bcb73d7c-dea7-4118-9cb7-9bdca42cf2b6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-340-196/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02401-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Sileta“, J. B. ir M. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6499-262/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrobalt“ ieÅ¡kinį atsakovams J.

B., M. P., uždarajai akcinei bendrovei „Sileta“ dėl nuostolių priteisimo, n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Hidrobalt“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: priteisti solidariai iÅ¡ J. B., M. P. ir UAB „Sileta“ 72 791,55 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo; 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų J.

B., M. P. ir UAB „Sileta“ turto ir/ar piniginių lėšų areÅ¡tÄ už 72 791,55 Eur. Nurodė, kad Å¡iuo ieÅ¡kiniu reikalaujama priteisti suma atsakovams yra didelė, be to, atsakovų turtinė padėtis nėra gera, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi areÅ¡tavo bendrai 72 791,55 Eur sumai atsakovams UAB „Sileta“, J.

B. ir M. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , uždraudė jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims, nesant turto ar esant jo nepakankamai, areÅ¡tavo trÅ«kstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudė jomis disponuoti, tačiau leido atsakovei UAB „Sileta“ atsiskaityti su ieÅ¡kove, taip pat leido mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams;

įpareigojo antstolį nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota atsiskaityti su ieÅ¡kove, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams ir skirta atsakovams J. B. ir M. P. pragyvenimui.Teismas, preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų bÅ«ti patenkintas. Teismo teigimu, iÅ¡ atsakovės UAB „Sileta“ balanso už 2015 m. matyti, kad bendrovė turto turėjo už 67 702 Eur, o ieÅ¡kiniu reikalaujama suma yra 72 791,55 Eur, t. y. didesnė už atsakovės turimÄ turtÄ .

Kiti atsakovai yra fiziniai asmenys. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų suma - 72 791,55 Eur atsakovams yra didelė. Teismo manymu, atsakovai, siekdami iÅ¡vengti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtÄ kitiems asmenims, todėl yra reali grėsmė, jog priėmus ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ , jo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.Teismas, parinkdamas laikinÄ sias apsaugos priemones, atsižvelgė į tai, kad jos turi mažiausiai varžyti atsakovų padėtį, o tuo pačiu užtikrinti ir ieÅ¡kovės interesus, todėl sprendė, kad yra tikslinga bendrai 72 791,55 Eur sumai areÅ¡tuoti atsakovų nekilnojamÄ jį bei kilnojamÄ jį turtÄ , o tik Å¡io turto nesant – areÅ¡tuoti jų pinigines lėšas, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieÅ¡kove, o atsakovui UAB „Sileta“ mokėti atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas.

Remiantis CPK 145 str. 6 d. antstolis įpareigotas nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota minėtoms operacijoms atlikti ir skirta atsakovams J. B., M. P. pragyvenimui. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovai J. B., M. P. ir UAB „Sileta“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nutartį grindžia lakoniÅ¡ku teiginiu, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, todėl atsakovai gali bandyti slėpti ar perleisti turtÄ kitiems asmenims. Tokie teismo teiginiai prieÅ¡tarauja teismų praktikai, be to, byloje nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, kad atsakovai vykdo veiksmus, trukdysiančius įgyvendinti teismo sprendimÄ .Teismo nutartimi yra neproporcingai suvaržytos atsakovų teisės ir tokiomis priemonėmis bus pasiektas prieÅ¡ingas norimam rezultatas.

AreÅ¡tavus UAB ,,Sileta“ turtÄ iÅ¡ esmės sustojo bet kokia veikla, nes areÅ¡tas pritaikytas įmonės sÄ skaitoms bei prekėms, todėl atsakovė negali parduoti prekių, negali jų įsigyti ir tokiu bÅ«du vykdyti veiklos. Tai lemia, kad įmonė nebegaus lėšų ne tik atsiskaitymui su tiekėjais, bet ir su darbuotojais, kas ves įmonę prie bankroto, o tai kaip tik ir sudarytų sÄ lygas konstatuoti, kad galimai ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas liks neįgyvendintas.IeÅ¡kinys nėra preliminariai pagrįstas.

Atsakovai J. B. ir M. P. patvirtina, kad nebuvo susiję su UAB ,,Sileta“ Å«kine veikla, laikotarpiu, kai jie dirbo pas ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovai – fiziniai asmenys – bÅ«tų dirbę ar kaip nors kitaip UAB ,,Sileta“ naudai veikę darbo pas ieÅ¡kovę laiku. IeÅ¡kinio reikalavimai dėl žalos už 2013 metus priteisimo negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, nes CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ 3 metų senaties terminÄ .

Skaičiuodama neva patirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė ima visas UAB ,,Sileta“ gautas pajamas ir atėmusi UAB ,,Sileta“ savikainÄ , mokėtinus mokesčius, gautÄ grynÄ jį pelnÄ laiko savo nuostoliais. Toks skaičiavimas yra akivaizdžiai ydingas. Nepagrįsta iÅ¡ UAB ,,Sileta“ savarankiÅ¡kos veiklos gautÄ visÄ grynÄ jį pelnÄ laikyti ieÅ¡kovės žala, nes tai sudarytų sÄ lygas ieÅ¡kovei nepagrįstai praturtėti atsakovų sÄ skaita. Be to, taip skaičiuotos žalos nėra pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovų – fizinių asmenų.IeÅ¡kovė UAB „Hidrobalt“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovų atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Å iuo atveju atsakovai neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra tokia, kad bÅ«tų paneigta grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Å i byla yra sÄ lygota nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų – ieÅ¡kinio pagrindas yra nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai, todėl grėsmė galimai palankaus bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui yra akivaizdi.Atsakovai nurodo argumentus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržė UAB ,,Sileta“ veiklÄ , tuo tarpu praÅ¡o panaikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones visa apimtimi, t. y. ne tik juridinio asmens, bet ir fizinių asmenų atžvilgiu.Nepagrįsti atsakovų argumentai dėl ieÅ¡kinio prima facie nepagrįstumo.

Byloje yra pateiktos tiek atsakovų J. B. ir M. P. darbo reikmėms iÅ¡duotų telefonų numerių iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad ieÅ¡kovei UAB „Hidrobalt“ darbas paskutinį pusmetį nebuvo dirbamas, tiek antstolio 2016 m. lapkričio 8 d. faktinių aplinkybių protokole užfiksuotos aplinkybės, kad kompiuteryje, kuriuo naudojosi atsakovas M. P., buvo rasti dokumentai, susiję su UAB ,,Sileta“. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės UAB ,,Sileta“ dokumentus, kuriuos gavus bus galima įrodyti argumentus apie tai, kad visi UAB ,,Sileta“ klientai yra pervilioti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kovė apie savo pažeidžiamas teises sužinojo tik 2016 m. rudenį, todėl atmestini atsakovų argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas. Apeliantai atskirajame skunde ginčija Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ ir nurodo, kad ieÅ¡kinys jų atžvilgiu negali bÅ«ti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas.Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Preliminarus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, o bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieÅ¡kinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieÅ¡kinys grindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais, ar ieÅ¡kinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieÅ¡kinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau Å¡ioje stadijoje suformuluojant teismo kategoriÅ¡kÄ atsakymÄ dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir (ar) pakankamumo ieÅ¡kovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

Teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-827-370/2015).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 72 791,55 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo, ieÅ¡kovės teigimu, atsiradusiÄ dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų konkurencijos veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikto ieÅ¡kinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. ne tik suformuluotas ieÅ¡kinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, bet ir pateikti įrodymai, kurie, ieÅ¡kovo nuomone, patvirtina jo nurodytas aplinkybes ir reikalavimus bei praÅ¡oma iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus iÅ¡ atsakovės UAB ,,Sileta“. Apeliantai neginčija to fakto, kad ieÅ¡kovės pasirinktas galbÅ«t pažeistų teisių gynybos bÅ«das bÅ«tų aiÅ¡kiai neleistinas pagal esantį teisinį reguliavimÄ ar objektyviai neįmanomas.

Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas žalos skaičiavimas yra akivaizdžiai ydingas bei nepagrįstai reikalaujamas iÅ¡ atsakovų – fizinių asmenų, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas, kuris negali bÅ«ti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Taip pat apeliantų akcentuojamas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas (nepraleidimas) ir iÅ¡ to kylančios teisinės pasekmės gali bÅ«ti konstatuotos tik visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus visas konkrečios bylos aplinkybes, o ne preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo procese.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai atlikęs ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo vertinimÄ , duomenų dėl ieÅ¡kinio akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai teismui pateikė ir tolimesniuose bylos nagrinėjimo etapuose turės galimybę teikti jų pozicijas pagrindžiančius argumentus, įrodymus, kitus faktinius duomenis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra prima facie pagrįsti.Antra sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones taikė pasitelkęs prezumpcijÄ , kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiu, kad vien tik didelė ieÅ¡kinio suma negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kinio reikalavimo suma laikytina didele. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ siejant ir su didele ieÅ¡kinio suma, įrodinėjimo naÅ¡ta perkeliama atsakovui, t. y. bÅ«tent atsakovas turi pagrįsti, kad ieÅ¡kinio suma jam nėra reikÅ¡minga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016).

Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jų finansinės bÅ«klės stabilumÄ bei paneigtų grėsmę galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. PrieÅ¡ingai, apeliantai skunde nurodė, kad UAB ,,Sileta“ nekilnojamojo turto neturi, o kilnojamÄ jį turtÄ didžiÄ ja dalimi sudaro atsargos bei prekės. Be to, byloje kilusio ginčo pobÅ«dis – ieÅ¡kinys grindžiamas apeliantų atliktais nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra neproporcingai suvaržytos atsakovų teisės, areÅ¡tavus UAB ,,Sileta“ turtÄ iÅ¡ esmės sustojo bet kokia veikla.

Dėl šių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių, kurios atžvilgiu tokios priemonės taikomos, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamas proporcingumo principas ir laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Antra, laikinosios apsaugos priemonės taikytos bendrai 72 791,55 Eur sumai tiek atsakovei UAB „Sileta“, tiek ir atsakovams J.

B. bei M. P.. Byloje nepateikta duomenų, koks ir kurių atsakovų turtas yra areÅ¡tuotas. Be to, taikant turto areÅ¡tÄ , pirmenybė taikyta kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areÅ¡tui, o tik Å¡io turto nesant ar nepakankant visai reikalavimo sumai užtikrinti, areÅ¡tuotos atsakovų piniginės lėšos leidžiant atsakovei UAB „Sileta“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje pagrįstai nustatė abiejų CPK 144 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų buvimÄ , nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartįLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                          Konstantinas Gurinas