bca9e9f7-ba66-4a2f-87a2-3fa01406b2a8 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-418-361/2014Teisėja K. Baškienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00569-2012-1         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.;            2.3.6.4.5.; 2.4.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,nuteistajam A.

D.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal 2012-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį. Nuosprendžiu nukentėjusiojo G. S. 20679,65 Lt civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ A. D. 679,65 turtinės žalos atlyginimo ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmetant. Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. D. priteista 1924,82 Lt turtinei žalai atlyginti. Be to, iÅ¡ A.

D. priteisti 3500 Lt nukentėjusiajam G. S. proceso iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: D. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ : 2012 m. balandžio 15 d., apie 2.30 val., naktinio klubo (duomenys neskelbtini), vestibiulyje, konflikto metu G. S. kumščiu trenkė į deÅ¡inį skruostÄ , dėl to pastarasis nukrito ant žemės, ir apie 4 kartus sudavė ar spyrė jam į galvÄ , taip padarydamas G. S. poodines kraujosruvas veide, kraujosruvÄ virÅ¡utinio žandikaulio dantenose, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės 3–4 dantų iÅ¡orinių kraÅ¡tų nuskėlimÄ , apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžį, kairės pėdos II-o padikaulio lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė G.

S. sveikatÄ .Apeliacinius skundu nuteistasis A. D. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad teismas iÅ¡skirtinai vadovavosi G. S. draugų M. B., M. L. bei jo sutuoktinės N. S. parodymais, kurių parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo neiÅ¡samÅ«s bei objektyviai nepagrįsti, be to, parodymai nesutapo ir su įvykio vietoje buvusių daiktų iÅ¡dėstymu bei specialisto iÅ¡vadoje nurodytais G.

S. sužalojimais. Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymus dėl specialisto bei liudytojo Jančiausko apklausų teismo posėdyje, rentgeno nuotraukos iÅ¡reikalavimo iÅ¡ gydymo įstaigos, netinkamai įvertino įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodytÄ informacijÄ , fotonuotraukose užfiksuotÄ metalinį radiatorių ir jo faktinę padėtį, liudytojų S. M., D. G. ir S. G. parodymus. Visuma nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pagrįsti jo, A.

D., kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo. Å ių abejonių nepavyko paÅ¡alinti ir įrodymų tyrimo metu, todėl susidarius tokiai situacijai, visos nepaneigtos prielaidos ar abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai. Nagrinėjamu atveju teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prieÅ¡taringais įrodymais, nepaÅ¡alino juose esančių esminių prieÅ¡taravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų. Teismui turėjo sukelti abejones liudytojų N. S., M. B., V. J., M. L. parodymų patikimumas, nes jie visi yra draugai ir, be abejo, vieni su kitais susiję.

Tuo tarpu liudytojų S. M., S. G. ir D. G. parodymai gana nuoseklÅ«s ir objektyviai pagrįsti. G. S., liudytojai N. S., M. B., L. L. ir V. J. yra artimai susiję, todėl yra suinteresuoti padėti G. S. ir neobjektyvÅ«s. Jis, A. D., įvykio metu buvo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS vyriausiasis kovotojas. Todėl jis, vadovaudamasis Policijos veiklos įstatymo 21 str., t. y. pats bÅ«damas teisės pažeidimo įvykio liudininku, ėmėsi neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromam teisės pažeidimui.

Jis tiek M. B., tiek G. S. įspėjo, kad jeigu jie ir toliau nesiliaus grasinti klubo administratorei S. M. bei nenutrauks savo chuliganiÅ¡kų veiksmų, iÅ¡kvies policijos ekipaÅ¾Ä . Nukentėjusysis G. S., liudytojai N. S., M. B. girdėjo, kaip A. D. prisistatė policijos pareigÅ«nu. Nors ikiteisminio nagrinėjimo metu bei pirmosios instancijos teisme jie tai neigė ir tvirtino, kad apie tai, jog A. D. yra policijos pareigÅ«nas, jie sužinojo tik 2012-04-16, pamatę jį per televizijÄ . Tačiau Å¡i jų versija paneigtina, nes iÅ¡ karto po įvykio G.

S. atvykusiems greitosios pagalbos medikams nurodė, kad jį sužalojo policijos pareigÅ«nas. Suprasdami, kad jie pasiprieÅ¡ino teisėtiems A. D. kaip policijos pareigÅ«no veiksmams bei patys jį užpuolė, nukentėjusysis ir su juo kartu buvę liudytojai, vengdami atsakomybės, apkaltino A. D. jų sužalojimu. Kažkodėl M. B. 2012-04-15 duodamas parodymus tvirtina, kad buvo praradęs sÄ monę ir apie įvykį nieko neprisimena, nors įvykio metu visÄ laikÄ buvo sÄ moningas. Tai leidžia suprasti, kad jis vėliau ruošėsi suderinti su kitais įvykyje buvusiais asmenimis parodymus savo ir G.

S. naudai. Jų parodymai melagingi ir prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu S. G. pateiktai filmuotai vaizdo medžiagai, kurioje nenuginčijamai matosi, kad ne A. D. užpuola juos, bet G. S., N. S. bei M. B. puola ir stengiasi sužaloti A. D., o pastarasis tik ginasi. Taip pat jie duoda melagingus parodymus vengdami atsakomybės apie tai, kad jie jokių smūgių A. D. nesudavė. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad tiek G. S., tiek N. S. bei M. B. aktyviai puola A. D. ir stengiasi jį sužaloti. Jų veiksmai buvo pavojingi, akivaizdūs ir realūs. Nors A.

D. akivaizdžių sužalojimų nepatyrė, bet jam buvo suduoti smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas ir jis patyrė fizinį skausmÄ . Todėl jų parodymai apie tai, kad A. D. juos užpuolė ir sužalojo, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesistengė iÅ¡siaiÅ¡kinti nukentėjusiojo G. S., liudytojų N. S., M. B., L. L. ir V. J. parodymų patikimumo, o A. D. nuteisė remdamasis akivaizdžiai melagingais jų parodymais, nesutampančiais su tikra įvykių eiga ir tai, kas užfiksuota filmuotoje medžiagoje.

V. J. negalėjo matyti A. D. veiksmų, kadangi jai, pakilusiai iÅ¡ Å¡okių aikÅ¡telės į vestibiulį, regėjimo laukÄ užstojo kasa su medine pertvara, juolab visas veiksmas vyko vestibiulio niÅ¡oje, t. y. prie pat lango. Be to, ji negalėjo matyti jokių A. D. veiksmų, nes tuo metu toje vietoje buvo susirinkę daug žmonių, o G. S. ir S. buvo ant grindinio. Pastaroji negalėjo nurodyti, kokioje padėtyje gulėjo nukentėjusysis, ar Å¡alia buvo radiatorius ir pan. L. L. nurodė, kad jis matė, kaip A.

D., bÅ«damas užspaustas į kampÄ , t. y. prie vitrinos stiklo, iÅ¡Å¡oko lauk iÅ¡ minios ir du kartus smogė G. S. i veidÄ (tačiau pats G. S., M. B. ir N. S. nurodė, kad buvo suduotas tik vienas smÅ«gis į veidÄ ). Å is liudytojas taipogi nurodė, kad V. J. nebuvo tuo metu, kai A. D. smurtavo prieÅ¡ G. S. ir jo sutuoktinę. L. L. patvirtino, kad nuo smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros bei gulėjo už kasos netoli stiklo, o A. D. nespardė gulinčiojo. M. B. taipogi savo parodymuose nebuvo nuoseklus ir kiekviena kartÄ skirtingai nurodė matytų smÅ«gių skaičių, t. y. savo parodymuose iÅ¡ karto nurodė, kad A.

D. iÅ¡ karto sudavė kumščiu du smÅ«gius G. S. į veidÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė, nors ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino prieÅ¡ingai – vienas smÅ«gis į veidÄ bei du kartus įspyrė į galvÄ gulinčiam S. Be to, papildomai nurodė, kad A. D. buvo užšokęs ant G. S. kojos, nors ikiteisminio tyrimo metu tokio fakto nepaminėjo ir to nepatvirtino nė vienas liudytojas. Vėliau M. B. dar kartÄ pakeitė parodymus ir į prokurorės klausimÄ atsakė, kad matė, kaip A. D. sudavė du smÅ«gius kumščiu bei du kartus įspyrė.

V. J. Å¡alia įvykio vietos nebuvo, ar G. S. nugriuvo ant nugaros ir ar trenkėsi į radiatorių, nežino. Pats nukentėjusysis G. S. nurodė, kad jam A. D. sudavė tik vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ ir jis praradęs sÄ monę nugriuvo ant nugaros, kas vyko daugiau, nepamena. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad nuo patirto smÅ«gio į veidÄ nugriuvo ir vėliau buvo spardomas iki sÄ monės praradimo. Nors dar kartÄ teismui patvirtino, kad po smÅ«gio i veidÄ â€žužmigo“ ir tolimesnių įvykių sekos nematė.

IÅ¡ pateiktų nuotraukų negalėjo konkretizuoti vietos, kurioje buvo sužalotas, ir pan. G. S. nurodė, kad smÅ«gis kumščiu buvo suduotas į deÅ¡inę veido pusę, tada prarado sÄ monę, o vėliau gulėdamas ant grindinio vėl atsibudo ir jautė skausmÄ . PakauÅ¡yje buvo didelis guzas, kurį matė bei fiksavo visi gydytojai, juolab Kauno klinikų specialistai. Nuteistojo manymu, teismas gana Å¡aliÅ¡kai tyrė bylÄ , remdamasis tik nukentėjusiojo ir su juo buvusių liudininkų parodymais, visiÅ¡kai ignoruodamas ir atmesdamas kaltinamojo ir kitų liudininkų parodymus.

Turėdamas iÅ¡ anksto susidariusiÄ nuomonę, kad sužalojimus nukentėjusiajam G. S. padarė bÅ«tent A. D., teismas net nesistengė tirti kaltinamojo ir su juo buvusių liudininkų parodymus apie tai, kad nukentėjęs dėl neblaivumo ir savo agresyvių bei intensyvių veiksmų susižalojo pats. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme A. D. tvirtino, kad G. S. po atsitrenkimo į jo galvÄ krito veidu į apačiÄ ir atsitrenkė į Å¡alia buvusį radiatorių, teismas nuosprendyje sÄ moningai ar nesÄ moningai iÅ¡kraipo faktus, suraÅ¡ydamas, kad A.

D. patvirtino, jog G. S. griuvo aukÅ¡tielninkas. Å is netikslumas tik dar labiau patvirtina nukentėjusiųjų versijÄ , kas neatitinka realybės ir A. D. duotų parodymų. Taip pat mano, jog teismas neteisingai įvertino ir specialistų iÅ¡vadas dėl G. S. padarytų sužalojimų mechanizmo bei apimties. 2012-04-16 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 98/12 (02) nurodyta, kad apžiÅ«rėjus G. S. nustatyti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, kraujosruva virÅ¡utinio žandikaulio dantenose, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės 3–4 dantų iÅ¡orinių kraÅ¡tų nuskėlimas, apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos II padikaulio lūžis.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti tiriamojo nurodomu laiku, t. y. 2012-04-15. Teismo medicininės ekspertizės akte yra daug neaiÅ¡kumų, kurie galėjo bÅ«ti paÅ¡alinti, apklausus ekspertÄ , tačiau teismas atmetė praÅ¡ymÄ dėl eksperto iÅ¡kvietimo į teismo posėdį, kuris bÅ«tų paÅ¡alinęs iÅ¡kilusias abejones. Tarp teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų nėra nė vieno, kurio patikimumu, objektyvumu ir besÄ lygiÅ¡kumu galima bÅ«tu vadovautis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Visus be išimties įrodymus teismas nurodo su tam tikromis išlygomis ir aiškiomis prielaidomis bei spėlionėmis. Taigi teismo priimtas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais, todėl nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, todėl vadovaujantis visuotinai pripažintu nekaltumo prezumpcijos principu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Mano, jog bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad jis veikė tiesiogine tyčia ir kryptingai, nes tam nebuvo jokių faktinių ar teisinių pagrindų, o teismo nurodyti motyvai apie A.

D. nusikalstamÄ tikslÄ , ketinimÄ ir motyvus paremti formaliais ir deklaratyviais teiginiais. Teismui turėjo kelti pagrįstų abejonių paties nukentėjusiojo ir jam artimų liudytojų nurodytos aplinkybės, Å¡ių parodymų iÅ¡samumas, pagrįstumas ir nuoseklumas. Todėl, įvertinus visumÄ anksčiau nurodytų aplinkybių bei kitus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo pripažinti jį, A. D., kaltu ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 str. l d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Atsikirtimu į A.

D. apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo G. S. atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas praÅ¡o atmesti nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Mano, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai įvertino surinktų duomenų visumÄ , todėl pagrįstai nustatė A. D. veikoje BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, pripažino jį kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir skyrė teisingÄ bausmę.

A. D. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d., visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo G. S., liudytojų N. S., M. B., L. L., V. J., R. L. nuosekliais parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, vaistų įsigijimo kvitais (kurie patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo gydytis dėl nuteistojo padarytų sužalojimų), apžiÅ«ros protokolais, pareiÅ¡kimu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, jog visi liudytojai patvirtino, kad tarp M. B. ir nuteistojo kilo konfliktas, kurio dalyviu vėliau tapo ir G.

S., visi matė G. S. gulintį ant grindų, matė, kad kurį laikÄ jis nesikėlė bei kad A. D. konfliktavo. Pažymi, jog nuteistasis A. D., bÅ«damas policijos pareigÅ«nas (bent jau pats taip teigė), dėl to, gerai turėdamas žinoti, kaip elgtis įvykus konfliktui, bei žinodamas, jog žmogaus galva yra gyvybiÅ¡kai svarbus organas, nukentėjusiajam G. S. pageidaujant iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes apie įvykusį konfliktÄ , smogė G. S. į galvÄ , dėl smÅ«gio G. S. parkrito ir prarado sÄ monę.

A. D. bÅ«damas policijos pareigÅ«nu turėjo imtis veiksmų konfliktui malÅ¡inti, o ne atvirkščiai. Negana to, G. S. gulint, A. D. toliau vartojo prieÅ¡ G. S. smurtÄ jį spardydamas. BÅ«tent dėl tokių visiÅ¡kai nepateisinamų kaltinamojo veiksmų G. S. buvo sulaužytas žandikaulis bei pėda, atsirado kraujosruvos, buvo nuskelti dantys. SmÅ«gių intensyvumÄ bei lokalizacijÄ patvirtina bylai pateiktos specialisto iÅ¡vados, kuriomis konstatuoti G. S. sužalojimai. Tai, kad G. S. sužalojimai buvo padaryti įvykusio konflikto metu, patvirtina ir policijos pareigÅ«nės R.

L. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad pristačius G. S. į policijos komisariatÄ , jam buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Be to, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tyrimui buvo pateikta VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio priėmimo skyriaus apskaitos kortelės kopija, kurioje jau buvo užfiksuoti G. S. padaryti sužalojimai. Taip pat sužalojimai užfiksuoti ir G. S. asmens sveikatos ligos istorijoje (nurodyta specialisto iÅ¡vadoje). G. S. visÄ laikÄ nuosekliai teigė, kad smurtÄ prieÅ¡ jį vartojo apsaugos darbuotojas.

Pastebi, jog G. S. tik 2012 m. balandžio 16 d. sužinojo, kad jį sumušęs asmuo yra A. D., pamatęs jį per televizijÄ . Dėl to iÅ¡ karto kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nei G. S., nei kiti su juo buvę asmenys nepažįsta A. D. ir neturi tikslo jo apkalbėti, o įvykio aplinkybes ir tai, kad G. S. sumušė A. D. (apsaugos darbuotojas), nurodė specialistams, medikams dar prieÅ¡ kreipiantis į teisėsaugos institucijas. M. L. L. nurodė, kad A. D. prieÅ¡ G. S. vartojo smurtÄ , matė, kaip sudavė smÅ«gius, nuo kurių G.

S. parkrito, prarado sÄ monę. Taip pat nurodė, kad dar esant klube N. S. klausė nuteistojo, kodėl jis sumušė jos vyrÄ , tačiau A. D. pradėjo smurtauti ir prieÅ¡ jÄ . M. B. taip pat patvirtino, jog A. D. smurtavo, sudavė G. S. smÅ«gius į galvÄ , veidÄ . N. S. taip pat nurodė, jog A. D. vartojo smurtÄ prieÅ¡ jos vyrÄ , sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius. Tokius liudytojų parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vados, o faktÄ , kad A. D. vartojo smurtÄ , patvirtina ir filmuota medžiaga. Nesutinka su nuteistojo teigimu, jog liudytojos S. M. parodymai nuoseklÅ«s ir pagrįsti.

Mano, jog S. M. parodymai nenuoseklÅ«s, Å¡aliÅ¡ki, duoti norint pateisinti nuteistÄ jį, kuris yra jos pažįstamas. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. parodė, kad iÅ¡ karto po to, kai Marius pradėjo eiti link jos, Algis jai pasiÅ«lė iÅ¡kviesti apsaugos darbuotojus, ji iÅ¡ karto nuėjo į salę. Jai grįžus, ji jau matė vykstantį konfliktÄ ir tada G. S. nugriuvo ir iÅ¡ karto neatsistojo. Teigė, kad muÅ¡tynių nematė, tik grumtynes. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji net neužsiminė, jog G.

S. krisdamas trenkėsi į radiatorių ar kad G. S. trenkė A. D., tiesiog nurodė, kad konflikto dalyviai tampėsi. Pastebėtina, kad S. M. nematė viso vykusio konflikto, nes tai buvo išėjusi į salę, tai į laukÄ . Tokia pati situacija yra ir su D. G. duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad A. D. ir G. S. susikibę kartu nukrito ant žemės, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jau teigė, kad G. S. nukrito ant grindų ir trenkėsi į radiatorių. Be to, S. G. dalies konflikto nematė, nes tuo metu buvo kitur, tačiau matė, kaip A.

D. buvo nukritęs su kitu vyriÅ¡kiu (G. S.). Å iuo atveju mano, jog aplinkybė, kad G. S. trenkėsi į radiatorių, yra neteisinga ir iÅ¡galvota, siekiant padėti A. D. iÅ¡vengti atsakomybės. Apklausiant nuteistÄ jį ikiteisminio tyrimo metu, jis nenurodė, kad G. S. bÅ«tų trenkęsis į radiatorių. „Radiatoriaus versija“ atsirado tik teisiamojo posėdžio metu, galbÅ«t siekiant iÅ¡vengti atsakomybės ir suderinus parodymus. Nors liudytojai S. G., D. G., S. M. ir teigia, kad A. D. nesmurtavo, tačiau tai akivaizdžiai paneigta filmavimo kamerų užfiksuota medžiaga, kurioje matyti, kad nuteistasis smÅ«giavo G.

S., smÅ«giai nebuvo pavieniai, jie buvo intensyvÅ«s. Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų S. G., D. G., S. M. parodymais, yra nepagrįsti, kadangi minėtų liudytojų parodymai neiÅ¡samÅ«s, prieÅ¡taringi, Å¡aliÅ¡ki, prieÅ¡taraujantys pateiktai vaizdinei medžiagai ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Be to, Å¡ie liudytojai nebuvo visÄ laikÄ konflikto vietoje ir galbÅ«t galėjo nematyti, kaip smurtÄ prieÅ¡ G. S. naudojo A. D.. Tuo tarpu prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, nukentėjusiojo, N. S., M.

B., V. J., M. L. L. parodymai iÅ¡samÅ«s, tarp jų nėra esminių prieÅ¡taravimų bei juos visiÅ¡kai patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Be to, nors nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose yra tam tikrų neatitikimų, tačiau tai neduoda pagrindo juos vertinti kaip prieÅ¡taringų, nes pats nukentėjusysis nurodė, jog kai kurių įvykio detalių neprisimena, buvo praradęs sÄ monę, be to, įvykio metu jis buvo neblaivus, tai taip pat turėjo įtakos detalių įsiminimui, tačiau, kaip paminėta, dėl esminių aplinkybių, lemiančių kaltinamojo neteisėtų veikų kvalifikavimÄ â€“ kad jam į veidÄ /galvÄ trenkė nuteistasis, kad nuo smÅ«gio nukentėjusysis griuvo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra kategoriÅ¡ki ir niekada nesikeitė.

Pastebi ir tai, kad nuteistasis melagingai teigia, kad jis prisistatė policijos pareigūnu. Visų pirma jis buvo neuniformuotas, antra, konflikto šalys nežinojo, kad jis yra pareigūnas, nuteistasis neprisistatė. Tiek nukentėjusysis, tiek jo sutuoktinė ir kiti kartu buvę asmenys manė, jog A. D. yra paprastas apsaugos darbuotojas, dirbantis klube. Nuteistasis melagingai nurodė, kad iš karto po įvykio G. S. atvykusiems greitosios pagalbos medikams nurodė, kad jį sužalojo policijos pareigūnas. Pažymi, kad iš karto po įvykio G.

S. buvo nuvežtas į policijos nuovadÄ ir tik tada, jo praÅ¡ymu, jam buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, nes G. S. skundėsi bloga savijauta, jam skaudėjo kojÄ , skaudėjo veidas ir galva. Be to, medikams jis nurodė, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas, o ne policijos pareigÅ«nas. Å iuo atveju dėl A. D. nukentėjo G. S., kuris gynė savo draugÄ M. B., G. S. iki tol su niekuo iÅ¡ klubo personalo nekonfliktavo. Atsižvelgiant į tai, A. D. veiksmai laikytini neteisėtais, neadekvačiais. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad G.

S. būtų sužalojęs A. D.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mano, kad nuteistojo A. D. apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, dėl to turi būti atmestas, o 2014 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra teisėtas, teisingas, išsamus ir pagrįstas, todėl turi būti paliktas nepakeistas. Be to, prašo priteisti G. S. naudai iš nuteistojo A. D. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, naikinamas (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir baudžiamoji byla A. D. nutraukiama (Lietuvos Respublikos BPK 327 straipsnio 1 punktas). Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡iame nuosprendyje A.

D. kaltės klausimu padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. D. veiksmai nesunkiai sutrikdžius G. S. sveikatÄ spiriant ar suduodant jam apie keturis smÅ«gius į veidÄ pasitvirtina nukentėjusiojo, liudytojų N. S., M. B. ir M. L. L. parodymais ir kita bylos medžiaga, tačiau nepažymėjo, jog A.

D. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė esant bÅ«tinajai ginčiai, todėl baudžiamasis procesas jam negalimas, o baudžiamoji byla turi bÅ«ti nutraukta.Baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos BK V skyriuje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį, o ji apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BÅ«tinoji gintis galima nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatÄ ir pan. Teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį gali bÅ«ti realizuota nepriklausomai nuo galimybės iÅ¡vengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant ir t. t., tačiau bÅ«tinoji gintis turi atitikti ginties teisėtumo sÄ lygas – turi bÅ«ti ir kėsinimasis (pavojingas, akivaizdus ir realus), ir gynyba, kuri turi atitikti Å¡iuos požymius:

žala padaroma tik besikėsinančiajam, žala padaroma atremiant pavojingÄ kėsinimÄ si ir žala padaryta neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų.BÅ«tinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Å ios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris bÅ«tinas sÄ lygas:

a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia;

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų Å¡ių sÄ lygų buvimas nesudaro bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ .Apylinkės teismas neiÅ¡tyrė visų tiek A. D., S. M., S. G., D. G., tiek nukentėjusiojo bei liudytojų N. S., M. B. ir M.

L. L. parodymų, vertino juos tik A. D. kaltinimo aspektu ir nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų juose. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesvarstė klausimo, ar įvykio metu egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, nors nuteistasis A. D. aiÅ¡kino, kad jis nukentėjusįjį G. S. sužalojo tik po to, kai Å¡is pirmasis agresyviai ir nesiaiÅ¡kindamas įvykio detalių puolė A. D..Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , iÅ¡analizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilimo priežastis, įvykio eigÄ ir pasekmes, paties nukentėjusiojo G.

S. parodymus, taip pat liudytojų N. S., M. B., iÅ¡ vienos pusės, bei liudytojų S. M., S. G. ir D. G. iÅ¡ kitos pusės parodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog A. D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ G. S. padarė ne tyčia siekdamas nukentėjusįjį sužaloti, o gindamasis nuo pastarojo smurto. Kolegijos įsitikinimu, nuteistojo panaudota gynyba atitiko nukentėjusiojo kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , savo veiksmais A. D. bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė, todėl, nors A. D. veiksmuose ir yra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai, tačiau jis už Å¡iÄ veikÄ negali atsakyti.IÅ¡ byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad 2012 m. balandžio 15 d., apie 2.30 val. naktinio klubo (duomenys neskelbtini), vestibiulyje tarp klubo lankytojo M.

B. ir klubo administratorės S. M. įvyko žodinis konfliktas, kadangi M. B. pradėjo reikÅ¡ti jai pretenzijas dėl mokesčio už įėjimÄ , iÅ¡vadino S. M. necenzÅ«riniais žodžiai, jai grasino. Kadangi Å¡alia nebuvo nė vieno klubo apsaugos darbuotojo, S. M. stojo ginti A. D., kuris, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, nors ir netarnybos metu, matydamas įsisiautėjusį ir neblaivų M. B., paprašė jo liautis įžeidėti S. M. ir ramintis, prieÅ¡ingu taveju turės palikti naktinį klubÄ .

M. B. nesiliaujant, A. D. prisistatė, jog yra policijos pareigÅ«nas, tai sukėlė M. B. ir prie jo prisijungusio G. S. dar didesnį pyktį ir įtūžį, jie abu puolė A. D., stengėsi jam suduoti. Prie jų prisijungė ir kiti bendroje kompanijoje buvę asmenys, ypač aktyviai A. D. pradėjo pulti N. S. ir kita moteris, užspaudė jį į kampÄ prie kasos, stengėsi jį pargriauti, įspirti, suduoti smÅ«gius, iÅ¡ galo priėjęs G. S. nubloÅ¡kė ant grindų vienÄ iÅ¡ moterų, o per atsiradusį laisvÄ tarpÄ bandė įspirti A.

D.. A. D. viso konflikto metu stengėsi iÅ¡vengti jam kliÅ«vančių smÅ«gių, atremdamas puolimÄ , smÅ«giavo keletÄ kartų N. B. ir G. S., kelis kartus sudavė ir N. S.. Apsaugos darbuotojams į kitÄ patalpÄ iÅ¡vedus M. B., A. D. iÅ¡sivadavo nuo jį puolusių asmenų ir nusekė paskui, tačiau G. S., N. S. bei kiti jų kompanijoje buvę asmenys nusekė iÅ¡ paskos ir toliau įžeidinėjo A. D. ir klubo apsaugos darbuotojus, spjaudė į juos, vadino necenzÅ«riniais žodžiai. Ä® įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams įžeidinėjimai nesibaigė, viena iÅ¡ moterų net kelis kartus sudavė A.

D. į veidÄ .Nukentėjusysis G. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis pripažino, jog konfliktÄ pradėjo ne A. D., o M. B., kadangi jo neįleido į naktinio klubo vidų (b. l. 15–16, t. 1, b. l. 74–75, t. 2).Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat patvirtino, jog konfliktas prasidėjo tarp jo ir administratorės dėl pinigų už įėjimÄ , o vėliau, administratorės nurodymu apsaugos darbuotojas, t. y. A. D., pradėjo jį stumti lauk, tuomet pribėgo G.

S. ir kilo konfliktas (b. l. 67–68, t. 1, b. l. 70–72, t. 2).Liudytoja N. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad tarp M. B. ir klubo administracijos įvyko konfliktas, kadangi jie du kartus sumokėjo už įėjimÄ Ä¯ klubÄ , o jos vyras, G. S., įsitraukė į konfliktÄ tuomet, kai klubo apsaugos darbuotojas A. D. bandė iÅ¡vesti M. B. iÅ¡ klubo (b. l. 35–36, t. 1, b. l. 72–74, t. 2).Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog konfliktÄ pradėjo M.

B., kuris pradėjo reikÅ¡ti nepagrįstas pretenzijas dėl įėjimo mokesčio, pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti, vadino necenzÅ«riniais žodžiais, grasinamai pradėjo link jos artėti ir atrodė, kad tuoj jai suduos, po to Å¡alia buvęs pažįstamas A. D. pasiÅ«lė jai nueiti į klubo vidų ir pakviesti apsaugos darbuotojus, o kai jie grįžo, matė, kaip agresyviai nusiteikusi kompanija puola A. D., jį tampo, stumdo, o jis ginasi. Å i liudytoja patvirtino, jog buvo užpulti ir kiti apsaugos darbuotojai, visa agresyviai nusiteikusi kompanija aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi apsaugos darbuotojų veiksmams, draskė jų rÅ«bus ir stumdė (b. l. 92–94, t. 1, b. l. 66–68, t. 2).Liudytoja policijos pareigÅ«nė R.

L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pažymėjo, jog įvykio vietoje labai agresyviai elgėsi N. S., kadangi net ir atvykus jiems, policijos pareigÅ«nams, ji rėkavo, Å¡Å«kavo, buvo nepatenkinta policijos ir klubo apsaugos darbu, todėl ji ir dar du kiti agresyviausiai nusiteikę asmenys (M. B. bei G. S.) buvo iÅ¡vežti į policijos komisariatÄ (b. l. 96–97, t. 1, b. l. 23–24, t. 2).Liudytojas D. G., kuris įvykio metu dirbo klubo apsaugos darbuotoju, nurodė, kad visa kompanija buvo įsisiautėjusi, M.

B. Å¡aukė ant administratorės, o A. D. bandė jį raminti, tuomet pribėgo jis su kitu apsaugos darbuotoju (S. G.), tuomet visa ta kompanija puolė ant jų, draskė rÅ«bus, Å¡aukė. D. G. teigimu, M. B. pirmas sudavė A. D., kai Å¡is bandė jį raminti ir prisistatė policijos pareigÅ«nu. Be to, matė, kaip A. D. buvo užspaudę į kampÄ kelios moterys ir vyrai, bandė jį nuversti, o kažkuris iÅ¡ vyrų smÅ«giavo A. D., tačiau pataikė ne jam, o kažkuriai iÅ¡ moterų į galvÄ .

Patvirtino, jog N. S. jau atvykus policijos pareigÅ«nams sudavė A. D. kelis smÅ«gius į veidÄ . Taip pat nurodė, kad po Å¡io įvykio į klubÄ sugrįžo vienas iÅ¡ kompanijoje buvusių vyrų ir teigė, jog jie ,,užsirovė ant Kauno bachÅ«rų”, ir grasino jiems (b. l. 99–100, t. 1, b. l. 25–26, t. 2).Liudytojas S. G., kuris taip pat įvykio metu dirbo klubo apsaugos darbuotoju, patvirtino anksčiau paminėtų liudytojų parodymus ir nurodė, kad konfliktÄ matė jau prasidėjusį, įsismarkavusi kompanija puolė A.

D., M. B. vis smÅ«giavo jam, o Å¡is bandė smÅ«gių iÅ¡vengti, vėliau keliese įstÅ«mė jį, A. D., į kampÄ , o vyriÅ¡kis, kuris prieÅ¡ tai vis smÅ«giavo A. D., bandė vėl jam smÅ«giuoti, bet pataikė kitiems asmenims, viena moteris nuo smÅ«gio net nukrito ant grindų. Taip pat patvirtino, kad visa kompanija buvo agresyviai nusiteikusi, Å¡aukė ir juos įžeidinėjo net policijai atvykus, viena moteris spjaudė A. D. į veidÄ . Taip pat pažymėjo, jog po konflikto vienas iÅ¡ toje kompanoijoje buvusių vyrų jiem grasino susidoroti (b. l. 101–102, t. 1, b. l. 23–24, t. 2).Nuteistasis A.

D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iÅ¡ esmės patvirtino klubo apsaugos darbuotojų D. G. ir S. G. bei klubo administratorės S. M. parodymus ir nurodė, kad M. B. pradėjo reikÅ¡ti klubo administratorei pretenzijas dėl pinigų, pradėjo vadinti jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, garsiai rėkė ant jos, grėsmingai artėjo, nekreipė dėmesio į jį raminusiÄ tos pačios kompanijos moterį. Administratorė pasakė jam, kad jis nebus įleistas į klubo vidų, ir nuėjo kviesti klubo apsaugos darbuotojų, o Å¡is vyras pradėjo eiti paskui jÄ Ä¯ klubÄ , tuomet jis, A.

D., sulaikė jį už rankos, ramindamas ir sakydamas, kad jis eitų linksmintis kažkur kitur, o Å¡is tada pradėjo Å¡aukti ant jo, klausė, kas jis toks, tuomet jis prisistatė, kad yra policijos pareigÅ«nas, ir dar kartÄ paragino ramintis. Tuo metu prie jų priėjo G. S., kuris jam pradėjo grasinti, įvyko susistumdymas ir G. S. trenkė jam į pilvÄ , kitam apsaugos darbuotojui užlaužė pirÅ¡tÄ , tuomet jau jis, A. D., smÅ«giavo jam, G. S.. Nurodė, kad konflikto metu buvo užspaustas į kampÄ prie kasos, kur kelios moterys bandė jį pargriauti, o G.

S. jam smÅ«giavo, tačiau pataikė kažkuriai kitai moteriai į galvÄ . Vienu metu kažkuri moteris nugriuvo, o per atsiradusį tarpÄ G. S. vėl jam trenkė. Kažkuriuo metu G. S. trenkė jam galva į galvÄ ir visi kartu nugriuvo ant žemės, tuomet jis galėjo iÅ¡silaisvinti ir iÅ¡eiti į kitÄ patalpÄ (vieÅ¡bučio fojė, kur apsaugos darbuotojai buvo iÅ¡sivedę M. B.). Paskui jį atėjo N. S., G. S. ir dar kelios moterys bei vyrai, kurie toliau juos įžeidinėjo, užgauliojo, vadino necenzÅ«riniais žodžiais, spjaudėsi, o atvykus policijai viena moteris net kelis kartus ranka trenkė jam į veidÄ .

Taip pat parodė, jog po konflikto praėjus pusvalandžiui grįžo vienas iÅ¡ toje kompanijoje buvusių vyrų ir grasino jiems susidoroti (b. l. 122–123, t. 1, b. l. 110, t. 2).Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. D. liko prie savo parodymų ir pabrėžė, jog konfliktÄ pradėjo M. B., jis laikėsi nuoÅ¡alyje, o kai bandė sulaikyti M. B., kuris ėjo paskui administratorę į klubo vidų, G. S. prieÅ¡ jį pradėjo fizinį puolimÄ , t. y. sudavė jam į pilvÄ , po to laužė D.

G. pirÅ¡tÄ , todėl tuomet jau jis smÅ«giavo G. S., o tada jį pradėjo pulti moterys ir kiti vyrai (b. l. 169–170, t. 2).Siekdama iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota, kad stambaus sudėjimo M. B., stabdomas A. D., pradeda jį stumdyti. Juos apsupa kiti asmenys. Po susistumdymo matyti, kaip A. D. smÅ«giuoja G. S., po to A. D. vėl smÅ«giuojama, po to jis vėl smÅ«giuoja kelis kartus atgal.

Tuo pačiu metu A. D. puola moteris (N. S.), o A. D. nuo jos atsitraukia ir smÅ«giuoja N. S.. Tuo metu moteris vėl puola A. D. ir įstumia jį į kampÄ , mosikuoja rankomis ir bando jam įspirti. Tuo metu prie moters (N. S.) prieina G. S. ir sugriebęs jÄ už rankos atitraukia jÄ nustumdamas ant grindų. NustÅ«męs moterį G. S. per atsiradusį tarpÄ spiria koja A. D.. Toliau veiksmas vyksta tolyn nuo vaizdo kameros. Todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, Å¡is vaizdo įraÅ¡as patvirtina tiek nukentėjusiojo G.

S., liudytojų N. S., M. B. iÅ¡ vienos pusės, tiek liudytojos S. M., D. G., S. G. ir nuteistojo A. D. parodymų teisingumÄ apie įvykio kilimo ir jo eigos aplinkybes. Konstatuotos faktinės bylos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, leidžia pagrįstai teigti, kad konflikto pradininkas ir iniciatorius buvo M. B., kuris, bÅ«damas neblaivus ir nebegalėdamas adekvačiai vertinti susidariusios situacijos, dėl mažareikÅ¡mės dingsties agresyviai užsipuolė klubo administratorę S. M., iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir pradėjo grasinti, tuomet įsiskiÅ¡us A.

D., papraÅ¡ius ramintis ir prisistačius policijos pareigÅ«nu, prie konflikto iÅ¡ karto aktyviais veiksmais prisijungė G. S., N. S. ir kiti, tÄ vakarÄ bendroje kompanijoje buvę asmenys, kurie akivaizdžiai buvo Å¡io konflikto tęsėjai bei vystytojai, kadangi aktyviais, agresyviais ir smurtiniais veiksmais puolė A. D., draskė jo drabužius, stengėsi jį pargriauti ant grindų, įspirti ir suduoti jam smÅ«gius. Analizuodama įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija ypatingÄ dėmesį atkreipia į aplinkybes, jog konflikto pradžioje nuteistasis A.

D. stengėsi tik sulaikyti ir nuraminti M. B., vėliau konflikto metu gynėsi nuo G. S. bei N. S. agresyvių veiksmų, nepavykus iÅ¡vengti tiesioginio kontakto su G. S., t. y. esant jau pradėtam pavojingam kėsinimuisi į jį, jo sveikatÄ , akivaizdžiai gindamasis smÅ«giavo ir pats. Po to buvo užspaustas į kampÄ , kur jį stengėsi pargriauti N. S. ir kita moteris, draskė jo rÅ«bus, bandė jam įspirti, įsisiautėjus muÅ¡tynėms ir visiems nugriuvus ant žemės, jis, A. D., atsikėlė ir, siekdamas iÅ¡vengti smurtinių veiksmų, išėjo paskui apsaugos darbuotojus į vieÅ¡bučio fojė, taip akivaizdžiai siekdamas malÅ¡inti nukentėjusiojo ir kitų muÅ¡tynėse dalyvavusių asmenų agresyvias emocijas ir smurtinius veiksmus, tuo parodydamas aiÅ¡kų nenorÄ konfliktuoti.

Tačiau paskui jį į vieÅ¡bučio fojė atsekė tiek pats nukentėjusysis G. S., tiek N. S. ir kiti konflikte dalyvavę asmenys, kurie ir toliau provokavo A. D., jį įžeidinėjo, spjaudė į veidÄ , ir net atvykus iÅ¡kviestiems policijos pareigÅ«nams Å¡ių agresyvių veiksmų nenutraukė, prieÅ¡ingai, viena moteris net sudavė A. D. kelis kartus į veidÄ . Tai, kad konflikto iniciatoriai buvo M. B., o vėliau pats nukentėjusysis G. S., kuris akivaizdžiai kėsinosi į A. D. sveikatÄ , patvirtina ne tik anksčiau analizuoti liudytojų S. M., D.

G., S. G. ir nuteistojo A. D., tačiau ir paties nukentėjusiojo G. S. parodymai. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis net neneigia, jog pamatęs, kad A. D. bando išvesti iš klubo M. B., nesiaiškindamas, kodėl tai daroma, iškart užsipuolė jį, A. D..Konstatuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, leidžia pagrįstai teigti, jog būtent G. S. kompanijos veiksmai – aktyvus fizinis puolimas, stumdymas ir smūgių sudavimas – buvo akivaizdžiai bei realiai pavojingi pačiam A.

D.. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. D. gynybiniai veiksmai visiÅ¡kai atitinka įstatymo reglamentuotus bÅ«tinosios ginties požymius: žala padaryta tik besikėsinančiajam, atremiant agresyvų puolimÄ , padaryta žala neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. Nenustatyta, jog gynybos pobÅ«dis ir priemonės bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos. Pagal nagrinėjamoje byloje konstatuotas ir įvertintas aplinkybes nustatyta, kad G. S. ir M. B. pirmi puolė A. D., todėl nuo tokio pradėto realaus kėsinimosi A.

D. turėjo teisę gintis net padarydamas žalÄ besikėsinančiajam G. S.. BÅ«tinosios ginties ribos Å¡iuo atveju taip pat nebuvo peržengtos, kadangi A. D., gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, G. S. sužalojo nesunkiai. Todėl, nors nuteistojo A. D. veikoje ir yra BK 138 straipsnio 1 dalyje požymių, tačiau ji padaryta esant bÅ«tinajai ginčiai. A. D. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį negalima, nes nustatyta BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, be pagrindo priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir skundžiamame nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių A. D. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, o byla nutrauktina.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.269 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, neatsako už užpuolikui padarytÄ Å¾alÄ .

Å iuo atveju nustatyta, kad dėl žalos padarymo A. D. nekaltas, kaltas pats nukentėjusysis G. S., todėl priteistas civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-03 nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, nutraukti.Civilinių ieÅ¡kovų Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM ir G.

S. civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Atmesti G. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo. Kolegijos pirmininkas                                                    Dalius Jocys Teisėjai                                                                  Dalia Kursevičienė                                                                                                                                                    Zigmas Pocius