bcb39bc9-3b47-41be-9aa7-e688aea0af8b · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-372-929/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02117-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.5; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjo (toliau ir – Institucijos) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimo, kuriuo T.

S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur dydžio bauda, o dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta. Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. liepos 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bei 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad T.

S., bÅ«damas UAB „A.“ direktoriumi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir –DK) 23 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 11 ir 7 dalyse numatytų imperatyvių reikalavimų ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dienÄ praneÅ¡ti apie jo įdarbinimÄ Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 2019 m. lapkričio 29 d.

UAB „A.“ įdarbino trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) pilietį S. P. ir leido jam dirbti įmonės naudai iki 2020 m. birželio 30 d. Taip pat T. S. nevykdė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų, gaunamų elektroniniu paštu, vengė atvykti ir pateikti paaiškinimus, nuo 2020 m. liepos 16 iki 2020 m. liepos 29 d. nepateikė Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams informacijos ir dokumentų apie užsieniečio S. P. įdarbinimo ir darbo įmonėje nuo 2019 m. vasario 29 iki 2020 m. birželio 30 d. aplinkybes.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu, pripažino UAB „A.“ direktorių T. S. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudÄ â€“ 1 000 Eur baudÄ . Tuo tarpu, dėl T. S. pareikÅ¡to administracinio kaltinimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė. Teismas konstatavo, kad Institucijos nurodymai pateikti informacijÄ ir dokumentus apie užsieniečio S. P. įdarbinimo ir darbo įmonėje aplinkybes buvo siųsti siekiant administracinėn atsakomybėn patraukti tÄ patį UAB „A.“ direktorių T.

S. už nelegaliai įdarbintÄ S. P., todėl T. S. pasirinkta pozicija tylėti ir neteikti save kaltinančių įrodymų administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir dėl to jis negali bÅ«ti patrauktas atsakomybėn. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Teikiamu apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimÄ dalyje, kuria T. S. nutraukta administracinė teisena pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ pripažinti T.

S. kaltu padarius šį nusižengimÄ ir skirti jam ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkio dydžio baudÄ . KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Institucija skunde remdamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8 ir 12 dalies 1 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone dėl administracinės teisenos T.

S. nutraukimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje UAB „A.“ vadovas T. S. privalėjo pateikti visus reikalautus dokumentus, kadangi Å¡ie duomenys buvo bÅ«tini Institucijai atlikti jai įstatymų pavestas funkcijas. Institucija nurodo, kad suformavusi nurodymus dėl duomenų ir dokumentų pateikimo, neturėjo jokios iÅ¡ankstinės nuostatos patraukti T. S. administracinėn atsakomybėn, nes toks sprendimas gali bÅ«ti priimtas tik atlikus tyrimÄ dėl nelegalaus darbo, tai yra įvertinus tiek informacijÄ gautÄ iÅ¡ darbdavio, tiek iÅ¡ kitų Å¡altinių. 3.2.

Skunde nurodoma, kad visi nurodymai pateikti dokumentus buvo pateikti ne tiesiog fiziniam asmeniui — piliečiui, o teisinių santykių subjekto – juridinio asmens, realizuojančio savo teises ir vykdančio pareigas per atsakingus asmenis, vadovui. Nurodymų pateikimo metu jokie kaltinimai padarius prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ nei UAB „A.“, nei Å¡ios įmonės direktoriui T. S. suformuluoti nebuvo, o vien nurodymas pateikti duomenis apie darbuotojÄ nereiÅ¡kia, kad darbdaviui suformuluotas koks nors kaltinimas.

UAB „A.“ vadovas T. S. įdarbindamas trečiosios Å¡alies pilietį bei pasinaudojęs teisę sudaryti su užsieniečiu S. P. darbo sutartį ir sukurti darbinius santykius, taip pat prisiėmė pareigÄ vykdyti visus Å¡iuos santykius reguliuojančiu teisės aktų reikalavimus, tame tarpe ir teikti kompetentingoms institucijoms informacijÄ apie darbuotojÄ ir su juo sukurtų darbo santykių klausimais. Institucijos vertinimu, vien dokumentų apie darbuotojÄ ir jo darbÄ Ä¯monėje pateikimas nereiÅ¡kia, kad bÅ«tų duodami parodymai prieÅ¡ save. 3.3.

Institucijos teigimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ garantijÄ , yra konstatavęs, kad Å¡i nuostata iÅ¡ esmės siejama su fizinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, savybėmis ir teisine padėtimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju lieka neaiÅ¡ku, kaip pirmosios instancijos teismas atskyrė, kokiais atvejais T. S., gavęs iÅ¡ Valstybinės darbo inspekcijos nurodymus pateikti dokumentus ir jų nevykdydamas, veikė kaip UAB „A.“ direktorius, o kokiais atvejais - kaip fizinis asmuo, besinaudojantis minėta konstitucine teise.

Institucijos vertinimu, aptariama situacija iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) praktikai dėl transporto priemonių savininkų (valdytojų) atsakomybės už pareigos nurodyti vairuotojo tapatybę, pagal kuriÄ gresianti sankcija už atsisakymÄ atskleisti vairuotojo tapatybe ar neteisingu duomenų nurodymÄ nepažeidžia teisės tylėti (Konvencijos 6 straipsnio) (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieÅ¡ AustrijÄ (peticijos Nr. 38544/98); 2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02). 3.4.

Skunde nurodoma, kad T. S. tyrimo metu nebuvo apklausiamas kaip liudytojas, t. y. jis nebuvo verčiamas liudyti prieÅ¡ save. Be to, UAB „A.“ direktorius T. S. privalėtų asmeniÅ¡kai organizuoti reikalaujamų dokumentų pateikimÄ darbo inspekcijai, jeigu inspekcijos nurodymai bÅ«tu adresuoti ne UAB ,,A.“ direktoriui T. S., o tik darbdaviui – UAB ,,A.“. Be kita ko, jei dokumentai nebÅ«tu pateikti, atsakomybė, pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, kiltų pačiam UAB „A.“ vadovui ar jo įgaliotam darbuotojui, padariusiam šį administracinį nusižengimÄ .

Apelianto vertinimu, teismas skundžiamu nutarimu formuoja ydingÄ praktikÄ , kadangi Å¡io nutarimo pagrindu bet kuris juridinio asmens vadovas ar atsakingas asmuo, motyvuodamas tuo, kad naudojasi konstitucine garantija neliudyti prieÅ¡ save, galėtų neteikti jokioms valstybės institucijoms jokių reikalaujamų duomenų ar dokumentų, susijusių su jo vadovaujamo juridinio asmens veikla (pvz., neteikti VDI duomenų apie darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , darbo santykių bÅ«klę, VMI neteikti duomenų apie Å«kinę – finansinę veiklÄ ir pan.).

Institucijos nuomone, nutarime išdėstyti motyvai kliudo jai, kaip valstybės įgaliotai institucijai atlikti būtinus ūkinės veiklos priežiūros ir reguliavimo veiksmus.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vedėjas R. R. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo buvimo T. S. veiksmuose 5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ skunde praÅ¡omoje apimtyje ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad Institucijos apeliacinis skundas yra pagrįstas.

Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, visgi padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB ,,A.“ direktorius T. S., nevykdydamas Institucijos nurodymų, pasirinko teisėtÄ pozicija tylėti ir neteikti save kaltinančių įrodymų, tai yra dokumentų bei informacijos, susijusių su užsieniečio S. P. įdarbinimu, todėl negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Principas nemo tenetur se ipsum accusare (niekas negali bÅ«ti verčiamas kaltinti pats save) yra vienas iÅ¡ kertinių sÄ Å¾iningo (teisingo) proceso sÄ ­lygų, tačiau Å¡i nuostata saugo nuo vertimo duoti parodymus prieÅ¡ save.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straips­nio 1 dalies tekste apie skundžiamame nutarime minimÄ teisę nekaltinti savęs tiesiogiai nėra kalbama. Tokia teisė nustatoma aiÅ¡kinant Å¡io­je Konvencijos normoje įtvirtinto teisingo (sÄ Å¾iningo) proceso principo turinį. Pažymėtina, kad platesnė draudimo versti duoti parodymus prieÅ¡ save traktuotė nėra iÅ¡plėtota nei Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, nei EŽTT jurisprudencijoje.

6. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymÄ Ä¯statymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, Å¡ių pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigÅ«nų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ (pareigÅ«nų neįleidimÄ Ä¯ tikrinamas teritorijas, patalpas (iÅ¡skyrus žmogaus bÅ«stÄ ) ar kitus objektus, nepateikimÄ pareigÅ«nams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimÄ , atsisakymÄ paaiÅ¡kinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimÄ , vengimÄ atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimus ir kt.), iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Kvalifikuojant asmens viekÄ pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti, kad asmuo privalėjo vykdyti atsakingų institucijų nurodymuose nustatytus įpareigojimus, tai yra buvo tinkamas subjektas, bei tai, kad asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

7. Byloje nustatyta, kad UAB ,,A.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius yra T. S. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalies 1 punkto nuostatas, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina bei skiria nuobaudas, taip pat atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ . Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡io kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informacijÄ apie darbuotojus ir jų darbo sÄ lygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms.

Nagrinėjamu atveju, sudarant darbo sutartį tarp UAB ,,A.“ ir užsieniečio, (duomenys neskelbtini) S. P., bÅ«tent T. S. juridinio asmens vardu veikė kaip atsakingas asmuo (darbdavys). IÅ¡ sudarytos darbo sutarties kopijos matyti, kad T. S. jÄ tvirtino savo fiziniu paraÅ¡u bei įmonės antspaudu (b. l. 30-31). Ä®vertinus visa tai, darytina iÅ¡vada, kad UAB ,,A.“ direktorius T. S. yra tinkamas subjektas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

8. Be to, kaip minėta, svarbu nustatyti, ar Institucijos nurodymai, kurių nevykdydamas T. S. sutrukdė Valstybinei darbo inspekcijai vykdyti jai įstatymo pavestas funkcijas, buvo teisėti. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę pateikę valstybės tarnautojo pažymėjimÄ ir įgaliojimÄ , laisvai ir be iÅ¡ankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu įeiti į bet kuriÄ darbo vietÄ tikrinti, ar laikomasi darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimų bei gauti iÅ¡ darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuoraÅ¡us, iÅ¡raÅ¡us) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti.

Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalį Valstybės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 8.1.13. punkte įtvirtinta, kad Å¡i institucija vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiÅ¡kos veiklos, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų kontrolę, atlieka kontrolinius pirkimus, taip pat koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklÄ .

9. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, vadovaudamasi paminėtomis įstatymo nuostatomis bei įgyvendindama jai įstatymų priskirtÄ kontrolę, elektroniniu paÅ¡tu UAB ,,A.“ vadovui T. S. iÅ¡siuntė 2020-07-10 Nr. (-); 2020-07-17 Nr. (-); 2020-07-27 Nr. (-) nurodymus, kuriais pareikalavo pateikti Å¡iuos dokumentus ar jų patvirtinimo kopijas: su darbuotojo S. P. įdarbinimu ir darbu susijusius dokumentus (darbo sutarties kopijÄ ; užsieniečio teisėtÄ buvimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančių dokumentų kopijas (pasÄ su nacionaline ar Å engeno viza, leidimÄ laikinai ar nuolat gyventi ir kt.); leidimo dirbti, jeigu toks iÅ¡duotas, kopijÄ ;

T. S. vadovaujamos įmonės tarpininkavimo raÅ¡tus dėl užsieniečio įdarbinimo (jeigu jie buvo pateikti Migracijos departamentui ir (ar) Užimtumo tarnybai); Å¡io darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo jo įdarbinimo iki Å¡io paklausimo vykdymo dienos; darbo užmokesčio mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus; paaiÅ¡kinimÄ apie Å¡io darbuotojo įdarbinimo aplinkybes (b. l. 11). Ä®vertinus tiek įstatymų suteiktus Valstybinės darbo inspekcijos įgaliojimus, tiek atsižvelgiant į tai, kad jie buvo pateikti tinkamam subjektui, darytina iÅ¡vada, kad Institucijos nurodymai buvo teisėti.

Tai, kad Å¡ie reikalavimai nebuvo neteisėti konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėti nurodymai T. S. buvo pateikti po to, kai Institucijos vedėjas 2020 m. liepos 2 d. pavedimu Nr. (-) įpareigojo Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorius atlikti patikrinimÄ UAB ,,A.“ vykdant nelegalaus darbo kontrolę, todėl T. S. pasirinkta pozicija tylėti ir neteikti save kaltinančių įrodymų, yra teisėta.

10. Darytina iÅ¡vada, kad žemesnės instancijos teismas, nutraukdamas T. S. administracinę teisenÄ pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prie save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius. Nagrinėjamos bylos kontekste, apeliaciniame skunde pagrįstai pateikiama nuoroda į EŽTT praktikÄ dėl transporto priemonių savininkų (valdytojų) atsakomybės už pareigos nurodyti vairuotojo tapatybę, pagal kuriÄ gresianti sankcija už atsisakymÄ atskleisti vairuotojo tapatybe ar neteisingu duomenų nurodymÄ , nepažeidžia teisės tylėti (Konvencijos 6 straipsnio) (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieÅ¡ AustrijÄ (peticijos Nr. 38544/98); 2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02).

EŽTT praktikoje nurodoma, kad Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės tylėti ir teisės neduoti prieÅ¡ save kaltinančių parodymų nėra absoliučios. Pavyzdžiui, byloje Allen prieÅ¡ Jungtinę Karalystę EŽTT konstatavo, kad reikalavimas pareiÅ¡kėjui pateikti deklaracijÄ apie jo turtÄ nepriverčia jo atskleisti kokios nors informacijos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme, nors už informacijos nepateikimÄ jam ir grėsė bausmė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Welh prieÅ¡ AustrijÄ (peticijos Nr. 38544/98).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad asmens, kuris įregistruotas kaip automobilio savininkas, pareiga pateikti informacijÄ , kas vairavo automobilį ir tokių duomenų nurodymas policijos pareigÅ«nui pats savaime nėra parodymu davimas prieÅ¡ tam tikra asmenį inter alia savo Å¡eimos narį (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 8/2010-132/2010).

11. T. S. yra UAB ,,A.“ vadovas, kuris įgyvendindamas juridinio asmens teises, kartu yra įpareigotas ir vykdyti pareigas, tai yra bÅ«ti atskaitingu valstybinėms institucijoms tiek už vykdomÄ Ä¯monės veiklÄ , tiek už kuriamus teisinius darbo santykius. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Institucija savo nurodymais pareikalavo tokių dokumentų, be kurių jai vykdyti įstatymo priskirtas funkcijas ir užtikrinti darbo santykių skaidrumÄ , taptų neįmanoma. Be to, T. S. iÅ¡siunčiant nurodymus pateikti dokumentus, Institucija neturėjo iÅ¡ anksto suformuotos nuostatos patraukti jį administracinėn atsakomybėn už nelegalaus darbo įmonėje vykdymÄ , kadangi, kaip pagrįstai nurodoma skunde, tai gali bÅ«ti daroma tik įvertinus tiek iÅ¡ darbdavio, tiek iÅ¡ kitų Å¡altinių gautus dokumentus.

AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, juridinio asmens atstovas privalo pateikti reikalaujamus dokumentus (duomenis), susijusius su užsieniečio įdarbinimu, taip pat privalo kviečiamas atvykti pas įstatymų įgaliotÄ pareigÅ«nÄ , tačiau neprivalo atsakyti į klausimus, kuriais pripažintų padaręs administracinį nusižengimÄ . Nagrinėjamu atveju, T. S. reikalaujamų dokumentų laku nepateikė, vengė atvykti į pas Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nÄ , be to, jis tyrimo metu nebuvo apklausiamas kaip liudytojas.

Todėl, atsižvelgiant tiek į T. S., kaip juridinio asmens vadovo statusÄ , tiek į garantuojamos teisės tylėti ir neduoti prieÅ¡ save parodymų turinį, darytina iÅ¡vada, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«no įpareigojimas pateikti pirmiau paminėtus dokumentus negali bÅ«ti traktuojamas kaip draudimo versti duoti prieÅ¡ parodymus prieÅ¡ save pažeidimas. UAB ,,A.“ vadovas T. S. Å¡iuo atveju privalėjo pateikti Institucijai siųstais nurodymais pareikalautus dokumentus, o jų laiku nepateikdamas, padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintinas kaltu dėl Å¡io pažeidimo.

Dėl administracinės nuobaudos 12. Už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 390 iki 1950 eurų. Skunde praÅ¡oma T. S. skirti straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkio dydžio baudÄ â€“ 1 170 eurų.

13. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

14. Teismas, skirdamas UAB ,,A.“ direktoriui T. S. administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ , į tai, kad padaryti du administraciniai nusižengimai, vienas iÅ¡ jų, susijęs nelegalaus darbo vykdymu (ANK 95 straipsnio 1 dalis), kitas – su kliudymu Valstybės darbo inspekcijos pareigÅ«nams įgyvendinti jiems įstatymo pavestas funkcijas neteikiant teisėtai pareikalautų dokumentų bei informacijos (ANK 505 straipsnio 1 dalis), į kaltės formÄ , į jo asmenybę – T.

S. yra dirbantis, duomenų apie ankstesnį patraukimÄ administracinėn atsakomybėn nėra, į tai, kad apklaustas pirmosios instancijos teisme T. S. iÅ¡ esmės pripažino abiejų administracinių nusižengimų padarymo faktÄ , nurodė jų padarymo aplinkybes, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, reikalaujamus dokumentus, nors ir praėjus Valstybinės darbo inspekcijos nurodymuose nustatytam terminui, T.

S. pateikė. Teismas, atsižvelgdamas į visa tai, o taip pat į ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudų tikslus, sprendžia, kad T. S. skirtina ne apeliaciniu skundu praÅ¡oma, bet minimali – 390 eurų piniginė bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, paskirta bauda subendrinama su už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta – 1 000 eurų pinigine bauda ir T. S. skirtina galutinė bauda pagal sankcijÄ , nustatytÄ už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, tai yra 1 000 eurų bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje dalyje, kuria administracinio nusižengimo bylos teisena T. S. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nutraukta, ir priimti naujÄ nutarimÄ . Pripažinti T. S. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 390 Eur (trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties eurų) baudÄ .

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtÄ baudÄ subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu paskirta bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , ir T. S. paskirti galutinę 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) baudÄ . Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėja Rasa Paužaitė