bcb093ff-ee49-48c3-8e2e-36ef6f40c64c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-386-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31630-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių L. L. ir A. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių L.

L. ir A. L. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio atsakovui A. L.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės L. L. ir A. L. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos iki ieÅ¡kinio teismui padavimo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priteisiant laikinÄ iÅ¡laikymÄ (paramÄ ) pilnametėms L. L. ir A. L. iÅ¡ atsakovo (ieÅ¡kovių tėvo) A. L., mokamÄ po 200 Eur kiekvienai ieÅ¡kovei kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo. PraÅ¡yme ieÅ¡kovės nurodė, jog ieÅ¡kovei L.

L. Å¡iuo metu yra 19 metų, o A. L. - 18 metų. Po tėvų L. L. ir A. L. santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės liko gyventi su mama, o tėvas teikė ieÅ¡kovėms finansinį iÅ¡laikymÄ . Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio L. L. pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete, o jos sesuo A. L. nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 12 klasėje. Tačiau tėvas dukroms iÅ¡laikymÄ teikė tik iki 2021 m. rugsėjo mėnesio; Å¡iuo metu dukroms iÅ¡laikymÄ (paramÄ ) teikia tik mama.

IeÅ¡kovės kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir - VGTPT) Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu pradėti privalomos mediacijos procesÄ , todėl negali pateikti teismui ieÅ¡kinio, kartu su kuriuo bÅ«tų pareikÅ¡tas ir praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teigia, jog abi ieÅ¡kovės mokosi itin pažangiai, siekia aukÅ¡tų mokslo rezultatų, nei viena neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat jokio vertingo kilnojamojo turto, kuris galėtų užtikrinti joms pajamas.

Atsakovas Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, darbingas, jų žiniomis, kitų iÅ¡laikytinių neturi, dirba ir gauna pastovias pajamas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovių L. L. ir A. L. praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo.

3. Teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant Å¡eimos bylas, visų pirma, skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus. Paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukÅ¡tųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iÅ¡laikymo institutas iÅ¡ esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovių pareikÅ¡tus reikalavimus bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovių realiais poreikiais bei jų galimybėmis pačioms save iÅ¡laikyti, taip pat tėvų galimybėmis tokiÄ materialinę paramÄ teikti, o tokios aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos ir įvertinamos tik iÅ¡nagrinėjus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡ esmės, t. y. tik po visapusiÅ¡ko ir iÅ¡samaus reikÅ¡mingų byloje aplinkybių iÅ¡tyrimo ir įvertinimo, priimant galutinį teismo sprendimÄ .

Teismo nuomone, ieÅ¡kovės nepagrindė objektyvios bÅ«tinybės bÅ«tent Å¡iuo metu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vien nurodymas, kad atsakovas neprisideda prie pilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, nors gauna pastovias pajamas, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo.

4. Teismo vertinimu, ieškovės neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas, neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė ieškovių teisėms ir teisėtiems interesams, neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje nebus galimybės įvykdyti galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo, todėl ieškovių prašymo netenkino.

5. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovės nenurodė konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliÅ«tys praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikÅ¡ti kartu su ieÅ¡kiniu. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovės pateikė praÅ¡ymÄ vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ , teismas nelaikė svarbia bei reikÅ¡minga priežastimi, pateisinančia ieÅ¡kinio nepateikimÄ . Konstatavo, kad ieÅ¡kovės nepagrindė, jog kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti ieÅ¡kinio.

III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovės L. L. ir A. L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: nustatyti laikinÄ iÅ¡laikymÄ L. L. iÅ¡ tėvo A. L. 200 Eur per kalendorinį mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo; nustatyti laikinÄ iÅ¡laikymÄ A. L. iÅ¡ tėvo A. L. po 200 Eur per kalendorinį mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1.

IeÅ¡kovės buvo pateikusios praÅ¡ymo pradėti mediacijos procesÄ kopijÄ su iÅ¡siuntimÄ VGTPT patvirtinančio elektroninio laiÅ¡ko kopija. Imperatyvios teisės normos įpareigoja ginÄÄ spręsti ikiteisminiu ginčų sprendimo bÅ«du – mediacija. Tai, apeliančių teigimu, pagrindžia negalimumÄ pateikti ieÅ¡kinį. 6.2. Minimoje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje e2S-1260-794/2020 pasisakyta dėl to, jog ieÅ¡kovė iki kreipimosi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo delsė dvejus metus, kas rodo, jog galbÅ«t toje konkrečioje situacijoje nebuvo bÅ«tinumo, skubos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, nurodytoje byloje praÅ¡ytos taikyti kitos rÅ«Å¡ies laikinosios apsaugos priemonės. Å ios bylos atveju egzistuoja visiÅ¡kai kita situacija - ieÅ¡kovių tėvas paskutinę sumÄ ieÅ¡kovių iÅ¡laikymui skyrė 2021 m. rugsėjo pradžioje, dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovės kreipėsi 2021 m. lapkričio mėnesį. 6.3. Apygardos teismo nutartyse, priimtose po skundžiamoje nutartyje cituotos nutarties pasisakyta, kad kriterijus, nusakantis priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, yra bÅ«tent (1) privalomosios mediacijos taikymas tos kategorijos civilinei bylai bei (2) įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas kreipėsi dėl privalomos mediacijos proceso pradėjimo, pateikimas. 6.4.

Susidarė situacija, kuomet: (1) eliminuojama ieÅ¡kovo teisė pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo institutu tuo atveju, kai yra privalomas ikiteisminis mediacijos procesas ir tuo laikotarpiu iki kol bus praeitas privalomos mediacijos etapas, be to, yra (2) reikalaujama įrodyti dalykus, kurių neįmanoma įrodyti. 6.5. PraÅ¡yme nurodyta bei pridėti įrodymai neleidžia suabejoti, jog A. L. Å¡iuo metu mokosi vidurinėje mokykloje – 12 klasėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra konstatavęs, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis iÅ¡silavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti vaikÄ tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sÄ Å¾iningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat tokį vidurinį iÅ¡silavinimÄ , kuris gali bÅ«ti teikiamas kartu su profesiniu.

L. L. studijuoja pirmame (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) instituto nuolatinių studijų pirmosios pakopos (duomenys neskelbtini) kurse, studijos yra dieninės. Pateikti dokumentai, kad ieÅ¡kovės mokosi itin pažangiai, mokymosi rezultatai labai aukÅ¡ti. Nei viena iÅ¡ merginų neturi jokio nekilnojamojo turto bei kilnojamojo turto, kuris galėtų užtikrinti pragyvenimo Å¡altinį. Aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovių realiais poreikiais bei jų galimybėmis pačioms save iÅ¡laikyti, taip pat tėvų galimybėmis tokiÄ materialinę paramÄ teikti gali bÅ«ti nustatomos tik iÅ¡nagrinėjus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡ esmės. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese bÅ«tent ir atlieka laikino interesų užtikrinimo funkcijÄ , kol nėra pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtas ginčas.

Å iuo individualiu atveju yra visi faktoriai suponuojantys galimybę ir bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinÄ iÅ¡laikymÄ . k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

8. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovių praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (iÅ¡laikymo (paramos) pilnametystės sulaukusiems vaikams priteisimo) taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės nepagrindė, jog kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti ieÅ¡kinio. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020, aplinkybės, kad ieÅ¡kovės pateikė praÅ¡ymÄ vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ ginče dėl paramos pilnamečiams vaikams teikimo, teismas nelaikė svarbia bei reikÅ¡minga priežastimi, pateisinančia ieÅ¡kinio nepateikimÄ , teikiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio.

10. Apeliantės nesutinka su tokia teismo išvada bei mano, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios kitokios aplinkybės, nei nustatytos minėtoje teismo nutartyje, todėl ja negali būti vadovaujamasi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nepritarti šiai apeliančių pozicijai.

11. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismÄ siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismÄ atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali bÅ«ti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas, jei Å¡ia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei Å¡ia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).

12. Kaip minėta, ieškovės pareiškė reikalavimus savo tėvui dėl išlaikymo (paramos) priteisimo. Toks ginčas kvalifikuotinas kaip kylantis iš šeimos teisinių santykių.

13. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant Å¡eimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai kreiptis į teismÄ dėl ginčo sprendimo siekia smurtÄ artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo Å¡alis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotÄ kompleksinę pagalbÄ subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimÄ asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

14. Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijuoja viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, Å¡i ginčo Å¡alis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti praÅ¡ymÄ dėl mediatoriaus skyrimo Å¡io įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įraÅ¡ytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sÄ raÅ¡Ä , paduoti praÅ¡ymÄ vykdyti mediacijÄ Å¡io įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. <...> Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ ginčo Å¡alies praÅ¡ymÄ , ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos iÅ¡siunčia kitai ginčo Å¡aliai praneÅ¡imÄ apie gautÄ praÅ¡ymÄ , kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos turi bÅ«ti gautas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis).

Jeigu per keturiolika dienų nuo Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodyto praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo dienos negaunamas kitos ginčo Å¡alies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo Å¡alis nesutiko pasinaudoti privalomÄ ja mediacija. Å iais atvejais privalomÄ jÄ mediacijÄ inicijavusi ginčo Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo ir yra laikoma, kad ginčo Å¡alis įgyvendino įstatymuose nustatytÄ reikalavimÄ pasinaudoti privalomÄ ja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

15. Paminėtų teisės normų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju privalomosios neteisminės mediacijos procedÅ«ra yra bÅ«tina sÄ lyga įgyvendinant ieÅ¡kovių teisę su ieÅ¡kiniu kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo (paramos) priteisimo iÅ¡ atsakovo. Tuo atveju, jei ginčo Å¡alis (Å¡alys) nepasinaudoja privalomÄ ja mediacija, laikoma, kad asmuo, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudaro pagrindÄ teismui atsisakyti priimti ieÅ¡kinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

16. CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos. Paduodamas šį praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiÅ¡kėjo interesams, ir sumokėti Å¡io Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ Å¾yminį mokestį ir pusės Å¡io Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatÄ . <...> Teismas, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, nustato terminÄ , per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys.

Å is terminas negali bÅ«ti ilgesnis kaip keturiolika dienų. <...> Jeigu prieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomÄ ja mediacija, terminas, per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimÄ si dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas praneÅ¡ti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigÄ .

NepareiÅ¡kus per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

17. Tai, kad įstatymas, privalomos mediacijos atveju numato, jog terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, taip pat reiškia, kad anksčiau (t. y. nesibaigus mediacijos procesui) ieškinys teismui negali būti pateiktas.

18. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, taip pat į pateiktus įrodymus, kad ieÅ¡kovės (jų atstovė – advokatė S. I.) 2021 m. lapkričio 12 d. elektroniniu paÅ¡tu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriui iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ vykdyti privalomÄ jÄ mediacijÄ , skundžiamos nutarties iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės, be kita ko, nepagrindė, jog kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones neturėjo galimybės pateikti ieÅ¡kinio, laikytina nepagrįsta.

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog ieškovės neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje nebus galimybės įvykdyti galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo. Apeliantės nesutinka ir su šiais teismo argumentais.

20. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog reikÅ¡mingos aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos ir įvertinamos tik iÅ¡nagrinėjus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡ esmės, reikÅ¡tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumÄ bylose dėl paramos pilnamečiams vaikams priteisimo bet kuriuo atveju. Teismų praktikoje tokio pobÅ«džio laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, o reikÅ¡mingi duomenys nustatomi preliminariai. Tokia priemone siekiama laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrÅ«kstamo iÅ¡laikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi, teikimas yra sÄ lyga, leidžianti tęsti mokymÄ si bei užtikrinti bÅ«tinuosius poreikius.

Tai, kad laikino iÅ¡laikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikinÄ iÅ¡laikymÄ , skirtÄ kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui bÅ«stui, sveikatai, ugdymui, yra pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-489-538/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1485-934/2021, 2021 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1715-258/2021, kt.

21. Be to, Å¡iuo atveju konstatavęs, jog vien nurodymas, kad atsakovas neprisideda prie pilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, nors gauna pastovias pajamas, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio padavimo, o ieÅ¡kovės nenurodė jokių kitų aplinkybių, suponuojančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils reali grėsmė jų turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams, pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kovių pateiktų įrodymų, dėl jų nepasisakė.

22. Kaip ir nurodė apeliantės, prie praÅ¡ymo jos pridėjo įrodymus apie mokymÄ si vidurinėje mokykloje bei studijas (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) institute, duomenis apie studijų formÄ , taip pat apie mokymosi pažangumÄ , Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto neturi. IeÅ¡kovių praÅ¡yme nurodyta, kad vienintelis jų pajamų Å¡altinis yra mamos L. L. teikiamas iÅ¡laikymas.

23. Nors apeliantės prašyme nurodžiusios, kad jų žiniomis A. L. kitų išlaikytinių neturi, dirba pagal darbo sutartį ir gauna pastovias pajamas, tai patvirtinančių įrodymų nepridėjo, aplinkybes apie atsakovo darbovietę, gaunamas pajamas teismas galėjo nustatyti savo iniciatyva.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, įvertinęs tai, kad iki Å¡iol ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nėra pareiÅ¡kusios (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), t. y. nėra aiÅ¡ki mediacijos proceso baigtis (mediacija nepradėta, nutraukta, ar Å¡alys ginÄÄ iÅ¡sprendė taikiai, kt.), sprendžia, kad tikslinga panaikinti skundžiamÄ nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Jadvyga Mardosevič