bcabd4b4-e73b-4188-8020-ae59c91b5b91 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38802-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.7.; 1.1.11.12.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės I.

M., jo gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui,civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei L. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ape­lia­cinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. kovo 23 d. nuos­pren­džio, kuriuo I. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį, BK 93 straips­nio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir, vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punk­tu, 3 dalies 5 punktu, jam vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtos auklėja­mo­jo poveikio priemones: toliau mokytis ir draudimas be elgesio apribojimo priemonės vykdymÄ kon­troliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .Baudžiamoji byla I.

M. atžvilgiu nutraukta.Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. IÅ¡ I. M. priteista 317,68 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos naudai. I. M. įpareigotas įsiteisėjus nuosprendžiui per du mėnesius 317,68 Eur sumokėti į Vals­tybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biu­dže­tui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Marijampolės skyriaus) ci­vi­linis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. M. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatÄ , t. y. 2017 m. liepos 29 d. apie 22.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vie­to­je – (duomenys neskelbtini), iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ig­no­ruodamas žmonių tar­pusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, elgda­ma­sis įžūliai, tyčia kumščiu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė K.

U. į veido sritį, tuo padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžimÄ kairio kaklelio ir 42 danties srityse, krau­jo­sruvÄ kairio žando-pasmakrės srityje, tokiu bÅ«du sukėlė nukentėjusiajam K. U. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Marijampolės apylinkės teismas priimdamas nuosprendį padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis I. M. mokosi, pirmÄ kartÄ teisiamas, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs nu­sikalstamÄ veikÄ , todėl jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir paskyrė jam auklėjamojo poveikio priemones.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Å¡iuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Marijampolės skyrius K. U. ligos paÅ¡alpÄ iÅ¡mokėjo dėl įvykusio draudiminio įvykio, t. y. tarpusavio sutarties pa­grindu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui I. M. nusikalstamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta, todėl Institucijos regresinį ieÅ¡kinį pa­li­ko nenagrinėtÄ .Apeliaciniame skunde Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ape­liaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuos­prendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo, kuria civilinio ieÅ¡kovo Fondo valdybos Ma­ri­jampolės skyriaus civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, ir priimti naujÄ sprendimÄ , t. y., civi­li­nio ieÅ¡kovo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Skunde pažymėta, kad I. M. sužalotas K. U. dėl patirtos traumos buvo laikinai nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priskaičiavo K. U. 1406,49 Eur dydžio ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedar­bingumo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mai 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paliko Fondo val­dy­bos Marijampolės skyriaus civilini ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Skunde teigiama, kad teismas netei­singai taikė BPK 109 straipsnį ir priėmė nuosprendį, prieÅ¡taraujantį kasacinio teismo prak­ti­kai ana­lo­giÅ¡kose bylose.

Fondo valdybos Marijampolės skyrius dėl I. M. pa­da­rytos nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos ir pagal BPK 109 straipsnį turi teisę pa­reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, ir tokį ieÅ¡kinį teismas privalo nagrinėti kartu su baudžiamÄ ja byla. BPK 117 straipsnyje numatyta papildoma vieÅ¡ojo intereso dėl valstybei padarytos žalos at­ly­ginimo garantija, užtikrinanti, kad civiliniai ieÅ¡kiniai dėl valstybei padarytos žalos bÅ«tų pareiÅ¡kiami ir nagrinėjami baudžiamojoje byloje.

Todėl sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BPK 109 ir 117 straipsnius, darytina iÅ¡vada, kad baudžiamajame procese civilinio ieÅ¡kinio institutas skir­tas ne tik tie­sio­giai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už­tikrinimui, bet ir vieÅ¡ojo intereso apsaugai (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-175-530/2016).Skunde taip pat pažymėta, kad Fondo valdybos Marijampolės skyrius, kaip valstybinį so­cia­li­nį draudimÄ vykdanti institucija, iÅ¡ieÅ¡kodama Fondo biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , užtikrina tei­singÄ valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų ir kitų iÅ¡mokų, kurių mokėjimas pavestas Fon­do valdybos teritoriniams skyriams, skyrimÄ ir mokėjimÄ gavėjams, taigi, įgyvendina vie­Å¡o­jo intereso apsaugÄ valstybinio socialinio draudimo srityje.

Valstybinio socialinio drau­dimo iÅ¡mokų (ligos iÅ¡mokos) mokėjimas iÅ¡ Fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su I. M. nusikalstamais veiksmais, t. y. K. U. sužalojimu. Be to, teisiamojo posėdžio metu I. M. su Fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieÅ¡kiniu sutiko, todėl nebuvo pagrindo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieÅ¡kinį pa­lik­ti nenagrinėtÄ .Institucijos teigimu, Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nuosprendyje nepa­gristai, kaip teismo suformuotu precedentu, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014, kadangi Å¡ioje nu­tar­ty­je yra kitokios faktinės aplinkybės. Be to, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje by­lo­je civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligoniu kasos regresinį ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, o civilinio ieÅ¡kovo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus regresinį ieÅ¡kinį paliko nena­gri­nė­tÄ , ir taip pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundÄ tenkinti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio drau­dimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovė pritarė apeliaciniame skunde pa­reikÅ¡­tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas skundo reikalavimui neprieÅ¡taravo.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ape­lia­cinis skundas tenkinamas.Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir spręsdamas civilinio ieÅ¡­ki­nio klausimÄ , nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės sky­riui I. M. nusikalstamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta, todėl Insti­tu­ci­jos regresinį ieÅ¡kinį pa­li­ko nenagrinėtÄ .

Savo sprendimÄ teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014. Å ie pirmosios instancijos teismo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir dalyje dėl civilinio ieÅ¡­kinio skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis keistinas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar netur­ti­nės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų vei­kas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžia­mÄ ­ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris bau­džia­mo­joje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .Å ių BPK normų turinys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kininiai reikalavimai baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pareikÅ¡ti tik kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims dėl nusi­kals­tama veika padarytos žalos.

Å iame kontekste pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nu­ro­dyta kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014 vadovautis kaip precedentu nėra pagrindo, nes joje nustatytos aplinkybės nėra analogiÅ¡kos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Nurodytoje byloje, VSDFV skyriui iÅ¡mokėjus iÅ¡mokas nukentėjusiosios artimiesiems, VSDFV pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ir jį pirmosios instancijos teis­mas patenkino, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimÄ paliko galioti.

BÅ«tent dėl to, kad VSDFV ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė AB „Lietuvos draudimas“, o ne kaltinamajai (įtariamajai), ir jis buvo priteistas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Å¡ias abiejų instancijų teismų spren­di­mų dalis ir paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes tokie regresiniai ieÅ¡kiniai baudžiamajame procese nena­grinėjami. IÅ¡ nurodytos bylos faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad žemesnių ins­tancijų teismai baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendė draudimo teisinių santykių dalyvių – VSDFV ir AB „Lietuvos draudimas“ – civilinį ginÄÄ .

Teisėjų kolegija be kita ko pažymi, kad teismų spren­dimai dėl Teritorinių ligonių kasų civilinių ieÅ¡kinių ir VSDFV civilinių ieÅ¡kinių, pateiktų teis­mui, negali bÅ«ti skirtingi, kadangi abi institucijos atlygina dėl nusikalstamos veikos padarytÄ Å¾alÄ . Skirtumas tik tas, kad Teritorinės ligonių kasos atlygina gydymo iÅ¡laidas, o VSDFV kom­pen­suoja nukentėjusiajam netektas pajamas dėl laikino darbingumo netekimo. Be to, Å¡iame kon­tekste pažymėtina, kad abiejų institucijų biudžetai formuojami iÅ¡ to paties Å¡altinio – valstybinio socialinio draudimo biudžeto (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad I. M. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nesunkiai sutrikdė K. U. sveikatÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas. VSDFV Marijam­po­lės skyrius priskaičiavo K. U. 1406,49 Eur dydžio ligos paÅ¡alpÄ už laikinojo nedar­bingumo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Taigi neabejotina, kad VSDFV Marijampolės skyrius dėl I. M. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalÄ .

Dėl to Å¡ioje baudžiamojoje byloje I. M. VSDFV Marijampolės skyrius pa­reiÅ¡­kė civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos žalos atlyginimo, kurį pirmosios instancijos teismas nepa­grįs­tai paliko nenagrinėtÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuos­tatas žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo su­luoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto as­mens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡­lai­dos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atly­gi­na­mi tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko ci­vi­linę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straips­nio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamo asmens svei­ka­tos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos ir susijusios su nukentėjusiojo svei­ka­tos grÄ Å¾inimu, tarp jų ir iÅ¡laidos iÅ¡mokėjus ligos paÅ¡alpÄ nukentėjusiajam dėl to, kad Å¡is tapo laikinai nedarbingas, turi bÅ«ti atlyginamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018).BPK 109 straipsnyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Kadangi neteisėtais tyčiniais smur­ti­niais veiksmais I. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , dėl kurio gy­dy­mo ir kitų su tuo susijusių iÅ¡laidų VSDFV Marijampolės skyrius patyrė žalÄ , Å¡i institucija turėjo teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, o teismas privalėjo jį iÅ¡na­gri­nėti ir iÅ¡spręsti. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016 dėl teritorinės li­gonių kasos kaip civilinės ieÅ¡kovės pasisakyta, kad kai nusikaltimu padaroma žala nu­ken­tė­jusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas atlygina institucija, vykdanti pri­va­lo­mÄ ­jį sveikatos draudimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogacijÄ ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalÄ atlygintų jÄ padaręs asmuo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Marijampolės sky­rius pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogacijÄ atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ jÄ padariusio I. M., nes Å¡i institucija, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorė, įvykus draudžiamajam įvy­kiui, K. U. laikinai tapus nedarbingam, turėjo paskirti ir iÅ¡mokėti ligos paÅ¡alpÄ gavėjui (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundÄ tenkinti. Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ci­vi­linį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ I. M. 1406,49 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus 49 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ma­rijampolės skyriaus naudai. Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. kovo 23 d. nuos­prendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai              Svetlana Jurgaitienė              Viktoras PreikÅ¡as              Valdas Vitunskas