bcb48902-3d6e-4f11-99bc-b98d00580ac4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2-1071-1097/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35981-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Latvelė, sekretoriaujant Deimantei Å inkÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. B., ieÅ¡kovų atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei A. M., trečiojo asmens J. Å . atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

B. ir D. B. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl daikto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, A. B.-Å ., uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, J. Å ., E. P., D. S., L. P., savivaldybės įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“, Z. S., O. B., J. B., Ž. B., S. J., J. L., A. R., I. S., L. A., D. J., A. S., V. V., O. E., R. S., E. S., D. S., M. S., M. S., uždaroji akcinė bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“, P. V., V.

S., V. S., G. J., J. B., A. L., D. S., J. S., M. S., R. B., R. Č., R. B., S. B., S. Š., B. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, I. S., J. M., E. M., T. A., Z. A.. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai A. B. ir D. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami:

1) pripažinti patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 4-3, turinčiÄ 5,83 kv. m. ploto, ir patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 4-4, turinčiÄ 4,24 kv. m. ploto, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato, kuriame yra patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žymėjimas plane lA3p, gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žymėjimas plane lA2p ir gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žymėjimas plane lA3p, butų ir patalpų savininkų bendrÄ ja daline nuosavybe bei nustatyti Å¡io daikto naudojimÄ â€“ pagalbinės bendro naudojimo patalpos;

2) pripažinti 2009 m. rugsėjo 10 d. patikslintų buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), duomenų (t. y. buto ploto padidinimÄ iki 26,49 kv. m. ir patalpų, 2009 m. rugsėjo 24 d. plane pažymėtų indeksais 4-3 ir 4-4, priskyrimÄ (duomenys neskelbtini)butui) įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre neteisėtu ir negaliojančiu;

3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklauso gretimas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tarp butų yra negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3, 4-4, kurios 2009 m. atlikus kadastrinius matavimus buvo priskirtos atsakovei priklausančiam butui. Ieškovų teigimu, tai buvo padaryta neteisėtai. Ginčo patalpos visada, dar nuo 1950 m., buvo naudojamos visų gyvenamojo namo pirmo aukšto butų gyventojų – tai yra bendro naudojimo tualeto ir prausyklos patalpos, kurios iki 2009 m. nebuvo suformuotos kaip atskiras turtinis vienetas.

Atsakovė, neatsižvelgdama į bendrÄ patalpų naudojimÄ ir ieÅ¡kovų poreikius, neinformuodama namo gyventojų, atliko kadastrinius matavimus ir neteisėtai Å¡ias negyvenamÄ sias patalpas prijungė prie jai priklausančio buto, taip padidindama jo plotÄ . Tai pažeidžia ieÅ¡kovų teisėtus interesus, nes jų bute sanitarinių patalpų nėra ir niekada nebuvo; įsirengti tualeto patalpų savo bute ieÅ¡kovai neturi galimybių.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog ginčo patalpose visada buvo tualeto ir duÅ¡o patalpos. Atsakovės teigimu, ginčo patalpos buvo suformuotos kaip vientiso turtinio vieneto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, – dalis, todėl, patikslinus kadastrinius matavimus, pagrįstai buvo priskirtos Å¡iam butui. Å ias aplinkybes patvirtina 1950 m., 1972 m. gyvenamojo namo pirmojo aukÅ¡to planai, kuriuose ginčo patalpos žymimos indeksu 4-4 kaip ir atsakovei priklausančio buto patalpos.

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai ginčo patalpų nėra privatizavę ir nepateikia jokių duomenų, jog Å¡ios patalpos anksčiau buvo bendrojo naudojimo, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį. Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į konkrečias pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryÅ¡ys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamÄ sias patalpas daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpomis, todėl vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovai Å¡ia patalpa naudojasi, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog Å¡i patalpa yra bendrojo naudojimo.

Be to, ginčo patalpos yra kitame name, negu ieškovams priklausančios patalpos, todėl ieškovai negali turėti bendrosios dalinės nuosavybės pastate, kuriame neturi jokios nuosavybės.

4. Trečiasis asmuo J. Å . atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos atsakovės vardu, todėl negali bÅ«ti laikomos bendro naudojimo objektu CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme. Siekiant ginčo patalpas pripažinti bendro naudojimo patalpomis, pirmiausia turi bÅ«ti nuginčyta patalpų priklausomybė konkrečiai savininkei atsakovei ir jų registracija pastarosios vardu.

Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad vien tai, jog ieÅ¡kovai ir dalis kitų namo bendraturčių ginčo patalpomis kažkada naudojosi, savaime nepadarė jų bendro naudojimo patalpomis. IeÅ¡kovai jiems priklausančias patalpas gali naudoti be ginčo patalpų, tuo labiau, kad jos pagal registro duomenis yra kitame name, negu ieÅ¡kovams priklausančios patalpos. Nei ieÅ¡kovai, nei kiti namo bendraturčiai, ginčo patalų neįgijo nė vienu iÅ¡ CK 4.47 straipsnyje nurodytų bÅ«dų, Å¡ios patalpos jiems nebuvo perduotos sudarant butų privatizavimo ir vėlesnes turto perleidimo sutartis, ieÅ¡kovai už naudojimÄ si jomis nemokėjo komunalinių ir kitų Å¡ių patalpų naudojimo mokesčių.

Be to, pagal kadastrinių bylų duomenis, ginčo patalpos jau nuo 1950 m. turėjo tÄ patį žymėjimÄ kaip ir atsakovei priklausantis butas, t. y. jos istoriÅ¡kai buvo priskirtos prie atsakovei priklausančio turto. Privatizavimo procese ar kitu bÅ«du ginčo patalpoms netapus visų bendraturčių bendrÄ ja daline nuosavybe, jos liko vieÅ¡osios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje ir įstatymų nustatytais pagrindais galėjo bÅ«ti perleisto kitų asmenų nuosavybėn – 1999 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1833-01 jos buvo perduotos atsakovės nuosavybėn, todėl bendrųjų patalpų statuso neįgijo.

Be to, ieÅ¡kovai neturi teisės ir įgaliojimų reikÅ¡ti reikalavimo dėl patalpų pripažinimo kitų asmenų bendrÄ ja daline nuosavybe, o ieÅ¡kiniu siekia apginti ir įgyvendinti kitų bendraturčių nuosavybės teises.

5. Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, kad tam tikrų juridinių faktų įregistravimas ar iÅ¡registravimas Registre savaime nėra draudimas ar įpareigojimas civilinių santykių dalyviams, o tik iÅ¡vestinis veiksmas (nes civilines teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais yra siejamas civilinių teisių bei pareigų atsiradimas). Taip pat paaiÅ¡kino, kad ginčo butas Registre įregistruotas gavus atsakovės 2009 m. lapkričio 30 d. praÅ¡ymÄ kartu su 2009 m. rugsėjo 24 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 1999 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1833-01 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2009 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tu Nr. A51-26115 (3.3.12-BR4), kuriuo atsakovė paaiÅ¡kino plotų, nurodytų priėmimo-perdavimo akte, neatitikimÄ .

Registrų centras, neturėdamas teisės kvestionuoti jam pateiktų dokumentų teisėtumo ar juose užfiksuotos informacijos teisingumo, laikydamasis jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, atsakovės praÅ¡ymÄ tenkino ir nusprendė į RegistrÄ Ä¯raÅ¡yti ginčo buto duomenis, nurodytus jam pateiktuose dokumentuose.

6. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.

7. Teismo posėdyje ieškovė, ieškovų atstovė, atsakovės atstovė ir trečiojo asmens J. Š. atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus ir rėmėsi juose išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais. Teismas konstatuoja: Ieškinys tenkintinas.

8. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: 8.1. 1993 m. liepos 15 d. ieÅ¡kovė A. B. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo (privatizavo) dviejų kambarių 38,10 kv. m. ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 26). Å is butas priklauso ieÅ¡kovams nuosavybės teise (t. 1, b. l. 19). Buto techninės apskaitos byloje nurodytos butÄ sudarančios patalpos: koridorius, du kambariai ir virtuvė (t. 1, b. l. 28, 30). Aplinkybės, kad ieÅ¡kovams priklausančiame bute nėra sanitarinių patalpų, atsakovė ir trečiasis asmuo neginčijo. 8.2. 1999 m. gruodžio 30 d. nekilnojamo turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1833-01 Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 16,42 kv. m ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 86). 8.3. 2008 m. rugsėjo 30 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1911 dėl socialinio bÅ«sto (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojimo J. Å . trečiajam asmeniui J. Å . iÅ¡nuomotas vieno kambario 16,42 kv. m bendro (naudingojo) ploto socialinis bÅ«stas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 4, b. l. 145). 8.4. 2009 m. kovo 5 d., vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1911, su J. Å . sudaryta socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. I.39-N09/0858, pagal kuriÄ gyventojui iÅ¡nuomotas 16,42 kv. m plotas (t. 4, b. l. 147-150).

Sutarties 2.6.1 punkte nustatyta, kad nuomojamų gyvenamųjų patalpų naudingas plotas, už kurį skaičiuojamas nuomos mokestis, yra 16,42 kv. m; sutarties 2.6.2 įtvirtinta, kad kitų buto priklausinių (rūsių, terasų ir kt.) nėra. 8.5. 2009 m. rugsėjo 10 d. atlikti patikslinti nurodyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastriniai matavimai (t. 1, b. l.

86) ir 2009 m. rugsėjo 24 d. parengtas patikslintas buto planas, kuriame į butÄ Ä¯trauktos ginčo patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3 (5,83 kv. m ploto) ir 4-4 (4,24 kv. m ploto) (t. 1, b. l. 32, 101). 8.6. 2009 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tu Nr. A51-26115(3.3.12.3-BR4) Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi aktu Nr. 1833-01 ir 2009 m. rugsėjo 10 d. atliktais kadastriniais matavimais, pateikė VÄ® Registrų centrui praÅ¡ymÄ vieÅ¡ajame registre įregistruoti butÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal patikslintus jo duomenis – vietoj 16,42 kv. m ploto įregistruoti 26,49 kv. m plotÄ (t. 1, b. l. 100). RaÅ¡te nurodoma, kad, patikslinus pastatų kadastrinių matavimų duomenis, nustatyta, jog turto perdavimo aktuose nurodyti plotai neatitinka faktiÅ¡kai įregistruojamų plotų.

9. Bylos medžiagoje nėra tiesioginių įrodymų, kad ginčo patalpos konkrečiai įvardijant ir apibrėžiant bÅ«tų perleistos kokiam nors subjektui nuosavybės teise. Dėl nuosavybės teisės į Å¡ias patalpas ir kilo ginčas. Atsakovė teigia, kad ginčo patalpos, pažymėtos indeksais 4-3 ir 4-4, nebuvo privatizuotos kartu su ieÅ¡kovų butu, istoriÅ¡kai buvo atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, todėl, butÄ perdavus savivaldybės nuosavybėn, buvo perduotos kartu su juo.

Pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ po turto perėmimo buto plotas buvo tikslinamas 2009 m. atliekant kadastrinius matavimus ir tokio patikslinimo rezultatas teisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovai ginčija 2009 m. rugsėjo 10 d. patikslintų buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), duomenų įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre ir teigia, kad Å¡ios patalpos, kaip bendro naudojimo patalpos, priklauso viso gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrÄ ja daline nuosavybe, todėl negalėjo bÅ«ti prijungtos prie atsakovei priklausančio buto.

Dėl nuosavybės teisės į ginčo patalpas 10. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 straipsnyje. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Atsižvelgiant į ieškinio turinį ir reikalavimus, nagrinėjamu atveju pirmiausia spręstina, ar ginčo patalpos, kuriose šiuo metu yra įrengtas bendro naudojimo tualetas ir prausykla, laikytinos bendro naudojimo patalpomis CK 4.82 straipsnio prasme.

Sprendžiant šį klausimÄ , svarbu tai, kad ieÅ¡kovai jiems priklausantį butÄ Ä¯sigijo sudarę pirkimo-pardavimo sandorį (privatizavo). Todėl nagrinėjamu atveju aktuali nuosavybės teisės įgijimo privatizavimo proceso metu specifika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, spręsdamas Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teismas turi aiÅ¡kinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015; kt.).

11. Butų privatizavimo įstatyme (galiojusiame nuo 1991 iki 2001 metų) nebuvo konkrečių normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, tačiau teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, jog namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiÅ«ros pavyzdinių taisyklių 14–16 punktai, 1995 m. kovo 8 d.

įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis, CK 4.82 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007, 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokole Nr. 37 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kitos negyvenamosios patalpos, iÅ¡skyrus patalpas, nurodytas Å¡io iÅ¡aiÅ¡kinimo 4.2.1 ir 4.2.3 punktuose, esančios privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymÄ gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse, miesto, rajono valdybos sprendimu perduodamos neatlygintinai butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai visi butai gyvenamajame name yra privatizuoti (4.2, 4.2.2, 4.2.2.2 punktai). 1995 m. kovo 8 d.

įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje bendrojo naudojimo patalpos apibrėžtos kaip patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rūsiai, pusrūsiai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryšio su atskirų savininkų patalpomis.

Gyvenamajame name bendro naudojimo patalpomis įprastai laikomi koridoriai, virtuvės, tualetai, laiptai, rūsiai, palėpės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2010).

12. Klausimas, ar tam tikros daugiabučiame name esančios patalpos privatizacijos procese buvo privatizuotos kartu su butu kaip butÄ Ä¯gijusio asmens buto dalis ar priklausinys, ar privatizacijos metu jos privatizuotos kaip namo dalis ir tapo bendroji dalinė nuosavybė visų jame butus įgijusių asmenų, sprendžiamas atsižvelgiant į tokių patalpų naudojimÄ â€“ patalpos yra individualaus ar bendro naudojimo. Patalpos yra individualaus ar bendro naudojimo, sprendžiama pagal tai, ar yra sprendimas jas suteikti naudotis individualiai, ar jos suprojektuotos ir numatytos taip naudoti, ar jų suteikimo individualiai naudotis klausimas iÅ¡spręstas privatizacijos dokumentuose ar vėlesniuose butų savininkų susitarimuose, taip pat ir pagal kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015).

13. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad iki 2009 m. atsakovės iniciatyva atliktų kadastrinių matavimų ginčo patalpos nebuvo priskirtos jokiam nekilnojamojo turto objektui ginčo gyvenamajame name, nebuvo įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, taip pat nebuvo įregistruotos ir nuosavybės teisės į šias patalpas. Nėra duomenų, kad jos kam nors būtų suteiktos individualiai naudotis ar kad jų suteikimo individualiai naudotis klausimas būtų išspręstas privatizacijos dokumentuose.

Civilinę bylÄ Nr. 2-68-3-33226-2015-3 iÅ¡nagrinėję teismai atmetė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tai pačiai atsakovei dėl tų pačių ginčo patalpų pripažinimo ieÅ¡kovų ir Vilniaus miesto savivaldybės butų priklausiniu (t. 1, b. l. 11-18). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo patalpų funkcinė paskirtis visÄ laikÄ nekito – tiek iki butų privatizavimo, tiek ir vėliau jos buvo naudojamos gyventojų poreikiams tenkinti kaip sanitarinės patalpos. Tokiai paskirčiai jas naudoja ieÅ¡kovai ir atsakovei priklausantį butÄ nuomojantis trečiasis asmuo – butuose Nr. 3 ir Nr. 4 nėra kitų tualetų.

Iki įsirengdami sanitarines patalpas savo butuose ginčo patalpomis kaip tualetu ir prausykla naudojosi ir kitų butų savininkai. Å ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčijo nė vienas proceso dalyvis. IÅ¡vadÄ , kad ginčo patalpos istoriÅ¡kai ir faktiÅ¡kai buvo skirtos bendriems gyventojų poreikiams tenkinti, patvirtina ir aplinkybė, jog įėjimas į Å¡ias patalpas yra tik iÅ¡ bendro naudojimo koridoriaus, į jas negalima ir niekada nebuvo įmanoma patekti tiesiogiai iÅ¡ greta esančių ieÅ¡kovams bei atsakovei priklausančių butų.

Remiantis civiliniame procese galiojančia įrodinėjimo pareiga, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), ir taikytinomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuotina, kad bylos medžiaga leidžia labiau tikėtina pripažinti tai, jog ginčo patalpos buvo skirtos bendram visų butų bendraturčių naudojimui ir yra funkciÅ¡kai susietos su gyvenamajame name esančiais butais (CPK 185 straipsnis).

14. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo patalpos nebuvo perduotos naudotis individualiai ir kad jos numatytos naudoti bendriems gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į pirmiau aptartÄ privatizavimo proceso specifikÄ , konstatuotina, kad privatizuojant butus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ginčo patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3 ir 4-4, tapo butų savininkų bendrÄ ja daline nuosavybe.

15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė šias išvadas paneigiančių argumentų ir neįrodė, kad ginčo patalpos būtų sudedamoji atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis (CPK 178, 185 straipsniai): 15.1. Dėl ginčo patalpų (ne)privatizavimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo J. Š., grįsdami savo teiginius dėl ginčo patalpų priskyrimo atsakovei priklausančiam butui, nurodė, kad nei privatizavimo sutartyje, nei inventorinėje byloje nėra duomenų, jog ginčo patalpa buvo privatizuota kartu su ieškovų butu.

Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, jų kaina nebuvo įtraukta į privatizavimo sutarties kainÄ , už jas nebuvo sumokėta, todėl jos negali bÅ«ti laikomos butų ir kitų patalpų savininkų bendrÄ ja nuosavybe. Teismo vertinimu, Å¡ie teiginiai neatitinka anksčiau Å¡iame sprendime nurodytų privatizavimo proceso ypatumų, todėl atmestini. Kaip buvo minėta, teismų praktikoje yra suformuluota, jog klausimas, ar tam tikros daugiabučiame name esančios patalpos privatizacijos procese buvo privatizuotos kartu su butu kaip butÄ Ä¯gijusio asmens buto dalis ar priklausinys, ar privatizacijos metu jos privatizuotos kaip namo dalis ir tapo bendroji dalinė nuosavybė jame butus įgijusių asmenų, sprendžiamas atsižvelgiant į tai, tokios patalpos yra individualaus ar bendro naudojimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ginčo patalpas buvus bendro naudojimo, todėl konstatuotina, kad jos buvo privatizuotos kartu su ieškovų butu kaip bendroji dalinė nuosavybė. 15.2. Dėl ginčo patalpų (ne)priskyrimo atsakovei priklausančiam butui ir (ne)perdavimo atsakovei. Teiginius, kad ginčo patalpos buvo priskirtos atsakovei priklausančiam butui, atsakovė ir trečiasis asmuo grindė nurodydami, jog 1950 m., 1972 m. planuose patalpos pažymėtos tuo pačiu indeksu, kaip ir atsakovei priklausantis butas.

Tačiau iÅ¡ į bylÄ pateiktų istorinių kadastrinių duomenų matyti, kad ginčo patalpų, kaip ir kitų to paties aukÅ¡to patalpų, žymėjimas ir priskyrimas konkrečiam turtiniam vienetui buvo keičiami (b. l. 31, 57, 58, 59). Todėl, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su butų privatizavimo proceso specifika, ginčo patalpų funkciniu naudojimu bei iÅ¡dėstymu, Å¡is argumentas neduoda pagrindo pripažinti patalpas buvus priskirtas prie vieno konkretaus buto. Taip pat atsakovė nurodė, kad ginčo patalpos jos nuosavybėn buvo perduotos 1999 m. gruodžio 30 d. nekilnojamo turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1833-01, o vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, buvo tik tikslinami patalpų plotai, kas, atsakovės teigimu, neturi įtakos perduotai nuosavybės teisei į patalpas.

Teismas atmeta Å¡iuos atsakovės argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad nurodytu 1999 m. gruodžio 30 d. nekilnojamo turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 1833-01 buvo perduotos konkretaus ploto – 16,42 kv. m – patalpos; tokio ploto patalpos buvo iÅ¡nuomotos trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į ginčo patalpų bendrÄ naudojimo pobÅ«dį, į jų funkcinį atskyrimÄ ir prieinamumÄ visiems butų gyventojams naudotis (atskiras įėjimas iÅ¡ bendro koridoriaus), laikytina, kad atsakovė negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo patalpas patikslinant kadastrinius matavimus.

Toks bÅ«das neatitinka CK 4.47 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės įgijimo pagrindų ir iÅ¡ esmės negali bÅ«ti laikomas netikslaus ploto patalpų apibrėžimu atliekant kadastrinius matavimus. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovei priklausančio buto plotas nurodytas tiksliai ir atitiko priėmimo–perdavimo momentu nurodytÄ plotÄ , o atsakovei priklausantis butas padidėjo prijungus taip pat tiksliai apibrėžto ploto ginčo patalpas. Tokio pobÅ«džio duomenų tikslinimas, kai prie buto prijungtos papildomos savo funkcine paskirtimi visų poreikiams tarnaujančios patalpos, laikytinas ydingu, peržengiančiu duomenų tikslinimo ribas. 15.3.

Dėl komunalinių mokesčių už ginčo patalpas (ne)mokėjimo. IÅ¡vados, kad ginčo patalpos laikytinos bendro naudojimo patalpomis, nepaneigia atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai, kad ieÅ¡kovai už naudojimÄ si Å¡iomis patalpomis ar komunalinių mokesčių už jas nemoka, o tuo tarpu trečiasis asmuo J. Å . – už jas moka nuomos mokestį. Mokesčių administravimo ir skaičiavimo aplinkybės tiesiogiai nepatvirtina ir nepaneigia nuosavybės teisių į turtÄ . Tai, kad trečiasis asmuo po neteisėto patalpų prijungimo prie atsakovei priklausančio buto moka nuomos mokestį už padidėjusį buto plotÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl patalpų prijungimo pagrįstumo bei teisėtumo.

Be to, duomenys, susiję su komunalinių mokesčių mokėjimu už ginčo patalpas, nevienareikšmiai: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, kad bendro naudojimo elektros apskaitos name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra (t. 2, b. l. 7); ieškovų pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ dokumentai patvirtina, jog ieškovams vandens suvartojimo norma nustatyta atsižvelgiant į tai, kad jie naudojasi bendru tualetu, praustuvu ir dušo kabina (t. 1, b. l. 39-41, t. 2, b. l. 1). 15.4.

Dėl kitų gyventojų (ne)(si)naudojimo ginčo patalpomis. Teismas atmeta kaip neturinčius teisinės reikšmės atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad bendras ginčo patalpų naudojimas nėra aktualus, nes šiuo metu ginčo patalpomis naudojasi tik dviejų butų gyventojai, o kiti yra įsirengę sanitarines patalpas savo butuose; taip pat kad ieškovai gali įsirengti tualeto patalpas savo bute. Šios aplinkybės nekeičia situacijos teisinio vertinimo: jei kiti gyventojai įsirengė alternatyvius sanitarinius mazgus, tai neturi įtakos ginčo patalpų paskirčiai, nuosavybės teisei į jas ir gyventojų teisei naudotis šiomis patalpomis, t. y. nepaneigia ginčo patalpų paskirties tarnauti visų gyventojų poreikiams, kaip ir butų savininkų nuosavybės teisės. Ieškovai patvirtino, kad ginčo patalpos yra laisvai prieinamos namo gyventojams ir jie turi galimybę jomis naudotis.

Tuo pačiu tai nesukuria ieÅ¡kovams pareigos įsirengti sanitarines patalpas savo bute. 15.5. Dėl bendro naudojimo objekto skirtinguose gyvenamuosiuose namuose. Teismas atmeta kaip nagrinėjamos situacijos vertinimo nekeičiančius atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad ginčo patalpos negali bÅ«ti pripažįstamos bendro naudojimo patalpomis, nes yra kitame name, nei ieÅ¡kovams priklausantis butas. Nagrinėjamu atveju ginčo patalpos yra sename, neįprastos konfigÅ«racijos, į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ Ä¯trauktame pastate (t. 1, b. l. 19).

Dėl nenustatytų priežasčių šio vientiso pastato dalims (aukštams) yra suteikti skirtingi unikalūs numeriai bei adresai. Formaliai tai leidžia įvardyti faktiškai to paties pastato dalis skirtingais namais, tačiau realiai nėra ginčo dėl to, kad ginčo patalpos ir šalims priklausantys butai yra šalia, jungiami bendro naudojimo koridoriaus. Taigi – funkciškai tai yra vienas objektas. Dėl to formalus jo dalių įregistravimas registre negali apriboti namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės į iš esmės bendro naudojimo objektus.

PrieÅ¡inga iÅ¡vada neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo bei proporcingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

16. Teismas taip pat pažymi, kad pačios atsakovės pozicija dėl ginčo patalpų nuosavybės teisės vertinimo, t. y. priskyrimo bendrajai dalinei nuosavybei, nenuosekli. Eilėje dokumentų Vilniaus miesto savivaldybė iš esmės ginčo patalpas laiko bendro naudojimo patalpomis. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. liepos 13 d. rašte Nr. A51-69447/15(2.11.3.5-SR3) papildomai pažymėjo, kad ieškovai 1993 m. liepos 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrojo naudojimo patalpų neįsigijo, ir nurodė, jog patalpos, plane pažymėtos indeksais 4-3 ir 4-4, turi būti priskirtos prie bendrojo naudojimo patalpų, o artimiausiu metu bus svarstomas klausimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo (t. 1, b. l. 46-47).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentas 2015 m. lapkričio 13 d. raÅ¡te dėl buto (duomenys neskelbtini) patalpų Nr. A51-108688/15(3.3.15.3-EM4) nurodė, kad savivaldybėje nebuvo priimtas sprendimas priskirti patalpas, plane pažymėtas 4-3, 4-4, butui (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60). Dėl bÅ«tinybės ginčyti patalpų registracijÄ Nekilnojamojo turto registre atsakovės vardu 17. Trečiasis asmuo J. Å ., nesutikdamas su ieÅ¡kinio reikalavimais, taip pat nurodė, kad ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos atsakovės vardu ir dėl to ieÅ¡kovai, nenuginčiję Å¡ios registracijos, negali reikalauti pripažinti patalpų bendro naudojimo patalpomis; jo teigimu ieÅ¡kovai neginčija ir atsakovės nuosavybės teisių, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai nepagrįsti.

18. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kina, jog asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija tėra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas, teismo sprendimas, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Taigi, teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio ar kito pagrindo nuosavybei įgyti buvimo ar nebuvimo, o panaikinus sandorį, iÅ¡nyksta nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo vieÅ¡ajame registre pagrindas.

Jei ginčijami sandoriai ir aktai, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybė, pripažįstami negaliojančiais, duomenys apie nekilnojamÄ jį turtÄ tampa nuginčytais, ir vieÅ¡ojo registro tvarkytojas privalo tokį teismo sprendimÄ vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008).

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į patalpas, t. y. ieÅ¡kovai, reikalaudami jas pripažinti bendro naudojimo patalpomis, iÅ¡ esmės praÅ¡o konstatuoti bendrasavininkių nuosavybės teisę į jas, todėl teiginiai dėl atsakovės nuosavybės teisės neginčijimo nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpos pripažintos bendro naudojimo objektu ir bendrÄ ja daline bendrasavininkių nuosavybe, o iÅ¡imtinai atsakovės nuosavybės teisės į jas įgijimo faktas nebuvo nustatytas, trečiojo asmens teiginiai dėl bÅ«tinybės ginčyti Nekilnojamojo turto registre esančiÄ patalpų registracijÄ atsakovės vardu nepaneigia iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Dėl ieškovų teisės reikšti ieškinį 20. Trečiasis asmuo J. Š. teigė, kad ieškovai nėra įgalioti ginti visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei teisėtus interesus, todėl negali pareikšti tokio pobūdžio ieškinio reikalavimų.

21. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės specifikÄ , ieÅ¡kovai turi teisę reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimÄ , gindami savo, kaip gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių, teises ir teisėtus interesus. Kiti bendraturčiai byloje yra įtraukti ir dalyvauja trečiaisiais asmenimis, apie vykstantį procesÄ jiems tinkamai praneÅ¡ta (t. 3, b. l. 53-55; t. 4, b. l. 18-20, 31-33, 57-59, 60-62, 144). Taigi nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovai reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu atstovauja visus gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkus.

Dėl procesinės bylos baigties 22. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ ir pripažinti 5,83 kv. m ploto patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 4-3, ir 4,24 kv. m ploto patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 4-4, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato, kuriame yra patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lA3p), dviejų gyvenamųjų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lA2p, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lA3p) butų ir patalpų savininkų bendrÄ ja daline nuosavybe.

23. Patenkinus nurodytÄ ieÅ¡kovų reikalavimÄ ir pripažinus ginčo patalpas bendrosios dalinės nuosavybės objektu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, prijungdama ginčo patalpas, nepagrįstai padidino jai priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir savo nuosavybės teisę į ginčo patalpas įregistravo neturėdama tam teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas iÅ¡vestinis ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti 2009 m. rugsėjo 10 d. patikslintų buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), duomenų (t. y. buto ploto padidinimÄ iki 26,49 kv. m. ir patalpų, 2009 m. rugsėjo 24 d. plane pažymėtų indeksais 4-3 ir 4-4, priskyrimÄ (duomenys neskelbtini) butui) įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre neteisėtu ir negaliojančiu.

24. PraÅ¡ydami pripažinti ginčo patalpas bendrÄ ja daline gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe, ieÅ¡kovai taip pat prašė nustatyti Å¡io daikto naudojimÄ kaip pagalbinės bendro naudojimo patalpos. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės patalpų paskirties, o ieÅ¡kovai nenurodė tokio reikalavimo pagrindo, teismas Å¡io praÅ¡ymo nelaiko savarankiÅ¡ku reikalavimu, kuris turi bÅ«ti iÅ¡spręstas teismo sprendimu, todėl dėl jo plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys patenkintas, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas: 41 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 6a), 100 Eur už advokato pagalbÄ (t. 2, b. l. 49, 50), 70 Eur iÅ¡laidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suraÅ¡ymÄ (t. 1, b. l. 36), iÅ¡ viso – 211 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

26. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieÅ¡kinį, teismo procesiniams dokumentams siųsti turėtos iÅ¡laidos – 101,17 Eur – priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.

Pripažinti 5,83 kv. m ploto patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu 4-3, ir 4,24 kv. m ploto patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu 4-4, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato, kuriame yra patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lA3p), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane lA2p) ir gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane lA3p), butų ir patalpų savininkų bendrÄ ja daline nuosavybe. Pripažinti 2009 m. rugsėjo 10 d. patikslintų Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), duomenų (t. y. buto ploto padidinimÄ iki 26,49 kv. m ir patalpų, 2009 m. rugsėjo 24 d. plane pažymėtų indeksais 4-3 ir 4-4, priskyrimÄ (duomenys neskelbtini) butui) įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre neteisėtu ir negaliojančiu.

Priteisti ieÅ¡kovams A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 211 Eur (du Å¡imtus vienuolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 101,17 Eur (vienÄ Å¡imtÄ vienÄ eurÄ 17 ct) iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimÄ , bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raÅ¡tinei). Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ siųsti VÄ® Registrų centrui. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja RÅ«ta Latvelė