bcb00a38-aedc-4034-847f-e556a244c20f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                              Administracinė byla Nr. I-2436-764/2017                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03864-2016-3                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui N. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas N. M. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–8) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 23 200 eurų neturtinę žalÄ .Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) nuo 2013-09-05 iÅ¡ viso praleido apie 270 parų. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo gydomas pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo užtikrintas minimalus palatos plotas, turintis tekti vienam asmeniui.

Palatos vėdinamos tik per langus. Pagal savo sveikatos bÅ«klę pareiÅ¡kėjas galėjo naudotis tik sėdimu unitazu, tačiau Chirurginio skyriaus palatose, kuriose jis buvo gydomas 2013 metais, ir rėžiminio korpuso palatoje Nr. 25, tokio unitazo nebuvo. Chirurginiame skyriuje 30 žmonių turėjo naudoti vienu tualetu. Dėl kalinimo tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, padaryta žala jo sveikatai, todėl yra įgijęs teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kuriÄ pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybė.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 42–45) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad duomenų, kiek asmenų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikoma su pareiÅ¡kėju, LAVL neturi, nes galiojantys teisės aktai neįpareigoja jų rinkti ir sisteminti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų skaičiui ir turi suteikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas visiems atvykstantiems asmenims. Be to, skirstydama nuteistuosius ir / ar suimtuosius į palatas, LAVL turi užtikrinti Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų laikymÄ si. LAVL palatos remontuojamos eilės tvarka taip, kad bÅ«tų užtikrinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – Higienos norma HN 76:2010) reikalavimai.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato tualetų skaičiaus atsižvelgiant į įrengtų miegamų vietų skaičių. Higienos normos HN 47:2011 reikalavimai taikomi tik naujai statomoms ir rekonstruojamoms sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms. Chirurginio skyriaus pirmame aukÅ¡te 2 palatoms buvo įrengtas vienas tualetas, o antrame aukÅ¡te – vienas tualetas 3 palatoms. Nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti nustatytos CK 6.271 str. nustatytos bÅ«tinos sÄ lygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys.

PareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ atlyginti žalÄ , nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos žalos faktÄ . Teismas konstatuoja: Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo N. M. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LAVL.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                           (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

CK 6.271 str.                    2 ir 3 d. nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiga įrodyti valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ .IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad galimai padarytÄ Å¾alÄ jis kildina iÅ¡ to, kad gydantis LAVL jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas. Pagal teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.14 p., iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

LAVL pateikti duomenys tvirtina, kad skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas LAVL iš viso praleido 269 dienas, t. y. laikotarpiu nuo 2013-09-05 iki 2013-09-19 ir nuo 2013-10-03 iki 2013-10-10 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas 32,6 kv. m, 8 miegamos vietos), laikotarpiu nuo 2013-10-24 iki 2013-11-29 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas 32,6 kv. m, 8 miegamos vietos) ir palatoje Nr. 2 (plotas 24,92 kv. m, 7 miegamos vietos), laikotarpiu nuo                  2014-03-21 iki 2014-03-28, nuo 2014-04-25 iki 2014-06-06, nuo 2014-06-20 iki 2014-07-04 – Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 27 (plotas 21,25 kv. m, 4 miegamos vietos), laikotarpiu nuo                        2014-10-03 iki 2014-10-10 – Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 26 (plotas 8,92 kv. m, 2 miegamos vietos), laikotarpiu nuo 2016-01-21 iki 2016-01-27 – Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 25 (plotas 21,25 kv. m, 4 miegamos vietos), laikotarpiu nuo 2016-02-05 iki 2016-02-09 ir nuo 2016-02-25 iki 2016-03-22 – Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 27 (plotas 21,25 kv. m, 4 miegamos vietos), o laikotarpiu nuo 2016-04-07 iki 2016-07-22 – Bendrojo skyriaus palatose Nr. 24 ir 27 (plotas                    21,25 kv. m, 4 miegamos vietos).

LAVL duomenų, kiek konkrečiai asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju, neturi ir teismui nepateikė. Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių, visos abejonės vertintinos jo naudai. Atsižvelgiant į LAVL pateiktus duomenis apie palatų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo gydomas per skunde nurodytÄ laikotarpį, plotÄ ir jose įrengtų miegamų vietų skaičių, t. y. maksimalų galimų apgyvendinti asmenų skaičių, darytina iÅ¡vada, kad minimalus palatos plotas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas 64 dienas, t. y. nuo 2013-09-05 iki 2013-09-19, nuo 2013-10-03 iki 2013-10-10 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas 32,6 kv. m, 8 miegamos vietos), nuo 2013-10-24 iki 2013-11-29 – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas 32,6 kv. m, 8 miegamos vietos) ir palatoje Nr. 2 (plotas 24,92 kv. m,                            7 miegamos vietos) ir nuo 2014-10-03 iki 2014-10-10 – Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 26 (plotas 8,92 kv. m, 2 miegamos vietos).

Bendrojo skyriaus palatose Nr. 24, 25 ir 27 miegamųjų vietų įrengta tiek, kad yra užtikrinimas minimalus 5,1 kv. m vienam asmeniui tenkantis palatos plotas.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad LAVL pažeidė jo teises, nes Chirurginio skyriaus palatose ir Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 25 nebuvo sėdimo unitazo, kuris buvo bÅ«tinas pagal pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę. Higienos normos HN 47:2011 32 p. nustatyta, kad įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi bÅ«ti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi bÅ«ti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazÄ ir 1 pisuarÄ 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazÄ 10 lovų (moterų tualetuose).PareiÅ¡kėjo nurodytų argumentų, kad LAVL Chirurginio skyriaus palatose ir Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 25 nebuvo įrengtas sėdimas unitazas, atsakovės atstovė nepaneigė, todėl konstatuotina, kad 63 dienas, t. y. laikotarpiais nuo 2013-09-05 iki 2013-09-19, nuo 2013-10-03 iki 2013-10-10, 2013-10-24 iki 2013-11-29 ir nuo 2016-01-21 iki 2016-01-27, buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės.Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad Chirurginiame skyriuje 30 žmonių turėjo naudotis vienu tualetu.

Šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėjas buvo gydomas LAVL Chirurginio skyriaus palatose Nr. 1 ir 2, kurios įrengtos pirmame aukšte. Palatoje Nr. 1 įrengtos 8, o palatoje Nr. 2 – 7 miegamos vietos (b. l. 57), t. y. maksimalus apgyvendinamų asmenų skaičius 15. LAVL pateikti duomenys (b. l.

58) patvirtina, kad Å¡alia Å¡ių palatų yra įrengtas vienas sanitarinis mazgas. Vadinasi, Higienos normos HN 47:2011 32 p. reikalavimai nėra pažeidžiami. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam                          (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis jis patyrė didelius nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jo sveikata.Ä®vertinęs tai, kad LAVL 64 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas, 63 dienas jis buvo gydomas palatose, kuriose nebuvo tinkamai įrengto sanitarinio mazgo, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrus nepatogumus ir diskomfortÄ .

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, psichinė bÅ«klė ar bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos              3 str. prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ . Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, t. y. 127 dienos, tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, konstatuoja, kad N. M. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis. Atsižvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 1 300 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 1 300 eurų sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 ir 5 p.,                132 ir 133 str. teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui N. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 300 (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų) eurų neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė