bcaa3067-5f09-41ce-99d8-e33ffca38b59 · Kauno apygardos teismas

                 Civilinė byla Nr. 2A-1727-480/2012            (Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00193-2011-8)                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.; 44.5.2.;                                                                                                                                                                        (S)                                                                  44.5.2.14.; 121.14.; 121.18.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Lozoraitytės, RamÅ«no Mitkaus, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. S. ir atsakovo R. D. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-547/2012 pagal ieÅ¡kovo D.

S. ieÅ¡kinį atsakovams R. D. ir L. P. dėl vagystės metu patirtos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (1 t., b.l. 7-14) prašė priteisti iÅ¡ atsakovų R. D. ir L. P. solidariai 348 000 Lt patirtų nuostolių, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytų nuostolių egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, kadangi pastarieji įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti už svetimo turto pagrobimÄ .

IeÅ¡kovui padaryta žala yra lygi analogiÅ¡kų įrengimų rinkos vertei teismo sprendimo priėmimo metu. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė didelį Å¡okÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, kadangi privalėjo vykti į apklausas bei teisminį procesÄ dėl įvykusios vagystės, dėl ko ne savo noru turėjo atsitraukti nuo tiesioginio darbo. Neigiamos pasekmės nuo vagystės dienos tęsiasi iki Å¡iol. Atsižvelgdamas į kaltininkų veiksmus, asmenybes, žalos pobÅ«dį bei mastÄ , į tai, kad atsakovai nesistengė bent iÅ¡ dalies kompensuoti padarytos žalos, ieÅ¡kovas jam padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 50 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu (b.l. 44-51) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė D. S. iÅ¡ R. D. ir L. P. solidariai 27 423,74 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Sprendime nurodyta, kad byloje esančiais raÅ¡ytiniais pirkimo pardavimo dokumentais – sutartimis įrodyta, kokiomis kainomis įrenginiai buvo įsigyti, sÄ skaitose faktÅ«rose (3 t., b.l.41-42) nurodoma, kad presÄ D. S. įsigijo už 4000 Lt (su PVM 4720 Lt), kitus įrengimus pirko S. S. ir už juos mokėjo su PVM 30 000 Lt.

Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, laikė, kad tiesioginė žala ieÅ¡kovui buvo padaryta turtÄ vertinant pagal jo įsigijimo kainÄ . Pagal 2007-10-03 pirkimo-pardavimo sutartį tarp D. S. ir S. S. įrengimai D. S. buvo parduoti už 32 423,74 Lt. Liudytoju apklaustas P. M. taip pat nurodė, kad įrengimus pardavė po 34 000 Lt S. S. ir V. K.. Teismas sprendė, kad Å¡i nurodyta pardavimo kaina yra reali ir tokioje sumoje atlygintina ieÅ¡kovui už jam padarytÄ Å¾alÄ . Byloje buvo nustatyta, ir tai patvirtinama ieÅ¡kovo paraÅ¡u baudžiamojoje byloje, kad jam buvo grÄ Å¾inta 10 tonų metalo laužo, kas vertinama nuo 5000 iki 5500 Lt, todėl teismas 5000 Lt suma sumažino priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ .

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas atsižvelgė į tai, kad nuo baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo iki Å¡io civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo praėjo daug laiko, tačiau atsakovai nebendravo su ieÅ¡kovu ir neieÅ¡kojo jokių galimybių bent dalinai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė stresÄ , dėl to turėjo daug nepatogumų. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovo nurodyta 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinkanti besiformuojančios teismų praktikos neturtinės žalos klausimu, ir jÄ sumažino iki 5000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas D. S. apeliaciniu skundu (b.l. 55-61) praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimÄ pakeisti ir priteisti D. S. solidariai iÅ¡ atsakovų R. D. ir L. P. 348 100,00 Lt patirtų nuostolių, 50 000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio palÅ«kanas už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, skaičiuojant nuo teismo priteistos sumos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pagrobto turto vertė, kuri nustatoma kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ ir yra lygi pavogtų įrengimų įsigijimo kainai, negali bÅ«ti prilyginama nukentėjusiajam padarytos žalos dydžiui. Teismas apelianto patirtos žalos dydį nepagrįstai vertino pagal pavogtų įrengimų įsigijimo kainÄ , dėl ko pažeidė CK 6.249 str. ir 6.251 str. nuostatas, bendruosius žalos atlyginimo principus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Remiantis įstatymu ir suformuota teismų praktika, žalos atlyginimu yra siekiama ne kompensuoti prarasto daikto vertę pinigais, o atstatyti nukentėjusios pusės turtinės padėties sumažėjimÄ iki tos, kuri buvo iki teisės pažeidimo. Å iuo atveju teismas neįvertino aplinkybės, kad pavogti įrengimai buvo sugadinti nepataisomai. Nors jie buvo nenauji, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įranga buvo naudota tik vienÄ mėnesį, todėl nebuvo nusidėvėjusi. Skundžiamu sprendimu priteista suma, lygi įrengimų įsigijimo kainai, visiÅ¡kai nekompensuoja apelianto patirtų nuostolių.

Ä®sigyti adekvačius įrengimus už pavogtų įrenginių įsigijimo kainÄ Å¡iuo metu objektyviai yra neįmanoma. Teismas sprendime konstatavo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovas už pavogtos įrangos transportavimÄ sumokėjo 1998,92 Lt, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos nepagrįstai nepriteistos iÅ¡ atsakovų, nors įrengimų transportavimo iÅ¡laidos taip pat įskaitytinos į tiesioginius apelianto nuostolius. Atsakomybė dėl vagystės negali bÅ«ti perkeliama ieÅ¡kovui tuo pagrindu, kad vagystės dalykas tariamai nebuvo tinkamai saugomas.

Turto vertinimo ataskaitos yra parengtos pagal jų parengimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytas sÄ lygas, atitinka jų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl turi juridinę galiÄ . Byloje esančių turto vertinimų ataskaitų skirtumai yra pagrįsti, ir tai nepaneigia jų įrodomosios galios, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jomis vadovautis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo remtis vėlesne pavogtų daiktų vertinimo pažyma, tai yra 2011-04-02 UAB „Auditas ir konsultacijos“ atlikta kilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 5/1923, kurioje nustatyta, kad atsakovų pavogtų daiktų vertė vertinimo datai yra lygi 348 100,00 Lt.

Be to, teismas iÅ¡ priteistų nuostolių sumos nepagrįstai iÅ¡skaičiavo 5000,00 Lt sumÄ už apeliantui grÄ Å¾intÄ metalo lauÅ¾Ä , kadangi byloje nėra jokių dokumentų dėl grÄ Å¾into metalo laužo vertės. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas Å¡iÄ sumÄ nurodė remdamasis tik savo nuomone, tačiau teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas vien abstrakčiais pamÄ stymais ir vertinimais. Atsakovai, siekdami sumažinti reikalaujamÄ priteisti nuostolių sumÄ , leistinais ir neabejotinais įrodymais turi įrodyti, koks turtas buvo grÄ Å¾intas apeliantui ir kokia jo reali vertė sprendimo priėmimo metu.

Apelianto manymu, praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas sumažino nepagrįstai. Atsižvelgiant į dėl kaltininkų veiksmų apeliantui padarytos žalos pobÅ«dį ir mastÄ , o taip pat į kaltininkų asmenybes, tai yra, kad jie per visÄ laikotarpį nesistengė kokiu nors bÅ«du bent dalinai kompensuoti apeliantui padarytos žalos, pripažintina, kad apelianto įvertintas neturtinės žalos dydis - 50000,00 Lt yra pagrįstas ir nelaikytinas per dideliu. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5% dydžio palÅ«kanas yra tenkintinas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje klausimas dėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistinų procesinių palÅ«kanų nėra iÅ¡spręstas.

Atsakovas R. D. apeliaciniu skundu (b.l. 63-66) praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas arba panaikinti šį sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad žala ieÅ¡kovui atsirado dėl jo kaltų veiksmų ir nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų, kad tarp jo konkrečių veiksmų ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io.

Apeliantas nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad Å¡is supjaustė ar nepataisomai sugadino ieÅ¡kovo turtÄ , tai neginčijamai įrodyta tiek baudžiamosios bylos medžiagoje, tiek Å¡ioje civilinėje byloje. Žala ieÅ¡kovui atsirado ne dėl turto pagrobimo ir pridavimo į metalo lauÅ¾Ä , bet dėl turto sugadinimo įrenginius supjaustant. Bylos medžiagoje yra duomenys apie tai, kad bÅ«tent UAB „Metransa“ supjaustė ir iÅ¡vežė į metalo lauÅ¾Ä ieÅ¡kovo įrenginius, o jis su L. P. už šį metalo lauÅ¾Ä gavo pinigus – 4000 litų.

Teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės dėl žalos bei nuostolių atsiradimo aiÅ¡kiai neatitinka bylos aplinkybių. IeÅ¡kovas neįrodė žalos dydžio. Turto vertės nustatymo aktų kaip prieÅ¡taringų teismas nevertino pagrįstai. IeÅ¡kovas dalį pavogto turto susigrÄ Å¾ino ir Å¡iÄ dalį galėjo naudoti pagal paskirtį, todėl Å¡io turto vertė negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovo nuostoliais. IeÅ¡kovas neturtinės žalos nepatyrė, teismas ieÅ¡kovo nurodytus faktus ir aplinkybes kaip sÄ lygojusius jo patirtÄ neturtinę žalÄ vertino neteisingai.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas (b.l. 71-75) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å iuo atveju atsakovai įsiteisėjusiu nuosprendžiu nuteisti už baigtos nusikalstamos veikos (vagystės) padarymÄ , kas reiÅ¡kia, kad jie pripažinti kaltais dėl ieÅ¡kovui priklausančių įrenginių neteisėto fizinio užvaldymo - pervežimo iÅ¡ ieÅ¡kovo tėvui priklausančios teritorijos į metalo laužo supirktuvę. Tai, kad įrengimams supjaustyti atsakovai pasamdė UAB „Metransa“, jų kaltės dėl įrenginių supjaustymo ir nepataisomo sugadinimo neeliminuoja.

IeÅ¡kovas patyrė žalÄ bÅ«tent dėl atsakovų veiksmų, kadangi jie sumanė pavogti įrenginius, iÅ¡kvietė UAB „Metransa“ Å¡iems įrenginiams supjaustyti ir iÅ¡vežti. Atsakovai už parduotÄ metalÄ gavo atlygį - 4000,00 Lt, kurį pasidalijo per pusę. Å ios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2010-06-14 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-298/2010. Å iame nuosprendyje pripažinta, kad pjaustant ir kraunant metalÄ R. D. ir L. P. suprato, kad jie daro vagystę.

Jeigu atsakovai nebÅ«tų vogę įrenginių, jie nebÅ«tų buvę supjaustyti ir nepataisomai sugadinti, todėl ieÅ¡kovo patirti nuostoliai yra tiesioginis atsakovų veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.), t.y. egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (vagystės) ir ieÅ¡kovui atsiradusių nuostolių (CK 6.247 str.). Ä®siteisėjusiu ir Å¡alims prejudicinę galiÄ turinčiu teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad R. D. ir L. P. pagrobė ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ , kurio įsigijimo kaina buvo lygi 32 423,74 Lt, todėl atsakovo R.

D. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog visas 2007-10-03 pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytas turtas buvo pavogtas, yra nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Å iame įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodyta, jog įrengimai supjaustyti ir sugadinti nepataisomai. Å iuo atveju vien turtinės žalos atlyginimas neatitiktų visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo, todėl teismas pagrįstai priteisė ir neturtinę žalÄ , tačiau nepagrįstai sumažino jos dydį.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (b.l. 78-81) atsakovas R.

D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovo reikalavimai neatitinka įstatymų nuostatų dėl padarytos žalos atlyginimo, kadangi priteistina tik realiai padaryta žala, teismas negali priteisti tokios sumos, už kuriÄ ieÅ¡kovas galėtų įsigyti daug geresnės kokybės daiktÄ negu pavogtasis, nes tai reikÅ¡tų nepagrįstÄ ieÅ¡kovo praturtėjimÄ atsakovo sÄ skaita. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatyta pagrobto turto verte ir Å¡ios vertės nustatymo metodika, kadangi kitokios turto vertės nustatymo metodikos ieÅ¡kovas nepateikė.

Tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių - įrenginių praradimo dėl jų sunaikinimo nėra priežastinio ryÅ¡io, kadangi ne dėl pastarojo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė nuostolius. Jeigu UAB „Metransa“ nebÅ«tų supjausčiusi ieÅ¡kovo įrenginių, pastarasis Å¡iuo atveju, kai vagystė buvo atskleista ir visi įrenginiai jam buvo sugrÄ Å¾inti, bÅ«tų nepatyręs jokios žalos ar nuostolių. Teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovo veiksmai (neveikimas) rodo, jog labiau tikėtina, kad įrenginiai nebuvo tokie brangÅ«s, kaip teigia ieÅ¡kovas, ir teisingai sumažino nuostolių dydį, kadangi dėl nuostolių atsiradimo kaltas ir ieÅ¡kovas, nes nebuvo rÅ«pestingas ir apdairus tiek, kiek atitinkamomis sÄ lygomis, elgiantis su tokiais brangiais įrenginiais, buvo bÅ«tina.

Pagrįsti teismo argumentai, kad ieÅ¡kovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos negali bÅ«ti vertinamos kaip leistini įrodymai, kadangi jose yra netikslumai ir nesutapimai, nebuvo organizuota vertinamo turto apžiÅ«ra, atlikdamas turto vertinimÄ , turto vertintojas nebuvo įsitikinęs ir neturėjo galimybės patikrinti, ar įranga buvo veikianti. Be to, turto vertinimo ataskaitose buvo vertinamas ne tas turtas, kuris buvo pavogtas ir sunaikintas, bet kitas visiÅ¡kai naujas turtas. Taip pat ieÅ¡kovo pateikta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 5/1923(Var):11 visiÅ¡kai neatitinka tokiai ataskaitai keliamų reikalavimų, turto vertinimas atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl turto vertinimo metodikos“ nustatytus reikalavimus.

Faktas, kad ieÅ¡kovas neįrodė jam grÄ Å¾into turto sudėties ir realios vertės, taip pat lėmė teisingÄ teismo sprendimÄ , kad teismas pats įvertino grÄ Å¾into turto vertę ir atitinkamai sumažino atlygintinos žalos dydį, kadangi teismui tokiÄ teisę suteikia įstatymas. Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalaujama 50 000 Lt neturinės žalos suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neproporcinga. Å iuo atveju jokia neturtinė žala neturėjo bÅ«ti priteista, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir teisingai nepriteisė 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (b.l. 89-92) atsakovas L. P. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad savo atsiliepime ieÅ¡kovas ir jo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje yra iÅ¡ esmės labai tampriai susijęs su kaltinamųjų padarytos baudžiamosios veikos teisine kvalifikacija. Teismo iÅ¡vada, kad pagal įstatymÄ nuostolių buvimas nėra preziumuojamas, todėl tiesioginės žalos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas, o taip pat tai, kad tiesioginė žala ieÅ¡kovui Å¡iuo atveju buvo padaryta turtÄ vertinant pagal jo įsigijimo kainÄ , kuri teisingai nustatyta pagal 2007-10-03 pirkimo-pardavimo sutartį tarp D.

S. ir S. S., pagal kuriÄ Ä¯rengimai ieÅ¡kovui buvo parduoti už 32 423,74 Lt, yra pagrįsta. Be to, pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad tarp atsakovo L. P. veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryÅ¡io. Teismas teisingai iÅ¡sprendė ir apeliantui atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad civiliniam ieÅ¡kovui pripažinus teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavus ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles (Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga.

Teismų praktika, Nr. 29, psl. 440). Nors ginčo sprendimas priimtas atskirai užvestoje byloje, tačiau Å¡i byla buvo nagrinėjama pagal patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį baudžiamoje byloje pagal CPK taisykles, todėl toks procedÅ«rinis pažeidimas nelaikytinas pagrindu skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti.Pagal ieÅ¡kovo D. S. ir atsakovo R. D. apeliacinių skundų, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalykÄ sudaro su turtinės ir neturtinės žalos dydžių nustatymu susiję procesinės teisės ir materialinės teisės normų taikymo klausimai.

Dėl turtinės žalos atlyginimoLietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos sÄ vokos reikÅ¡mę, yra CK 6.249 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.Nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialÅ«s daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusiÄ veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje.

Pagal Å¡iÄ normÄ turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dienÄ . Atskirais atvejais, siekiant iÅ¡vengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiÅ¡ko žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (CK 6.249 str. 5 d., 6.251 str. 1 d.) (Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga.

Teismų praktika, Nr. 29, psl. 496).Jeigu Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiÅ¡kia, jog, Å¡alims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo patirtos turtinės žalos (atsakovų atsakomybės) dydis buvo nustatinėjamas pagal pavogtų daiktų įsigijimo kainÄ â€“ 32 423,74 Lt, mažinant priteistinos žalos atlyginimo sumÄ gražinto metalo laužo verte – 5000Lt.Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad atsakovai R. D. ir L. P., kartu veikdami pagrobė svetimÄ turtÄ 2007 m. spalio 8 d. laikotarpyje nuo 10 val. iki 15.30 val. Vilniaus apygardos teismas 2010-06-14 nuosprendžiu pakeitė 2009-12-31 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį;

R. D. ir L. P. veikÄ pagrobiant svetimÄ turtÄ kvalifikavo pagal LR BK 178 str. 1 d. ir sumažino iÅ¡ jų solidariai priteistÄ padarytos turtinės žalos atlyginimo sumÄ iki 32 423,74 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-15 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžių dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio; civiliniam ieÅ¡kovui D. S. pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ teismas nesprendžia, ar yra ieÅ¡kinio pagrindas. Jis negali ieÅ¡kinio atmesti, turi teisę iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieÅ¡kinio dydžiui pagrįsti. Savo reikalavimams pagrįsti ieÅ¡kovas yra pateikęs dvi kilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitas – 2008-08-05, kuria įrengimai įvertinti 256 400,00 Lt  (baudž.b. l. 32-52, t.1), ir 2011-04-20, kuria įrengimai įvertinti 348 100,00 Lt. ( b.l. 30-51), t.y. ta suma, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisi vagystės metu patirtai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto D. S. motyvais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo remtis vėlesne pavogtų daiktų vertinimo pažyma, t.y. 2011-04-02 UAB „Auditas ir konsultacijos„ atlikta kilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 5/1923(Var):11, nes per abi ataskaitas skiriantį trijų metų laikotarpį pasikeitė rinkos sÄ lygos, kas ir lėmė skirtingÄ to paties turto vertės nustatymÄ , o turto vertinimu buvo siekiama nustatyti ne įrengimų vertę po jų sugadinimo, o sÄ raÅ¡e nurodytų daiktų vertę sprendimo priėmimo metu siekiant apskaičiuoti apeliantui padarytÄ Å¾alÄ , kadangi tik už tokiÄ sumÄ apeliantas galėtų įsigyti atitinkamos kokybės ir nusidėvėjimo kitus įrenginius, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimÄ , taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , pagrobto turto vertė nustatoma pagal daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu, o ne pagal bendrai patirtÄ Å¾alÄ , o be to, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovų veika yra kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d., t.y. paprasta svetimo turto vagystė be jokių Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo dvi paminėtas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas, konstatavo jų netikslumus ir, kolegijos nuomone, pagrįstai jomis nesivadovavo kaip neginčijamu įrodymu. Be to, pažymėtina dar ir tai, jog iÅ¡ turto vertinimo ataskaitų akivaizdžiai (pvz. fotonuotraukos, bauž. b.l. 45-48, 115-125 t.1, b.l.45-48) matyti, kad buvo vertinamas ne tas turtas, kuris buvo pavogtas ir sunaikintas (supjaustytas), o veikianti medžio pjuvenų granulių gamybos linija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiesioginė žala ieÅ¡kovui buvo padaryta turtÄ vertinat pagal jo įsigijimo kainÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje jau yra konstatavęs, kad nenaujų įrengimų vertė – 32 423,74 Lt buvo nustatyta 2007-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi tarp D. S. ir S. S., sudaryta likus penkioms dienoms iki įrengimų vagystės (2007-10-08), per kurias, akivaizdu, turtas nebuvo pagerintas. Akivaizdu ir tai, jog per tokį trumpÄ laikotarpį negalėjo keistis ir turto nusidėvėjimas. Tačiau, kaip nurodo apeliantas R. D. savo apeliaciniame skunde, ir teisėjų kolegija su tokiu jo argumentu sutinka, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad visas 2007-10-03 pirkimo- pardavimo sutartyje nurodytas turtas, kurio vertė 32 423,74 Lt, ieÅ¡kovo negrįžtamai buvo prarastas.

Pats ieÅ¡kovas pripažįsta, jog ieÅ¡kinį jis reiÅ¡kia tik dėl tų daiktų, kurie buvo supjaustyti. Jo teigimu, dalis pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytų įrenginių buvo po stogu, dalis jų buvo lauke, supjaustyta buvo dalis lauke laikytų įrenginių (b.l. 34-38). ReikÅ¡damas patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas nurodė, o bylos medžiaga Å¡ios aplinkybės nepaneigtos, kad vagystės metu buvo pavogtos ir sugadintos Å¡ios medžio pjuvenų granulių gamybos linijos dalys:1.

Sijojimo agregatas su varikliu;2. Medienos skiedrų padavimo transporteris įsijojimo agregatÄ ;3. DÅ«mų iÅ¡traukimo sistemos dalys: ventiliatorius, ketinė variklio atrama, recirkuliacija;4. Deginimo produktų paÅ¡alinimo ortakis (600X600mm);5. Å aldymo sistemos ciklonas su ventiliatoriumi ir Å¡nekiniu transporteriu;6. Presas (granuliatorius) markė BG-DGV;7. Norija ilgis 7,5 metro;8. Ciklonas su ventiliatoriumi, ortakiu (200x200mm) su mažaisiais ciklonais bei ventiliatoriais (baudž.b.l. t. 1, b.l. 26-27).2007 m. spalio 3 d. pirkimo –pardavimo sutartyje (baudž.b. t.1, b.l. 60), kurioje nurodoma atskirų įrengimų, o ne vientisos gamybos linijos įsigijo kaina, paminėti pavogti įrengimai buvo įvertinti: 1.Sijojimo agregatas su varikliu – 500,00 Lt (Sutarties 1.2.3 p.);2.

Medienos skiedrų padavimo transporteris į sijojimo agregatÄ â€“ 500,00 Lt (Sutarties 1.2.5 p.);3. DÅ«mų iÅ¡traukimo sistemos dalys: ventiliatorius, ketinė variklio atrama, recirkuliacija -1000,00 Lt (Sutarties 1.2.13 p.);4. Deginimo produktų paÅ¡alinimo ortakis (600X600mm) – 800,00 Lt (Sutarties 1.2.3 p.);5. Å aldymo sistemos ciklonas su ventiliatoriumi ir Å¡nekiniu transporteriu – 1600,00 Lt (Sutarties 1.2.6 p.);6. Presas (granuliatorius) markė BG-DGV – šį įrengimÄ ieÅ¡kovas D. S. įsigijo 2007-08-22 pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. 07/08/22 iÅ¡ UAB „Namų fabrikas“ už 4 720,00 Lt (su PVM) sutartinę kainÄ (baudž.b. t. 1 b.l. 59);7.

Norija ilgis 7,5 metro – 1000,00 Lt (Sutarties 1.2.8 p.);8. Ciklonas su ventiliatoriumi, ortakiu (200x200mm) su mažaisiais ciklonais bei ventiliatoriais – 1600, Lt (Sutarties 1.2.7 p.).Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, vagystės metu buvo pavogti ir sugadinti įrengimai, kurių vertė 11720,00 Lt. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas D. S. iÅ¡ UAB „Metransa“ atsiėmė 10 tonų supjaustytų gamybinės linijos detalių metalo laužo (baudž.b. t. 1, b.l. 126, 127), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui grÄ Å¾inant metalo lauÅ¾Ä dalis žalos atlyginta.

Tačiau ieÅ¡kovas įrodymų apie grÄ Å¾into metalo laužo vertę į bylÄ nėra pateikęs, o tik duodamas paaiÅ¡kinimus teisme nurodęs, jog metalo laužo supirkimo kaina galėtų siekti nuo 500 iki 550 Lt už tonÄ ( b.l. 37). Atsakovas R. D. apeliaciniame skunde pripažįsta, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo vienareikÅ¡miai nustatyta ir įrodyta, kad metalo laužo buvo iÅ¡vežta apie 10 tonų įrenginių, nes daugiau automobilis negalėjo pavežti ( baudž. b. 3 t. b.l. 120-127), jis sutinka, kad metalo laužo rinkos kaina paaugo ir yra 500 Lt už tonÄ Â ir ieÅ¡kinį apie 5000 Lt pripažįsta ( b.l. 38).

Atsakovas L. P. teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, o atsiliepime į ieÅ¡kovo D. S. apeliacinį skundÄ nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2012-05-02 sprendimas yra pagrįstas, teismo iÅ¡vados padarytos įvertinus konkrečiÄ civilinės bylos medžiagÄ ir yra visiÅ¡kai teisingos ( b.l. 89-92). Pažymėtina, jog minėtame sprendime teismas 5000 Lt sumažino priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ . Nesant byloje kitų įrodymų, kolegija sutinka su pirmosios instancijos grÄ Å¾into metalo laužo įvertinimu 5000,00 Lt suma bei iÅ¡vada, kad Å¡ia suma priteistinas žalos atlyginimas mažintinas (CK 6.249 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimÄ visa 2007-10-03 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta įrengimų įsigijimo kaina, jÄ mažindamas grÄ Å¾into metalo laužo suma, neteisingai įvertino paminėtas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, todėl teismo sprendimas keistinas, solidariai priteistÄ 27 423,74 Lt žalos atlyginimo sumÄ sumažinat iki 6 720,00 (11720,00 Lt – 5000,00 Lt) Lt.Nors ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad turtinė žala padaryta ne tik dėl įrengimų pagrobimo, bet ir dėl jų sugadinimo, tačiau ieÅ¡kinyje jis nenurodė ir byloje neįrodinėjo, kokias konkrečiai jis turėjo iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius) dėl turto sugadinimo.

Tik apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad už pavogtos įrangos transportavimÄ jis sumokėjo 1 998,92 Lt, kurių teismas nepriteisė iÅ¡ atsakovų, tačiau tokio reikalavimo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme jis nebuvo pareiÅ¡kęs, o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Dėl neturtinės žalos atlyginimoNeturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ ir pan.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant piniginį atlygį. Neturtinės žalos bÅ«dus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CK 6.250 straipsnis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nėra visiÅ¡kai laisvas. Ä®statymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡baigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus.

Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pvz. vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurio minimalių ir maksimalių ribų įstatymas nenustato.Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui ir pan. ŽalÄ padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Neturtinė žala padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.Atkreipiamas dėmesys, jog atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų L.

P. ir R. D. veiksmais pagrobiant svetimÄ turtÄ . Be abejonės, dėl pagrobtų įrengimų ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurie turi bÅ«ti atlyginti. Tačiau, remiantis nustatytais bylos duomenimis, kad įsigyjant Å¡iuos įrenginius ieÅ¡kovas aiÅ¡kaus tikslo dėl jų panaudojimo neturėjo, juos įsigijo, nes buvo tokia galimybė, pavogtus įrenginius laikė prie apleisto pastato lauke, po atviru dangumi suverstus ir žolėmis apaugusius, ieÅ¡kovo reikalaujama 50 000,00 Lt neturtinės žalos suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neproporcinga.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, savo sprendimÄ motyvavo dar ir tuo, kad dėl pavogto turto ieÅ¡kovas patyrė daug nepatogumų, nes turėjo dalyvauti procesuose, dėl ko turėjo atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo, o atsakovai per tokį ilgÄ procesÄ neatlygino ieÅ¡kovui nei kiek žalos. Pažymėtina ir tai, kad priteista neturtinės žalos suma yra artima vagystės metu patirtai turtinei žalai.D. S. skundžiamu sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Keisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo. Dėl palÅ«kanų IeÅ¡kovas D. S., patikslinęs civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje, prašė priteisti 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas tenkintinas, rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė priteistų palÅ«kanų dydžio ir laikotarpio.

Apelianto D. S. praÅ¡ymas priteisti 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo atmestinas, nes jam žala padaryta ne civiliniais teisiniais santykiais, o R. D. ir L. P. nusikalstama veika. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimÄ pakeisti:priteistÄ D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 27 423,74 Lt žalos atlyginimo sumÄ sumažinti iki 6720,00 Lt (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai dvideÅ¡imt litų), 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡ viso D.

S. iš R. D. ir L. P. priteisti solidariai 11 720,00 Lt (vienuolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt litų). Teisėjai                                                                                Virginija Lozoraitytė                                                                                                                            Ramūnas Mitkus                                                                                                                                                 Albina Rimdeikaitė