bcaa9dc4-9318-4d24-a6c3-e55a2e288095 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-613-343/2011

Pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko

Procesinio dokumento kategorijos: 26.6; 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Rūtos Palubinskaitės ( pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

dalyvaujant ieškovo G. G. atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui, atsakovei

L. J.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo G. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-732-199/2010 pagal ieÅ¡kovo G. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei L. J. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė:

patikslintu ieškiniu (b.l. 140-142, t.

1) ieÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovę per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vieÅ¡ai paneigti atsakovės paskleistas ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ , garbę ir orumÄ Å¾eminančias, tikrovės neatitinkančias žinias teismo posėdžio protokole įraÅ¡ant paneigimo tekstÄ â€žmano paskleistos žinios, kad ieÅ¡kovas pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, kad jis, nors ieÅ¡kovo motina veiksni ir Å¡viesaus proto, pareiÅ¡kė „pripažinsiu motinÄ neveiksnia ir darysiu kÄ noriu“, bei, kad ieÅ¡kovas siekia visais įmanomais bÅ«dais iÅ¡ materialinių paskatų užvaldyti motinos turtÄ ir tuo tikslu siekia tapti jos globėju, bei, kad ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai įvertinti Žaliakalnio policijos komisariato pareigÅ«nų, Žaliakalnio seniÅ«no, nuosavybės teisės atstatymo specialistų, neatitinka tikrovės“, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 2 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė 2006 m. gruodžio 15 d., nebÅ«dama proceso dalyve, savo iniciatyva padavė raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl ieÅ¡kovo motinos pripažinimo neveiksnia ir globėjo paskyrimo. Nurodytame pareiÅ¡kime atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ paneigti informacijÄ . Informacija paskleista dideliam asmenų ratui, tai padaryta tyčia, siekiant įtakoti teismo sprendimÄ .

Informacijos nepagrįstumÄ patvirtina faktas, jog teismo sprendimu ieÅ¡kovo motina buvo pripažinta neveiksnia. Atsakovei buvo žinoma, jog ieÅ¡kovo motina serga Alzheimerio liga, daug laiko praleidžia psichikos sveikatos centre. Atsakovei buvo žinoma, jog ieÅ¡kovas nepretenduoja į motinos turtÄ , jokios institucijos ieÅ¡kovo veiksmų nėra vertinusios ir dėl jų pasisakiusios. Kadangi ieÅ¡kovas, kuris yra bankroto administratorius, informacijos paskleidimo metu buvo profesinės veiklos asociacijos vadovu, informacija buvo paskleista profesinės institucijos lygiu ir turėjo neigiamos įtakos jo veiklai.

Be to, iš pareiškimo turinio seka, kad jo kopijos išsiųstos įvairioms institucijoms. Taigi, informacija tapo žinoma plačiam su byla nesusijusių asmenų ratui. Dėl paskleistos informacijos ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, vartojo raminamuosius vaistus, padažnėjo galvos skausmai, pablogėjo santykiai su giminaičiais, informacijos paskleidimas turėjo įtakos ir jo profesinei veiklai. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankama reiškiamiems reikalavimams patenkinti.

Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 61-66, t. 1) atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir nurodo ieÅ¡kovo įvardintu pareiÅ¡kimu nesiekusi pažeisti jo garbę ir orumÄ , nenorėjusi jo platinti ir neplatinusi, o siekusi iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl, jos nuomone, nepagrįsto civilinio proceso. Kadangi galutinį sprendimÄ priėmė teismas, raÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ atsakovė tik įgyvendino Konstitucijos įtvirtintÄ teisę aktyviai reikÅ¡ti savo nuomonę. PareiÅ¡kimas vertintinas kaip sÄ Å¾iningas kreipimasis į kompetentingÄ institucijÄ , byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kimo turinys buvo paskleistas tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas nepateikia ir jokių jo patirtÄ Å¾alÄ bei jos dydį patvirtinančių įrodymų.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b.l. 26-38, t. 2) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 47,50 Lt iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje, kuriame buvo pateiktas aptariamas pareiÅ¡kimas, Å¡is pareiÅ¡kimas nebuvo pagarsintas, posėdyje dalyvavo tik ieÅ¡kovas ir iÅ¡vadÄ teikusios institucijos atstovė, kuri dėl pareiÅ¡kimo turinio nepasisakė, kiti dalyvaujantys byloje asmenys posėdyje nedalyvavo, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡is dokumentas nebuvo pagarsintas. Byloje nėra ir jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kimo turinio paskleidimo faktÄ . Atsakovė, kreipdamasi į teismÄ , elgėsi sÄ Å¾iningai, jos veiksmai vertintini kaip nuomonės iÅ¡sakymas kreipiantis į kompetentingÄ institucijÄ , už kÄ atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, tuo tarpu pats ieÅ¡kovas nesiėmė veiksmų, kad su į bylÄ pateikta medžiaga negalėtų susipažinti kiti asmenys, neprašė bylÄ nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Aplinkybę, jog atsakovė iÅ¡sakė tik savo nuomonę, patvirtina pareiÅ¡kimo formuluotės „nenoriu įtakoti teismo sprendimo

nei teismo ekspertizės išvadų...“, „noriu paaiškinti jums šias aplinkybes“. Dėmesys

atkreipiamas į tai, jog atsakovės nuomonė yra susiformavusi remiantis byloje esančiais įrodymais paremtais faktais, iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovės sÅ«nui priklausantį butÄ su valstybės suteikta garantija nesuderintais nuomos pagrindais toliau valdanti ieÅ¡kovo motina bute negyvena, bet iÅ¡ jo neiÅ¡sikeldina, butas neturint savininko sutikimo subnuomojamas kitiems asmenims. Atsakovės nuomonė, jog ieÅ¡kovo motina yra veiksni, susiformavo jų pokalbio metu. Liudytojams patvirtinus, jog atsakovė buvo kvietusi policijÄ ir seniÅ«nÄ dėl susiklosčiusios situacijos, patvirtina atsakovės pozicijÄ , jog jai, suinteresuotai buto atlaisvinimu, galėjo susidaryti nuomonė, kad ieÅ¡kovas neteisėtais veiksmais siekia iÅ¡laikyti buto valdymÄ .

Apeliaciniu skundu (b.l. 44-48, t. 2) ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti. IeÅ¡kovas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog teismo posėdžio metu atsakovės pareiÅ¡kimas nebuvo pagarsintas. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, jog atsakydamas į teisėjos klausimÄ ieÅ¡kovas nurodė su butu susijusias faktines aplinkybes ir paaiÅ¡kino, kad atsakovė pyksta, nes negalinti buto susigrÄ Å¾inti. Akivaizdu, jog taip ieÅ¡kovas aiÅ¡kino prieÅ¡ tai pagarsinto atsakovės pareiÅ¡kimo pateikimo priežastis. Abejones dėl to, kas vyko teismo posėdyje, teismas galėjo paÅ¡alinti kviesdamas liudytojais posėdyje dalyvavusius asmenis. Teismo posėdžio metu paskelbus pareiÅ¡kimÄ jo pavieÅ¡inimui užkirsti keliÄ ieÅ¡kovas neturėjo galimybių. Kadangi atsakovė nebuvo proceso dalyvė, nepagrįstas ir teismo argumentas, jog jos pareiÅ¡kimas vertintinas kaip sÄ Å¾iningas kreipimasis į įgaliotÄ institucijÄ . PareiÅ¡kimo turinio paskleidimo faktÄ patvirtina ir tai, jog pareiÅ¡kime buvo nurodyti ir kiti adresatai, kuriems pareiÅ¡kimas iÅ¡siųstas. Liudytojų parodymai, jog butas buvo subnuomojamas, vertintini kritiÅ¡kai dėl liudytojų artimo bendravimo su atsakove. IeÅ¡kovas teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog atsakovė dėl buto subnuomos į atsakingas institucijas oficialiai nesikreipė, o liudytojų parodymai, jog tiek policijos pareigÅ«nai, tiek seniÅ«nas buvo atvykę vertinti situacijos, galėjo bÅ«ti patikrinti apklausus minėtus asmenis. Kadangi atsakovės pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės suformuluotos kategoriÅ¡kai, praÅ¡oma atkreipti dėmesį į faktus, teismas be pagrindo pateiktÄ informacijÄ vertino kaip atsakovės nuomonę. Garbės ir orumo pažeidimu padarytos žalos dydis neįrodinėjamas, o nustatomas pagal įstatyme įvardintus kriterijus, ieÅ¡kovo įvardinta neturtinės žalos suma atitinka teismų praktikÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.. 65-72, t. 2) atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , savo pozicijÄ grįsdama argumentais, analogiÅ¡kais pateiktiems atsiliepime į ieÅ¡kinį bei nurodytiems ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ , procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

CK

2.24 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Teismine tvarka pareikÅ¡to reikalavimo dėl garbės ir orumo gynimo tenkinimui bÅ«tina nustatyti konkrečių sÄ lygų visumÄ : žinių paskleidimo faktÄ ; faktÄ , jog paskleistos žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ; faktÄ , jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ; faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kadangi paskleistų duomenų neteisingumas yra preziumuojamas, pareiga Å¡iÄ aplinkybę paneigti tenka atsakovui, visas kitas aplinkybes privalo įrodinėti ieÅ¡kovas.

Nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, jog atsakovės pareiÅ¡kime, kurio pagrindu pareikÅ¡ti reikalavimai, kalbama bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ , tuo tarpu dėl kitų atsakomybės taikymo sÄ lygų tarp Å¡alių kilo ginčas. Vertinant vienos iÅ¡ aukščiau nurodytų sÄ lygų - žinių paskleidimo fakto - egzistavimÄ , akcentuotini du Å¡ios sÄ lygos aspektai - pareiÅ¡kimo turinys turi atitikti informacijai, žiniai taikomus kriterijus, bet to, žinia turi bÅ«ti paskleista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. nurodyta, kad civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik už konkrečios žinios, kuriÄ sudaro fakto turinį atskleidžianti informacija, paskleidimÄ , tuo tarpu asmens nuomonei, t.y. jo subjektyviam faktų ir duomenų vertinimui, požiÅ«riui, perduodamoms mintims, idėjoms bei pastaboms apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, dėl subjektyvumo tiesos kriterijus netaikomas, nuomonės autorius tik turi užtikrinti, kad nuomonė buvo reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ar duomenų.

Nustačius, kad buvo pareikÅ¡ta nuomonė, reikalavimas įpareigoti atsakovÄ jÄ paneigti ar atlyginti su jos iÅ¡sakymu susijusiÄ Å¾alÄ atmestinas kaip prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtintai asmens teisei turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime atsakovės veiksmus nepagrįstai įvardijo kaip nuomonės iÅ¡sakymÄ .

Å is skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, atribodamas žiniÄ nuo nuomonės, turi analizuoti pareiÅ¡kimo kontekstÄ , jo suraÅ¡ymo aplinkybes, turinio konstrukcijas ir kitus veiksnius. Kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų parodymų, atsakovė iÅ¡ tikrųjų buvo susitikusi su ieÅ¡kovo motina, siekdama pakalbėti su ja apie patalpų atlaisvinimÄ . Dėmesys atkreiptinas į tai, jog vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų kaip susitikime dalyvavęs asmuo minimas ir pačiame atsakovės pareiÅ¡kime, dėl kurio kilo ginčas, todėl abejoti jo parodymais Å¡iuo klausimu teismas neturi teisinio pagrindo.

Atsakovės nuoroda teismui pateiktame pareiÅ¡kime, jog ieÅ¡kovo motina yra veiksni ir Å¡viesaus proto, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė kartu nurodė nenorinti įtakoti teismo sprendimo ar teismo ekspertizės iÅ¡vadų, t.y. aiÅ¡kiai įvardijo kompetentingus asmenis bei konkrečiÄ tvarkÄ , kaip sprendžiamas asmens pripažinimo neveiksniu klausimas, jog atsakovė su pareiÅ¡kimu kreipėsi bÅ«tent į institucijÄ , sprendžiančiÄ ieÅ¡kovo motinos pripažinimo neveiksnia klausimÄ , bÅ«dama suinteresuota civilinio proceso baigtimi, atsakovei neturint medicininio iÅ¡silavinimo tegali bÅ«ti vertinama kaip atsakovės asmeninė pozicija ieÅ¡kovo motinos psichinės sveikatos klausimu, subjektyviai susiformavusi tiesioginio kontakto metu, tačiau nepatenkanti į objektyvios tiesos vertinimo kriterijų rėmus, t.y. neatitinkanti žiniai keliamų reikalavimų.

Faktinės bylos aplinkybės taip pat patvirtina, jog atsakovė buvo suinteresuota teisės aktų reikalavimų, susijusių su nuomininkų iÅ¡keldinimu iÅ¡ gyvenamosios patalpos, į kuriÄ atkurtos nuosavybės teisės, įgyvendinimu. Pats ieÅ¡kovas 2009 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu pripažino atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, jog ieÅ¡kovo motina buvo gavusi iÅ¡ nuomojamų patalpų iÅ¡keldinamiems asmenims skiriamÄ piniginę kompensacijÄ , todėl privalėjo patalpas atlaisvinti, tačiau to nepadarė, aptariamose patalpose pati negyveno, patalpos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo nuomojamos kitiems asmenims.

IeÅ¡kovas pripažino, jog Å¡ios aplinkybės jam buvo žinomos, jis patvirtino pats kelis kartus fiksavęs komunalinių paslaugų apskaitos prietaisų parodymus, sumokėjęs mokesčius už paslaugas. Be to, kaip minėto teismo posėdžio metu tvirtino pats ieÅ¡kovas, jis informavo atsakovę apie ketinimÄ inicijuoti motinos pripažinimÄ neveiksnia, kad bÅ«tų galima iÅ¡spręsti su aptariamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusius teisinius klausimus, t.y. netiesiogiai pripažino savo paties dalyvavimo sprendžiant patalpų atlaisvinimo klausimÄ faktÄ .

Nurodytos aplinkybės galėjo sÄ lygoti atsakovės nuomonės, jog ir ieÅ¡kovas yra susijęs su jos sÅ«naus teisėtų interesų pažeidimu, susiformavimÄ . Kadangi ieÅ¡kovas pats nesiėmė jokių veiksmų pažeidimams paÅ¡alinti, teisminio proceso metu nurodė dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo paÅ¡alinimo į jokias oficialias institucijas nesikreipęs, jo siekis pripažinti motinÄ neveiksnia subjektyviai galėjo bÅ«ti įvertintas tiek kaip siekis vilkinti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimo, tiek galbÅ«t ir kaip noras tiesiogiai ar netiesiogiai perimti teisę priimti su turto valdymu susijusius sprendimus.

Tokių aplinkybių įvardijimas teismui, nagrinėjančiam ieÅ¡kovo motinos pripažinimo neveiksnia klausimÄ , tegali bÅ«ti vertinamas kaip pasiÅ«lymas teismui atidžiai ir neformaliai įvertinti byloje reiÅ¡kiamus reikalavimus, rasti objektyvų atsakymÄ Ä¯ iÅ¡keltus klausimus, todėl tokius atsakovės veiksmus pripažinti nesÄ Å¾iningu, neetiÅ¡ku elgesiu nėra jokio pagrindo. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nebuvo proceso dėl ieÅ¡kovo motinos pripažinimo neveiksnia dalyvė.

Jeigu atsakovė būtų buvusi to proceso dalyve, jos pareiškimas, vadovaujantis CK

2.24 str. 9d., apskritai nebÅ«tų vertinamas. Nors ieÅ¡kovas ir pateikė teismui įrodymus, jog oficialiai atsakovė į jos praneÅ¡ime nurodytas institucijas dėl ieÅ¡kovo elgesio nesikreipė, tiek praneÅ¡imo turinys, tiek ir byloje apklausti liudytojai tepatvirtino faktinį atsakingų asmenų, kurie galėjo savo veiksmų oficialiai neįforminti, dalyvavimÄ . IÅ¡ kitos pusės, pareiÅ¡kime tenurodoma, jog tam tikri oficialÅ«s asmenys gali patvirtinti neteisėtos gyvenamųjų patalpų subnuomos faktÄ , kurį pats savo pasisakyme teismo posėdžio metu patvirtino ieÅ¡kovas, t.y.

Å¡ių asmenų nurodymo tikslas tebuvo ne fakto, kurį pripažino pats ieÅ¡kovas, konstatavimas, o papildomo Å¡altinio, galinčio faktÄ patvirtinti, įvardijimas. Ä®vertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamo pareiÅ¡kimo pateikimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovo pripažintos faktinės aplinkybės ir jų egzistavimo rezultate susiformavusi atsakovės nuomonė dėl ieÅ¡kovo ryÅ¡io su minėtomis aplinkybėmis. Nors teisėjų kolegijos iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo nurodytus teiginius pagrįstai vertino kaip atsakovės nuomonės iÅ¡sakymÄ , vertintina kaip savaiminis pagrindas ieÅ¡kinio reikalavimams atmesti, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieÅ¡kovas neįrodė ir praneÅ¡imo turinio paskleidimo fakto.

Nors pareiÅ¡kime ir nurodomi kiti adresatai, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kimas buvo minėtiems adresatams iÅ¡siųstas. Dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, jog pareiÅ¡kimas į bylÄ pateiktas ne posėdžio metu, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės Å¡io pareiÅ¡kimo nuostatos ne tik nebuvo vertinamos, bet ir pats pareiÅ¡kimas netgi nebuvo garsinamas. Nors ieÅ¡kovas ir nurodo, jog 2007 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo klausimÄ jis pasisakė dėl atsakovės veiksmų pateikiant pareiÅ¡kimÄ pagrįstumo, prie nagrinėjamos bylos prijungtoje byloje dėl ieÅ¡kovo motinos pripažinimo neveiksnia esančiame minėto posėdžio protokole nurodoma, jog atsakovę ieÅ¡kovas minėjo tuomet, kai jam buvo pasiÅ«lyta paaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, o ne atsakydamas į užduodamus klausimus, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog posėdžio metu bÅ«tų buvęs pagarsintas ar aptartas atsakovės pateikto pareiÅ¡kimo, jo formuluočių turinys, todėl spręsti, jog atsakovės teiginiai tapo žinomi byloje dalyvaujantiems asmenims, nėra jokio pagrindo.

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad pareiÅ¡kimo turinys buvo plačiai pavieÅ¡intas, o tai turėjo įtakos ne tik jo garbei ir orumui bet ir dalykinei reputacijai, jokių įrodymų, patvirtinančių paskleidimo faktÄ byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas nepateikė reikalavimo riboti bylos nagrinėjimo ar bylos medžiagos vieÅ¡umÄ , kiek tai susiję su atsakovės pareiÅ¡kimu, t.y. ir pats, manydamas, jog jo teisės pažeistos, nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su tų teisių apsauga ir galimo pažeidimo pasekmių sumažinimu.

Nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra pagrindo atsakomybei už garbės ir orumo pažeidimÄ taikyti, sankcijoms, susijusioms su tokiu pažeidimu, nustatyti.

Įvertinusi tai, kas nurodyta, visus apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinas apeliacinės instancijos teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.Â

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,50 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai                                                                                         Â

Evaldas Burzdikas

                                                                                                            Albinas

Čeplinskas

                                                            Â

                                               Rūta Palubinsklaitė