bcbd2f9f-a4ac-44fc-bf22-da68ad6f80f2 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1318-362/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00341-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos 20.1; 20.4; 55.1.3 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 07 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Å iaulių AVPK), priteisti 2 000 Eur per parÄ neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas A.

B. nurodė, kad jis buvo laikomas Raseinių policijos komisariato areÅ¡tinėje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2013-05-20 iki 2013-08-30. Joje jis buvo laikomas dvivietėje kameroje, su kitu nuteistuoju, jam nebuvo užtikrintas priklausantis minimalus kameros plotas – 5 kv. m. Pasivaikščioti į laukÄ nevedė, kameroje buvo prasta ventiliacija, nebuvo langų, tad buvo drėgna ir tvanku. ApÅ¡vietimas prastas, negalėjo skaityti knygų, raÅ¡yti laiÅ¡kų, tad negalėjo bendrauti su Å¡eima, raÅ¡yti laiÅ¡kus.

Kameroje nebuvo rozetės, tad negalėjo žiÅ«rėti televizoriaus, klausytis muzikos, užsikaisti virdulio arbatai. Nebuvo veidrodžio, lentynėlės tualeto reikmenims. Nevedė maudytis į duÅ¡Ä . Tokiu bÅ«du, areÅ¡tinė neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dėl Å¡ių sÄ lygų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , tapo uždaras, prarado pasitikėjimÄ savimi, tapo dirglus, apatiÅ¡kas. Teko kreiptis pas psichiatrÄ .

Tuo pačiu jam padaryta neturtinė žala. PraÅ¡o priteisti 2 000 Eur per dienÄ neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad remiantis Å iaulių AVPK teismui pateiktais dokumentais, A. B. nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. birželio 20 d., ne daugiau kaip po du asmenis, buvo laikomas ne areÅ¡tinėje, bet Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose.

Raseinių rajono PK ginčijamu laikotarpiu areÅ¡tinės įrengta nebuvo. Trumpalaikio ir ilgalaikio sulaikymo patalpos reglamentuotos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad „sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigÄ , uždaryti.

Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimÄ , skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas“. Instrukcijos 38 punkte reglamentuota, kad „asmenys, pristatyti iÅ¡ policijos areÅ¡tinių ar kitų laisvės atėmimo vietų procesiniams veiksmams atlikti, gali bÅ«ti pristatomi į operatyvaus valdymo padalinio laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol bus iÅ¡vežti į policijos areÅ¡tinę ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau, kaip nustatyta Å¡ioje instrukcijoje“.

Instrukcijos 43 punkte nustatyta asmenų paskirstymo į sulaikymo kameras tvarka. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ilgalaikio sulaikymo patalpų paskirtį, į tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas, šioms patalpoms yra keliami kiti reikalavimai nei areštinėms ar įkalinimo įstaigoms. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie reglamentuoti Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356, taip pat šioms patalpoms nėra numatytas dušas bei langai. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms taip pat nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, taip pat nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“.Atkreipė dėmesį, kad nors teisės aktų, reglamentuojančių asmens laikymo sÄ lygas areÅ¡tinėse ir įkalinimo įstaigose, reikalavimai nėra taikomi ilgalaikio sulaikymo patalpoms, tačiau asmens, laikomo tokiose patalpose, laikymo sÄ lygos, atsižvelgiant į Å¡iose patalpose asmenų laikymo trukmę, taip pat privalo atlikti bendruosius asmens sveikatos saugos bei kasdienio poreikio tenkinimo reikalavimus.

Dokumentais patvirtinta, kad Å¡alia ilgalaikio sulaikymo patalpų yra įrengtas duÅ¡as, langų ir elektros lizdų įrengimas yra neprivalomas, dirbtinė ventiliacija yra įrengta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, kuris pagal teisės aktų reikalavimus atitvertas 120-130 cm aukščio sienele, bei buvo lova su kitais minimaliai reikalingais baldais. Jokių skundų pareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų pateikęs nebuvo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, paremtas raÅ¡ytiniais įrodymais, Å iaulių AVKP nuomone, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo A.

B. teisės dėl tinkamų laikymo Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose sÄ lygų pažeistos nebuvo.PareiÅ¡kėjo A. B. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad bÅ«nant Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymu Nr. V-492 (nauja redakcija 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263) patvirtinti „Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – ir Reikalavimai) numato reikalavimus ilgalaikio sulaikymo patalpoms, kurias Å¡ių Reikalavimų 4 str. apibrėžia kaip specialiai įrengtas patalpas, skirtas teisės aktų tvarka asmenims, pristatytiems į policijos įstaigÄ , uždaryti ir laikyti iki 48 valandų.

Å ių reikalavimų 32.1 str. numato, jog ilgalaikio sulaikymo kameros bendras plotas turi bÅ«ti ne mažesnis nei 5 kv. m, 33.6 str. numato, jog joje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara, 33.7 str. numato, kad patalpoje turi bÅ«ti lova, taburetės, stalas, 17 str. numato, jog Å¡alia ilgalaikio sulaikymo kamerų įrengiama prausykla, 33.12 str. numato, jog langų įrengimas yra neprivalomas. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, duÅ¡as, elektros lizdai.

Reikalavimų 33.1 str. numato, jog vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 5 kv. m., atmetus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ . Pažymėtina, jog Å¡ie reikalavimai yra taikomi tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliÅ¡kai remontuojamiems pastatams, tačiau, nesant kitų teisės aktų, kurie nurodytų jau esamų ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimÄ , teismas atkreipia dėmesį į Å¡iuos reikalavimus, taikydamas kaip įstatymo analogijÄ .IÅ¡ pateikto 2016-02-23 tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl A.

B. skundo“ matyti, jog asmenų, buvusių ilgalaikio sulaikymo patalpose tam tikru laiku apskaita Šiaulių aps. VPK Raseinių r. PK vedama nebuvo, tokio reikalavimo nebuvo. Jame taip pat nurodoma, jog ilgalaikio sulaikymo kamerose buvo laikoma ne daugiau kaip po du asmenis. Teismui pateikti įrodymai, jog Šiaulių aps. VPR Raseinių r. PK yra įrengtos 3 ilgalaikio sulaikymo kameros, jų bendras plotas yra 8,0975 kv. m, sanitarinis mazgas jose užima 0,9 kv. m. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.

Šalia ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengta prausykla – dušas. Pasivaikščiojimo kiemeliai neįrengti, nes to teisės aktai nenumato, asmenys ilgalaikio sulaikymo kamerose būna ne daugiau kaip 48 valandas. Kamerose yra šaltas ir šiltas vanduo. Pelėsio ant sienų nėra, tačiau sienos galimai buvo purvinos. Kameroje yra lovos, spintelės be durų, dvi taburetės ir stalas, įrengta dirbtinė ventiliacija, rozečių nėra, to teisės aktai nenumatoPareiškėjas A. B. Šiaulių aps.

VPR Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo kamerose buvo laikomas nuo 2013-06-18 iki 2013-06-20, tokiu bÅ«du, ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo beveik 2 paras. Duomenų, po kiek asmenų buvo laikoma ilgalaikio sulaikymo patalpose, nepateikta, nurodoma, jog buvo laikoma 1-2 asmenys, tad pareiÅ¡kėjui A. B. teko nuo 4,05 kv. m iki 8,09 kv. m ilgalaikio sulaikymo patalpos ploto. IÅ¡skaičiavus iÅ¡ ilgalaikio sulaikymo patalpos sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,6 iki 7,2 kv. m kameros ploto. Pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog visÄ laikÄ buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, Å¡ios aplinkybės nepaneigtos, tad darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui teko 3,6 kv. m kameros ploto, atmetus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ .

Nors, kaip nurodoma atsiliepime, ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, taip pat nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, ir su Å¡iuo teiginiu teismas sutinka, tačiau, vertinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto normÄ , esant jam ilgalaikio sulaikymo kameroje, laikytina, jog, taikant tiek Å¡iuose teisės aktuose, tiek Reikalavimuose iÅ¡dėstytas normas, laikytina, jog asmeniu turi bÅ«ti užtikrinama 5 kv. m kameros ploto, atmetant sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ..Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso beveik 2 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ ilgalaikio sulaikymo patalpos plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpoje, teko mažiau kaip 5,0 kv. m ploto.

Å iaulių aps. VPK Raseinių r. PK pareigÅ«nai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5,0 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iÅ¡ esmės neginčija. BÅ«tent Å¡ia aplinkybe pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės ir motyvuoja neturtinės žalos padarymÄ .Vertinant kitas aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas motyvuoja neturtinės žalos atsiradimÄ â€“ lango, elektros lizdų, pasivaikščiojimo kiemelių, nebuvimas, ventiliacijos nebuvimas, negalėjimas susiraÅ¡inėti – yra atmestinos.

Pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs jokių skundų dėl pareigÅ«nų veiksmų, tad aplinkybė, kad jis nebuvo vedamas į duÅ¡Ä , laikytina neįrodyta. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jam buvo draudžiama iÅ¡siųsti laiÅ¡kus, atsiliepime nurodyta, jog virÅ¡ durų įrengta niÅ¡a apÅ¡vietimui, kad Å¡io apÅ¡vietimo nebuvo, neįrodyta.PareiÅ¡kėjas į Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpas buvo patalpintas kaip įtariamas padaręs nusikaltimÄ etapuotas iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus procesinių veiksmų atlikimui.

Vertinant tai, jog jam jau iki tol buvo apribota laisvė, jo argumentai apie tai, jog jis negalėjo praneÅ¡ti Å¡eimai, kur yra per tas dvi dienas, kai buvo Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose, ir dėl to labai pergyveno, atmestini kaip nepagrįsti.Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo trumpai, tik dvi dienas, tad tai ilgalaikių pasekmių jam sukelti negalėjo. Vertinant pareiÅ¡kėjo nurodymÄ , jog jis dėl to lankėsi pas psichiatrÄ , vartojo vaistus, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas pats pareiÅ¡kime nurodo, jog jo psichinė bÅ«klė yra sutrikusi dėl ankstesnio narkotikų vartojimo, o apsilankius 2013-07-10 uždaros akcinės bendrovės „Lazdijų sveikatos centras“ psichikos sveikatos skyriuje, jam nustatyta diagnozė adaptacijos sutrikimas po grįžimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Å iuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus 31 mėnesiui nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK.

Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 31 mėnesį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma pareiÅ¡kime.

Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (viso dvi dienos, neužtikrinant minimalaus kameros ploto asmeniui kameroje, bei įvertinant tai, jog sienos buvo purvinos), į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nurodė tik dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį stresÄ , nenurodė priežastinio ryÅ¡io tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos,į tai, kad pažeidimas iÅ¡ esmės buvo trumpalaikis, į tai, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl savo teisių gynimo, praėjus 3i mėnesiui nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių AVPK Raseinių rajono PK,visus pateiktus argumentus bei atsikirtimus į juos, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, vertina, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas laikymo ilgalaikio sulaikymo patalpose sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo ilgalaikio sulaikymo patalpose sÄ lygas, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo ilgalaikio sulaikymo patalpose sÄ lygas buvo pažeista. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius