2023-08-30 Nr. AB-15563-3-64-3-02975-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-477-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02975-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Telšių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės projektavimo studijos „Archera“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Telšių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė projektavimo studijos „Archera“ (toliau – ir UAB „Archera“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus (toliau – ir NŽT Telšių skyrius, atsakovas) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – išduoti sutikimą pagal pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymą Nr. GST-13207 ir jo priede (plane) „2021-08-03 prašymo Nr. GST-13207 išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ nurodytas sąlygas (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosavybės teise įsigijo pastatą su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas pradėjo rengti šio pastato rekonstravimo projektinius pasiūlymus ir sklypo sutvarkymo planą, tačiau paaiškėjo, jog nei išlikusioje pastato projektinėje dokumentacijoje, nei šiuo metu galiojančiame Telšių savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 446 „Dėl teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Telšių kunigų seminarijos teritorijos, Telšių miesto detalaus plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane (toliau – ir Detalusis planas) nėra numatytas patekimas-įvažiavimas į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą. Patekimas į pareiškėjo teritoriją ir pastatą yra galimas tik vieninteliu būdu, t. y. per iki šiol nesuformuotą gretimą valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas teigė, kad NŽT Telšių skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo Prašymą, 2021 m. rugpjūčio 4 d. išdavė sutikimą Nr. SUVA–13020-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ (toliau – ir Sutikimas). Pareiškėjas pažymėjo, kad kartu su jo Prašymu atsakovui buvo pateiktos atitinkamos statinio statybos projekto dalys, suderintos su atitinkamomis institucijomis. NŽT Telšių skyrius iš pateiktų projektinių dokumentų taip pat matė koreguojamus Detaliojo plano sprendinius, įskaitant numatytas komunikacijas ir inžinerinius tinklus. Tačiau NŽT Telšių skyrius 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti Sutikimą neteisėtu bei jį panaikinti.

4. Pareiškėjas mano, jog atsakovo priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nepateisinamai suvaržantis pareiškėjo nuosavybės teisės turinį, be kita ko, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) principams ir normoms. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas Sprendime formaliai, nekonkrečiai ir nemotyvuotai nurodė, jog nusprendžia pripažinti NŽT Telšių skyriaus Sutikimą netekusiu galios. Sprendimo motyvai nėra aiškūs, sudėtinga suprasti tikruosius Sutikimo panaikinimo pagrindus. Iš Sprendimo taip pat nėra aišku, kokiomis konkrečiai teisės normomis atsakovas rėmėsi, nuspręsdamas pripažinti Sutikimą netekusiu galios. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo, kaip individualaus administracinio akto, turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai ir kliudantys pareiškėjui suprasti priimto Sprendimo (panaikinti Sutikimą) motyvus bei realizuoti teisę į pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynybą teismine tvarka.

5. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas viename iš dokumentų nurodo teisinį Sprendimo priėmimo pagrindą – NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 „Dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.3 punktą. Atsakovas argumentavo, jog valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), „nėra numatyta galimybė važiuoti į Žemės sklypą“ (pastaba – Žemės sklypas turimas omenyje (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas dėl šio atsakovo argumento nurodė, kad Taisyklių 11.3 punkto dispozicija (-os) (abi alternatyvinės sąlygos) numato normos taikymo faktinę aplinkybę – „planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nenumatymą tiesti komunikacijas <...>“. Tačiau, pareiškėjo teigimu, faktinė situacija paneigia aptariamas atsakovo išvadas, todėl jis neteisingai kvalifikuoja ginčo teisinius santykius ir klaidingai taikė Taisyklių 11.3 punktą bei padarė neteisingas išvadas.

6. Pareiškėjas mano, jog be aukščiau nurodytų savarankiškų pagrindų naikinti Sprendimą, jis turi būti panaikintas ir dėl jo priėmimo procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas išimtinai vien tik viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus dailės akademijos skundo pagrindu, o minėtas subjektas turi visiškai priešingus interesus pareiškėjo interesams. Be to, atsakovas neįtraukė pareiškėjo į VšĮ Vilniaus dailės akademijos skundo nagrinėjimo procedūrą, pareiškėjas liko neišklausytas, nors buvo spręsta iš esmės dėl jo teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija yra nesuderinama su lygiateisiškumo, objektyvumo, skaidrumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais (VAĮ 3 str.). Todėl priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

7. Atsakovas NŽT Telšių skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas UAB „Archera“ prašymas Nr. GST-13207 išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas (kitą transporto tinklą) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, skirti privažiavimą į Žemės sklypą. Su šiuo prašymu buvo pateiktas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, individualios įmonės (toliau – IĮ) „Geolinija“ parengtas žemės sklypo planas, UAB „Archera“ parengtas planas su koreguojamais Detaliojo plano sprendiniais (2021/30-TDP-SP.BR-01), sklypo sutvarkymo (aplinkotvarkos) ir suvestinis inžinerinių tinklų planas (2021/30-TDP-SP.BR-04). NŽT Telšių skyrius 2021 m. rugpjūčio 4 d. išdavė pareiškėjo prašomą Sutikimą.

9. Atsakovas, išnagrinėjęs Detaliojo plano sprendinius ir NŽT Telšių skyriaus išduotą Sutikimą, nustatė, kad numatomos tiesti susisiekimo komunikacijos patenka į Detaliuoju planu suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 5, teritoriją, kurioje numatyta užstatymo zona priestato statybai. Atsakovas pažymėjo, kad Detaliuoju planu suprojektuotame žemės sklype, projektinis Nr. 5, nėra numatyta galimybė važiuoti į pareiškėjo Žemės sklypą. NŽT Telšių skyrius, įvertinęs Sutikimo išdavimo teisėtumą bei atitikimą Detaliajam planui, nustatė, jog Sutikimas išduotas neteisėtai, todėl 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti Sutikimą netekusiu galios.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Archera“ skundą tenkino – panaikino NŽT Telšių skyriaus 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“ ir įpareigojo NŽT Telšių skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymą dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 868 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosavybės teise įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu. Pradėjus rengti šio pastato rekonstravimo projektinius pasiūlymus bei sklypo sutvarkymo planą paaiškėjo, kad nei išlikusioje pastato projektinėje dokumentacijoje, nei šiuo metu galiojančiame Telšių savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 446 „Dėl teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Telšių kunigų seminarijos teritorijos, Telšių miesto detalaus plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane nėra numatytas patekimas – įvažiavimas į pareiškėjui priklausantį sklypą kartu su pastatu.

NŽT Telšių skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašymą Nr. GST-13207, išdavė sutikimą Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, NŽT gavo VšĮ Vilniaus dailės akademijos skundą, kuriuo buvo prašoma įvertinti NŽT Telšių skyriaus Sutikimo kelio servitutui ir komunikacijoms per sklypą (duomenys neskelbtini), teisėtumą.

Išnagrinėjusi šį skundą NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 1SD-2516-(8.52E), be kita ko, padarė išvadą, kad NŽT Telšių skyrius neteisėtai UAB „Archera“ išdavė Sutikimą bei 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė potvarkį Nr. 1PAV-122-(1.8E.), kuriuo pavedė NŽT Telšių skyriaus vedėjui nedelsiant imtis veiksmų dėl NŽT Telšių skyriaus Sutikimo. NŽT Telšių skyrius 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad NŽT Telšių skyrius, įvertinęs Sutikimo išdavimo teisėtumą bei atitikimą Detaliajam planui, kuriame suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 5, teritorijoje numatyta zona priestato statybai, bei nėra numatyta galimybė įvažiuoti į žemės sklypą, kurio dabartinis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatęs, kad Sutikimas išduotas neteisėtai, atsižvelgdamas į NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 1SD-2516-(8.52 E.) „Dėl teritorijos planavimo sprendinių (detaliojo plano) keitimo, atliekamo Telšių rajono savivaldybės administracijoje, ir Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus atliekamų veiksmų“ nurodytas aplinkybes, ir vykdydamas NŽT direktoriaus 2021 m. lapkričio 26 d. pavedimą Nr. 1PAV-122-(1.8 E.) „Dėl sutikimo panaikinimo“, vadovaudamasis VAĮ 16 straipsniu, nusprendė pripažinti NŽT Telšių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. sutikimą Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ netekusiu galios.

12. Teismas, įvertinęs ginčijamo NŽT Telšių skyriaus Sprendimo atitiktį VAĮ įtvirtintiems reikalavimams, pažymėjo, kad Sprendimas yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis. Sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu atsakovas vertino jau išduoto Sutikimo išdavimo teisėtumą, nenurodyta, kuo išduotas Sutikimas neatitinka Detaliojo plano, taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu bei kuo remiantis buvo nustatyta, kad Sutikimas išduotas neteisėtai. Atsakovo Sprendime nurodyta, jog jis priimtas, atsižvelgiant į NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 1SD-2516-(8.52 E.) „Dėl teritorijos planavimo sprendinių (detaliojo plano) keitimo, atliekamo Telšių rajono savivaldybės administracijoje, ir Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus atliekamų veiksmų“ nurodytas aplinkybes, tačiau teismas akcentavo, kad šis raštas nėra sudedamoji skundžiamo Sprendimo dalis, jis buvo priimtas išnagrinėjus VšĮ Vilniaus dailės akademijos skundą. Nors minimas raštas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, tačiau šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant VšĮ Vilniaus dailės akademijos skundą dėl pareiškėjui išduoto Sutikimo, pareiškėjas nebuvo informuotas nei apie tokio skundo nagrinėjimą NŽT, nei apie jo išnagrinėjimo rezultatus, t. y. raštą, kuriuo remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Teismas vertino, kad atsakovas, priimdamas tiesiogiai pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtakos turintį sprendimą, negali jame remtis raštu, kuris pareiškėjui nėra žinomas ir kurio priėmimo procedūroje pareiškėjas nedalyvavo. Teismas pabrėžė, kad atsakovas negalėjo vien tik nurodyti rašto, kuriuo remiasi, numerio ir pavadinimo, tačiau privalėjo nurodyti, kokiais minimame rašte nurodytais motyvais, argumentais, teisės normomis ir aplinkybėmis remiantis nustatė, jog Sutikimas išduotas neteisėtai.

13. Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendimas yra priimtas pažeidžiant įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principus, nėra teisiškai pagrįstas ir motyvuotas, todėl pripažintinas neteisėtu.

14. Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – išduoti sutikimą pagal pareiškėjo Prašymą, teismas nurodė, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio nuostatas, teismui panaikinus Sprendimą, atsakovas pagal kompetenciją privalo iš naujo įvertinti teismo motyvuojamoje dalyje nurodytas aplinkybes ir spręsti klausimą dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo.

15. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas nurodė, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo nurodyta 845 Eur suma už skundo parengimą ir teisines konsultacijas neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio rekomenduojamų dydžių, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 845 Eur už skundo parengimą ir teisines konsultacijas bei 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

III. 16. Atsakovas NŽT Telšių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

17. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje nurodytais argumentais, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. Atsakovas pažymi, kad NŽT Telšių skyrius skundžiamame Sprendime ne tik nurodė, kodėl naikina Sutikimą, bet ir nurodė, kad įvertino Sutikimo išdavimo teisėtumą bei jo atitikimą Detaliajam planui, kuriame suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 5, teritorijoje numatyta zona priestato statybai, bei nėra numatyta galimybė važiuoti į žemės sklypą, kurio dabartinis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė, kad Sutikimas išduotas neteisėtai ir papildomai nurodė, kad yra atsižvelgiama į NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 1SD-2516-(8.52 E.) nurodytas aplinkybes bei kad vykdo NŽT direktoriaus 2021 m. lapkričio 26 d. pavedimą Nr. 1PAV-122-(1.8 E.) „Dėl sutikimo panaikinimo“. Atsakovas akcentuoja, kad tiek NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 1SD-2516-(8.52 E.), tiek 2021 m. lapkričio 26 d. pavedimo Nr. 1PAV-122-(1.8 E.) kopijos, pareiškėjui pareikalavus, buvo jam pateiktos 2021 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 37SD-3576-(14.37.137 E.). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, jog skundžiamame Sprendime jis nurodė sprendimo priėmimo motyvus, pagrindžiančius teisinius ir faktinius argumentus, kaip tai numatyta VAĮ.

18. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pažymi, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, turi atsižvelgti ne tik į tai, ar prašoma priteisti suma neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų priteistinų sumų, bet ir į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatuodamas tik tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomenduojamų dydžių, bei nevertino to, kad šios išlaidos yra per didelės ir jų nereikia mažinti. Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir apimtį, atsakovas mano, jog analizuojami klausimai dėl sprendimo panaikinimo teisine prasme nebuvo nauji ar itin sudėtingi, todėl yra pagrindas priteistą sumą proporcingai sumažinti.

19. Pareiškėjas UAB „Archera“ atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad atsakovo Sprendimas yra priimtas nesilaikius VAĮ 3 straipsnyje išvardintų principų – išsamumo, objektyvumo, nešališkumo, skaidrumo, gero administravimo, bei neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – sprendimo turinys neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu atsakovas vertino jau išduoto Sutikimo teisėtumą, nenurodė, kuo išduotas Sutikimas neatitinka Detaliojo plano, taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu bei kuo remiantis buvo nustatyta, kad Sutikimas išduotas neteisėtai. Pareiškėjo teigimu, būtent šiuo aspektu teismas teisingai atskleidė Sprendimo ydingumą ir dėl to jį pagrįstai panaikino.

21. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti. Pareiškėjo vertinimu, teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra realios, racionalios ir pagrįstos, tinkami įvertinti visi jų dydžio nustatymo kriterijai bei jos atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus. Teismas, atsižvelgdamas į bylos rezultatą ir apskaičiuodamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nepažeidė šiuos klausimus reglamentuojančių ABTĮ 40 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Telšių skyriaus 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“ pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino ginčijamą NŽT Telšių skyriaus Sprendimą, konstatavęs, kad jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų ir yra priimtas, pažeidžiant įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo principus. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 845 Eur už skundo parengimą ir teisines konsultacijas bei 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

24. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo išvada, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti proporcingai sumažintos, atsižvelgiantį į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26. Nagrinėjamoje byloje NŽT Telšių skyrius ginčijamu 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 37K-1239-(14.37.110E) „Dėl 2021-08-04 sutikimo, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) pripažinimo netekusiu galios“, įvertinęs NŽT Telšių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. sutikimo Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) išdavimo teisėtumą bei atitikimą Telšių rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 446 „Dėl teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Kunigų seminarijos teritorijos, Telšių mieste, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinto Teritorijos tarp Birutės, Kęstučio gatvių ir Kunigų seminarijos teritorijos, Telšių m. detaliajam planui, kuriame suprojektuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 5, teritorijoje numatyta zona priestato statybai, bei nėra numatyta galimybė važiuoti į žemės sklypą, kurio dabartinis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatęs, kad sutikimas išduotas neteisėtai, atsižvelgdamas į NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 1SD-2516-(8.52 E.) „Dėl teritorijos planavimo sprendinių (detaliojo plano) keitimo, atliekamo Telšių rajono savivaldybės administracijoje, ir Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus atliekamų veiksmų“ nurodytas aplinkybes bei vykdydamas NŽT direktoriaus 2021 m. lapkričio 26 d. pavedimą Nr. 1PAV-122-(1.8 E.) „Dėl sutikimo panaikinimo“, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsniu, nusprendė pripažinti NŽT Telšių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. sutikimą Nr. SUVA-13020-(8.53 E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ netekusiu galios.

27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo priimtą ginčijamą Sprendimą, pažymėjo, kad jis yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. Sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu atsakovas vertino jau išduoto Sutikimo išdavimo teisėtumą, nenurodyta, kuo išduotas Sutikimas neatitinka Detaliojo plano sprendinių, taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu ir kuo remiantis buvo nustatyta, kad Sutikimas išduotas neteisėtai. Sprendime taip pat nurodyta, jog jis yra priimtas, atsižvelgiant į NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 1SD-2516-(8.52 E.) „Dėl teritorijos planavimo sprendinių (detaliojo plano) keitimo, atliekamo Telšių rajono savivaldybės administracijoje, ir Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus atliekamų veiksmų“ nurodytas aplinkybes, tačiau šis raštas nėra sudedamoji skundžiamo Sprendimo dalis, jis buvo priimtas išnagrinėjus VšĮ Vilniaus dailės akademijos skundą dėl pareiškėjui išduoto Sutikimo, apie kurio nagrinėjimą ir jo išnagrinėjimo rezultatą pareiškėjas nebuvo informuotas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas tiesiogiai pareiškėjo teisėms ir pareigoms įtaką darantį sprendimą, negalėjo remtis raštu, kuris pareiškėjui nėra žinomas ir kurio priėmimo procedūroje pareiškėjas nedalyvavo. Taip pat atsakovas negalėjo vien tik nurodyti rašto, kuriuo remiasi, numerio ir pavadinimo, tačiau privalėjo nurodyti, kokiais minimame rašte nurodytais motyvais, argumentais, teisės normomis ir aplinkybėmis remiantis nustatė, jog Sutikimas išduotas neteisėtai.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir pareiškėjo atsikirtimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022 ir kt.).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2530-602/2022). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4-502/2022 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose. Atsakovas Sprendime tik išvardino, kuo remdamasis nusprendžia pripažinti pareiškėjui išduotą Sutikimą netekusiu galios, tačiau savo išvados tinkamai nepagrindė nei teisės aktų normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas Sprendime nurodytų administracinių aktų (Detaliojo plano, NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 1SD-2516-(8.52 E.), NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. pavedimo Nr. 1PAV-122-(1.8 E.)) nesusiejo su faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio pagrindo ir motyvų, kodėl nusprendžia Sutikimą pripažinti netekusiu galios.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš atsakovo priimto Sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas vertino Sutikimo išdavimo teisėtumą, nenurodyta, kuo išduotas Sutikimas neatitinka Detaliojo plano sprendinių, taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu ir kuo remiantis buvo nustatyta, kad Sutikimas išduotas neteisėtai; Sprendimas grindžiamas administraciniu aktu – NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 1SD-2516-(8.52 E.) – kuris nėra sudedamoji ginčijamo Sprendimo dalis ir apie kurio priėmimą bei jame nurodytas aplinkybes pareiškėjui nebuvo žinoma.

Teisinio vertinimo nekeičia atsakovo teiginiai, kad tiek NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. 1SD-2516-(8.52 E.), tiek NŽT 2021 m. lapkričio 26 d. pavedimo Nr. 1PAV-122-(1.8 E.) kopijos, pareiškėjui pareikalavus, buvo jam pateiktos 2021 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 37SD-3576-(14.37.137 E.). Kaip jau buvo minėta, administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija administracinio akto priėmimo metu turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme (ar po ginčijamo Sprendimo priėmimo teikiant pareiškėjui susipažinti duomenis, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas ir kurių turinys Sprendime nebuvo atskleistas) iš principo nėra toleruotini, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nustatyti Sprendimo turinio trūkumai yra esminiai, ribojantys ne tik pareiškėjo teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo priimtą Sprendimą, todėl pagrįstai ir teisėtai jį panaikino.

33. Vertindama atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatuodamas tik tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomenduojamų dydžių, bei nevertindamas to, jog šios išlaidos yra per didelės ir jų nereikia mažinti, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu buvo patenkintos ir apgintos pareiškėjo teisės, todėl pareiškėjas įgijo teisę reikalauti atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 d.).

34. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), kurių 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

35. Pareiškėjas nurodė pirmosios instancijos teisme patyręs 845 Eur išlaidų už teisinės pagalbos paslaugas (dokumentų analizė, skundo kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones parengimas ir pateikimas teismui) ir šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2022 m. sausio 3 d. sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą Nr. 01-1/2022 (b. l. 121–123).

36. Teismas, nustatęs, kad maksimalus už skundo parengimą priteistinas dydis pagal Rekomendacijas yra 3 916 Eur, o už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą gali būti priteistina 156,64 Eur, sprendė, jog pareiškėjo prašoma 845 Eur suma neviršija Rekomendacijoje įtvirtinto maksimalaus priteistino dydžio. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo iš viso 868 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su pagrindu sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nesutinka su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, buvo pagrindas mažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 845 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už Rekomendacijoje nustatytą maksimalų priteistiną dydį ir nesiekia net šio dydžio vidurkio. Taip pat, įvertinusi pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo mažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes jos atitinka tiek būtinumo, tiek realumo kriterijus.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

39. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas patvirtina pareiškėjo pateikta 2022 m. balandžio 26 d. sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas (b. l. 157–158). Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas (maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 183,09 Eur). Atsižvelgiant į tai, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama jo prašoma 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Telšių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei projektavimo studijai „Archera“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė