bcbb4947-a94a-4e21-9470-e6e5a0328ef7 · Tauragės rajono apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1518-760/2015Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01338-2015-0Registro Nr. ROIK: 15000655371Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5.; 2.14.3. (S) TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2015 m. lapkričio 2 d.      Tauragė Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Gitanai Gečienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. J., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui, nukentėjusiajam E. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje K.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, Ta(duomenys neskelbtini) moksleivis, administracine tvarka nebaustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,                                                          n u s t a t ė:K. J. kaltinamas tuo, kad 2015 m. liepos 1 d. 18 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Toyota Avensis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. J., važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į už galo stovėjusį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais pažeidė KET 5, 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.K.

J. kaltės nepripažino, teigė eismo vykio nepadarė, E. L. automobilio nesugadino, iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino. Nurodė, kad 2015 m. liepos 1 d. tėvui priklausančiu automobiliu Toyota Avensis grįžo namo. Norėjo automobilį pastatyti automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Važiavo atbulas į laisvÄ stovėjimo vietÄ , tačiau nepavyko. Birželio mėnesį gavo vairuotojo teises, neturėjo vairavimo patirties. IÅ¡lipo apsižiÅ«rėti ar jam pavyks įstumti. Dar kartÄ bandė stumti atbulas, nepavykus bandė važiuoti priekiu, vėl nepavykus, automobilį pastatė kitame kieme, kur buvo daugiau vietos parkavimui.

Automobilio AUDI A4 nekliudė, jokio susidÅ«rimo garso nejuto. Pats nufotografavo nukentėjusiojo automobilį, jokių apgadinimų nesimato. 2015-07-29 policijos komisariato aikÅ¡telėje vyko eksperimentas. Jis pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kaip vyko jo automobilio statymas įvykio dienÄ aikÅ¡telėje, tačiau pareigÅ«nas liepė jo tėvui automobilį statyti kitaip. Policijos pareigÅ«nas jį įtikino, kad automobilį AUDI A4 galėjo kliudyti kabliu, todėl jis 2015-07-29 paaiÅ¡kinime ir nurodė tokias aplinkybes.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad jam priklauso automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 1 d. grįžęs iš sodo pasistatė automobilį stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. sužinojo, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Nuėjęs pažiūrėti, iš pradžių nematė jokių apgadinimų, po to pastebėjo, kad šiek tiek pasislinkęs priekinis buferis ir jo kairėje pusėje, po priekiniu žibintu suskirdę dažai.

Po to apie 22 val. jam paskambino dukra, kuri pasakė, kad jos draugė K. J. matė kaip įvažiavo į jo automobilį. Ä® policijÄ iÅ¡ karto nesikreipė, laukė kol kaimynas ateis, atsipraÅ¡ys. Ä® policijÄ kreipėsi 2015-07-02. 2015 m. liepos 29 d. policijos komisariate buvo atliktas eksperimentas, kur buvo nustatyta, kad į jo automobilį atsitrenkė kabliu. Dėl automobilio apgadinimo jam padaryta nedidelė žala, kokia tiksliai negali nurodyti. Nuotraukose nesimato apgadinimų, jie matomi tik žinant, kur jie padaryti.

Po įvykio automobilio neremontavo. Liudytojas L. J. parodė, kad 2015-07-02 pas jį atvyko policijos pareigūnai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nes jis yra automobilio Toyota Avensis savininkas. Sūnus K. J. paaiškino, kad 2015-07-01 bandė pasistatyti kieme automobilį, bet jam nepavyko, todėl pastatė jį kito namo kieme. Sūnus sakė, kad kaimyno automobilio AUDI A4 neapgadino. Pats apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, jokių apgadinimų ant bamperio nematė, matė tik senus automobilio apibraižymus.

Kaimynė iÅ¡ trečio aukÅ¡to jam sakė, kad sÅ«nus bandė pastatyti automobilį, iÅ¡lipo, bandė įvažiuoti, bet jam nepavyko, tada sėdo ir iÅ¡vyko. 2015-07-29 eksperimento metu jis pastatė automobilį kaip liepė pareigÅ«nas, pastarasis nufotografavo, pasakė, kad jam viskas aiÅ¡ku. Nematė, kad nukentėjusiojo automobilio bamperis bÅ«tų įlenktas, ar suskilę dažai. Jam parodė taÅ¡kelį ant bamperio ir nurodė kaip sugadinimÄ . SÅ«nus policijos komisariate parašė paaiÅ¡kinimÄ , jis sakė, kad pareigÅ«nas jį įtikino, kad jis atsitrenkė kabliu į automobilį.

Pats girdėjo, kaip pareigÅ«nas klausė sÅ«naus, kodėl nepranešė policijai apie įvykį, klausė, gal bijojai. SÅ«nus ir parašė paaiÅ¡kinime, kad bijojo. Liudytojas, policijos pareigÅ«nas ArtÅ«ras Petkus parodė, kad jis atliko eksperimentÄ ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . K. J. į komisariatÄ atvyko nusibraižęs eismo įvykio schemÄ , rodė, kaip įvykio metu apsisukinėjo, iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės, aiÅ¡kino visas aplinkybes, teigė jokio automobilio nekliudęs. Eksperimento metu sustatė automobilius ir nustatė, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas kabliu.

K. J. pamatė, kad sugadinimų aukščiai atitinka, prisipažino apgadinęs automobilį, parašė paaiÅ¡kinimÄ . Nukentėjusiojo automobilio sugadinimas užfiksuotas fotonuotraukose. Atsitrenkimo metu turėjo bÅ«ti įlinkęs nukentėjusiojo automobilio bamperis, kuris paskui galėjo atÅ¡okti, liko suskilinėję dažai. Liudytoja K. J. parodė, kad 2015-07-01 per ketvirto aukÅ¡to langÄ matė, kaip K. J. automobilį Toyota Avensis, pažymėtÄ klevo lapu, norėjo pastatyti į laisvÄ stovėjimo vietÄ .

Po to jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, todėl pamanė, kad atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Apie įtarimus ji draugei per facebook parašė žinutę, kad gali bÅ«ti apgadintas jos tėvo automobilis. Vėliau ji išėjo į kiemÄ , automobilį apžiÅ«rėjo, tačiau jokių apgadinimų nematė. Liudytoja I. V. parodė, kad 2015-07-01 pro atidarytÄ trečio aukÅ¡to langÄ matė, kaip kaimynų vaikas į laisvÄ stovėjimo vietÄ bandė pastatyti automobilį. Važiavo priekiu ir atbulas, tačiau jam nepavyko ir jis iÅ¡važiavo.

Pro langÄ jokio susidÅ«rimo garso negirdėjo. Ar jaunuolis stumdydamas maÅ¡inÄ buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, ji neprisimena.IÅ¡ fotonuotraukų, bei CD diske esančių fotonuotraukų nustatyta, kad ant automobilio AUDI A4 priekinio bamperio priekinės dalies sugadinimų nematyti (b.l. 9-19, 28). K. J. pateiktose automobilio AUDI A4 fotonuotraukose taip pat sugadinimų nematyti (b.l. 39). IÅ¡ antstolės Astos PliuÅ¡kevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad jokių sugadinimų ant automobilio AUDI A4 priekinio bamperio nebuvo rasta (b. l. 67-68).

Byloje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad K. J. 2015 m. liepos 1 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nebuvo įrodyta, jog K. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad K. J. įvykio metu vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į nukentėjusiojo E. L. automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. K. J. teismo posėdžio metu teigė, kad įvykio metu bandė pastatyti automobilį stovėjimo aikštelėje, važiavo atbulas ir priekiu, buvo išlipęs pasižiūrėti, ar yra pakankamai vietos, tačiau į nukentėjusiojo automobilį neatsitrenkė ir jo neapgadino.

Å iuos K. J. parodymus patvirtino liudytojos K. J. ir I. V., kurios tiesiogiai matė įvykį. Liudytoja K. J. parodė, kad per ketvirto aukÅ¡to langÄ matė, kaip K. J. automobilį Toyota Avensis norėjo pastatyti į laisvÄ stovėjimo vietÄ , buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, po to iÅ¡važiavo. Liudytoja teigė, kad po įvykio buvo išėjusi į kiemÄ ir apžiÅ«rėjo nukentėjusiojo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nematė. Liudytoja I. V. parodė, kad įvykį matė pro atidarytÄ trečio aukÅ¡to langÄ .

Patvirtino, kad K. J. bandė pastatyti automobilį į laisvÄ stovėjimo vietÄ , važiavo priekiu ir atbulas, tačiau nepavykus iÅ¡važiavo, jokio susidÅ«rimo garso negirdėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, nes nenustatyta, kad jos asmeniÅ¡kai bendrautų su K. J. ar jo Å¡eima ir bÅ«tų suinteresuotos, kad jis iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės. Liudytoja K. J. 2015-07-03 paaiÅ¡kinime nurodė, kad automobilis Toyota Avensis atsitrenkė į automobilį Audi A4, tačiau teisme ji patikslino, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė todėl, kad K.

J. buvo išlipęs iš automobilio, nors pati susidūrimo nematė. Nelaikytina, kad liudytojos K. J. parodymai yra nenuoseklūs, nes ji tyrimo metu nebuvo išsamiai apklausta apie įvykio aplinkybes. Esminę reikšmę šioje byloje turi aplinkybė, ar įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo E. L. automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis E. L. paties įvykio nematė, teigė, kad tik vėliau jam pranešus apie įvykį, nuėjo prie automobilio ir pastebėjo nežymius priekinio bamperio apgadinimus - šiek tiek pasislinkusį priekinį bamperį ir jo kairėje pusėje, po priekiniu žibintu suskirdusius dažus.

Nukentėjusysis teigė, kad apgadinimas nežymus, net negalėjo nurodyti žalos dydį, patvirtino, kad iš pradžių ir pats apgadinimo nepastebėjo. Liudytoja K. J. teigė, kad netrukus po įvykio apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, tačiau apgadinimų nematė. K. J. bei liudytojas L. J. taip pat teigė, kad ant nukentėjusiojo automobilio priekinio bamperio jokių apgadinimų nebuvo padaryta. Policijos pareigūnams apie įvykį buvo pranešta 2015-07-02, tačiau iš karto po įvykio jie neapžiūrėjo nukentėjusiojo ir L.

J. automobilių, nenustatė ar jie buvo apgadinti, iš viso nefiksavo jokių sugadinimų. Policijos pareigūnai nukentėjusiojo automobilį nufotografavo tik 2015-07-29, vykusio eksperimento metu, kai po įvykio buvo praėję beveik mėnuo laiko. Iš byloje pateiktų policijos fotonuotraukų ir CD diske esančių fotonuotraukų nenustatyta, kad būtų sugadintas automobilio AUDI A4 priekinis bamperis, priekinė jo dalis, nes jose nematyti jokių sugadinimų. K. J. pateiktose automobilio AUDI A4 fotonuotraukose taip pat sugadinimų nematyti.

IÅ¡ antstolės Astos PliuÅ¡kevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir CD disko su fotonuotraukomis nustatyta, kad jokių sugadinimų ant automobilio AUDI A4 priekinio bamperio nebuvo rasta. Policijos pareigÅ«nai ir antstolė užfiksavo sugadinimÄ priekinio bamperio Å¡one, prie kairiojo rato, tačiau iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad jis buvo padarytas dar iki įvykio. Å is sugadinimas buvo taisytas. Tuo tarpu kaip teigė nukentėjusysis jis po 2015-07-01 įvykio automobilio priekinio bamperio netvarkė, jo neremontavo.

Nors liudytojas A.Petkus teigė, kad policijos pateiktose fotonuotraukose yra aiÅ¡kiai matyti ant nukentėjusiojo automobilio priekinio bamperio padaryti apgadinimai, tačiau kaip buvo nurodyta, iÅ¡tyrus visas pateiktas fotonuotraukas, akivaizdžių sugadinimų nenustatyta. Taip pat atmestina kaip neįrodyta liudytojo, policijos pareigÅ«no A.Petkaus versija, kad K. J. į nukentėjusiojo priekinį bamperį atsitrenkė automobilio Toyota Avensis kabliu. IÅ¡ A.Petkaus, nukentėjusiojo E. L., K. J. bei liudytojo L. J. parodymų nustatyta, kad 2015-07-29 automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie policijos komisariato, pareigÅ«nas A.Petkus atliko eksperimentÄ .

PareigÅ«nas nurodė K. J., o kai jis nesugebėjo, jo tėvui L. J. atbula privažiuoti automobiliu Toyota Avensis prie nukentėjusiojo automobilio ir pastatyti, kad kablys liestų nukentėjusiojo automobilio bamperį. Nustatyta, kad eksperimento metu K. J. aiÅ¡kino policijos pareigÅ«nui įvykio aplinkybes, tai yra, kad jis įvykio metu bandė aikÅ¡telėje pastatyti vairuojamÄ automobilį ne taip kaip nurodė A.Petkus, tačiau policijos pareigÅ«nas jo versijos netikrino, eksperimento jo nurodytomis sÄ lygomis nedarė.

Pažymėtina, kad eksperimentas atliekamas kai reikalinga patikrinti liudytojų, nukentėjusiųjų, pažeidėjų versijas. Tokiu atveju yra atkuriama įvykio situacija, aplinka, įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmai. Eksperimentas turi bÅ«ti daromas sÄ lygomis, maksimaliai panaÅ¡iomis į buvusias tiriamo įvykio metu, tai yra jie turi bÅ«ti daromi toje pačioje vietoje, aplinkoje, tuo pačiu paros laiku, tomis pačiomis apÅ¡vietimo sÄ lygomis, panaudojant tuos pačius daiktus, darant bandymus tuo pačiu greičiu, kokiu vyko tiriamas įvykis.

Eksperimento veiksmas turi bÅ«ti apraÅ¡ytas eksperimento protokole. Kaip nustatyta Å¡ioje byloje, pareigÅ«nas eksperimentÄ atliko ne įvykio vietoje, nebuvo tiriama K. J. nurodyta važiavimo versija, todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad įvykio metu K. J. prie nukentėjusiojo automobilio privažiavo bÅ«tent taip kaip nurodė pareigÅ«nas A. Petkus. Taigi, byloje nebuvo įrodyta, kad 2015-07-01 K. J. vairuodamas automobilį atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį bÅ«tent kabliu ir juo apgadino priekinį bamperį.

K. J. tai pat buvo kaltinamas, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, apie įvykį nepranešęs policijai ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia – sÄ moningu veikimu.IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad K. J. tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Kaip jau buvo minėta, byloje nebuvo įrodyta, kad K. J. įvykio metu bÅ«tų atsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilį ir jį apgadinęs. K. J. iÅ¡važiuodamas iÅ¡ įvykio vietos buvo įsitikinęs, kad jokio eismo įvykio nesukėlė, todėl neturėjo pareigos apie įvykį praneÅ¡ti policijai ar užsipildyti eismo įvykio deklaracijÄ .

Nors 2015-07-29 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime K. J. pripažino kabliu kliudęs nukentėjusiojo automobilį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino bijodamas pasekmių, tačiau teismas neturi pagrindo asmens kaltę pagrįsti vien Å¡iuo jo prisipažinimu, kurį K. J. parašė po eksperimento atlikimo, kas duoda pagrindo tikėti K. J. nurodyta aplinkybe, kad policijos pareigÅ«nas per eksperimentÄ jį įtikino, kad jis galėjo atsiremti kabliu ir nejusti susidÅ«rimo. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas A.

Petkus, kuris nurodė, kad iki eksperimento K. J. kaltės nepripažino ir nurodė visai kitas įvykio aplinkybes. Nustatyta, kad K. J. iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo ne siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už turto apgadinimÄ , o tiesiog bÅ«damas įsitikinęs, kad jokio eismo įvykio jis nesukėlė ir kitų automobilių neapgadino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju K. J. elgesyje nenustatyta tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.Teismas negali asmens kaltę grįsti spėliojimais, prielaidomis, abejonėmis.

Visos abejonės sprendžiamos pažeidėjo naudai. Norint asmenį pripažinti kaltu, byloje turi bÅ«ti neginčijami įrodymai, įrodantys jo kaltę. Kadangi tokių įrodymų byloje nėra, yra pagrindas konstatuoti, kad K. J. veikose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėties, todėl byla nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 1 p., pagrindu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p., 2 p., teismas                                                                        n u t a r i a:Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nesant K.

J. veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėties.Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Loreta Bajorinienė