2025-12-03 Nr. CB-6366-2-08-3-00311-2025-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4055

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00311-2025-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 17 d. paduotu atsakovės UAB „Furnibay“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamos teismo nutarties vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Furnibay“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei UAB „Furnibay“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą ir pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžino į darbą, o priteisė 18 290,52 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį (neatskaičius mokesčių) ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė UAB „Furnibay“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą.

Atsakovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai taikė DK 110 straipsnio 3 punkto nuostatas, nustatančias, kad darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio kodekso nuostatos dėl pareigos patvirtinti atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus ir sudaryti atrankos komisiją atleidžiant darbuotojus darbdavio iniciatyva nesant jų kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 3 dalis) ir vis tiek ieškovės atleidimo teisėtumą vertino DK 57 straipsnio 3 dalies kontekste. Atsakovė turėjo diskrecijos teisę savo nuožiūra pasirinkti, kuri projektų vadovė turi būti atleista, naikinant projektų vadovės, atsakingos už klientų aptarnavimo ir marketingo sritį, etatą, ir nenurodyti absoliučiai jokių tokio pasirinkimo priežasčių.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl darbdavio struktūrinių pokyčių priežasčių realumo ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, kad pakanka įrodyti, jog struktūriniai pertvarkymai yra realūs ir nėra fiktyvūs; realumo įvertinimas neapima jų tikslingumo ir pagrįstumo įvertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės struktūrinių pertvarkymų priežasčių realumą DK 57 straipsnio 2 dalies kontekste, peržengė įrodinėjimo standartą tokio pobūdžio bylose ir reikalavo iš atsakovės įrodyti ne vien nuostolingą veiklą, kritusius pardavimus, išaugusius administracinius kaštus (kas sėkmingai buvo įrodyta), bet pagrįsti, ar atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad tuo metu jai grėsė bankrotas.

4. Apeliacinės instancijos teismas iškėlė itin aukštą įrodinėjimo standartą ir nutartyje padarė išvadą, kad ieškovės atleidimas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu yra neteisėtas, kadangi atsakovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovei sprendimo dėl struktūrinių pokyčių priėmimo metu tikrai grėsė bankrotas. Apeliacinės instancijos eismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų. Pirmosios instancijos teisme ieškovė apskritai nekėlė klausimo dėl atsakovės bankroto grėsmės, kaip neva priežasties dėl bendrovės struktūrinių pokyčių.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tuo aspektu, kad nutarties 49 punkte nepagrįstai nurodė, kad „viešai internete prieinamais duomenimis apie atsakovės turtinę padėtį 2024 m. ji užbaigė pelningai, kaip ir 2023 m. atsakovės pardavimo pajamos tik augo“. Nėra aišku, kokiais viešais duomenimis apeliacinės instancijos teismas rėmėsi, taip pat teismas nepagrindė tokių klaidinančių teiginių ir priežasčių, dėl ko neįvertino byloje surinktų įrodymų – bendrovės 2024 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas sustabdyti skundžiamos teismo nutarties vykdymą nenagrinėjamas. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad už kasacinį skundą sumokėtas 114 Eur žyminis mokestis yra nepakankamo dydžio, nes mokėtinas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį yra 411,54 Eur.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti L. P.-L. 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 17 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1763390074585, kodas ZO90508.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė