2017-03-15 Nr. AB-6111-3-61-3-03522-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-315-143/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03522-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. W. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. W. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – atsakovas, VSDFV Užsienio išmokų tarnyba) direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. SPRE-370 „Dėl taikytinų teisės aktų S. W. nustatymo“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (1.45) I-3094 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2016 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. SPRE-370“. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV sprendimą gavo 2016 m. gegužės 31 d., taigi terminas skundui paduoti suėjo 2016 m. birželio 20 d., o skundą padavė 2016 m. rugpjūčio 30 d. Galimybė susirasti atstovą buvo apsunkinta, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), be to, privalėjo ieškoti atstovo ne tik kalbančio jo gimtąja kalba, bet ir gebančio išaiškinti skundžiamų sprendimų turinį bei esmę. Pareiškėjo manymu, nurodytos aplinkybės yra svarbios ir terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (1.45) I-3094 paduoti ir nutraukė administracinę bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str., 103 str. 8 p., 107, 108 str., 152 str. 2 d.).

Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teismas rėmėsi teismų praktika dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015, 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog VSDFV 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (1.45) I-3094 gavo 2016 m. gegužės 31 d., taigi terminas paduoti skundą teismui suėjo 2016 m. birželio 20 d. Atsižvelgiant į tai, ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 dienų terminas kreiptis į teismą buvo praleistas 71 dieną, taigi terminas praleistas ženkliai.

Teismas, vertindamas prašymo atnaujinti terminą argumentą, kad pareiškėjas iš karto po ginčijamo VSDFV sprendimo gavimo nesikreipė į teismą, nes laukė, kol darbdavio UAB „Suzan Mars“ atstovė pateiks būtinus skundui parengti dokumentus (darbo sutarčių nuorašus), atkreipė dėmesį, kad pačiame ginčijamame VSDFV sprendime yra aiškiai nurodytas šio sprendimo apskundimo teismui terminas (20 dienų) ir jo skaičiavimo pradžia (nuo sprendimo gavimo dienos), todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma skundo padavimo teismui termino eigos pradžia.

Gavęs VSDFV sprendimą, pareiškėjas turėjo suprasti, ar skundžiami VSDFV Užsienio išmokų tarnybos ir VSDFV sprendimai galbūt pažeidžia jo teises, todėl, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises, pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą su skundu dėl jų panaikinimo, o ne delsti, pateikęs skundą per įstatymo nustatytą terminą, gautus dokumentus teismui galėjo pateikti vėliau arba teismo prašyti juos išreikalauti. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad aptariama aplinkybė, dėl kurios pareiškėjas laiku nepadavė skundo, negali būti laikoma pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą.

Tokią poziciją analogiškomis aplinkybėmis yra išdėstęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-610-146/2016). Teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nemoka lietuvių kalbos, todėl privalėjo ieškoti atstovo, žinančio (duomenys neskelbtini) kalbą ir turintį teisinių žinių, todėl galimybė surasti atstovą ir kreiptis į teismą buvo apsunkinta, nepripažino svarbiomis, nes jos yra subjektyvios ir visiškai priklausančios nuo jo valios.

Aplinkybė, jog pareiškėjas tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė teisinės pagalbos sutartį, negali būti laikoma objektyvia ir nuo jo valios nepriklausančia aplinkybe. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai teismo nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-520/2016).

Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Teismas pažymėjo ir tai, kad analogiškose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinės bylose (Nr. AS-76-520/2016, Nr. AS-112-822/2016, Nr. AS-242-520/2016, Nr. AS-610-146/2016) panašios trukmės skundo padavimo termino praleidimas (atitinkamai 7, 17, 20, 18 dienų) kitų nurodytų aplinkybių kontekste nebuvo pripažintas aplinkybe, suteikiančia pagrindą pripažinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas nurodė, kad, atsižvelgus į lakoniškus pareiškėjo paaiškinimus skunde, jam buvo suteikta galimybė teismo posėdyje pateikti išsamius paaiškinimus ir termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė tas pačias termino praleidimo priežastis, kurios nurodytos skunde.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog skundą parengtų ir išsiųstų teismui nustatytu terminu. Pareiškėjas šiuo atveju objektyviais duomenimis nepagrindė aplinkybės, kad jis, ieškodamas jam galinčio atstovauti advokato, susidūrė su tokiais sunkumais, dėl kurių pareiškėjas neturėjo galimybės per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Nors skundas teismui buvo paduotas po kelių dienų nuo tada, kai buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos, tačiau konstatuotina, kad pareiškėjas operatyviai nepasirūpino savo atstovavimu, nes atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta jau ženkliai (70 dienų) praleidus terminą skundui paduoti. Išdėstytų aplinkybių visuma teismui leido teigti, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas atmetė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu. Kadangi pareiškėjo skundas buvo priimtas, terminas skundui pateikti yra praleistas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti, todėl ši administracinė byla ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu buvo nutraukta.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka, jog nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo, o terminas praleistas išimtinai dėl subjektyvių, nuo jo valios priklausančių priežasčių. Pažymi, kad gavęs VSDFV sprendimą ir norėdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą bei kvalifikuotą teisinę pagalbą iškart pradėjo atstovo paieškas. Būtent dėl to jis kreipėsi į darbdavio UAB „Suzan Mars“ atstovę, kuri tarpininkavo ieškant kvalifikuotos teisinės pagalbos. Būtent darbdavio atstovės veiksmai – pavėluotas dokumentų pateikimas, lėmė, jog sutartis dėl teisinės pagalbos buvo sudaryta praleidus terminą, t. y. 2016 m. rugpjūčio 29 d. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-239-146/2016. Aplinkybė, jog jis aktyviai ieškojo kvalifikuotos teisinės pagalbos Lietuvoje, patvirtina, kad jis aktyviai siekia ginti savo teises ir dėl objektyvių priežasčių praleido terminą skundui paduoti. Teismas nagrinėjo kiekvieną jo nurodytą aplinkybę atskirai, nors būtent jų visuma, vienos aplinkybės papildymas kitos kontekstu sudarė pagrindą spręsti, jog jis buvo apdairus ir rūpestingas, suinteresuotas visapusišku savo teisių įgyvendinimu ir gynimu. Sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti skundo padavimo terminą turi būti priimtas, atsižvelgiant į fundamentalią asmens teisę – teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pastebi, kad prašymai atnaujinti terminą buvo patenkinti analogiškose Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose: Nr. I-11213-789/2015 bei Nr. I-11645-426/2015. Teismas ne realiai, o formaliai išsprendė skundo priėmimo klausimus ir atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pažeidė jo teisę į teisminę gynybą.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nes pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko teismo poziciją. Pareiškėjo atstovas, pažymėdamas, jog analogiškose bylose Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino pareiškėjų prašymus atnaujinti terminą skundams paduoti, mini Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-239-146/2016, kurioje skundo padavimo terminas teismui praleistas 11 dienų. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės esant panašioms aplinkybėms 2016 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-112-822/2016 (skundo padavimo terminas teismui praleistas 17 dienų) ir 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-242-520/2016 (skundo padavimo terminas teismui praleistas 22 dienas) pareiškėjų skundus atmetė. Pareiškėjo byloje praleidimo terminas yra žymiai didesnis – 71 diena. Pastebi, kad pareiškėjo advokatas atstovauja ir kitiems buvusiems UAB „Suzan Mars“ darbuotojams, (duomenys neskelbtini) piliečiams, (duomenys neskelbtini) vykdantiems savarankišką veiklą. Daugelis iš jų su atstovo pagalba jų atžvilgiu priimtus VSDFV sprendimus apskundė nepraleidę nustatyto VSDFV sprendimų apskundimo termino, todėl darytina išvada, kad VSDFV sprendimo apskundimo termino praleidimas dėl užsitęsusios atstovo paieškos įvyko dėl nepakankamų pareiškėjo pastangų šį atstovą susirasti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį, kuria, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktu, nutraukta administracinė byla, paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, ir teismui atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą.

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VSDFV Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. SPRE-370 ir VSDFV 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (1.45) I-3094. Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, naudojosi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, į teismą turi būti kreipiamasi po to, kai yra gaunamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas (ABTĮ (iki 2016 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 32 str. 1 d., ABTĮ (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojanti redakcija) 28 str. 1 d.). Pareiškėjas, 2016 m. gegužės 31 d. gavęs VSDFV sprendimą ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. su skundu kreipdamasis teismą, iš esmės neginčijo, kad praleido terminą, tačiau teigė, jog tai padarė dėl svarbios priežasties. Nustatyta, kad terminas kreiptis į teismą buvo praleistas ženkliai – 71 dieną.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbios priežasties. Pareiškėjo elgesys negali būti prilyginamas rūpestingam ir atidžiam, o paminėtos termino praleidimo priežastys objektyviomis, nuo asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismo vertinimu, atstovo ieškojimas tarpininkaujant darbdaviui, pastarojo dokumentų nepateikimas nepateisina tokio ilgo delsimo kreiptis teisminės gynybos, kadangi pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog skundą paduotų laiku. Pareiškėjas, atsižvelgus į tai, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nemoka lietuvių kalbos, objektyviais duomenimis nepagrindė aplinkybės, kad jis, ieškodamas jam galinčio atstovauti advokato, susidūrė su tokiais sunkumais, dėl kurių neturėjo galimybės per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Nors skundas teismui buvo parengtas ir išsiųstas kitą dieną, kai buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos, tačiau konstatuotina, kad pareiškėjas operatyviai nepasirūpino savo atstovavimu, nes atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta jau apie 2 mėnesius praleidus terminą skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė skundo priėmimo klausimą ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismo nurodytose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės esant panašioms aplinkybėms pripažino, kad skundo padavimo terminas neatnaujintas pagrįstai.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą), pagrįstai nutraukė šią administracinę bylą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. W. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas