2021-10-06 Nr. AB-20564-3-61-3-03036-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1068-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03036-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“ atstovams advokatams A. V. ir G. Č.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams A. B. ir V. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atstovui T. G. ir V. A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo dalies pakeitimo ir panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akmeresta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-23 (toliau – ir Sprendimas) III-ą dalį, kuria Bendrovei už tariamai nuslėptus ir nedeklaruotus 8 562 kub. m žvyro, išgauto Kegrių žvyro telkinyje, papildomai patvirtintas 40 357 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius; 2) pakeisti Sprendimo I-ą dalį sumažinant Bendrovei papildomai patvirtiną mokestį už valstybinius gamtos išteklius už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos ribos išgautus 92 kub. m smėlio nuo 372 Eur iki 74,40 Eur; 3) pakeisti Sprendimo II-ą dalį, sumažinant Bendrovei papildomai patvirtiną mokestį už valstybinius gamtos išteklius už Bambalų smėlio telkinio kasybos ribos išgautus 3 162 kub. m smėlio nuo 12 773 Eur iki 2 554,60 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė 2019 m. birželio 11 d. gavo Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. KL-24 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte apskaičiuota mokesčio suma 10 kartų padidintu tarifu ir nurodyta sumokėti: 1) už 92 kub. m smėlio, išgauto už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribos – 372 Eur; 2) už 3 162 kub. m smėlio, išgauto 2018 m. II ir III ketvirčiuose už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribos – 12 737 Eur; 3) už 1 565 kub. m gamtos išteklių (žvyro, smėlio) 2018 m. II–IV ketvirčiuose išgautų už Kegrių žvyro telkinio kasybos sklypo ribos – 7 320 Eur; 4) už 33 263 kub. m žvyro, išgauto nuo 2017 m. II ketvirčio iki 2018 m. IV ketvirčio Kegrių žvyro telkinyje ir tariamai nedeklaruoto – 149 119 Eur.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, Departamentui pateikė 2019 m. liepos 9 d. rašytines pastabas, kuriose prašė: 1) netvirtinti Patikrinimo akto dalies, kuria Bendrovei už 2017–2018 m. Kegrių telkinyje išgautus ir tariamai nedeklaruotus gamtos išteklius papildomai priskaičiuotas 149 119 Eur mokestis; 2) pakeisti Patikrinimo akto dalį, kuria Bendrovei už gamtos išteklius, išgautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, papildomai priskaičiuotas 20 465 Eur mokestis ir šioje dalyje papildomai apskaičiuoti Bendrovei mokestį už valstybinius gamtos išteklius, išgautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, vietoje 10 kartų didesnio tarifo, taikant 100 proc. didesnį tarifą. Departamentas priėmė 2019 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimą, kuriuo pakeitė Patikrinimo aktą ir įpareigojo Bendrovę papildomai sumokėti 372 Eur už valstybinių gamtos išteklių gavybą Jautmalkių smėlio telkinyje, 12 773 Eur už valstybinių gamtos išteklių gavybą Bambalų smėlio telkinyje ir 40 357 Eur už valstybinių gamtos išteklių gavybą Kegrių žvyro telkinyje.

4. Departamentas Sprendime pripažino, kad Bendrovė, eksploatuodama Kegrių žvyro telkinį, jame išgauna ne tik žvyrą, bet ir smėlį, ir tai daro teisėtai, nepriklausomai nuo to, kad Bendrovės eksploatuojamas Kegrių telkinys yra žvyro telkinys. Nežiūrint to, priimdamas skundžiamą Sprendimą atsakovas vadovavosi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) 2019 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (7)-1.7-3417 (toliau – ir Raštas) daroma prielaida, kad Bendrovės išgautas smėlio kiekis nurodytame telkinyje gali sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. visų išgautų išteklių kiekio. Būtent dėl šios priežasties Sprendime visas Bendrovės išgautas smėlio kiekis, viršijantis 50 proc. bendro išgautų gamtos išteklių kiekio, traktuojamas kaip tariamai nuslėptas ir nedeklaruotas žvyro kiekis, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad bendras Bendrovės deklaruotas išgauto smėlio ir žvyro kiekis iš esmės sutampa su kitais Sprendime minimais dokumentais (markšeideriniais planais, kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitomis – 2-KN, mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijomis), ir visiškai nevertinant tos aplinkybės, kad valstybinio mokesčio tarifo už išgaunamus gamtos išteklius skirtumas tarp žvyro ir smėlio Sprendime nurodytu laikotarpiu buvo tik 0,06 cento, o šiai dienai apskritai yra lygus, todėl, pareiškėjo vertinimu, tyčinis išgauto žvyro deklaravimas, kaip išgauto smėlio, tariamai siekiant nuslėpti išgautą žvyro kiekį, šiuo atveju neturi jokios prasmės ir apskritai būtų nelogiškas.

5. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimo išvada, kad Bendrovė 2017–2018 m. tariamai nuslėpė ir nedeklaravo 8 562 kub. m žvyro, išgauto Kegrių žvyro telkinyje, yra aiškiai nepagrįsta, kadangi Bendrovė išgautus gamtos išteklius deklaruoja pagal faktinę išgautų gamtos išteklių granuliometrinę sudėtį, o ne pagal teorinę prielaidą, kad smėlio ištekliai Kegrių žvyro telkinyje turėtų sudaryti apie 50 proc. ten esančių naudingų gamtos išteklių. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjas teigė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas visiškai nepagrįstai Bendrovei papildomai apskaičiavo sumokėti 40 357 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius.

6. Patikrinimo akte Bendrovei buvo papildomai priskaičiuota 37,20 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už Bendrovės Jautmalkių smėlio telkinyje už kasybos sklypo ribos išgautus 92 kub. m smėlio ir 1 277,30 Eur už Bendrovės Bambalų smėlio telkinyje už kasybos sklypo ribos išgautus 3 162 kub. m smėlio. Šiuo atveju Bendrovė neginčija, kad aukščiau nurodytas gamtos išteklių (smėlio) kiekis galėjo būti išgautas už Bendrovei suteiktų kasybos sklypų ribų, kadangi vykdant kasdienę gamtos išteklių gavybą, naudojant sunkiąją techniką Bendrovės darbuotojai dėl neatsargumo gali pažeisti kasybos sklypų ribas, nes jos nesutampa su Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribomis ir nėra aiškiai vizualiai matomos, nes jas žymintys riboženkliai reguliariai nyksta, dėl to kasybos sklypo ribų pažeidimas iš esmės gali būti konstatuojamas tik atlikus markšeiderinius matavimus, kas buvo padaryta ir šiuo atveju. Tačiau nurodyta ekonominė sankcija, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, Bendrovės įsitikinimu, yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė daugybę metų vykdo gamtos išteklių gavybą ir niekada nėra bausta už su tuo susijusių pažeidimų padarymą. Be to, Patikrinimo akte pats Departamentas konstatavo, kad Bendrovė tinkamai vykdo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Žemės gelmių įstatymas) 15 straipsnio 4 dalyje nustatytą prievolę ir teikia Geologijos tarnybai LGT 2-KN (Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos) ataskaitas, nustatyta tvarka atnaujina markšeiderinius planus ir nustatyta tvarka teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas ir nustatyta tvarka moka mokesčius už išgautus valstybinius gamtos išteklius. Taip pat 2017–2018 m. Bendrovė yra sumokėjusi 50 550 Eur už valstybinius gamtos išteklius. 2008 m. rugsėjo 8 d. sutartimis su Geologijos tarnyba ir leidimu Nr. 53p-08 Bendrovei buvo suteikta teisė vykdyti gamtos išteklių gavybą 7,3 ha ir 9,2 ha kasybos sklypuose, tuo metu jau žinant, kad dalis nurodytų kasybos sklypų išeina už Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribų. Sklypų ribų pažeidimas padarytas ne tyčia, bet neatsargiai, dėl nerūpestingumo. Patikrinimo metu Bendrovė bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir teikė jam visą Bendrovei prieinamą informaciją, būtiną atlikti patikrinimą. Bendrovės manymu, Departamento paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimas būtų neabejotinai teisingas, proporcingas (adekvatus) Bendrovės padarytam pažeidimui ir atitiktų teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktiką.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė vykdė gamtos išteklių gavybą už kasybos sklypų ribų, t. y. vykdė gavybą teritorijose, kuriose neturi leidimų naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes. Bendrovė, vykdydama gavybą už žemės sklypų ribų, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Bendrovė turėjo prievolę gauti pakartotinius leidimus ir negalėjo vykdyti kietųjų naudingųjų iškasenų gavybos už kasybos sklypo ribų. Todėl Bendrovei apskaičiuotas ir Sprendimu patvirtintas mokesčio dydis už valstybinių gamtos išteklių (smėlio) gavybą už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribos 2018 m. III ketvirtyje be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes yra 372 Eur. Taip pat, kadangi Bendrovė vykdė gamtos išteklių gavybą už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribos, t. y. vykdė gavybą teritorijoje, kurioje neturi leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes, mokesčio suma padidintu tarifu yra 12 773 Eur, kuri patvirtinta Sprendimu. Bendrovei Patikrinimo akte apskaičiuotas mokesčio dydis taikant didesnį tarifą už valstybinių gamtos išteklių (žvyro) gavybą už Kegrių žvyro telkinio kasybos sklypo ribos 2018 m., t. y. be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes išgautus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą), yra 7 320 Eur. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. liepos 2 d. protokole Nr. D4-102 išreiškė nuomonę, kad gamtos išteklių gavyba neturint leidimo laikytina tik gavyba už kasybos sklypo ribų, jei kasybos sklypas didinamas daugiau kaip 0,5 ha, kai nepažeidžiamos žemės sklypo ribos. Atsakovas, įvertinęs šias aplinkybes Patikrinimo aktu apskaičiuotos sumos (7 320 Eur) už valstybinių gamtos išteklių gavybą Kegrių žvyro telkinyje už kasybos sklypo ribos (kasybos plotas už kasybos sklypo ribos – 800 kv. m), nepažeidžiant žemės sklypo ribų, netvirtino.

10. Atsakovas taip pat paaiškino, kad Bendrovė deklaracijas tikrinamuoju laikotarpiu pateikė už 2018 m. II–IV ketvirčius, tačiau tik III ir IV ketvirčių deklaracijoje yra deklaruoti Kegrių žvyro telkinyje išgauti kietųjų naudingųjų iškasenų kiekiai. I ir II ketvirtį išgautų valstybinių gamtos išteklių šiame telkinyje nedeklaruota. Deklaracijose nurodytas išgautas išteklių kiekis pagal mokestinius periodus nesutampa su 2-KN ataskaitų duomenimis. Teikiant deklaracijas iš viso buvo deklaruota 38 545 kub. m naudingųjų iškasenų. 2019 m. kovo 19 d. (po 2019 m. kovo 7 d. pranešimo apie pradėtą mokestinį patikrinimą) papildomai deklaravo 1 039 kub. m žvyro. Vertinant bendrą deklaruotą išgautų išteklių (smėlio, žvyro) kiekį ir markšeideriniame plane nurodyto išgauto žvyro kiekį per 2018 m. II–IV ketvirčius, jis praktiškai sutampa (39 tūkst. kub. m / 38 545 kub. m / 38 543 kub. m). Tačiau vertinant 2019 m. kovo 19 d. patikslintus deklaracijų duomenis, deklaruotas bendras išteklių kiekis ir markšeideriniame plane nurodytas žvyro kiekis nesutampa (1 041 kub. m).

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui 2008 m. rugsėjo 8 d. leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 53p-08 yra išduotas naudoti Kegrių telkinio žvyro išteklius. Bendrovė, teikdama 2-KN ataskaitą Geologijos tarnybai taip pat nurodė, kad naudingoji iškasena – žvyras. Markšeideriniame plane nurodoma naudingoji iškasena – žvyras. Geologijos tarnyba Rašte nurodė, kad Kegrių telkinyje išgaunami ištekliai – žvyras. Kegrių telkinyje ištekliai aprobuoti kaip žvyras. Jei faktiškai išgaunamų išteklių charakteristikos neatitinka Žemės gelmių registre nurodytų išteklių, Bendrovė turi teisę organizuoti Kegrių telkinio ploto papildomą geologinę žvalgybą, siekiant pasitikslinti jų kasybos sklype esančių žemės gelmių išteklių būklę ir kokybę. Įmonė, 2018 m. III ir IV ketvirčiuose išgavusi 38 543 kub. m žvyro, deklaravo tik 14 004 kub. m (įskaitant ir 2019 m. kovo 19 d. papildomai deklaruotą kiekį). Iš viso per šį laikotarpį buvo nuslėpta ir nedeklaruota 38 543 kub. m – 14 004 kub. m – 24 539 kub. m žvyro. Iš jų 6 180 kub. m žvyro nedeklaruota III ketvirtyje ir 18 359 kub. m – IV ketvirtyje.

12. Atsakovas, įvertinęs tai, kad 2018 m. I ketvirtyje 2-KN ataskaitoje nurodytas išgautas ir deklaruotas išgauto žvyro kiekis nesutampa, o šis ketvirtis patenka į 2017 m. kovo 14 d.–2018 m. balandžio 3 d. gavybos laikotarpio markšeiderinį planą, patikrinimą atliko ir dėl 2017 m. išgautų gamtos išteklių kiekio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo. 2017 m. kovo 14 d.–2018 m. balandžio 3 d. gavybos laikotarpio markšeideriniame plane nurodytas išgauto žvyro kiekis – 12 935 kub. m. Bendrovė, teikdama 2017 m. I ir 2018 m. I bei II ketvirčių deklaracijas nurodė, kad gavyba Kegrių žvyro telkinyje nevykdyta. Iš viso Bendrovė 2017 m. deklaravo 11 855 kub. m kietųjų naudingųjų iškasenų, iš kurių – 4 211 kub. m žvyro, kai tuo tarpu išgavo – 12 935 kub. m. Iš viso 2017 m. išgauta ir nedeklaruota – 12 935 kub. m – 4 211 kub. m = 8 724 kub. m žvyro. Iš jų 7 644 kub. m nedeklaruoti 2017 m. ir 8 724 - 7 644=1 080 kub. m nuslėpta ir nedeklaruota 2018 m. I ketvirtyje. Taigi Bendrovė išteklių kiekį deklaravo tik 2019 m. kovo 19 d., gavusi pranešimą apie pradėtą patikrinimą. 2-KN ataskaitose, markšeideriniame plane ir deklaracijose nurodytas išgautų gamtos išteklių (žvyro) kiekis negali skirtis, tačiau Bendrovė, teikdama 2018 m. I ketvirčio 2-KN ataskaitą, nurodė išgavusi 1 tūkst. kub. m žvyro, tačiau jo nedeklaravo. Bendrovei Sprendime, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktas rašytines pastabas bei į Raštą ir pakeičiant Patikrinimo aktą šioje dalyje, apskaičiuoto mokesčio dydis už 2018 m. nedeklaruotus išgautus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) yra 40 050 Eur.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

14. Geologijos tarnyba atsiliepime nurodė, kad pakartotinis leidimas Nr. 53p-08 naudoti Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei Kegrių telkinio žvyro išteklius pareiškėjui buvo išduotas 2008 m. rugsėjo 8 d. Prie šio leidimo buvo sudarytos visų pareiškėjui skirtų naudoti telkinių išteklių naudojimo sutartys, kuriose nurodytos pagrindinės skirtų išteklių naudojimo sąlygos. Viena iš sutarčių sąlygų – įpareigojimas naudoti išteklius plote, apribotame skirto kasybos sklypo kontūru, bei kasybos darbus vykdyti tik sudarius žemės nuomos sutartį. Geologijos tarnybos įsitikinimu, Departamento pareigūnų nustatyti pareiškėjo padaryti jam skirtų naudoti išteklių naudojimo pažeidimai yra susiję su aukščiau paminėtomis išteklių naudojimo sąlygomis, tačiau jie nevertinti kaip išteklių gavyba, vykdyta neturint šiai veiklai reikalingo leidimo.

15. Geologijos tarnyba paaiškino, kad Jautmalkių smėlio telkinio markšeiderinis apmatavimas atliktas 2018 m. lapkričio 8 d. už laikotarpį, apimantį 2016 m. III, IV, 2017 m. I–IV ir 2018 m. I–III ketvirčius. Pareiškėjo deklaruotas Geologijos tarnybai per apskaitomą laikotarpį iš šio telkinio išgautų smėlio išteklių kiekis atitinka markšeiderinio plano duomenis. Geologijos tarnyba patvirtino, kad vykdydamas išteklių gavybą iš Jautmalkių telkinio, pareiškėjas išgavo 699 kub. m smėlio išteklių 1 436 kv. m plote už kasybai suformuoto žemės sklypo ribos, iš jų 92 kub. m smėlio 233 kv. m plote už skirto kasybos sklypo ribos. Išteklių, išgautų pažeidžiant naudojimo sutarties sąlygas, kiekis deklaruotas pareiškėjo teikiamuose Geologijos tarnybai gavybos apskaitos dokumentuose.

16. Paaiškino, kad Bambalų smėlio telkinio markšeiderinis apmatavimas atliktas 2018 m. lapkričio 8 d. už laikotarpį, apimantį 2017 m. II–IV ir 2018 m. I–III ketvirčius. Pareiškėjo deklaruotas Geologijos tarnybai per apskaitomą laikotarpį iš šio telkinio išgautų smėlio išteklių kiekis atitinka markšeiderinio plano duomenis. Geologijos tarnyba patvirtino, kad, vykdydamas išteklių gavybą iš Bambalų telkinio, pareiškėjas išgavo 4 660 kub. m smėlio išteklių 2497 kv. m plote už kasybai suformuoto žemės sklypo ribos, iš jų 3 162 kub. m smėlio 1 548 kv. m plote už skirto kasybos sklypo ribos. Išteklių, išgautų pažeidžiant naudojimo sutarties sąlygas, kiekis deklaruotas pareiškėjo teikiamuose Geologijos tarnybai gavybos apskaitos dokumentuose.

17. Geologijos tarnyba pažymėjo, kad patikrinimų metu nustatytuose Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių išteklių naudojimo pažeidimuose smėlio gavybos už skirto kasybos sklypo ribos plotas neviršija 0,5 ha, todėl nėra atliekamos naudojimo plano keitimo ar koregavimo procedūros.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Kegrių žvyro telkinio markšeiderinis apmatavimas atliktas 2018 m. lapkričio 8 d. už laikotarpį, apimantį 2018 m. II, III ketvirčius. Pareiškėjo deklaruotas Geologijos tarnybai per apskaitomą laikotarpį iš šio telkinio išgautų žvyro išteklių kiekis atitinka markšeiderinio plano duomenis. Kegrių telkinio naudingąją iškaseną sudaro smėlio ir žvyro nuogulos, nedėsningai pasiskirsčiusios visoje naudingojo sluoksnio storymėje. Apskaičiuojant tokio tipo telkinių smėlio ir žvyro išteklius detalios žvalgybos stadijoje gali būti nustatytas tik apytikris šių nuogulų persisluoksniavimo ir pasiskirstymo bendrame nuogulų masyve dėsningumas. Detalios žvalgybos duomenų pagrindu aprobuoti smėlio ir žvyro ištekliai įrašomi į Žemės gelmių registrą, o išduodant leidimą – ir į išteklių naudojimo sutartį, kaip galutiniai konkretūs išžvalgytų bei skirtų naudotojui šių išteklių kiekiai.

19. Geologijos tarnyba nurodė, kad 1973 m., atliekant Kegrių telkinio detalią žvalgybą, smėlio ir žvyro nuogulos nebuvo išskirtos į atskirus sluoksnius, o telkinys pavadintas smėlio ir žvyro telkiniu. Telkinio smėlio ir žvyro ištekliai buvo teisės aktų nustatyta tvarka skirti naudoti pareiškėjui 1995 m. sausio 13 d. Geologijos tarnybos išduotu leidimu (licencija) Nr. 5(464) bei prie jo 1998 m. sausio 6 d. sudaryta Kegrių telkinio smėlio ir žvyro išteklių naudojimo sutartimi, neišskiriant atskirai skiriamo naudoti smėlio ir žvyro išteklių kiekio. Išduodant pakartotinį leidimą 2004 m., Kegrių telkinio naudingoji iškasena buvo pavadinta žvyru, atsižvelgiant į detalios žvalgybos metu nustatytą bendrą frakcijos virš 5 mm skersmens kiekį, kuris per telkinį viršija 10 proc. Iki 2007 m. mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius buvo apskaičiuojami vadovaujantis mokesčio tarifais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1320. Šiuo nutarimu buvo nustatytas vienodas mokesčio tarifas už išgautą kito smėlio ir žvyro išteklių kiekį. Telkiniuose, išžvalgytuose iki skirtingo smėlio ir žvyro mokesčio tarifo nustatymo Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu (toliau – ir MUVGIĮ), atskirai smėlio ir žvyro nuogulų kiekis bendroje naudingosios iškasenos masėje daugeliu atvejų nebuvo apskaičiuotas.

20. Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos MUVGIĮ nuostatos numatė skirtingą mokesčio už smėlio ir žvyro išteklius tarifą. Geologijos tarnyba pažymėjo, kad ši įstatymo nuostata sudarė daug keblumų deklaruojant išgautą smėlio ir žvyro kiekį iš telkinių, kuriuose šios dvi naudingosios iškasenos yra nedėsningai pasiskirsčiusios. Smėlio ir žvyro išteklių naudotojai deklaruodami išgautą naudingosios iškasenos kiekį apskaito jį pagal faktinius gavybos duomenis, tuo tarpu atliekant markšeiderinius matavimus šis kiekis apskaičiuojamas pagal teorinį atskirų sluoksnių pasiskirstymą, nustatytą detalios žvalgybos metu. Pareiškėjas Geologijos tarnybai teikiamose ketvirtinėse kasybos iš Kegrių telkinio ataskaitose deklaravo žvyro gavybą, kadangi taip nurodyta išteklių naudojimo sutartyje.

21. Geologijos tarnyba paaiškino, kad atsakydama į pareiškėjo 2019 m. gegužės 22 d. paklausimą dėl galimybės suskirstyti Kegrių telkinio naudingąją iškaseną į smėlio ir žvyro nuogulas, Geologijos tarnyba paaiškino, kad atsižvelgiant į detalios žvalgybos duomenis galima teigti, jog telkinio naudingajame klode smėlis ir žvyras pasiskirsto po lygiai. Geologijos tarnyba pažymėjo, jog šis jos paaiškinimas neatspindi realaus šių nuogulų pasiskirstymo atskirose eksploatuojamo telkinio vietose. Sprendžiant iš pridedamų telkinio geologinių pjūvių duomenų, žvyro nuogulos slūgsojo daugumoje naudingojo klodo viršutinėje dalyje ir buvo išeksploatuotos ankstesniuose telkinio įsisavinimo etapuose, o likusioje eksploatuoti klodo dalyje vyraujančią padėtį užima smėlio nuogulos. Įvertinusi tą aplinkybę, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja MUVGIĮ redakcija, pagal kurią pakeistas 1 priedas, apjungiant šio priedo 13 ir 14 eilutėse nustatytus mokesčio už kitą smėlį ir žvyrą tarifus, Geologijos tarnyba neteikė nurodymo pareiškėjui atlikti detalią smėlio ir žvyro išteklių pasiskirstymo telkinyje analizę ir tuo pagrindu teikti prašymą Geologijos tarnybai atitinkamai pakeisti leidimo bei Kegrių telkinio išteklių naudojimo sutarties duomenis.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Akmeresta“ skundą atmetė.

23. Teismas nustatė, kad Geologijos tarnyba 2004 m. sausio 8 d. pareiškėjui išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 1p-04, pagal kurį jam leista naudoti (duomenys neskelbtini) Bambalų telkinio smėlio bei (duomenys neskelbtini) Kegrių telkinio žvyro išteklius. Geologijos tarnyba ir pareiškėjas pasirašė (duomenys neskelbtini) Kegrių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartį, pagal kurią kasybos sklypas skiriamas 23,4 ha plote. Geologijos tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 53p-08, pagal kurį jam leista naudoti (duomenys neskelbtini) Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei (duomenys neskelbtini) Kegrių telkinio žvyro išteklius (toliau – ir Leidimas).

Geologijos tarnyba ir pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) Kegrių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08 (toliau – ir Kegrių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartis), pagal kurią jam kasybos sklypas skirtas 23,3 ha plote. Geologijos tarnyba ir pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) Bambalų telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08, pagal kurią pareiškėjui kasybos sklypas skirtas 9,2 ha plote. Geologijos tarnyba ir pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) Jautmalkių telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08, pagal kurią jam kasybos sklypas skirtas 7,3 ha plote.

Skyrius atliko Bendrovės eksploatuojamų Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių bei Kegrių žvyro telkinio planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. KL-24. Patikrinęs Jautmalkių smėlio telkinį, Skyrius nustatė, kad Bendrovė 2018 m. III ketvirtyje gavybą už kasybos sklypo ribų vykdė 233 kv. m plote, už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribų – 1 436 kv. m plote, už kasybos sklypo ribų Bendrovė iškasė 92 kub. m, už žemės sklypo ribų Bendrovė iškasė 699 kub. m smėlio.

Skyrius apskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už išteklių gavybą (92 kub.

m) už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribų (už gavybą be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes) yra 372 Eur. Patikrinęs Bambalų smėlio telkinį, Skyrius nustatė, kad Bendrovė 2018 m. II–III ketvirčiuose gavybą už kasybos sklypo ribų vykdė 1 548 kv. m plote, už Bendrovės nuomojamo žemės sklypo ribų – 2497 kv. m plote, Bendrovė už nuomojamo žemės sklypo ribos iškasė 4 660 kub. m, už kasybos sklypo ribos iškasė 3 162 kub. m smėlio. Skyrius paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už išteklių gavybą (3 162 kub.

m) už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribų (už gavybą be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes) yra 12 773 Eur. Patikrinęs Kegrių žvyro telkinį, Skyrius nustatė, kad Bendrovė 2018 m. II–IV ketvirčiuose gavybą už kasybos ploto ribų vykdė 800 kv. m plote, už kasybos sklypo ribų iškasė 1 565 kub. m žvyro, ir paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už išteklių gavybą už šio telkinio kasybos sklypo ribos (už gavybą be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes) yra 7 320 Eur. Taip pat Skyrius nustatė, kad Bendrovė nuo 2017 m.

II ketvirčio iki 2018 m. IV ketvirčio Kegrių žvyro telkinyje išgavo ir nedeklaravo 33 263 kub. m žvyro. Departamentas paskaičiavo, kad mokesčio suma padidintu tarifu už išgautą ir nedeklaruotą žvyrą yra 149 119 Eur. Pareiškėjas pateikė 2019 m. rašytines pastabas, kuriose prašė: netvirtinti Patikrinimo akto dalies, kuria Bendrovei už 2017–2018 m. Kegrių telkinyje išgautus ir tariamai nedeklaruotus gamtos išteklius papildomai yra priskaičiuota 149 119 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius; pakeisti Patikrinimo akto dalį, kuria Bendrovei už gamtos išteklius, išgautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, papildomai paskaičiuota 20 465 Eur ir šioje dalyje papildomai apskaičiuoti Bendrovei mokestį už valstybinius gamtos išteklius, išgautus pažeidžiant Jautmalkių, Bambalų ir Kegrių telkinių kasybos sklypų ribas, vietoje 10 kartų didesnio tarifo taikant 100 proc. tarifą.

Pareiškėjas prie šių pastabų pridėjo Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (7)-1.7-34.17, kuriame Geologijos tarnyba, įvertinusi detalios žvalgybos ataskaitoje pateiktus duomenis apie Kegrių telkinio sandarą, patvirtino, kad apie 50 proc. šio telkinio naudingojo sluoksnio sudaro nedėsningai pasiskirsčiusios smėlio nuogulos, kurios atskirais atvejais slūgso per visą naudingojo klodo storymę. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą Nr. AS-23, kuriuo pakeitė Patikrinimo aktą:

1) už be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (92 kub. m smėlio), išgautus už kasimo ir žemės sklypų ribos Jautmalkių smėlio telkinyje, patvirtino 372 Eur sumą;

2) už be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (3 162 kub. m smėlio), išgautus už kasimo ir žemės sklypų ribos Bambalų smėlio telkinyje, patvirtino 12 773 Eur sumą;

3) atsižvelgiant į Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (7)-1.7-3417, kuriame nurodoma, kad iki 50 proc. išgaunamų valstybinių gamtos išteklių karjere gali būti deklaruojama kaip smėlis, perskaičiuota Patikrinimo aktu apskaičiuota suma ir, vertinant, kad 50 proc. Kegrių telkinyje išgaunamų išteklių sudaro smėlis, už išgautą ir nedeklaruotą žvyro kiekį Kegrių žvyro telkinyje patvirtino 40 357 Eur sumą;

4) Patikrinimo akte paskaičiuotos 7 320 Eur sumos už valstybinių gamtos išteklių gavybą Kegrių žvyro telkinyje už kasybos sklypo ribos nepatvirtino, kadangi kasybos sklypo ribos viršytos 800 kv. m (mažiau nei 0,5 ha) ir nebuvo pažeistos žemės sklypo ribos.

24. Dėl Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių teismas nurodė, jog nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos sklypo ribų vykdė kasybą bei išgavo 92 kub. m smėlio ir kad pareiškėjas už Bambalų smėlio telkinio kasybos sklypo ribų vykdė kasybą bei išgavo 3 162 kub. m smėlio. Pareiškėjas prašo sumažinti Bendrovei papildomai patvirtintą mokestį už valstybinius gamtos išteklius už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos ribos išgautus 92 kub. m smėlio iki 74,40 Eur, už Bambalų smėlio telkinio kasybos ribos išgautus 3 162 kub. m smėlio iki 2 554,60 Eur.

Taip pat teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, jog MUVGIĮ apskritai nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei numatyta, tačiau pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą bei remdamiesi proporcingumo principu, teisingumo bei protingumo kriterijais, šį mokestį gali sumažinti. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sankcijos sumažinimo, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė iš esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti už Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių kasybos sklypų ribų išgautą smėlį paskaičiuotus mokesčius.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, t. y. darbuotojams dėl neatsargumo pažeidžiant sklypų ribas, nes jas žymintys riboženkliai reguliariai nyksta, teismo vertinimu, nelaikytinos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiui, nustatytam atsakovo priimtame Sprendime. Bendrovė jau daug metų Jautmalkių ir Bamabalų smėlio telkiniuose vykdo veiklą žemės išteklių kasybos srityje ir jai tiek kasybos sklypų, tiek nuomojamų žemės sklypų ribos turi būti žinomos.

Tuo labiau, kad pati Bendrovė nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 8 d. sutartimis ir leidimu Nr. 53p-08 jai suteikta teisė vykdyti gamtos išteklių gavybą 7,3 ha ir 9,2 ha kasybos sklypuose, tuo metu jau žinant, kad dalis nurodytų kasybos sklypų išeina už Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribų. Tačiau Bendrovė, žinodama šias aplinkybes, ir toliau vykdė kasybos darbus už kasybos sklypo ribų, kas rodo pačios Bendrovės aplaidumą ir nerūpestingumą. Teismo įsitikinimu, Bendrovės vadovybė turėtų reguliariai tikrinti, ar jos darbuotojai vykdydami kasybos darbus neviršija tiek kasybos sklypų, tiek nuomojamų žemės sklypų ribų, ar riboženkliai nėra sunaikinti.

Bendrovė turi prisiimti atsakomybę už dėl savo aplaidumo ir jos darbuotojų nerūpestingumo ir neapdairumo padarytus pažeidimus. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad apskaičiuoti mokesčiai reikšmingai darytų įtaką Bendrovės finansinei padėčiai ir / ar ūkinei veiklai. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo šiuos mokesčius mažinti.

25. Dėl Kegrių žvyro telkinio teismas nurodė, jog Skyrius nustatė, kad Bendrovė 2017 m. deklaravo 11 855 kub. m naudingųjų iškasenų (7 644 kub. m smėlio ir 4 211 kub. m žvyro), kai tuo tarpu markšeideriniame plane (2017 m. kovo 14 d.–2018 m. balandžio 3 d.) nurodytas išgautų gamtos išteklių rūšis ir kiekis – 12 935 kub. m žvyro. Konstatuota, jog iš viso Bendrovė 2017 m. išgavo ir nedeklaravo 8 724 kub. m (12 935 kub. m – 4 211 kub. m) žvyro. Iš jų 7 644 kub. m nedeklaruoti 2017 m., o 1 080 kub. m (8 724 kub. m – 7 644 kub.

m) nuslėpta ir nedeklaruota 2018 m. I ketvirtyje; Bendrovė 2018 m. deklaravo 38 545 kub. m naudingųjų iškasenų (25 580 kub. m smėlio ir 12 965 kub. m žvyro), o markšeideriniame plane (2018 m. balandžio 3 d.–2018 m. lapkričio 8 d.) nurodyta išgautų gamtos išteklių rūšis ir kiekis – 38 543 kub. m žvyro. Bendrovės deklaracijose deklaruotas bendras išgautų gamtos išteklių kiekis su markšeideriniame plane nurodytu išgautu žvyro kiekiu per 2018 m. II–IV ketvirtį praktiškai sutampa (39 tūkst. kub. m / 3 8545 kub. m / 3 8543 kub. m).

Tačiau vertinant 2019 m. kovo 19 d. Bendrovės patikslintus deklaracijos duomenis, deklaruotas bendras gamtos išteklių kiekis ir markšeideriniame plane nurodytas žvyro kiekis nesutampa (1 041 kub. m). Bendrovė, 2018 m. III ir IV ketvirtyje išgavusi 38 543 kub. m žvyro, deklaravo tik 14 004 kub. m (įskaitant ir 2019 m. kovo 19 d. papildomai deklaruotą 1 041 kub. m kiekį) žvyro. Šių nustatytų duomenų pagrindu padaryta išvada, kad Bendrovė per šį laikotarpį nuslėpė ir nedeklaravo 24 539 kub. m žvyro (38 543 kub. m -14 004 kub. m);

Bendrovė nuo 2017 m. II ketvirčio iki 2018 m. IV ketvirčio Kegrių žvyro telkinyje išgavo ir iš viso nedeklaravo 33 363 kub. m žvyro. Apskaičiuota mokesčio suma padidintu tarifu už išgautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) pagal MUGVIĮ 6 straipsnį – 149 119 Eur. Departamentas, Sprendimu išnagrinėjęs Bendrovės rašytines pastabas, iš esmės sutiko su Patikrinimo akto išvadomis, tačiau, įvertinęs Geologijos Tarnybos rašte nurodytą nuomonę, pakeitė Patikrinimo akto dalį dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio už 2017–2018 m. nuslėptus ir nedeklaruotus išgautus valstybinius gamtos išteklius Kegrių žvyro telkinyje.

Sprendime nurodyta, jog, įvertinus Geologijos tarnybos Rašte nurodytą nuomonę, kad iki 50 proc. išgaunamų valstybinių gamtos išteklių Kegrių karjere gali sudaryti smėlis, daroma išvada, jog likusi 50 proc. išgaunamų gamtos išteklių dalis yra žvyras. Sprendime Bendrovės nedeklaruoto žvyro kiekis apskaičiuotas tokiu būdu: iš atitinkamai apskaičiuoto žvyro kiekio atimtas Bendrovės deklaruotas žvyro kiekis ir nustatyta, kad: 1) 2017 m. Bendrovės nedeklaruotas žvyro kiekis sudaro 2 256 kub. m (12 935 kub. m : 2 = 6 467,5 kub. m) (6 467,5 kub. m - 4 211 kub. m = 2 256,5 kub. m); 2) 2018 m. nedeklaruotas žvyro kiekis sudaro 6 306 kub. m (3 8543 kub. m : 2=19 271,5 kub. m) (19 271,5 kub. m - 12965 kub. m = 6306,5 kub. m).

Viso įmonei už 2017–2018 m. laikotarpyje Kegrių telkinyje išgautą ir nedeklaruotą žvyro kiekį (8 562 kub.

m) Sprendimu apskaičiuota 40 357 Eur mokesčio suma, taikant padidintą mokesčio tarifą.

26. Geologijos tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. išdavė Bendrovei Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes NR. 53p-08 Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei Kegrių telkinio žvyro išteklius pagal pridedamų naudoti sutarčių sąlygas. 2008 m. rugsėjo 8 d. Kegrių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartyje be kitų sąlygų taip pat numatyta, kad detaliai išžvalgyti vertingi Kegrių telkinio žvyro ištekliai 23,3 ha plote sudarė 1 411 tūkst. kub. m (išteklių identifikavimo kodas – 111). Ištekliai patvirtinti Teritorinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos 1974 m. gegužės 27 d. posėdyje (protokolas Nr. 6(205). Išteklių naudojimo būklė – Telkinio žvyro išteklių likutis 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 699 tūkst. kub. m. Sutarties galiojimo terminas – 2008 m. rugsėjo 15 d.–2029 m. sausio 12 d. Taigi Bendrovei skirta naudoti Kegrių teikinio naudingosios iškasenos rūšis (žvyras) yra apibrėžta 2008 m. rugsėjo 8 d. Leidimu naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes bei Kegrių telkinio žvyro išteklių sutartimi. Bylos duomenys taip pat patvirtino, kad pareiškėjo Geologijos tarnybai ginčo laikotarpiu pateiktuose markšeideriniuose planuose išgautų gamtos išteklių rūšis nurodyta žvyras, taip pat nurodyti išgauto ir liekančio gamtos išteklio – žvyro, kiekiai bei kiti parametrai. Geologijos tarnybai teiktose Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitose 2-KN pareiškėjas deklaravo iškastą naudingąją iškaseną – žvyrą, o ne žvyrą ir smėlį. Tačiau tik deklaracijose VMI pareiškėjas deklaravo dvi išgaunamų naudingųjų išteklių rūšis, t. y. žvyrą ir smėlį. Kaip matyti iš pateiktų deklaracijų, daugumoje jų išgaunamo smėlio kiekis yra nurodomas žymiai didesnis negu išgaunamo žvyro bei atitinkamai pagal skirtingus tarifus mokamas mokestis už išgautus naudingus išteklius. Deklaracijos patvirtino, kad pareiškėjas tokiu principu mokėdavo mokesčius už valstybinius gamtos išteklius ir ankstesniais laikotarpiais.

27. Teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs įrodymai bei teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas Kegrių telkinyje išgavo naudingąją iškaseną – žvyrą, ir būtent išgauto žvyro kiekius už mokestinį laikotarpį privalėjo deklaruoti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo deklaracijose deklaruotus naudingos iškasenos – smėlio – faktiškai išgautus kiekius. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis deklaracijose deklaravo gamtos išteklius pagal jų granuliometrinę sudėtį kaip smėlį ir žvyrą, nepagrindė tokio naudingųjų iškasenų deklaravimo teisinio pagrindo ir nepatvirtino pareiškėjo deklaracijose nurodyto (kaip išgauto) smėlio kiekio. Ataskaitose 2-KN nurodytas iš iškastos naudingos iškasenos (žvyro) pagamintas smėlio kiekis taip pat nesuteikia teisės pareiškėjui deklaracijose kaip išgaunamą naudingąją iškaseną nurodyti smėlį, nes Leidimas, Sutartis ir markšeideriniai planai patvirtino, jog pareiškėjo išgaunama naudingoji iškasena – žvyras.

28. Teismas pažymėjo, jog tik detalios žvalgybos duomenų pagrindu aprobuoti smėlio ir žvyro ištekliai įrašomi į Žemės gelmių registrą, o išduodant Leidimą naudoti gamtinius išteklius ir į gamtinių išteklių naudojimo sutartį kaip galutinai konkretūs išžvalgytų ir skirtų naudotojui šių išteklių kiekiai. Geologijos tarnyba 2019 m. gegužės 14 d. rašte nurodė, jog Bendrovė nėra atlikusi eksploatuojamo telkinio papildomų geologinių tyrimų, kurie patikslintų jai skirtame kasybos sklype slūgsančių žemės gelmių išteklių būklę, t. y. išteklių kiekį, rūšį arba kokybines charakteristikas bei pažymėjusi, jog tuo atveju, jei dalis faktiškai išgautų išteklių, dėl jų kokybinių charakteristikų, neatitinka Žemės gelmių registre nurodytų, telkinį eksploatuojanti Bendrovė turi teisę organizuoti jai skirto naudoti Kegrių telkinio ploto papildomą geologinę žvalgybą, siekiant patikslinti jų kasybos sklype esančių žemės gelmių išteklių būklę, kokybę. Taigi pareiškėjas neatliko Kegrių žvyro telkinio detalios žvalgybos, taigi ir neteikė Geologijos tarnybai prašymo atitinkamai pakeisti Leidimo bei Kegrių telkinio išteklių naudojimo sutarties duomenis.

29. Teismas darė išvadą, jog Bendrovė neturėjo teisės deklaracijose atskirai apskaityti ir smėlį, ir žvyrą, kaip išgautus gamtos išteklius, nes nebuvo tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo – nebuvo atlikusi telkinio papildomos žvalgybos, kurios metu būtų atlikta smėlio ir žvyro nuogulų pasiskirstymo Kegrių žvyro telkinyje analizė bei atskirai apskaičiuotas karjere esantis smėlio ir žvyro kiekis bei apibūdinti jų kokybiniai rodikliai, neturėjo leidimo smėlio gavybai ir atitinkamai sudarytos sutarties dėl atitinkamos rūšies gamtos išteklio (smėlio) naudojimo. Bendrovei neatlikus šių veiksmų, ji teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo deklaruoti Kegrių žvyro telkinyje išgautą naudingąją iškaseną – žvyrą, ir atitinkamai mokėti už šią iškaseną nustatyto dydžio mokesčius. Ta aplinkybė, kad per apskaitomą laikotarpį bendras pareiškėjo išgautų ir deklaruotų gamtos išteklių kiekis (smėlio ir žvyro) atitinka Kegrių telkinio markšeideriniame plane nurodytus išgauto žvyro kiekius, kolegijos vertinimu, nesuteikia teisės spręsti, kad pareiškėjas deklaravo visą iš Kegrių karjero išgautą žvyro kiekį. Tai, kad Bendrovė sumokėjusi mokesčius už bendrą išgautą gamtos išteklių (smėlio ir žvyro) kiekį, nepaneigia aplinkybės, kad ji nedeklaravo viso išgauto žvyro kiekio.

30. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog išgauto žvyro deklaravimas kaip išgauto smėlio, tariamai siekiant nuslėpti išgauto žvyro kiekį, neturi jokios prasmės, nes Bendrovei deklaruojant 8 562 kub. m išgautus gamtos išteklius kaip smėlį, o ne kaip žvyrą, mokesčio skirtumas sudarytų tik 550,33 Eur. Patikrinimo akte nustatyta, jog Bendrovė tokiu būdu už ginčo laikotarpį nedeklaravo 33 363 kub. m žvyro. Taigi mokesčio skirtumas nuo tokio dydžio nedeklaruoto žvyro kiekio sudarytų akivaizdžiai didesnį mokesčio skirtumą Bendrovės naudai. Be to, į bylą pateiktos deklaracijos už ankstesnius mokestinius laikotarpius patvirtino, jog Bendrovė tokiu principu deklaracijas pildydavo ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais.

31. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Bendrovė deklaravo mažiau negu išgautas žvyro kiekis. Atsakovas ginčijamu Sprendimu, apskaičiuodamas mokesčio sumą padidintu tarifu, taikė palankiausią pareiškėjui skaičiavimą (už išgautus ir nedeklaruotus 8 562 kub. m žvyro Kegrių telkinyje).

III. 32. Pareiškėjas UAB „Akmeresta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33. Pareiškėjas teigia, jog Bendrovė deklaravo visą 2017–2018 m. Kegrių telkinyje išgautų gamtos išteklių kiekį, todėl Bendrovei negalėjo būti taikoma mokestinė sankcija pagal MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį už tariamai nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį. Taigi, ginčas byloje kilo dėl to, ar Bendrovė Kegrių telkinyje išgaunamus gamtos išteklius pagal jų granuliometrinę sudėtį teisingai skirsto į smėlį ir žvyrą ir teisingai juos deklaruoja, o atsakomybė už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo tvarkos pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 241 straipsnyje.

Tai patvirtina ir Geologijos tarnybos pozicija teismo posėdyje. Tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Ankstesniais laikotarpiais eksploatuodama Kegrių žvyro telkinį bei nustatyta tvarka VMI teikdama Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, jose deklaruodavo tiek Kegrių telkinyje išgaunamą smėlį, tiek ir žvyrą bei mokėdavo už juos nustatyto dydžio mokesčius. Be to, per visą Kegrių telkinio eksploatavimo laikotarpį Bendrovė ne iš atsakovo, nei iš Geologijos tarnybos, nei iš VMI negavo jokių pastabų dėl netinkamo išgaunamų gamtos išteklių apskaitymo ir/ar jų deklaravimo.

Tuo atveju, jei Bendrovė būtų neteisėtai vykdžiusi smėlio gavybą Kegrių žvyro telkinyje, tai ginčijamu Sprendimu būtų buvęs patvirtintas visas 2019 m. birželio 6 d. Patikrinimo aktas. Tačiau Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pastabas, skundžiamu Sprendimu pripažino, jog Bendrovė, vykdydama gamtos išteklių gavybą Kegrių telkinyje, teisėtai išgauna ne tik žvyrą, bet ir smėlį, nežiūrint į tai, kad telkinys vadinasi Kegrių žvyro telkiniu, o Bendrovei išduotame 2008 m. rugsėjo 8 d. leidime naudoti gamtos išteklius Nr. 53p-08 ir prie jo sudarytoje gamtos išteklių naudojimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Akmeresta“ leidžiama naudoti Kegrių telkinio žvyro išteklius.

Dėl to atsakovas skundžiamu Sprendimu patvirtino ne visą Patikrinimo akte nurodytą už išgautą ir tariamai deklaruotą žvyrą, papildomai priskaičiuotą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą – 149 119 Eur, bet 40 357 Eur. Tokį sprendimą atsakovas priėmė padaręs išvadą, jog Bendrovė teisėtai Kegrių telkinyje išgauna tiek smėlio, tiek ir žvyro išteklius, bet vadovaudamasis tik Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. rašte pateikta teorine prielaida, jog, įvertinus detalios žvalgybos ataskaitoje (1973 m.) pateiktus duomenis apie telkinio geologinę sandarą, Geologijos tarnyba patvirtina, kad apie 50 proc.

Kegrių telkinio naudingojo sluoksnio sudaro nedėsningai paskirstę smėlio nuogulos, kurios atskirais atvejais slūgso per visą naudingojo klodo storymę. Pareiškėjo nuomone, atsakovas skundžiamame Sprendime padarė visiškai niekuo nepagrįstą ir bylos nagrinėjimo metu ištirtiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad Bendrovei eksploatuojant Kegrių žvyro telkinį, išgaunamas smėlio kiekis visais telkinio eksploatavimo etapais, negalėjo sudaryti daugiau kaip 50 proc. viso išgaunamų gamtos išteklių kiekio. Padaręs tokią išvadą atsakovas atliko išimtinai tik teorinį, niekuo nepagrįstą, matematinį paskaičiavimą, visą Bendrovės 2017–2018 m.

Kegrių telkinyje išgautą ir nustatyta tvarka deklaruotą gamtos išteklių kiekį padalindamas pusiau ir iš gautos 1/2 dalies išgautų gamtos išteklių kiekio atimdamas Bendrovės deklaruotą išgauto žvyro kiekį, likusį išgautų gamtos išteklių kiekį laikė Bendrovės išgautu ir tariamai nedeklaruotu žvyru. Bendrovė Kegrių telkinyje visą jo eksploatavimo laikotarpį išgavo bei nustatyta tvarka deklaravo tiek smėlį, tiek ir žvyrą.

34. Geologijos tarnybos atsiliepime į skundą nurodyta, jog iki 2007 m. mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius buvo apskaičiuojami vadovaujantis mokesčio tarifais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1320. Šiuo nutarimu buvo nustatytas vienodas mokesčio tarifas už išgautą kito smėlio ir žvyro išteklių kiekį. Telkiniuose išžvalgytuose iki skirtingo smėlio ir žvyro mokesčio tarifo nustatymo (šiuo atveju ir Kegrių telkinyje) MUVGIĮ, atskirai smėlio ir žvyro nuogulų kiekis bendroje naudingosios iškasenos masėje daugeliu atveju nebuvo apskaičiuotas.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos MUVGIĮ, minėto įstatymo nuostatos numatė skirtingą mokesčio už smėlio ir žvyro išteklius tarifą. Ši įstatymo nuostata sudarė daug keblumų deklaruojant išgautą smėlio ir žvyro kiekį iš telkinių, kuriuose šios dvi naudingosios iškasenos yra nedėsningai pasiskirsčiusios. Smėlio ir žvyro išteklių naudotojai deklaruodami išgautą naudingosios iškasenos kiekį apskaito jį pagal faktinius gavybos duomenis, tuo tarpu atliekant markšeiderinius matavimus šis kiekis apskaičiuojamas pagal teorinį atskirų sluoksnių pasiskirstymą nustatytą detalios žvalgybos metu.

Dėl nurodytų objektyvių gamtinių faktorių, atskirais atvejais šie rezultatai nesutampa, todėl kyla ginčai tarp išteklių naudotojo iš vienos pusės ir markšeiderinius matavimus atlikusios įmonės ar išteklių gavybos ir mokesčio už išgautus išteklius apskaitą kontroliuojančios institucijos. Būtent tokia situacija susiklostė ir atlikus mokesčio už išgautus Kegrių telkinio išteklius patikrinimą, nes teikiamose ketvirtinėse kasybos iš Kegrių telkinio ataskaitose (forma 2-KN) UAB „Akmeresta“, deklaravo žvyro gavybą, nes taip buvo nurodyta išteklių naudojimo sutartyje.

Siekiant sudaryti galimybę teisingai deklaruoti išgautą smėlio ir žvyro išteklių kiekį ir išvengti iš šių veiksmų kylančių ginčų Geologijos tarnyba jau 2017 m. inicijavo MUVGIĮ 1 priedo pakeitimą, apjungiant šio priedo 13 ir 14 eilutėse nustatytus mokesčio už kitą smėlį ir žvyrą tarifus. Šią iniciatyvą tarnybai pavyko įgyvendinti 2018 m. gruodžio 11 d., kai buvo priimtas MUVGIĮ Nr. I- 1163 11 straipsnio ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes Geologijos tarnyba neteikė UAB „Akmeresta“ nurodymo atlikti detalią smėlio ir žvyro išteklių pasiskirstymo Kegrių telkinyje analizę ir tuo pagrindu teikti prašymą Geologijos tarnybai atitinkamai pakeisti leidimo Kegrių telkinio naudojimo sutarties duomenis, nors iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tarnyba neabejotinai žinojo, jog UAB „Akmeresta“, eksploatuodama Kegrių žvyro telkinį, visą jo eksploatavimo laikotarpį, telkinyje išgauna ir žvyrą, ir smėlį.

35. Iš byloje esančių, Bendrovės teiktų, Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitų 2-KN, akivaizdu, kad jose, kaip naudingoji iškasena nurodyta žvyras, nes tai Bendrovę įpareigojo daryti telkinio pavadinimas ir leidime jį eksploatuoti nurodyta iškasenos rūšis, ką duodamas paaiškinimus 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdyje pripažino ir Geologijos tarnybos atstovas A. J.. Tai jokiu būdu nereiškia, kad teikdama nurodytas ataskaitas Bendrovė juose neteikė Geologijos tarnybai duomenų apie telkinyje išgaunamus žvyro ir smėlio kiekius. Šių ataskaitų tipinėje formoje yra III dalis, kuri pavadinta „Iš iškastos naudingos iškasenos pagaminta“, kurioje Bendrovė pateikia išgautų gamtos išteklių paskirstymą į smėlį ir žvyrą, pagal jų granuliometrinę sudėtį. Nors ši ataskaitos tipinės formos dalis pavadinta „Iš iškastos naudingos iškasenos pagaminta“, akivaizdu, kad nei eksploatuojant Kegrių žvyro telkinį, nei jokius kitus, analogiškus telkinius, jokia žvyro ar smėlio gamyba nėra vykdoma, o išgauta naudingoji iškasena į smėlį ir žvyrą skirstoma pagal jų granuliometrinę sudėtį. Būtent tai yra akcentuojama ir Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. rašte Nr. (7)-1.7-3417, kuriame nurodyta, jog Kegrių telkinio naudingasis klodas buvo eksploatuojamas kompleksiškai, išgauta naudingoji iškasena frakcionuojama, išskaidant klodą į jį sudarančias smėlio ir žvirgždo frakcijas. Priešingai nei teigiama skundžiamame pirmos instancijos teismo sprendime, Bendrovės Geologijos tarnybai teiktų ataskaitų 2-KN tipinės formos III-oje lentelėje, kuri vadinasi „Iš iškastos naudingos iškasenos pagaminta“, Bendrovės nurodytas, kaip tariamai pagamintas, žvyro ir smėlio kiekis visiškai sutampa su Bendrovės VMI teiktų Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų duomenimis.

36. Pareiškėjas pažymi, jog šiuo atveju nurodyta mokestinė sankcija Bendrovei pritaikyta už tariamai be leidimo išgautą, aukščiau nurodytą, smėlio kiekį Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinyje, nors šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad Geologijos tarnyba dar 2008 m. rugsėjo 8 d., išdavė Bendrovei leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 53p-08, kuriuo suteikė Bendrovei teisę naudoti (duomenys neskelbtini) Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio išteklius. Nurodyto leidimo pagrindu 2008 m. rugsėjo 8 d. UAB „Akmeresta“, su Geologijos tarnyba pasirašė (duomenys neskelbtini) Jautmalkių telkinio smėlio išteklių ir Bambalų telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartis. Abiem nurodytais atvejais Bendrovei skirtų kasybos sklypų ribos nesutapo su Bendrovės naudojamų žemės sklypų ribomis, tai yra jas viršijo. Nurodytų sutarčių pagrindu Bendrovei buvo suteikta teisė vykdyti gamtos išteklių gavybą visame kasybos sklypų plote, atitinkamai 7,3 ha ir 9,2 ha plote, nežiūrint to, kad dalis nurodyto ploto yra už bendrovės naudojamų žemės sklypų ribų. Kaip matyti iš teismui pateikto Geologijos tarnybos atsiliepimo į Bendrovės skundą, valstybės įgaliota institucija, išdavusi leidimą eksploatuoti Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinius ir sudariusi juose esančių gamtos išteklių naudojimo sutartis, nesutinka, kad skundžiamame Sprendime nurodyto smėlio gavyba dėl neatsargumo pažeidžiant Bendrovei sutektų kasybos sklypų ribas, galėtų būti vertinama kaip gamtos išteklių gavyba neturint tam leidimo. Tą patį Geologijos tarnybos atstovas patvirtino ir nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme, 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdyje, papildomai paaiškindamas, kad už nurodytą pažeidimą galėtų būti taikoma tik administracinė atsakomybė, bet ne mokestinė sankcija, įtvirtinta MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pareiškėjo teigimu, teismas nevertino nurodytos trečiojo suinteresuoto asmens, kuris betarpiškai išduoda leidimus naudoti gamtos išteklius ir sudaro sutartis dėl jų naudojimo, išsakytos pozicijos ir tuo klausimu skundžiamame sprendime nieko nepasisakė.

37. Be to, teismas nevertino tos aplinkybes, kad byloje minimas Jautmalkių ir Bambalų kasybos sklypų ribų peržengimas (pažeidimas) buvo nustatytas pagal UAB „Akmeresta“ užsakytus ir patikrinimą atliekantiems pareigūnams pateiktus, nurodytų telkinių, markšeiderinius planus. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad atsakovas atliko planinį, teminį mokesčio už išgautus gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą, tai yra tik dokumentinį patikrinimą. Tai reiškia, kad Bendrovei nepateikus Jautmalkių ir Bambalų telkinių markšeiderinų planų, už kurių paruošimą sumokėjo būtent UAB „Akmeresta“, nurodytų telkinių kasybos sklypų ribų pažeidimas nebūtų buvęs nustatytas.

Nustačius nurodytų kasybos sklypų pažeidimą, priešingai nei teigiama teismo sprendime, Bendrovė nedelsiant nutraukė ir nevykdė gamtos išteklių gavybos toje teritorijoje, kuri išeina už jai suteiktų kasybos sklypų ribų. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pareiškėjo vertinimu, teismas visiškai neatsižvelgė nei į pažeidimo padarymo mąstą, kuris šiuo atveju yra akivaizdžiai nedidelis, lyginant su Bendrovės per kalendorinius metus išgaunamu gamtos išteklių kiekiu, nei į Bendrovės elgesį patikrinimo metu. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovė bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais aplinkos apsaugos pareigūnais ir teikė jiems visą būtiną informaciją atlikti patikrinimą, įskaitant ir prieš tai paminėtu markšeiderinius planus, kas turėjo būti pripažinta Bendrovės atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas visiškai neįvertino ir tos aplinkybės, kad UAB „Akmeresta“ nustatyta tvarka deklaravo visą, už nurodytų telkinių kasybos sklypų ribų išgautą, gamtos išteklių (smėlio) kiekį ir sumokėjo nustatyto dydžio mokesčius ir to, kad UAB „Akmeresta“ jau ne vieną dešimtmetį vykdo gamtos išteklių gavybą nurodytuose telkiniuose ir niekada nebuvo pažeidęs jam suteiktų kasybos sklypų ribų, kas neabejotinai patvirtina, kad šis Bendrovės padarytas pažeidimas yra ne tyčinis, bet atsitiktinis ir padarytas dėl neatsargumo, dėl ko Bendrovei papildomai priskaičiuotų mokesčių didinimas 10 kartų šiuo atveju negali būti laikomas teisinga mokestine sankcija, atitinkančia Bendrovės padaryto pažeidimo pavojingumą, jo mąstą ir pobūdį, dėl ko skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas, šioje dalyje, mano įsitikinimu negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu.

38. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog tinkamai vykdo Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytą prievolę teikti Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitas bei Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas, taip pat eksploatuojant Kegrių žvyro telkinį, Bendrovė išgauna žvyrą ir smėlį, tačiau, atsakovo nuomone, šių teiginių nepagrindžia jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei duomenimis. Be to, Departamento Sprendime yra pakankamai duomenų, kad pareiškėjas eksploatuoja Kegrių žvyro telkinį, kuriam išduotas leidimas išgauti žvyro išteklių gavybai ir jo rengiamais markšeideriniais planais taip pat apskaitoma tik viena išteklių rūšis – žvyras. Departamentas patikrinimo metu nustatė ir Sprendimu patvirtino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedeklaravo dalies Kegrių žvyro telkinyje išgauto žvyro, todėl jo atžvilgiu buvo taikoma MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis. Jei patikrinimo metu Departamentas dar būtų taikęs sankciją už be leidimo išgautą smėlį (kaip atskiros išteklių rūšies, kurio gavybai pareiškėjas neturi leidimo), tai sankcija būtų visiškai nepagrįstai dvigubinama ir neatitiktų nei esamo teisinio reglamentavimo, nei logikos. Patikrinimo akte aiškiai nurodyta, kad Bendrovė vykdo tik žvyro gavybą ir sankcija taikoma tik už nedeklaruotą žvyro kiekį.

40. Atsakovas negalėjo keisti Patikrinimo aktu pasirinkto mokesčio dydžio apskaičiavimo principo, nes tokiu būdu būtų pažeidžiama pareiškėjo teisė į gynybą. Atsakovas, priimdamas sprendimą pakeisti Patikrinimo aktą, negalėjo papildomai taikyti sankcijos ir už be leidimo išgautą smėlio kiekį.

41. Bylos nagrinėjimo teisme metu Geologijos tarnybos atstovas išsakė nuomonę, kad pareiškėjas išgavo žvyrą ir privalėjo deklaruoti būtent išgautus žvyro išteklius. Atsakovo vertinimu, Geologijos tarnybos atstovas, pasisakydamas šiai institucijai nepriskirtos kompetencijos klausimais, pažeidė esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principus, todėl šią Geologijos tarnybos atstovo išsakytą nuomonę negali būti atsižvelgiama. Geologijos tarnyba šiuo atveju poziciją raštu išreiškė 3 kartus ir visuose juose buvo nurodyta skirtinga nuomonė. Atsakovas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad Geologijos tarnybai buvo žinoma, jog Bendrovė Kegrių žvyro telkinyje vykdo ne tik žvyro, bet ir smėlio gavybą. Geologijos tarnyba teismo proceso metu nurodė, kad Bendrovė Kegrių žvyro telkinyje vykdo tik žvyro gavybą ir tik žvyro gavybai turi išduotą leidimą bei vykdo jo apskaitą. Geologijos tarnybos išreikštą nuomone, kuri teismo posėdžio metu buvo įvertinta kaip neatitinkanti teisinio reglamentavimo, pripažino ir Geologijos tarnybos atstovas, o Departamentas tai įvertino pareiškėjo naudai. Šias aplinkybes išsamiai išnagrinėjo ir teismas.

42. Departamentas prašė teismo Sprendimo dalį dėl Kegrių telkinio panaikinti ir grąžinti priimti naują sprendimą, kad sankcija būtų taikoma už visą išgautą ir nedeklaruotą žvyro išteklių kiekį, tačiau teismas į šį prašymą neatsižvelgė. Pareiškėjo teiginiai, kad sankcijos už be leidimo išgautą smėlio kiekį netaikymas įrodo smėlio gavybos faktą, atsakovo įsitikinimu, yra nepagrįsti ir nemotyvuoti.

43. Atsakovo nuomone, ginčas yra dėl pareiškėjo nedeklaruoto išgauto valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekio, kai ūkio subjektas faktiškai vykdydamas būtent žvyro gavybą deklaruoja pigesnę išteklių rūšį (smėlį), taip nesąžiningai elgdamasis mokestine prasme.

44. Atsakovas pažymi, jog teismas tinkamai, teisingai bei objektyviai įvertino visus duomenis bei informaciją, kuri ūkio subjekto yra rengiama teisės aktų nustatyta tvarka ir visiškai pagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktų realizuojamos produkcijos tyrimų rezultatų. Jokie teisės aktai nenumato galimybės nei Geologijos tarnybai, nei Departamentui ar kitoms institucijoms vertinti išgaunamų išteklių rūšis ir kiekį pagal realizuojamos produkcijos tyrimų rezultatus. Teisės aktai nustato dar vieną išteklių rūšies nustatymo galimybę, t. y. papildoma geologinė žvalgybą, kurios pareiškėjas nėra atlikęs. Nėra numatytas joks teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu ūkio subjektai eksploatuojantys telkinius išgaunamų išteklių rūšis apskaityti ir deklaruoti pagal realizuojamą produkciją.

45. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas netiksliai nurodo Jautmalkių ir Bambalų kasybos sklypų ribų peržengimo (pažeidimo) aplinkybes. Kadangi mokestis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį ir už deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį be už be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir gelmes išgautą valstybinių gamtos išteklių (smėlio) kiekį buvo paskaičiuotas padidintu tarifu (pažeidimas yra ne formalus teisės normos pažeidimas), pareiškėjo pateikti argumentai nelaikytini teisiškai pagrįstais ir svarbiais tvirtinat patikrinimo rezultatus.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. AS-23, kuriuo pareiškėjui paskaičiuotas 372 Eur dydžio mokestis padidintu tarifų už valstybinių gamtos išteklių gavybą Jautmalkių smėlio telkinyje, 12 773 Eur dydžio mokestis padidintu tarifu už valstybinių gamtos išteklių gavybą Bambalų smėlio telkinyje ir 40 357 Eur dydžio mokestis padidintu tarifu už valstybinių gamtos išteklių gavybą Kegrių žvyro telkinyje, teisėtumo ir pagrįstumo.

48. Pareiškėjas teigia, jog Bendrovė deklaravo visą 2017–2018 m. Kegrių telkinyje išgautų gamtos išteklių kiekį, todėl Bendrovei negalėjo būti taikoma mokestinė sankcija pagal MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį už tariamai nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį.

49. MUVGIĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – ir naudojimo planas). Žemės gelmių ištekliai ir ertmės pagal naudojimo planą pradedami naudoti tik įgijus teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą žemės gelmių ištekliams ar ertmėms naudoti. MUVGIĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

50. Ginčijamu sprendimu Nr. AS-23, kuriuo buvo pakeistas Patikrinimo aktas: 1) už be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (92 kub. m smėlio), išgautus už kasimo ir žemės sklypų ribos Jautmalkių smėlio telkinyje, patvirtino 372 Eur sumą; 2) už be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (3162 kub. m smėlio), išgautus už kasimo ir žemės sklypų ribos Bambalų smėlio telkinyje, patvirtino 12 773 Eur sumą; 3) atsižvelgiant į Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. raštą Nr. (7)-1.7-3417, kuriame nurodoma, kad iki 50 procentų išgaunamų valstybinių gamtos išteklių karjere gali būti deklaruojama kaip smėlis, perskaičiuota Patikrinimo aktu apskaičiuota suma ir, vertinant, kad 50 procentų Kegrių telkinyje išgaunamų išteklių sudaro smėlis, už išgautą ir nedeklaruotą žvyro kiekį Kegrių žvyro telkinyje patvirtino 40 357 Eur sumą (I t., b. l. 93–103); 4) Patikrinimo akte paskaičiuotos 7 320 Eur sumos už valstybinių gamtos išteklių gavybą Kegrių žvyro telkinyje už kasybos sklypo ribos nepatvirtino, kadangi kasybos sklypo ribos viršytos 800 kv. m (mažiau nei 0,5 ha) ir nebuvo pažeistos žemės sklypo ribos.

51. Geologijos tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui yra išdavusi leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 53p-08, pagal kurį pareiškėjui leista naudoti (duomenys neskelbtini) Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei (duomenys neskelbtini) Kegrių telkinio žvyro išteklius (I t., b. l. 88). Geologijos tarnyba ir pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) Kegrių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08, pagal kurią pareiškėjui kasybos sklypas skirtas 23,3 ha plote (1 t., b. l. 89, 90). Geologijos tarnyba ir pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) Bambalų telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08, pagal kurią pareiškėjui kasybos sklypas skirtas 9,2 ha plote (I t., b. l. 119, 120), o 2008 m. rugsėjo 8 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) Jautmalkių telkinio smėlio išteklių naudojimo sutartį Nr. 53p-08, pagal kurią pareiškėjui kasybos sklypas skirtas 7,3 ha plote (I t., b. l. 115, 116).

52. Departamentas, ginčijamu Sprendimu įvertino Geologijos Tarnybos rašte nurodytą nuomonę, pakeitė Patikrinimo akto dalį dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio už 2017–2018 m. nuslėptus ir nedeklaruotus išgautus valstybinius gamtos išteklius Kegrių žvyro telkinyje. Sprendime nurodyta, jog įvertinus Geologijos tarnybos Rašte nurodytą nuomonę, kad iki 50 proc. išgaunamų valstybinių gamtos išteklių Kegrių karjere gali sudaryti smėlis, daroma išvada, jog likusi 50 proc. išgaunamų gamtos išteklių dalis yra žvyras. Viso įmonei už 2017–2018 metų laikotarpiu Kegrių telkinyje išgautą ir nedeklaruotą žvyro kiekį (8562 kub. m) Sprendimu apskaičiuota 40 357 Eur mokesčio suma, taikant padidintą mokesčio tarifą.

53. Apelianto vertinimu, ši ginčijamo Sprendimo dalis yra iš esmės neteisėta ir nepagrįsta, grindžiama tik teorine prielaida, kad Kegrių žvyro telkinyje išgaunamas smėlis negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. viso išgaunamų gamtos išteklių kiekio. Pareiškėjas nurodo, kad jis išgaunamus gamtos išteklius į smėlį ir žvyrą deklaracijose skirsto pagal faktinę situaciją (išteklių granuliometrinę sudėtį) ir 2017–2018 metais yra sumokėjusi 50 550 Eur mokesčių už išgautus valstybinius gamtos išteklius (smėlį ir žvyrą). Pareiškėjo vertinimu, tyčinis išgauto žvyro deklaravimas, kaip išgauto smėlio, tariamai siekiant nuslėpti išgauto žvyro kiekį, šiuo atveju neturi jokios prasmės, nes mokesčio už valstybinius gamtos išteklius skirtumas šiuo atveju, Bendrovei deklaruojant 8 562 kub. m išgautų gamtos išteklius kaip smėlį (0,38 Eur / kub. m), o ne kaip žvyrą (0,44 Eur / kub. m), sudaro tik 550,33 Eur skirtumą, t. y. tik 1 proc. Bendrovės 2017–2018 metais sumokėto mokesčio už gamtos išteklius.

54. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis suteikia teisę naudoti Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes tik gavus Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarius išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o šio straipsnio 4 dalis nustato, jog leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

55. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija), 10 punktas numato, jog leidimas išduodamas naudoti tik nustatyta tvarka ištirtus, Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes, kurių naudojimas nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. Jeigu Taisyklių 10 punkte nurodytų išteklių ar žemės gelmių ertmių naudojamame objekte nėra pakankamai arba jie netenkina leidimo turėtojo, jam gali būti išduodamas pakartotinis leidimas ir jame numatomi tokių išteklių ar ertmių tyrimai (žvalgyba, paieška) sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šis leidimas suteikia teisę jo turėtojui vėliau prašyti pakartotinio leidimo naudoti jo lėšomis išžvalgytus išteklius arba ertmes (Taisyklių 11 punktas).

56. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos pildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 II dalies „Deklaracijos KIT708 formos užpildymas“ 16 punkte numatyta, jog deklaracijoje privaloma pateikti duomenis apie išgautas naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą. Deklaracijoje, be kitų nustatytų reikalavimų, 14 laukelyje turi būti nurodytas mokesčio mokėtojo tam tikros savivaldybės per mokestinį laikotarpį išgautas atitinkamos rūšies gamtos išteklių kiekis kubiniais metrais arba kilogramais (pvz. gintaras) nustatomas pagal išteklių naudotojo privalomą vykdyti išgaunamų valstybinių gamtos išteklių apskaitą, o 15 laukelyje – mokesčio mokėtojo mokamas mokestis už per mokestinį laikotarpį atitinkamos savivaldybės išgautą atitinkamos rūšies išteklių kiekį.

57. Geologijos tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. išdavė Bendrovei Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes NR. 53p-08 Bambalų ir Jautmalkių telkinių smėlio bei Kegrių telkinio žvyro išteklius pagal pridedamų naudoti sutarčių sąlygas (I t., b. l. 175). 2008 m. rugsėjo 8 d. Kegrių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutartyje be kitų sąlygų taip pat numatyta, kad detaliai išžvalgyti vertingi Kegrių telkinio žvyro ištekliai 23,3 ha plote sudarė 1 411 tūkst. kub. m (išteklių identifikavimo kodas – 111). Ištekliai patvirtinti Teritorinės naudingųjų iškasenų išteklių komisijos 1974 m. gegužės 27 d. posėdyje (protokolas Nr. 6(205). Išteklių naudojimo būklė – Telkinio žvyro išteklių likutis 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 699 tūkst. kub. m. Sutarties galiojimo terminas – 2008 m. rugsėjo 15 d.– 2029 m. sausio 12 d. (Sutarties 1, 2, 3, 11 punktai) (1 t., b. l. 182, 183). Taigi Bendrovei skirta naudoti Kegrių teikinio naudingosios iškasenos rūšis (žvyras) yra apibrėžta 2008 m. rugsėjo 8 d. Leidimu naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes bei Kegrių telkinio žvyro išteklių sutartimi.

58. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo Geologijos tarnybai ginčo laikotarpiu pateiktuose markšeideriniuose planuose išgautų gamtos išteklių rūšis nurodyta žvyras, taip pat nurodyti išgauto ir liekančio gamtos išteklio – žvyro, kiekiai bei kiti parametrai. Geologijos tarnybai teiktose Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitose 2-KN pareiškėjas deklaravo iškastą naudingąją iškaseną – žvyrą, o deklaracijose VMI pareiškėja deklaruoja dvi išgaunamų naudingųjų išteklių rūšis, t. y. žvyrą ir smėlį. Minėtos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas konkrečiu atveju siekė įteisinti iškastą smėlį, kartu būtina atsižvelgti į ginčijamo sprendimo dalies, susijusios su Kegrių telkinio žvyro ir smėlio ištekliais, prieštaringumą. Spendime pripažinta, kad Bendrovė, vykdydama gamtos išteklių gavybą Kegrių telkinyje, teisėtai išgauna ne tik žvyrą, bet ir smėlį, nežiūrint į tai, kad telkinys vadinasi Kegrių žvyro telkiniu, o Bendrovei išduotame 2008 m. rugsėjo 8 d. leidime naudoti gamtos išteklius Nr. 53p-08 ir prie jo sudarytoje gamtos išteklių naudojimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Akmeresta“ leidžiama naudoti Kegrių telkinio žvyro išteklius. Ginčijamu sprendimu buvo patvirtinta ne visa Patikrinimo akte nurodyta už išgautą ir tariamai deklaruotą žvyrą, papildomai priskaičiuota mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma – 149 119 Eur, bet 40 357 Eur. Sprendimas priimtas, atsižvelgus į tai, kad Bendrovė Kegrių telkinyje išgauna tiek smėlio, tiek ir žvyro išteklius, ir vadovaujantis Geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. rašte pateikta teorine prielaida, jog, įvertinus detalios žvalgybos ataskaitoje (1973 m.) pateiktus duomenis apie telkinio geologinę sandarą, Geologijos tarnyba patvirtina, kad apie 50 proc. Kegrių telkinio naudingojo sluoksnio sudaro nedėsningai paskirstę smėlio nuogulos, kurios atskirais atvejais slūgso per visą naudingojo klodo storymę. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis prielaida, kad Bendrovei eksploatuojant Kegrių žvyro telkinį, išgaunamas smėlio kiekis visais telkinio eksploatavimo etapais, negalėjo sudaryti daugiau kaip 50 proc. viso išgaunamų gamtos išteklių kiekio.

59. Teisėjų kolegija, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Kegrių telkinyje išgavo naudingąją iškaseną – žvyrą ir išgauto žvyro kiekius už mokestinį laikotarpį privalėjo deklaruoti. Kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo deklaracijose deklaruotus naudingos iškasenos – smėlio – faktiškai išgautus kiekius. Pareiškėjas ataskaitose 2-KN nurodo iš iškastos naudingos iškasenos (žvyro) pagamintą smėlio kiekį, bet pareiškėjas neturi teisės deklaracijose kaip išgaunamą naudingąją iškaseną nurodyti smėlį, nes Leidimas, Sutartis ir markšeideriniai planai patvirtina, jog pareiškėjo išgaunama naudingoji iškasena – žvyras. Ginčijamas sprendimas, kiek jis susijęs su Kegrių žvyro telkinio naudojimu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra prieštaringas ir negali būt laikomas pagrįstu.

60. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad per apskaitomą laikotarpį bendras pareiškėjo išgautų ir deklaruotų gamtos išteklių kiekis (smėlio ir žvyro) atitinka Kegrių telkinio markšeideriniame plane nurodytus išgauto žvyro kiekius, taip pat į tai, kad Bendrovė yra sumokėjusi mokesčius už bendrą išgautą gamtos išteklių (smėlio ir žvyro) kiekį.

61. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Bendrovei ginčijamu sprendimu pagrįstai buvo taikoma mokestinė sankcija pagal MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį už tariamai nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį, kiek susiję su pareiškėjo 2017–2018 m. nuslėptais ir nedeklaruotus išgautus valstybinius gamtos išteklius Kegrių žvyro telkinyje.

62. Dėl Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių. Pareiškėjas teismo prašo sumažinti Bendrovei papildomai patvirtintą mokestį už valstybinius gamtos išteklius už Jautmalkių smėlio telkinio kasybos ribos išgautus 92 kub. m smėlio iki 74,40 euro, už Bambalų smėlio telkinio kasybos ribos išgautus 3162 kub. m smėlio iki 2 554,60 euro.

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, jog MUGVIĮ apskritai nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei numatyta, tačiau pirmosios instancijos teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą bei remdamiesi proporcingumo principu, teisingumo bei protingumo kriterijais, šį mokestį gali sumažinti (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

64. Vertinant tiek pareiškėjo skundą bei apeliacinį skundą, jis nenurodė iš esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti už Jautmalkių ir Bambalų smėlio telkinių kasybos sklypų ribų išgautą smėlį paskaičiuotus mokesčius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, t. y. darbuotojams dėl neatsargumo pažeidžiant sklypų ribas, nes jas žymintys riboženkliai reguliariai nyksta, nagrinėjamu atveju nelaikytinos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžiui, nustatytam atsakovo priimtame Sprendime.

65. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, netinkamai, nemotyvuotai sprendė, kad Bendrovei Sprendimu pagrįstai buvo taikoma mokestinė sankcija pagal MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį už tariamai nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris yra keičiamas, panaikinant atsakovo Sprendimo dalį, kuria Bendrovei už nuslėptą ir nedeklaruotą žvyro, išgauto Kegrių žvyro telkinyje, kiekį patvirtintas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, ir šioje dalyje pareiškėjo skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą administracinėje byloje pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmeresta“ skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-23 III-ą dalį, kuria Bendrovei už nuslėptą ir nedeklaruotą žvyro, išgauto Kegrių žvyro telkinyje, kiekį patvirtintas 40 357 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė