2025-04-30 Nr. AB-7476-3-64-3-01813-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-54-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01813-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 44.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų R. R. ir S. R. (atsakovo H. R. teisių perėmėjai) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovams R. R. ir S. R. (atsakovo H. R. teisių perėmėjai) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo H. R. (toliau – ir atsakovas) (atsakovo teisių perėmėjai R. R. ir S. R.) 57,63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-290, Šiaulių rajono savivaldybės taryba pavedė Administracijai vykdyti Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą nuo 2014 m. sausio 1 d.

3. Rinkliava atsakovui skaičiuojama Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 (toliau – ir Nuostatai), 7 punkto, 12 punkto ir 14–16 punktų nustatyta tvarka.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.

5. Nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nesulaukęs kol baigsis procesas administracinėje byloje Nr. I2-5064-289/2022. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo pinigų už nesuteiktas paslaugas.

II. 6. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo H. R. 57,63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo nuosavybės teise jam priklausančius du nekilnojamojo turto objektus (Garažų paskirties patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ir kitos (fermų) paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)), todėl pagal Nuostatų 5, 14 ir 16 punktus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra 57,63 Eur.

8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Regionų apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla dėl nepagrįsto vietinės rinkliavos skaičiavimo.

9. Teismas iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatė, kad 2023 m. gruodžio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-1106-525/2023) H. R. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimas. Atsakovas H. R. teisme ginčijo Šiaulių rajono savivaldybės sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjo nekilnojamojo turto objektą išbraukti iš vietinės rinkliavos mokėtojų duomenų bazės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pažymėta, kad H. R. prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies nepateikė. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovas, nei pareiškėjas duomenų, apie tai, kad atsakovas būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nepateikė, tokių duomenų nėra.

10. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Nuostatų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsnis). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl teismas iš atsakovo priteisė įsiskolinimo sumą pareiškėjui (CK 6.38 straipsnis).

III. 12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir vietoje priteistos 57,63 Eur skolos, patvirtinti atsakovo apskaičiuotą sumą – 9,39 Eur. Priteisti atsakovui iš Šiaulių rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 3 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

13. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo priteista skolos suma, kadangi ji paskaičiuota neteisingai. Jo nekilnojamas turtas nenaudojamas, jame nevykdoma jokia ūkinė veikla. Šias aplinkybes patvirtina akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. vasario 15 d. pažyma. Be to, atsakovas gyvena miesto centre, ne rajone, mieste moka ir atliekų surinkimo rinkliavą, todėl pareiškėjas turėjo minusuoti kintamąją atliekų surinkimo dalį ir palikti tik pastoviąją, kuri per ginčo laikotarpį sudaro iš viso 45,57 Eur (už garažą – 9,39 Eur, už kitą turtą (fermą) – 36,18 Eur), o ne 57,63 Eur.

14. Atsakovas teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (2023 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 807 redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18.1 punkte nurodyta, jog įmokos pastovioji dedamoji netaikoma pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidėms, karvidėms, arklidėms, veršidėms, paukštidėms ir kitiems kitos (fermų) paskirties pastatams), žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams (svirnams, angarams, garažams ir kitiems kitos (ūkio) paskirties pastatams), sandėliavimo paskirties pastatams. Pagal šių Taisyklių 25.1 punktą fermoms netaikoma ir įmokos kintamoji dedamoji. Taip pat Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 patvirtintuose Nekilnojamo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiuose nėra patvirtinta, pažymėta ar kitaip įvardinta, kad patvirtinti įkainiai taikomi žemės ūkio paskirties objektams (fermoms).

15. Nurodo, kad šie įkainiai negali būti pritaikyti atsakovo nuosavybės teise priklausančiai fermai – ½ pastato, unikalus Nr. 9197-5028-8012. Pagal šį faktą neturėtų būti priskaičiuota 36,18 Eur suma. Todėl skola sudarytų 9,39 Eur už nenaudojamą garažą (pastovioji dalis).

16. Atsakovas akcentuoja, kad dar nesibaigus teisminiam procesui dėl atliekų surinkimo (adm. byla Nr. A-1106-525/2023), pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Teismo procesinis sprendimas buvo priimtas tik 2023 m. gruodžio 13 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi 2023 m. liepos 13 d. Pareiškėjas neteisingai apskaičiavo mokėtiną rinkliavos sumą, nelaukė pradėto teisminio proceso pabaigos, visą tai atsakovui, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neįgalus pensininkas, kuriam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, iššaukė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, sukėlė esamų ligų suaktyvėjimą, padarė žalą sveikatai, sumažino judėjimo ir bendravimo galimybę ir padarė kitokią neturtinę žalą, kurią atsakovas vertina 3 000 Eur suma ir, remdamasis CK 6.250 straipsnio 1–2 dalimis bei 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prašo priteisti iš pareiškėjo.

17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais ir motyvais, todėl jų nekartoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 57,63 Eur vietinės rinkliavos.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su teismo priteista skolos suma, kadangi ji paskaičiuota neteisingai. Nekilnojamas turtas nenaudojamas, jame nevykdoma jokia ūkinė veikla, be to, pagal Taisyklių nuostatas, kitos paskirties (fermos) pastatams netaikoma nei pastovioji, nei kintamoji įmokos dalis. Nurodyti įkainiai negali būti pritaikyti nuosavybės teise priklausančiai fermai – ½ pastato, todėl pagal šį faktą neturėtų būti priskaičiuota 36,18 Eur suma, skola sudarytų tik 9,39 Eur už nenaudojamą garažą (pastovioji dalis). Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo dėl neteisėtų veiksmų patirtą 3 000 Eur neturtinę žalą.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pagal Rinkliavų įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

24. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-183 nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-290 nuo 2014 m. sausio 1 d. pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurių 14 punkte numatyta, jog pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Nuostatų 15 punkte numatyta, kad pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš nekilnojamojo turto objekto rūšiai taikomo parametro. Tais atvejais, kai nekilnojamojo turto objekto rūšiai taikomas gyventojų parametras, mokėtina pastovioji dedamoji apskaičiuojama taikant ne mažesnį parametrą negu 1. Nuostatų 16 punktas nustato, kad kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos. Nuostatų 47 punkte numatyta, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Rinkliavos administratoriui deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu kaip vienas metų ketvirtis, ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų skaičius ir kt. parametrai), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus.

25. Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021).

27. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovui H. R. (teisių perėmėjai – R. R. ir S. R.) Šiaulių r. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai – garažų paskirties ir kitos paskirties pastatai, todėl, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, remiantis Nuostatų 5, 14 ir 16 punktais, atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra apskaičiuota 57,63 Eur vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas teigė, jog nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis būtų deklaravęs nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektais arba kreipęsis į pareiškėją dėl lengvatų taikymo.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

31. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl kitos paskirties (fermos) pastatams netaikomos nei pastoviosios nei kintamosios dedamosios dalies, nes, atsakovo teigimu, Taisyklėse nustatyta, kad ji netaikoma, teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai nei teigia atsakovas, tokių išimčių Taisyklės bei Nuostatai nenumato. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas būtų neteisingai apskaičiavęs mokėtiną vietinės rinkliavos sumą. Pareiškėjas pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus: pažymą apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą; įspėjimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos; valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą; mokėjimo pranešimus. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą.

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

33. Teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pažymi, kad pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

34. Atsakovo reikalavimas priteisti jam neturtinę žalą, kuris buvo pareikštas teismui pateiktame pareiškime-priešieškinyje, teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir 2024 m. vasario 29 d. nutartimis atsisakytas priimti.

35. Taigi, atsižvelgiant į ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies nuostatas, apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėjamas.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų R. R. ir S. R. (atsakovo H. R. teisių perėmėjų) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė