2020-02-26 Nr. AB-4540-3-61-3-00232-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-204-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00232-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Kontrolieriaus tarnyba) 2020 m. sausio 13 d. raštą Nr. S-6 „Dėl 2019 m. gruodžio 27 d. prašymo“ (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. A. skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijo Kontrolieriaus tarnybos Raštą, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad jis 2019 m. gruodžio 27 d. prašyme nenurodė naujų aplinkybių, lyginant su pareiškėjo 2019 m. lapkričio 24 d. skundu. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. V-19, 45.2 papunkčiu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 24 d. skundą, „atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje nebuvo pradėtas, ipso skundas/jo priedai/susijusi medžiaga nėra pridedama ar kitaip prijungiama prie šiuo metu Tarnyboje atliekamo tyrimo medžiagos“.

Teismas pažymėjo, kad Kontrolieriaus tarnyba pakartotinai informavo pareiškėją, kad pareiškėjo prašyme pateiktos informacijos Kontrolieriaus tarnyba pagal kompetenciją nenagrinėja ir nevertina, todėl pagrindas prašyme pateiktą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus pridėti prie Tarnyboje atliekamo tyrimo dėl pareiškėjo galimų akademinės etikos pažeidimų nenustatytas.

Teismas vertino, jog pareiškėjo teisės skundžiamu Raštu nėra pažeidžiamos, kadangi Kontrolieriaus tarnyba nepriėmė pareiškėjo atžvilgiu atitinkamo sprendimo ir jokių poveikio priemonių pareiškėjui netaikė, skundžiamame Rašte Kontrolieriaus tarnyba pakartotinai informavo pareiškėją apie jos kompetencijai priskirtus klausimus.

Teismas nurodė, kad Kontrolieriaus tarnybos nuostatai, patvirtinti 2011 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1583, apibrėžia šios tarnybos uždavinius ir funkcijas. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 str. 1 d.).

Teismas darė išvadą, kad informacinio pobūdžio ar tarpiniai raštai, kuriuose išaiškinama apie tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus, nesukeliantys pareiškėjams teisinių pasekmių, negali sudaryti bylinėjimosi administraciniuose teismuose pagrindo. Politikams taikytinų etikos nuostatų laikymosi klausimus svarsto kitos institucijos.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu vykdomas tyrimas aptariamoje Kontrolieriaus tarnyboje. Pareiškėjas naudojasi šio tyrimo metu jam suteikiamomis teisėmis, todėl Kontrolieriaus tarnybai priėmus sprendimą dėl pareiškėjo, kaip akademinės bendruomenės nario, etikos laikymosi, pareiškėjas, nesutikdamas su tyrimo rezultatais, turės teisę skųsti tokį sprendimą, skunde išdėstydamas tiek motyvus dėl skundžiamo sprendimo esmės, tiek ir motyvus dėl procedūrinių tyrimo neatitikimų ar pažeidimų, dariusių įtaką teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui.

III. Pareiškėjas A. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad tiriamo asmens teisė teikti paaiškinimus yra absoliuti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 str. 1 dalies 2 punktas), o pareiškėjo tokio paaiškinimo nepriėmimas gali turėti teisinių pasekmių, skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis gali pakisti ir padėti išvengti ilgų (tame tarpe ir beprasmių) procesų. Kontrolieriaus tarnyba 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. S-322 ir 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. S-323, išdėstė pasiūlymą būti išklausytam pagal gero administravimo principą.

Pareiškėjas nurodo, jog 2019 m gruodžio 27 d. raštu (dėl informacijos pateikimo) kreipėsi į Kontrolieriaus tarnybą pateikdamas paaiškinimus ir dokumentus, todėl, kad tyrimas nebaigtas, šiuo pasiūlymu pasinaudojo. Juo labiau, kad tai susiję su G. K. skundu, kurio kopija pareiškėjui buvo pateikta, tačiau iš skundžiamo Kontrolieriaus tarnybos Rašto turinio matyti, kad Kontrolieriaus tarnyba jo neišklauso ir neatžvelgia į pateiktus paaiškinimus, taip pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Papildomai nurodo, kad Kontrolieriaus tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti jo paaiškinimus ir dokumentus, nesilaikė lygiateisiškumo bei jo veiklai taikomo gero administravimo principų. Kontrolieriaus tarnybos Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas – atsisakymas priimti pareiškėjo paaiškinimus ir dokumentus neteisėtas, neaiškus tokio neveikimo juridinis pagrindas ir priežastys, dėl kurių Kontrolieriaus tarnyba riboja pareiškėjo absoliučią teisę teikti paaiškinimus ir dokumentus tyrime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4740-502/2018). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Kitaip tariant, skundas yra priimtinas tik su sąlyga, kad šis asmuo turi esamą ir aktualų suinteresuotumą dėl ginčijamo akto panaikinimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, jog ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame išaiškinami Kontrolieriaus tarnybos kompetencijai priskirti klausimai, nesukeliantys pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas administracinių teismų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kontrolieriaus tarnybos Raštą, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo“. Iš Rašto turinio matyti, kad Kontrolieriaus tarnyba pakartotinai informavo, jog Kontrolieriaus tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. S-344 „Dėl 2019 m. lapkričio 24 d. skundo“ atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 24 d. skundą pagal Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo rekomendacijas, patvirtintas Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-19, 45.2 papunktį, nes skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso kontrolieriaus kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų iš kurių būtų galima spręsti, jog Raštas savaime sukelia jam tam tikras pasekmes. Pažymėtina, jog, nėra byloje duomenų, kad pareiškėjas skundė Kontrolieriaus tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 334, kuriuo Kontrolieriaus tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 24 d. skundą, ABTĮ nustatyta tvarka.

Darytina išvada, kad ginčijamu Raštu Kontrolieriaus tarnyba iš esmės tik pakartotinai informavo pareiškėją apie tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus. Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. prašyme pateiktos informacijos, Kontrolieriaus tarnyba pagal kompetenciją nenagrinėjo ir nevertino, jį informavo, kad nenustatytas pagrindas prašyme pateiktą informaciją ir ją patvirtintus dokumentus nagrinėti, nes tyrimas neatliekamas. Be to, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 27 d. prašymu nenurodė naujų aplinkybių, lyginant su pareiškėjo 2019 m. lapkričio 24 d. skundu ir skundo nagrinėjimas Tarnyboje nebuvo pradėtas.

Įvertinusi ginčijamo Kontrolieriaus tarnybos Rašto turinį, atsižvelgusi į ABTĮ bei Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus bei juos pagrindžiančių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundo priėmimo stadijoje atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi tinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes ir skundo priėmimo stadijoje pagrįstai sprendė, jog Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2020 m. sausio 13 d. raštas Nr. S-6 įtakos pareiškėjo teisiniam statusui nesukelia, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė