2023-02-22 Nr. AB-4100-3-61-3-01076-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-294-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01076-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir NŽT) teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. vasario 24 d. prašymą dėl pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo vidutinio pareiginės algos koeficiento nustatymo ir priemokos skyrimo, ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis dalyvavo konkurse į Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Konkursas vyko 2021 m. vasario 17 d. ir pareiškėjas tą pačią dieną buvo informuotas elektroniniu paštu, jog laimėjo konkursą. 2021 m. vasario 19 d. su pareiškėju susisiekė Tarnybos Personalo skyriaus vyriausioji specialistė ir kartu su prašymu dėl priėmimo į Tarnybą nurodė pateikti atitinkamus dokumentus. Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. pateikė prašymą su priedais Tarnybai, prašydamas: 1) priimti jį nuo 2021 m. kovo 1 d. į NŽT Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, laimėjus konkursą; 2) nustatyti jam iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą; 3) skirti pareiškėjui priemoką (toliau – ir Prašymas). Tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1PS1-328-(2.1 E.) pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. buvo priimtas į Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Nors nuo Prašymo pateikimo dienos jau praėjo 26 darbo dienos, tačiau Tarnyba į pareiškėjo Prašymo 2 ir 3 punktus jokio atsakymo ir / ar sprendimo nepateikė, tuo suvaržydama pareiškėjui teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją.

2.2. Tarnyba nuo Prašymo pateikimo dienos pareiškėjo Prašymą (jo 2 ir 3 punktus) turėjo išnagrinėti ir jam pateikti administracinį sprendimą (ar bet kokį atsakymą) atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 10 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių reikalavimus. Tarnyba privalėjo per 20 darbo dienų (VAĮ 10 str. 4 d.), t. y. vėliausiai iki 2021 m. kovo 25 d. jam atsakyti, o kadangi to nepadarė ir toliau nevykdo, turėtų būti pripažinta, jog Tarnyba vilkina atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, ir teismas turėtų įpareigoti Tarnybą tai atlikti.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 12 straipsnį į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas priimama konkurso būdu. Konkursai į karjeros valstybės tarnautojų pareigybes pagal VTĮ 11 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 3.2 papunkčio ir Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatas centralizuotai organizuojami Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD). Konkursas į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas įvyko 2021 m. vasario 17 d. VTD 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. 27D-423 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas buvo atrinktas J. K. (pareiškėjas).

3.2. 2021 m. vasario 19 d. telefonu buvo susisiekta su pareiškėju dėl tolesnės jo priėmimo į darbą eigos, paprašyta pateikti prašymą dėl priėmimo ir kitus dokumentus: priėmimui įforminti – asmens dokumento kopija; atitikimo pareigybės aprašyme nustatytiems reikalavimams įvertinti – aukštojo mokslo baigimo diplomo kopija; atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams įvertinti – atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos kopija; korupcijos prevencijos tikslams užtikrinti – privačių interesų deklaracijos kopija; tarnybos Lietuvos valstybės stažui paskaičiuoti – dokumentų, pagrindžiančių tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kopijas. Prašymo dėl priėmimo pavyzdys ir informacija apie kitus su prašymu reikalingus pateikti dokumentus taip pat buvo išsiųsti pareiškėjui elektroniniu paštu.

3.3. Pareiškėjas prašymą dėl priėmimo į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pateikė 2021 m. vasario 24 d. Prašyme pareiškėjas prašė priimti jį į laimėtas pareigas nuo 2021 m. kovo 1 d., taip pat prašė atsižvelgiant į jo turimą 29 metų teisininko profesinę patirtį, iš jų į 5 metų mokslinio-pedagoginio darbo patirtį ir baigtą doktorantūrą universitete administracinės teisės srityje (dabartiniame Mykolo Romerio), į 9 m. 8 mėn. 19 d. stažą tarnybos Lietuvos valstybei, į beveik 13 metų praktikuojančio advokato patirtį bei paskutinių 2 metų patirtį nagrinėjant administracinius ginčus Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, dirbant jos nariu (kvazi teisėju), ir tai, kad skyriuje trūksta 4 darbuotojų, o tai reiškia, jog dirbti reikės beveik dvigubai didesniu už įprastą krūviu, nustatyti iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti priemoką (VTĮ 29 ir 30 str.).

3.4. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima valstybės institucijų vadovai pagal VTĮ 10 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą, sprendimas buvo priimtas NŽT direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1PS1-328-(2.1 E.) „Dėl J. K. priėmimo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas priimamas į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2021 m. kovo 1 d., nustatant pareiginės algos koeficientą – 8,10 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Informacija apie priimtą NŽT direktoriaus sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. pateikto prašymo bei Įsakymo elektroninio dokumento nuorašas pareiškėjui buvo pateikti 2021 m. vasario 26 d. pareiškėjo nurodytu el. paštu. Taip pat pareiškėjui elektroniniu paštu pateikta informacija apie priėmimą ir numatomus formalumus.

3.5. Pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. atvyko į darbą (Tarnybą, (duomenys neskelbtini)), o tai patvirtina, kad pareiškėjas elektroniniu paštu pateiktą informaciją gavo ir su siųstu NŽT direktoriaus priimtu sprendimu dėl jo prašymo susipažino. Kiekvienas pretendentas į valstybės tarnautojo pareigas turi galimybę susipažinti su tai pareigybei nustatytu pareiginės algos koeficientu ir įvertinti būsimo atlyginimo dydį bei savo lūkesčius numatytos pareigybės atžvilgiu. VTĮ nenumato nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio pakeitimo galimybės po konkurso bei priimant atrinktą pretendentą į pareigas nustatyti kitokį koeficientą nei buvo paskelbta viešame skelbime. Priešingu atveju būtų pažeistas kitų pretendentų pareigybei užimti lygiateisiškumo principas. Pareiškėjo prašymas nustatyti iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi VTĮ imperatyviai reglamentuota pareiginės algos koeficiento nustatymo tvarka, o pagal pareiškėjo prašyme ir gyvenimo aprašyme nurodytą teisininko profesinę patirtį (29 metų), pagal pareigybės, į kurią buvo atrinktas (NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto), aprašyme nustatytas funkcijas, veiklos sritį – teisė, darytina išvada, kad pareiškėjas privalėjo žinoti teisės aktų viršenybę. Pareiginės algos koeficiento dydis negali būti derybų objektu ir NŽT direktoriaus sprendimas dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo priėmimo metu negali būti kitoks nei buvo nustatyta prieš skelbiant centralizuotą konkursą, priešingu atveju tai pažeistų įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, objektyvumo ir skaidrumo principus. Pareiškėjui pradedant darbo santykius Tarnyboje, nebuvo nustatyta VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti pareiškėjo Prašyme nurodytą priemoką. Tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo, kuriuo pareiškėjas būtų įpareigotas vykdyti papildomas užduotis ar jam būtų pavesta atlikti papildomas funkcijas, nenumatytas pareigybės aprašyme.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. pateikė Tarnybai Prašymą su priedais, prašydamas priimti jį nuo 2021 m. kovo 1 d. į NŽT Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, laimėjus konkursą; nustatyti jam iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą; skirti jam priemoką. Tarnybos direktorius 2021 m. vasario 26 d. priėmė įsakymą Nr. 1PS1-328-(2.1 E.) „Dėl J. K. priėmimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas priimamas į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2021 m. kovo 1 d., nustatant pareiginės algos koeficientą – 8,10 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Informacija apie priimtą NŽT direktoriaus sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. pateikto Prašymo bei Įsakymo elektroninio dokumento nuorašas pareiškėjui buvo pateikti 2021 m. vasario 26 d. jo nurodytu el. paštu. Taip pat pareiškėjui elektroniniu paštu pateikta informacija apie priėmimą į darbą, atvykimą į darbą pirmą dieną ir numatomus formalumus. Iš teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu dirbo nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d.

6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija Tarnybos direktoriaus Įsakymo, tačiau teigia, jog Tarnyba, nepateikdama jam atsakymo į 2021 m. vasario 24 d. Prašymo 2 ir 3 dalis (t. y. nustatyti jam iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti jam priemoką), vilkina atlikti teisės aktais jai pavestas funkcijas. Pareiškėjo teigimu, nuo Prašymo pateikimo dienos jau praėjo 26 darbo dienos, tačiau Tarnyba į pareiškėjo Prašymo 2 ir 3 punktus jokio atsakymo ir / ar sprendimo nepateikė, tuo suvaržydama pareiškėjui teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją.

7. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl atsisakymo atlikti veiksmus ir vilkinimo atlikti veiksmus, kaip teisinių sąvokų, nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie Tarnybos objektyviai išreikštą atsisakymą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismas iš pareiškėjo skundo argumentų sprendė, kad pareiškėjas skundžia teismui ne atsakovo atsisakymą atlikti veiksmus, bet atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, vilkinimą atlikti pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. Prašyme nurodytus veiksmus, t. y. nustatyti jam iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti jam priemoką. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje pareiškėjo suformuluoto ginčo dalyką, byloje turi būti svarstomi šie klausimai: 1) ar teisės aktai suteikia atsakovui kompetenciją atlikti pareiškėjo reikalaujamus atlikti veiksmus, t. y. nustatyti jam iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti jam priemoką; 2) ar atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais sprendė jo kompetencijai priskirtus klausimus.

8. Teismas pažymėjo, jog NŽT valstybės tarnautojų priėmimą, pareiginės algos koeficiento nustatymą, priemokų skyrimo pagrindus nustato specialusis – Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal VTĮ 12 straipsnį į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas priimama konkurso būdu. Konkursai į karjeros valstybės tarnautojų pareigybes pagal VTĮ 11 straipsnio 1 dalies, Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 3.2 papunkčio ir Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, nuostatas centralizuotai organizuojami VTD.

9. Teismas nustatė, jog konkursas į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas įvyko 2021 m. vasario 17 d. VTD 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. 27D-423 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovą, kad į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas buvo atrinktas J. K. Pareiškėjas tą pačią dieną elektroniniu paštu buvo informuotas, jog laimėjo konkursą. 2021 m. vasario 19 d. su pareiškėju susisiekė Tarnybos personalo skyriaus vyriausioji specialistė ir kartu su prašymu dėl priėmimo į tarnybą nurodė pateikti atitinkamus dokumentus. Pareiškėjas Prašymą dėl priėmimo į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pateikė 2021 m. vasario 24 d. Prašyme pareiškėjas prašė priimti jį į laimėtas pareigas nuo 2021 m. kovo 1 d., taip pat prašė atsižvelgiant į jo turimą 29 metų teisininko profesinę patirtį, iš jų į 5 metų mokslinio-pedagoginio darbo patirtį ir baigtą doktorantūrą universitete administracinės teisės srityje (dabartiniame Mykolo Romerio), į 9 m. 8 mėn. 19 d. stažą tarnybos Lietuvos valstybei, į beveik 13 metų praktikuojančio advokato patirtį bei paskutinių 2 metų patirtį nagrinėjant administracinius ginčus Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, dirbant jos nariu (kvazi teisėju), ir tai, kad skyriuje trūksta 4 darbuotojų, o tai reiškia, jog dirbti reikės beveik dvigubai didesniu už įprastą krūviu, nustatyti iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti priemoką (VTĮ 29 ir 30 str.).

10. Teismas vadovavosi VAĮ 2 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 3, 4 dalimis, 13 straipsnio 1 dalimi. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog jis iki šiol negavo jokio atsakymo į 2021 m. vasario 24 d. pateiktą Prašymą. Teismas nustatė, kad nuo pareiškėjo Prašymo pateikimo praėjus dviem darbo dienoms Tarnybos direktorius 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1PS1-328-(2.1E.), vadovaudamasis VTĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 29 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į VTD 2021 m. vasario 18 d. raštą 27D-423 „Dėl informacijos pateikimo“ bei pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą, 2021 m. kovo 1 d. priėmė pareiškėją į Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas bei nustatė jam pareiginės algos koeficientą – 8,10 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad NŽT priklauso II įstaigų grupei, pagal VTĮ 1 priedą vyriausiojo specialisto pareigybėms nustatytas 7,1–13 pareiginės algos koeficientų intervalas. Vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalimi, prieš skelbiant centralizuotą konkursą ar atranką į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ir apie valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą viešai paskelbiama Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, nustatyta tvarka.

Be to, NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1PS1-255-(2.1.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių, skelbiamų centralizuotame konkurse ar atrankoje, pareiginės algos koeficientų nustatymo“ nustatyta, kad skelbiant centralizuotą konkursą ar atranką į NŽT centrinio padalinio valstybės tarnautojo pareigybę, pareiginės algos koeficientas didinamas 1,0 nuo valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo mažiausio koeficiento.

NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas yra 8,10 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Toks koeficientas buvo nurodytas ir VTD interneto svetainėje viešai skelbtame konkurse į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas priėjo prie išvados, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą VTĮ imperatyviai reglamentuota pareiginės algos koeficiento nustatymo tvarka ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas šios tvarkos laikėsi, be to, VTĮ nenumato galimybės po įvykusio konkurso pakeisti nustatyto (ir viešame skelbime nurodyto) pareiginės algos koeficiento dydžio.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui pradedant darbo santykius NŽT Tarnybos direktorius nepriėmė sprendimo, kuriuo pareiškėjas būtų įpareigotas vykdyti papildomas užduotis, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti pareiškėjo Prašyme nurodytą priemoką – pareiškėją priimant į darbą jam nebuvo pavesta pavaduoti nesantį darbuotoją, vykdyti papildomas užduotis, suformuluotas raštu, dėl kurių būtų viršijamas įprastas darbo krūvis arba atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo skirti pareiškėjui VTĮ numatytą priemoką.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog NŽT direktorius, gavęs pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. Prašymą priimti į darbą, padidinti koeficientą ir skirti priemoką, priėmė sprendimą (Įsakymą) vadovaudamasis VTĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 29 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 63 punktu bei atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir jį pateikė pareiškėjui, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundą, netenkintas prašymas priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti iš NŽT patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas taikė NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 1PS1-255-(2.1.) (toliau – ir 2019 m. kovo 15 d. įsakymas) ir kas jame pasakyta, tiesiog nukopijuodamas NŽT atsiliepimą į skundą (atsiliepimo į skundą 3–4 psl.), tačiau šio įsakymo byloje nėra. Pagal išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotą administracinių teismų praktiką, teisės aktai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti Teisės aktų registre (LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-13-438/2021, 12–14 p.; 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 27, 56, 60 p.). Administracinių teismų praktikoje suformuota, kai valstybės tarnautojo veiklą reglamentuoja institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktai, kurie viešai neskelbiami, tokie dokumentai turi būti pateikti į bylą, o nepateikus ir teismui jų neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, toks proceso teisės normų pažeidimas yra esminis ir pagrindas teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.), kadangi ir dėl šios pažaidos byla neteisingai išsprendžiama (LVAT 2021 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2021, 29–34 p.). NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. viešai neskelbiamas, jo į bylą nepateikė ir NŽT (byloje tokio nėra). Taigi, kadangi teismas šio įsakymo teismo posėdyje neištyrė, negalėjo įvertinti ir neįvertino, nes tokio byloje nėra, tai ir vien šiuo pagrindu teismo sprendimas naikintinas.

13.2. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas (LVAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-221-442/2021, 20 p.). Tuo metu iš teismo sprendimo matyti, kad visa sprendimo motyvuojamoji dalis tėra vien tik NŽT atsiliepimo į skundą nuo 3 puslapio ištisa kopija be jokių savarankiškų motyvų, netgi nukopijuojant ir 13 metų senumo (2008 metų) šiam ginčui neaktualią administracinių teismų praktiką.

13.3. Pareiškėjas Prašymo 2 ir 3 punktų prašymus motyvavo ir tuo, kad skyriuje trūksta 4 darbuotojų, o tai reiškia, jog dirbti reikės beveik dvigubai didesniu už įprastą krūviu (VTĮ 29 ir 30 str.). Pradėjus dirbti paaiškėjo, kad trūksta 6 darbuotojų (skyriuje 11 pareigybių), o dirbti teko penkiese, ką pareiškėjas akcentavo teismo posėdžio metu. Tačiau teismas jokių išvadų dėl šių pareiškėjo motyvų taip pat neišdėstė. Kadangi teismas iš esmės visiškai nemotyvavo savo procesinio sprendimo šios bylos esminiais aspektais dėl pareiškėjo Prašymo 2 ir 3 punkte pateiktų prašymų neišnagrinėjimo, teismo sprendimas naikintinas kaip nemotyvuotas (neatsakius į visus esminius šalių keliamus klausimus ir nepateikus motyvų), vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika (LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-897-1062/2021, 31–33 p.).

Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas) turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka (LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018). Be to, išaiškinta, kad viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, privalo reaguoti ir pareiškėjui pateikti laisvos formos raštą (atsakymą) (LVAT 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-497-143/2016).

Be to, administracinių teismų praktikoje suformuota, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualaus administracinis aktas, o kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kai jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių (naujos redakcijos VAĮ 10 str.) reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą (LVAT 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 30 p.;

LVAT 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019, 19 p.; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

13.4. NŽT pareiškėjo Prašymą privalėjo išnagrinėti pagal Prašymo dalyką, pagrindus ir jo ribas ir pateikti pareiškėjui VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkančius atsakymus į Prašymo visus 3 prašymus. Tokiu atveju pagal teismų praktiką NŽT direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. Įsakyme privalėjo būti nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai ir motyvai bei administracinio sprendimo apskundimo tvarka atsakant ir į pareiškėjo Prašymo 2 ir 3 punktų prašymus, o teisinis ir faktinis pagrindai ir motyvai nurodomi atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan. negali būti vertinami ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Nagrinėjamu atveju NŽT direktoriaus Įsakymo turinys įrodo, kad jame dėl pareiškėjo Prašymo 2 ir 3 prašymų (nustatyti vidutinį pareiginės algos koeficientą ir skirti pareiginės algos priemoką) nepasisakyta visai ir jokie teisinis ir faktinis pagrindai ir motyvai bei apskundimo tvarka nenurodyti iš viso. Todėl teismas, nukopijavęs NŽT atsiliepimą į skundą, padarė visiškai netinkamas išvadas, kad NŽT direktorius Įsakymu priimdamas pareiškėją į darbą pateikė pareiškėjui VAĮ 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį atsakymą ir į pareiškėjo Prašymo 2 ir 3 punktų prašymus.

13.5. Ginče su viešojo administravimo subjektais visa įrodinėjimo našta negali būti perkelta vien tik pareiškėjui (LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 42 p.). Taigi, nesant byloje įrodymų, kad NŽT direktorius Įsakymu priimdamas pareiškėją į darbą pateikė pareiškėjui ir VAĮ 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį atsakymą į pareiškėjo Prašymo 2 ir 3 punktų prašymus, o atsakovui į bylą nepateikus jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, teismas iš esmės pažeidė proceso normas (išvados padarytos tik kopijuojant iš NŽT atsiliepimo į skundą), nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ir padarė netinkamas išvadas.

13.6. NŽT direktorius Įsakymu atsakė tik į pareiškėjo Prašymo 1 prašymą ir priėmė jį į tarnautojo pareigas, bet visiškai neatsakė į Prašymo 2 ir 3 prašymus, todėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neturėjo ginčyti Įsakymo ir tinkamai kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl NŽT vilkinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

14. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

14.1. Teismas analizavo byloje esančius faktinius duomenis, t. y. kokiu būdu pareiškėjas buvo priimtas į valstybės tarnybą Tarnyboje, vertino į bylą pateiktas konkurso į Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas organizavimo sąlygas, taip pat atsakovo veiksmus priimant į valstybės tarnybą pareiškėją bei teikiant atsakymus nurodytam asmeniui. Atsižvelgiant į byloje pateiktus ir šalių nurodytus faktinius duomenis, teismas analizavo aktualų teisinį argumentavimą, t. y. VTĮ ir Aprašo nuostatas, kurių pagrindu buvo nuspręsta, kad pareiškėjo reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pagrįsti.

14.2. Teismas įvertino NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymo 1 punkto nuostatas, kuriomis remiantis, skelbiant centralizuotą konkursą ar atranką į Tarnybos centrinio padalinio valstybės tarnautojo pareigybę, pareiginės algos koeficientas didinamas 1,0 nuo valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo mažiausio koeficiento. Nors šiame teisės akte nurodytos nuostatos ir pagrindžia atsakovo poziciją byloje, tačiau įsakyme nurodytas reglamentavimas yra žemesnės teisinės galios nei įstatymo – VTĮ ir Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aprašo nuostatos, kurios sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjo argumentus, kaip neturinčius teisinio pagrindo. Dar daugiau, nors įsakymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad jo nuostatos galiojo aktualiu laikotarpiu priimant pareiškėją į tarnybą Tarnyboje ir nustatant jam pareiginės algos koeficientą, kas patvirtina atsakovo atliktų veiksmų teisėtumą ir paneigia pareiškėjo teisę reikalauti įpareigoti atsakovą atlikti papildomus veiksmus. Siekiant paneigti apelianto keliamas abejones dėl NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakyme įvardinto reglamentavimo, teikia nurodytą dokumentą kartu su šiuo atsiliepimu.

14.3. Įsakymu pareiškėjas, tenkinant jo paties pateiktą prašymą, buvo priimtas į valstybės tarnybą ir jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, tokiu būdu atsakovui vykdant tiek jam teisės aktų nustatyta tvarka paskirtą pareigą nustatyti pareiginės algos koeficientą į pareigas priimam asmeniui, tiek vykdant pareiškėjo informavimo funkciją, atsakant į pareiškėjo pateiktą klausimą dėl koeficiento dydžio nustatymo.

14.4. Pareiškėjo pateiktas prašymas skirti jam priedą už atliekamas pareigas buvo išreikštas faktiškai nepradėjus eiti pareigų NŽT ir nesusipažinus su jam teksiančiu darbo krūviu, todėl nėra aktualūs ir įrodomąją vertę turintys pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad pradėjus eiti pareigas Tarnybos centrinėje įstaigoje trūko ne keturių, o penkių darbuotojų. Šių duomenų Prašymo pateikimo metu pareiškėjas neturėjo, nevykdė jokių darbo funkcijų Tarnyboje, taigi neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikšti nurodyto turinio prašymą atsakovui, o atsakovas savo ruožtu neturėjo pagrindo tenkinti nurodyto turinio prašymo. Pradedant pareiškėjui darbo santykius Tarnyboje, nebuvo nustatyta VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti pareiškėjo Prašyme nurodytą priemoką.

14.5. Atsakovas, gavęs pareiškėjo Prašymą: 1) veikė savo kompetencijos ribose – tenkino pareiškėjo prašymą priimti į pareigas ir nustatė pareiginės algos koeficientą; 2) veikė neviršydamas jam, kaip viešojo administravimo subjektui, suteiktų įgaliojimų, t. y. nustatė tinkamo dydžio pareiginės algos koeficientą ir neskyrė priemokos už darbą, kuris faktiškai nebuvo paskirtas pareiškėjui atlikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl NŽT įpareigojimo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo ir priemokos skyrimo bei pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

16. Pareiškėjas Tarnybai pateikė 2021 m. vasario 24 d. prašymą, kuriame prašė priimti jį nuo 2021 m. kovo 1 d. į NŽT Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, laimėjus konkursą; nustatyti jam iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo bent vidutinį pareiginės algos koeficientą bei skirti jam priemoką.

17. Tarnybos direktorius 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1PS1-328-(2.1 E.) „Dėl J. K. priėmimo“ priėmė pareiškėją į NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2021 m. kovo 1 d., nustatant pareiginės algos koeficientą – 8,10 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio.

18. Pareiškėjui el. paštu buvo išsiųstas minėto įsakymo nuorašas, taip pat pateikta informacija apie atvykimą į darbą.

19. Pagal pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, suformuluotą pagrindą ir dalyką, pareiškėjas kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus.

20. Kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1PS1-328-(2.1 KOrE.) turinio, šis įsakymas buvo priimtas, atsižvelgiant ir į pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą. Šiuo įsakymu, be kita ko, buvo nustatytas pareiškėjo pareiginės algos koeficientas. Taigi pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymas, taip pat ir dalyje dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo bei priemokos skyrimo buvo išspręstas Tarnybos direktorius 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1PS1-328-(2.1 E.). Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog atsakovas nesprendė, ar vilkino išspręsti minėtą pareiškėjo prašymą, taip pat ir dalyje dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo bei priemokos skyrimo.

21. Tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1PS1-328-(2.1 E.) teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamo administracinio ginčo dalykas, todėl jo atitiktis aukštesnę galią turinčių teisės aktų reikalavimams, nagrinėjamos bylos ribų kontekste, nevertintina. Dėl to skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl Tarnybos direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1PS1-328-(2.1 E.) teisėtumo vertinimo, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo bei NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 1PS1-255-(2.1.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių, skelbiamų centralizuotame konkurse ar atrankoje, pareiginės algos koeficientų nustatymo“ nuostatas, yra pertekliniai ir neturi jokios prejudicinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Šiuo aspektu pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas taikė NŽT direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 1PS1-255-(2.1.), nors šis įsakymas į bylą nebuvo pateiktas, visiškai nėra reikšminga sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis