bcb45b05-d40c-494d-be99-e63fc3e62577 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-9583-435/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04567-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – E. P.. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo sutuoktinio R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. 1.1. PareiÅ¡kėja nurodė, jog ji su R. A. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters E. A. (dabar – P.). (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos sutuoktinis R. A. mirė. Po jo mirties atsirado palikimas – mirusiojo asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai, butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini).

Å is turtas buvo įgytas santuokos metu, priklausė pareiÅ¡kėjai su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis testamento nebuvo sudaręs. Dėl teisinių žinių stokos pareiÅ¡kėja per nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas. 1.2. PareiÅ¡kėja po sutuoktinio mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai turtÄ valdydama – liko gyventi bute, kuriame iki sutuoktinio mirties gyveno kartu, toliau naudojosi likusiais baldais, kitais namų apyvokos daiktais, atliko buto remontÄ , mokėjo komunalinius mokesčius.

PareiÅ¡kėja, be kita ko, toliau moka paskolos įmokas už butÄ . 1.3. PareiÅ¡kėja nustatyti juridinį faktÄ praÅ¡o paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

2. Suinteresuotas asmuo E. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, apie teisme iÅ¡keltÄ bylÄ ji informuota tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas.

3. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja E. A. (buvusi R.) ir R. A. sudarė santuokÄ , (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukters E. A. (dabar – P.). PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu 2008 m. rugpjūčio 22 d. su akcine bendrove „DnB NORD bankas“ sudarė kreditavimo sutartį, gautÄ paskolÄ panaudojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. 2021 m. kovo 4 d. likę įsipareigojimai – 11 349,78 Eur. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis R. A. mirė (duomenys neskelbtini). R. A. nebuvo sudaręs testamento, po jo mirties paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas. Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau moka mokesčius už butÄ , kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties.

4. Ä®statymas numato du savarankiÅ¡kus paveldėjimo priėmimo bÅ«dus, vienas iÅ¡ kurių – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

5. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.).

Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

6. Po pareiÅ¡kėjos sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. PareiÅ¡kėja po sutuoktinio mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau, kaip nurodė pareiÅ¡kime, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai valdydama, toliau liko gyventi bute, kuriame gyveno su sutuoktiniu, moka komunalinius mokesčius. Palikėjo ir pareiÅ¡kėjos dukra prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kimo tenkinimo ar faktinių aplinkybių teismui nepateikė.

7. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėja iki sutuoktinio mirties gyveno kartu su juo, po palikėjo mirties perėmė jo asmeninius daiktus bei rÅ«pindamasi likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasi su juo kaip savininkė, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimÄ , todėl praÅ¡omas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkina ir nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

9. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė jo sutuoktinė pareiÅ¡kėja E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė