizdžių pareiškėjo veiksmų ar aplinkybių; pareiškėjas sukūrė Lietuvoje ekonominius bei socialinius ryšius, integravosi į Lietuvos socialinį gyvenimą; pareiškėjas nevykdė ir šiuo metu nevykdo jokių sąveikų ar bendradarbiavimo su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, ir neturi ryšių su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis; pareiškėjas nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Šie teismo įvertinti argumentai nėra nurodyti pareiškėjo skunde;

18.3. pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl pareiškėjo darbo pobūdžio Baltarusijos valstybėje saugos įmonėje, o ne valstybinėje ar statutinėje tarnyboje, kuri saugojo tiek valstybinius, tiek privačius objektus, kad pareiškėjas nebuvo susijęs su A. Lukašenkos režimu, dėl pareiškėjo baimės grįžti į Baltarusiją dėl galimo jo persekiojimo. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos ir priimant byloje ginčijamus sprendimus, t. y. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas esmines jo persekiojimo Baltarusijoje aplinkybes, paneigiančias pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Dėl šių pareiškėjo skundo argumentų nepasisakyta nei Migracijos departamento, nei Valstybės saugumo departamento atsiliepimuose į skundą, nei teismo sprendime;

18.4. pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų apie jo darbo pobūdį ir trukmę, dėl jo politinių pažiūrų, kurie paremti į bylą pateiktais įrodymais;

18.5. pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog nežino Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo pagrindų, todėl yra priverstas pats bandyti atspėti argumentus, kuriais jis grindžiamas. Šiame sprendime nenurodytos priežastys, nulėmusios tai, kad pareiškėjui yra draudžiama atvykti į Lietuvą, argumentai, kuriais būtų grindžiamas pareiškėjui nustatytas maksimalus draudimo atvykti laikotarpis. Pareiškėjas negali būti įpareigojamas pats pasirinkti teisinį kvalifikavimą ir vėliau jį vertinti;

18.6. pirmosios instancijos teismas nesilaikė vienodos teismų praktikos. Valstybės saugumo departamento atsiliepime į skundą nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023) nėra aktuali nagrinėjamam atvejui. Nagrinėjamam atvejui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendime konstatuota, kad faktas, jog skundą padavęs užsienietis 2006–2007 metais 7 mėnesius dirbo Minsko apsaugos departamente elektromonteriu ir atliko techninį darbą, nėra pakankamas konstatuoti lojalumą režimui ir grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas skunde nurodė identiškas aplinkybes, tačiau teismas sprendime nenurodė jokių argumentų dėl šios to paties teismo praktikos taikymo nagrinėjamu atveju;

18.7. Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu nustatyti apribojimai nėra būtini demokratinėje visuomenėje;

18.8. nėra pagrindo pareiškėjo atveju taikyti Valstybės saugumo departamento nustatytus Ukrainos saugumo tarnybos kontržvalgybinės operacijos metu nustatytus faktus.

19. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, prašant išaiškinti, ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija) įtvirtintos pagrindinės laisvės ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (Priskyrimo direktyva) (toliau – ir Priskyrimo direktyva) nuostatos leidžia nacionalinės teisės nuostatą, pagal kurią negrąžinimo principas netaikomas asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę tos valstybės narės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

20. Pareiškėjas grindžia prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šiais argumentais:

20.1. priėmus Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, pareiškėjas turi savanoriškai išvykti arba bus išsiųstas į Baltarusiją, kurioje jam kyla persekiojimo pavojus;

20.2. byloje kyla klausimas dėl Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių prieglobsčio prašytojo sulaikymą, taikymo;

20.3. Įstatymo 130 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Tačiau to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei;

20.4. Įstatymo 130 straipsnio 3 dalies nuostata prieštarauja bendrajam negrąžinimo principui, kylančiam iš asmens teisės į gyvybę ir apsaugą nuo kankinimų ir kitokio žeminančio elgesio;

20.5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 m. gegužės 14 d. sprendime M prieš Ministerstvo vnitra ir X ir X prieš Commissaire général aux réfugiés et aux apatrides sujungtose bylose C-391/16, C-77/17 ir C-78/17, ECLI:EU:C:2019:403 išaiškino, kad Priskyrimo direktyva turi būti aiškinama ir taikoma taip, kad būtų laikomasi Chartijoje garantuojamų teisių, kurios pašalina galimybę grąžinti asmenį į tokią šalį; Chartija draudžia kankinimą ir nežmonišką ar žeminantį baudimą arba elgesį, neatsižvelgiant į atitinkamo asmens elgesį, taip pat išsiuntimą į valstybę, kurioje yra rimtas pavojus, kad su asmeniu bus taip elgiamasi;

20.6. Priskyrimo direktyvos preambulė patvirtina negrąžinimo principą, nustato tikslą užtikrinti, kad nė vienas asmuo nebūtų grąžintas atgal ten, kur būtų persekiojamas, 14 straipsnyje nustatyta, kad, net nustačius asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, dėl kurios negali būti suteiktas arba yra panaikinamas prieglobsčio statusas, asmuo toliau naudojasi pabėgėlio teisėmis toje valstybėje narėje;

20.7. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jokiame ankstesniame sprendime tiesiogiai nenagrinėjo pareiškėjo suformuluoto klausimo, todėl jam netaikoma acte éclairé doktrina.

21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame kartoja argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme, prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Migracijos departamentas teigia, kad teismas įvertino visas su pareiškėju susijusias aplinkybės, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas nepagrįstai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo dėl prejudicinio sprendimo, nes Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos yra aiškios, Lietuvos teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, nagrinėjamu atveju ginčijami Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas nėra susiję su pareiškėjo grąžinimu į Baltarusiją.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame kartoja argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme, prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Valstybės saugumo departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių, nepagrindžia teismo sprendimo nepagrįstumo ir teismo padarytų išvadų neteisingumo. Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, išnagrinėjęs įrodymus, nustatęs ir įvertinęs reikšmingas aplinkybes. Tai, kad nagrinėjamu atveju teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei norėjo pareiškėjas, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjo duomenys, kuriuos jis laiko įrodančiais priešiškumą Baltarusijos valdžiai, neabejotinai nepaneigia jo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Pareiškėjo argumentai, kad jo keliama grėsmė valstybės saugumui nėra reali, nes jo profesinė sritis buvo techninis darbas, montuojant priešgaisrinės saugos signalizacijas, nepagrįsti, nes lojalumo reikalavimas jam buvo taikomas, dirbant Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad užsieniečių eitos pareigos, nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos, kelia grėsmę valstybės saugumui (žr. 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023).

23. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose laikosi pozicijos, išdėstytos ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose, nesutinka su Migracijos departamento ir Valstybės saugumo departamento atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateiktais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, kuriame, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, kuriame nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančiais įrodymais. Todėl apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą tikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų ir ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių dėl apeliacinio skundo ribų peržengimą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. ABTĮ nenustatyta galimybė pateikti patikslintą apeliacinį skundą, todėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis prašymas dėl klaidos ištaisymo ir kartu su šiuo prašymu pateikto patikslinto apeliacinio skundo priėmimo klausimas nesprendžiami.

27. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, pirmosios instancijos teismui nurodė šiuos pagrindinius argumentus: skundžiami sprendimai neproporcingi; prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas nežinojo Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo motyvų ir faktinio pagrindo; išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nepagrįsta objektyviais duomenimis; vien tai, kad pareiškėjas prieš 15 metų dirbo Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) elektriku-signalizacijos montuoju, savaime nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui; pareiškėjo konkretūs veiksmai įrodo, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ((duomenys neskelbtini); pareiškėjas pateikė 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje; pareiškėjo nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjo baimę grįžti į Baltarusiją dėl galimo politinio persekiojimo.

28. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad tai, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, turėtų būti vertinama, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendime pateiktus išaiškinimus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamentas nepagrįstai grindė pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui kariaujančios trečiosios šalies represinių struktūrų praktika.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtus, pagrįstus ir proporcingus 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą.

30. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, grįsdamas apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais: teismo sprendimas neatitinka jam nustatytų reikalavimų; teismas priėmė sprendimą, nenustatęs bylai esminę reikšmę turinčių aplinkybių ir neįvertinęs argumentų, kuriais pareiškėjas grindė skundo reikalavimus, teismas įvertino aplinkybes, kuriomis pareiškėjas negrindė skundo reikalavimų (teismas išnagrinėjo kitos bylos aplinkybes), teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendime pateiktais išaiškinimais dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo.

31. Migracijos departamentas ir Valstybės saugumo departamentas atsiliepimuose į skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

32. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės, priimamas teismo sprendimas, kuris turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas teismo sprendimą, teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus (ABTĮ 10 str. 3 d.). Įrodymai yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Atitinkamai jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Teismo sprendime teismas turi konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.); atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.); teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl pagrindinių (esminių) skundą padavusio asmens argumentų, kuriais grindžiami reikalavimai, negali būti vertinamas, kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Taip išnagrinėjus bylą priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir motyvuotu teismo sprendimu (šiuo aspektu žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3978-968/2019; 2024 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-448-1047/2024).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos kariuomenės pasienio kontrolės departamente (teismo sprendimo 12 psl.), neatitinka byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dirbo Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) elektriku-signalizacijos montuoju. Be to, teismas įvertino ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašė aplinkybes (pirmosios instancijos teismo sprendimo 14 psl.), kuriomis pareiškėjas negrindė skundo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nurodė priežastis, kad jis gyvena Lietuvoje daugiau kaip 2 metus ir sukūrė ekonominius bei socialinius ryšius, integravosi į Lietuvos socialinį gyvenimą, kad nevykdė ir šiuo metu nevykdo jokių sąveikų ar bendradarbiavimo su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose ir neturi ryšių su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis, nors tiksliai tokios aplinkybės nebuvo nurodytos pareiškėjo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

35. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, darytina išvada, kad teismas atmetė pareiškėjo skundą, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių ir argumentų, kuriais pareiškėjas grindė reikalavimus, t. y. kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, nebuvo supažindintas su Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo motyvais ir faktiniu pagrindu, kad pareiškėjo konkretūs veiksmai paneigia išvadą dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, kad pareiškėjas po skundžiamų Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo priėmimo padavė 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje. Teismas nepateikė savarankiško vertinimo dėl šių argumentų teisinės ir faktinės reikšmės kilusio ginčo kontekste. Be to, kaip minėta, teismas įvertino aplinkybes, kurios nėra nurodytos pareiškėjo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ir nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.

36. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, priėmė teismo sprendimą, neatitinkantį pagrįstumo, teisėtumo ir motyvavimo reikalavimų.

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir yra teisinis pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d., 2 d. 5 p.).

38. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, netikrinami kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl ginčo esmės, nesprendžiami pareiškėjo procesiniai prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis