bcab935f-82cb-4e3d-8909-6400f6e4b72c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinės bylos numeris e2A-410-585/2019 Teisminio proceso numeris 2-68-3-45409-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A.

M. (A. M.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Anatolijaus ieÅ¡kinį atsakovams A. P. ir A. P. dėl pažeistų teisių gynimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , atlaisvinant atitinkamai ieÅ¡kovo žemės sklypo dalis - 0,20 cm ir 0,11 cm ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0805 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovams A. P. ir A. P. nuosavybės teise priklauso 0,0772 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypai suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. UAB „GeoTikslas“ 2009 m. rugpjūčio 21 d. parengtas ieškovui priklausančio žemės sklypo planas, 2011 m. birželio 8 d. buvo pažymėtas Kadastro žemėlapyje. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ieškovo sklypu tarp Sklypo plane pažymėtų taškų Nr. 2-3.

UAB „Dextrus“ 2016 m. balandžio 13 d. parengė atsakovams priklausančio pastato ir žemės sklypo geodezinę nuotraukÄ . Lyginant Sklypo planÄ su geodezine nuotrauka, matyti, kad Sklypo plano taÅ¡kas Nr. 2 (x 6059167,08; y 586601,43) atitinka nuotraukos taÅ¡kÄ Nr. 4 (x 6059167,08; y 586601,43), o Sklypo plano taÅ¡kas Nr. 3 (x 6059127,52; y 586590,00) atitinka nuotraukos taÅ¡kÄ Nr. 1 (x 6059127,52; y 586590,00). Atsakovai pastatė tvoros elementus ties taÅ¡kais Nr. 1 ir Nr. 4, taip užimdami dalį ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (atitinkamai 0,20 cm ir 0,11 cm).

3. Atsakovai pateiktame atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti. IeÅ¡kovas klaidingai nurodo, jog atsakovai yra pastatę tvorÄ , tačiau yra pastatyti tik tvoros elementai, kurių didžiÄ jÄ dalį sudaro metaliniai stulpeliai, pastatyti iki 2005 metų, o kita dalis – 2 (du) raudonų plytų stulpai, pastatyti pagal 2005 m. gegužės 5 d. atliktus geodezinius matavimus. IeÅ¡kinyje nepagrįstai nepaminėti elementų įrengimo metai ir kaimynų susitarimas dėl jų įrengimo. Tvoros elementų statymo metu, atsakovų sklypo savininke buvo A.

T., kuriai ieškovas pretenzijų niekada nereiškė. Nurodyti tvoros elementai atitiko 2005 metų UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atliktus geodezinius matavimus, paties ieškovo pasirašytinai patvirtintus 2005 m. gegužės 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. Ieškovas jokių pretenzijų ar pastabų dėl to nereiškė iki 2016 metų pavasario. Ieškovas 2016 m. balandžio mėn. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl galimų pažeidimų dėl ko 2016 m. gegužės 10 d. atsakovų sklype buvo atliktas statybos patikrinimas ir ieškovui buvo išaiškinta, kad jo prašymas (skundas) priskirtinas prie mažareikšmių pažeidimų statybos srityje.

Teigia, kad ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodyta, jog atsakovai užėmė dalį ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo (ties taÅ¡kais Nr.1 ir Nr.4 atitinkamai 0,20 cm ir 0,11cm), toks reikalavimas, vadovaujantis protingumo kriterijumi, turi bÅ«ti atmestas ne tik dėl praleisto senaties termino, bet ir dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog atsakovai statydami tvorÄ , kuri skiria ieÅ¡kovo ir atsakovų sklypus yra padarę mažareikÅ¡mius teisės aktų reikalavimų pažeidimus statybos srityje.

Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad kaimyninių sklypų ribos yra tvarkingai atribotos matomais tvoros elementais.

5. Å alių ginčas kilo dėl užimtos ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo dalies, atitinkamai 0,20 cm ir 0,11 cm, pažymi, kad ieÅ¡kovas pretenzijas savo kaimynui - atsakovui dėl tvoros elementų pradėjo reikÅ¡ti tik 2016 metais, nors tvoros elementai buvo pastatyti dar 2005 metais. IeÅ¡kovas daugiau nei 10 metų nereiÅ¡kė pretenzijų dėl nurodytų tvoros elementų. Vertinant ieÅ¡kovo realiai patiriamos žalos (netekto žemės sklypo dalies) mastÄ , ieÅ¡kovo reikalavimo kildinimas labiau sietinas ne su tiesiogiai patirtais (patiriamais) nuostoliais, kurių ieÅ¡kovas neįrodinėjo, bet siekimu „iÅ¡ principo“ įrodinėti savo teises, netiesiogiai leidžiant suprasti atsakovui, kad iÅ¡ jo tikimasi atlygio (kompensacijos) už pažeidimÄ .

6. Nagrinėjamoje byloje apibendrinus nustatytas aplinkybes ir motyvus, konstatavus formalų mažareikÅ¡mį ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ ir nesant kitų ieÅ¡kovo teisių pažeidimo įrodymų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kinys netenkinamas. Teismo manymu, nustatytų aplinkybių kontekste ieÅ¡kinio patenkinimas prieÅ¡tarautų proporcingumo principui ir neproporcingai pažeistų atsakovo teises. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7.

IeÅ¡kovas A. M. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti 2018-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas ir priimti toje dalyje naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliantai savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 7.1. IeÅ¡kovas niekada nėra davęs sutikimo statyti tvorÄ ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. 7.2. IeÅ¡kovas nesutinka, jog atsakovų pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, pagal galiojančius įstatymus nuosavybė yra neliečiama, o atsakovai užėmė ieÅ¡kovo nuosavybės teise priklausančius žemės plotus. 7.3.

Skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos ieÅ¡kovo teisės atsakovų naudai. 7.4. IeÅ¡kovas apie pažeidžiamas teises sužinojo ne 2005 m. kaip teigia atsakovai, o 2016 m. kai ieÅ¡kovo teisių pažeidimo faktÄ nustatė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

8. Atsakovai A. P. ir A. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pateiktÄ apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimui į apeliacinį skundÄ pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 8.1. Ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl mažareikÅ¡mio ieÅ¡kovo teisės pažeidimo, t.y. dėl ieÅ¡kovo žemės sklypo užėmimo bendros kaimynų tvoros atitinkamai tik 0,20 cm ir 0,11 cm. 8.2. IeÅ¡kovas daugiau nei 10 (deÅ¡imt) metų nereiÅ¡kė pretenzijų dėl nurodytų tvoros elementų, kurie yra ant ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo. 8.3.

Ieškovas neturėjo pretenzijų dėl pastatytų 2005 metais tvoros elementų - metalinių stulpelių, patvirtindamas tai savo parašu 2005-05-16 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Taip pat abiejų kaimynų, sklypų savininkų valia buvo realizuota pastatant du raudonų plytų stulpelius 2012-2013 metais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent vieÅ¡asis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus Å¡ių ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ .

Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra iÅ¡plėtotas bei detalizuotas Civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

K. M. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-104/2008).

12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodeksas 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Kokiu Å¡ioje normoje nustatytu bÅ«du ginti savo teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimÄ .

Ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ atlieka teismas. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Civilinio kodekso 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais Civilinio kodekso reglamentuotais savininko teisių gynimo bÅ«dais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebÅ«tų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami prieÅ¡ingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad bÅ«tų galima pasiekti kompromisÄ , užtikrinantį ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013).

13. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas kaip savo teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinko ultima ratio priemonę – reikalavo nugriauti (nukelti) atsakovų pastatytÄ tvorÄ nuo jo sklypo. Pirmosios instancijos teismas, nors pripažino apelianto teisių pažeidimÄ , tačiau nurodė, kad apelianto teisių pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, todėl protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais vadovaujantis jis buvo atmestas. Apeliantas nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog tokiu atveju atsakovų interesai bÅ«tų iÅ¡kelti aukščiau nei ieÅ¡kovo, nebÅ«tų užtikrintas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovų pastatytos tvoros konstrukcijos dviejose vietose stovi ant apelianto žemės sklypo. Vienoje vietoje atsakovų tvora pastatyta per 0,2 cm ant atsakovo žemės sklypo nuo tiksliais matavimais nustatytos ribos, kitoje vietoje – 0,11 cm. Ä® bylÄ yra pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog praneÅ¡imo dėl tvoros statybos pažeidžiant atstumus iki žemės sklypo ribos nutraukiama dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Taip pat byloje yra IÄ® „Aplanas“ sprendimas dėl apelianto pateiktų pastabų atliekant kadastrinius matavimus, kuriame nurodoma, jog nėra pagrindo tikslinti atliktus kadastrinius matavimus, nes bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose nepažeidžia nustatyto 0,1 m. IÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovų pastatytos tvoros fragmentai esantys ant apelianto žemės sklypo dalies nepažeidžia apelianto teisių ir teisėtų interesų.

15. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovų tvoros konstrukcijos peržengia apelianto sklypo ribas vos 3 mm bendrai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija vertindama ar atsakovų pastatyta tvora atitinka teisės aktų reikalavimus nurodė, jog pažeidimas tik mažareikšmis. Įmonė atlikusi kadastrinius matavimus nurodė, jog perbraižyti sklypų ribų nėra reikalinga, nes atstumų neatitikimai leidžiami miestų teritorijose iki 1 cm. Nustatytoji paklaida neviršija leistinosios.

Minimalios leistinos paklaidos nustatymas yra protingas bÅ«das iÅ¡vengti nereikÅ¡mingų ir realių įstatymais saugomų teisių bei interesų neatspindinčių konfliktų, atsižvelgiant ir į tai, kad matavimo bei (ir ypač) vėlesnių statybų (pvz. tvoros statymo darbų) tikslumas nėra ir protingai reikalaujant negali bÅ«ti absoliutus. Todėl apeliacinės instancijos teismas patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai nepažeidė apelianto teisės į nuosavybės neliečiamumÄ , o apeliantas kreipdamasis į teismÄ tesiekia apginti savo menamas teises ir interesus.

Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ tyra skirta tik suinteresuotiems asmenims siekiantiems apginti savo pažeistas realias teises ar saugomus interesus. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog apelianto teisės ar saugomi interesai buvo pažeisti.

16. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas pateiktÄ apeliacinį skundÄ byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tai Å¡aliai kurios naudai priimamas sprendimas. Atsakovai pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinis skundas atmestas, tenkina atsakovų praÅ¡ymÄ atlyginti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. (A. M.) atsakovams A. P. ir A. P. 300,00 Eur jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjai Vytautas Zelianka Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė