bca8eb40-16fb-413f-a892-df709b7bc200 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-29-243/2017                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01568-2016-4                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.2; 22.4.4; 55.1.3(S) K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O SA D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjai A.

P., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ArÅ«nui Venckui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. P. patikslintÄ skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriui dėl priteisimo 1258,02 Eur motinystės paÅ¡alpos nepriemokos.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja A. P. patikslintu skundu, paduotu 2016 m. gruodžio 23 d., praÅ¡o priteisti 1258,00 Eur motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos apskrities VPK). Teismo posėdžio metu ji patikslino reikalavimÄ ir praÅ¡o priteisti 1258,02 Eur, nes tokiÄ nepriemokos sumÄ apskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyrius. Nurodo, jog iki 2015 m. kovo 23 d. buvo statutinė valstybės tarnautoja – Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nė, o nuo 2015 m. kovo 24 d. pradėjo dirbti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Skunde nurodo, kad nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. liepos 26 d. buvo nėštumo ir gimdymo atostogose ir kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. SMTM-2339 paskyrė jai 3127,67 Eur motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, tačiau į kompensuojamÄ jį uždarbį, pagal kurį nustatomas motinystės paÅ¡alpos dydis, neįskaičiuotas Klaipėdos apskrities VPK gautas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 23 d., nes statutiniai valstybės tarnautojai nebuvo draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Nurodo, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus skaičiavimais, ji bÅ«tų gavusi 4385,67 Eur paÅ¡alpÄ , jeigu Klaipėdos apskrities VPK jos gautas darbo užmokestis bÅ«tų įvertintas skaičiuojant paÅ¡alpÄ . Argumentuoja, jog vadovaujantis nuo 2016 m. lapkričio 10 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 toliau – Pakeitimo įstatymas) 3 straipsnio 23 dalimi jeigu pareigÅ«nams ir atleistiems vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, tapusiems apdraustaisiais pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nuo 2016 m. sausio 1 d. apskaičiuojant kompensuojamÄ jį uždarbį, pagal kurį mokamos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ paÅ¡alpas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, Å¡ios socialinio draudimo paÅ¡alpos apskaičiuojamos pagal Å¡ių pareigÅ«nų faktiÅ¡kai turėtas draudžiamÄ sias pajamas.

Å iais atvejais vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnauja pareigÅ«nas arba kurioje atleistas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nas tarnavo paskiausiai, iÅ¡ jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiria ir iki draudžiamojo įvykio pabaigos moka to pareigÅ«no kompensuojamojo uždarbio dalį. Å i dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir iÅ¡mokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ paÅ¡alpas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpų skirtumas.

To paties straipsnio 24 dalyje įtvirtinta, jog 23 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, vidaus reikalų statutinės įstaigos mokama iÅ¡ jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginama socialinio draudimo paÅ¡alpoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, jog atleistiems vidaus tarnybos pareigÅ«nams nuo 2016 m. sausio 1 d. iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nepaskirta kompensuojamojo uždarbio dalis, nurodyta 3 straipsnio 23 dalyje, skiriama, apskaičiuojama ir iÅ¡mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, Å¡iems pareigÅ«nams ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo pateikus raÅ¡ytinį laisvos formos praÅ¡ymÄ vidaus reikalų statutinei įstaigai, kurioje jie tarnavo paskiausiai, ir nurodžius sÄ skaitÄ mokėjimo įstaigoje.

PareiÅ¡kėja nurodo, jog vadovaudamasi Å¡iomis teisės normomis 2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apskrities VPK pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensuojamojo uždarbio dalį 1258,00 Eur, tačiau Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu jos praÅ¡ymo netenkino nurodydamas, jog Pakeitimo įstatymo nuostatos taikomos tik pareigÅ«nams, tarnaujantiems vidaus reikalų sistemoje ir pareigÅ«nams, atleistiems iÅ¡ vidaus tarnybos po 2016 m. sausio 1 d. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalies nuostatos turėtų bÅ«ti taikomos tiek pareigÅ«nams, atleistiems iÅ¡ vidaus tarnybos po 2016 m. sausio 1 d., tiek ir atleistiems iki 2016 m. sausio 1 d., nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiami Konstitucijos 29, 39 straipsniai, asmenų lygybės, nediskriminavimo, teisėtų lÅ«kesčių principai (b. l. 69-71).

PareiÅ¡kėja patikslinto skundo argumentų pagrindu praÅ¡o jį patenkinti ir priteisti motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ . Atsakovas Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimu pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime iÅ¡dėstė pareiÅ¡kėjos patikslintame skunde nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ . AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog Pakeitimo įstatymo nuostatos taikomos tik tarnaujantiems pareigÅ«nams ir pareigÅ«nams, atleistiems iÅ¡ vidaus tarnybos po 2016 m. sausio 1 d., o pareiÅ¡kėjai Å¡is įstatymas netaikytinas, nes ji atleista 2015 m. kovo 23 d. (b. l. 84-85).Atsakovo Klaipėdos apskrities VPK atstovas pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų atsikirtimų pagrindu.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ nepateikė.

Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ , paduotÄ 2016 m. liepos 8 d., kuriuo pareiÅ¡kėja ginčijo Klaipėdos skyriaus 2016 m. balandžio 13 d. sprendimÄ Nr. SMTM-2339 ir Fondo valdybos sprendimÄ Nr. (11.1E)I-3358, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindė tuo, jog pareiÅ¡kėjai 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. SMTM-2339 paskirta 3127,65 Eur dydžio motinystės paÅ¡alpa vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (toliau – Ä®statymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.

86. Nurodė, jog Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo pradžios mėnesį. Apdraustojo asmens draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo bÅ«ti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmÄ sias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos paÅ¡alpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, galiojusiu iki 2015 m. gruodžio 31 d., vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai ir statutiniai valstybės tarnautojai nebuvo draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl nuo jų darbo užmokesčio į VSDFV biudžetÄ nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, todėl vadovaujantis Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalimi, buvusio vidaus sistemos pareigÅ«no tarnyboje gautos pajamos nėra laikomos draudžiamosiomis pajamomis ir negali bÅ«ti įtraukiamos į kompensuojamÄ jį uždarbį nustatant motinystės, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydį.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. liepos 26 d., todėl kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal pareiÅ¡kėjos draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. PareiÅ¡kėjos kaip vidaus sistemos tarnybos pareigÅ«nės laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 23 d. turėtos pajamos nebuvo vertinamos apskaičiuojant kompensuojamÄ jį uždarbį motinystės paÅ¡alpai gauti iÅ¡ Fondo biudžeto lėšų, nes tuo laikotarpiu ji nebuvo drausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir Å¡ios pajamos nelaikomos draudžiamosiomis pajamomis.

Nurodė, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo nuostatoms, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir statutiniai valstybės tarnautojai privalomai draudžiami ne tik pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, bet ir ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Nuostatų 4 punktas nustato, kad motinystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai, o pareigūnams, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu privalomai draudžiamiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, - Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau - Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius).

Nuostatų 721 punktas nustato, kad pereinamuoju laikotarpiu (iki pareigÅ«nams bus mokamos viso dydžio socialinio draudimo paÅ¡alpos iÅ¡ Fondo biudžeto lėšų) Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyrius per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raÅ¡tu praneÅ¡a institucijai, kurioje tarnauja pareigÅ«nas, apie pareigÅ«nui paskirtÄ ir mokamÄ socialinio draudimo paÅ¡alpÄ . Institucija, kurioje tarnauja pareigÅ«nas, gavusi Å¡iÄ informacijÄ , pareigÅ«nui skiria ir moka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje nustatytÄ kompensuojamojo uždarbio dalį (b. l. 27-30).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ nepateikė. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ , paduotÄ 2016 m. liepos 8 d., prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . IÅ¡dėstė atsikirtimus, analogiÅ¡kus iÅ¡dėstytiems VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime (b. l. 32-34). Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyrius atsiliepimu sutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimu.

Nurodo, jog Klaipėdos skyrius, apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjai motinystės iÅ¡mokÄ iÅ¡ Fondo biudžeto lėšų, neprivalėjo vertinti pareiÅ¡kėjos pajamų, turėtų einant pareigas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 23 (3630,19 Eur). Pažymi, kad nuo 2016 m. lapkričio 10 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio 23 dalies pakeitimui apdraustaisiais tapę atleisti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai nuo 2016 m. sausio 1 d. dėl kompensuojamojo uždarbio dalies, nurodytos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje, skyrimo ir mokėjimo raÅ¡ytinį laisvos formos praÅ¡ymÄ pateikia vidaus reikalų statutinei įstaigai, kurioje jie tarnavo paskiausiai, nurodydami sÄ skaitÄ mokėjimo įstaigoje, į kuriÄ turėtų bÅ«ti pervedama minėta kompensuojamojo uždarbio dalis.

Gavusi šį praÅ¡ymÄ vidaus reikalų statutinė įstaiga bei kraÅ¡to apsaugos sistemos institucija Fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriui pateikia laisvos formos praÅ¡ymÄ dėl informacijos apie mokėtinÄ kompensuojamojo uždarbio dalį bei paskirtas ir mokamas (iÅ¡mokėtas) socialinio draudimo iÅ¡mokas pagal Ä®statymÄ gavimo. Vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje atleistas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nas tarnavo paskiausiai, gavusi Å¡iÄ informacijÄ atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nui skiria ir moka Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje nustatytÄ kompensuojamojo uždarbio dalį.

Atleistiems vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams nuo 2016 m. sausio 1 d. iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nepaskirta kompensuojamojo uždarbio dalis, nurodyta Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje, skiriama, apskaičiuojama ir iÅ¡mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 99-101). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : nagrinėjamos bylos dalykas – pareiÅ¡kėjos A. P. reikalavimo priteisti 1258,02 Eur iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėja iki 2015 m. kovo 23 d. buvo statutinė valstybės tarnautoja – Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nė, o nuo 2015 m. kovo 24 d. pradėjo dirbti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

PareiÅ¡kėja nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. liepos 26 d. buvo nėštumo ir gimdymo atostogose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. SMTM-2339 paskyrė jai 3127,67 Eur motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2016 m. liepos 26 d. (b. l. 6). Motinystės paÅ¡alpa pareiÅ¡kėjai paskirta vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nuostatai).

Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymas) 18 straipsnio 1 dalimi motinystės paÅ¡alpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. PaÅ¡alpa per mėnesį negali bÅ«ti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės paÅ¡alpos dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį (Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalis).

Pagal Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalį, apdraustojo asmens draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo bÅ«ti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui (...). Asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, draudžiamÄ sias pajamas dalijant iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas (Nuostatų 9 punktas).

Iki 2015 m. gruodžio 31 d. vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai ir statutiniai valstybės tarnautojai buvo privalomai draudžiami tik pensijų valstybiniu socialiniu draudimu ir nedarbo socialiniu draudimu (iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal galiojusi teisinį reguliavimÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai ir statutiniai valstybės tarnautojai nebuvo draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jų darbo užmokesčio nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, todėl buvusio vidaus sistemos pareigÅ«no ar statutinio valstybės tarnautojo tarnyboje gautos pajamos nebuvo laikomos draudžiamosiomis pajamomis ir nebuvo įskaitomos į kompensuojamÄ jį uždarbį socialinio draudimo paÅ¡alpoms apskaičiuoti.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjos vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal jos draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., t. y. pareiÅ¡kėjos draudžiamÄ sias pajamas sudarė darbo užmokestis, gautas Klaipėdos miesto apylinkės teisme nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2016 m. sausio 31 d., Lietuvos Respublikos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 16 d. turėtos pajamos bei nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. priskaičiuota ligos paÅ¡alpos suma (b. l. 7-11).

Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. kovo 23 d., t. y. tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikotarpiu gautas darbo užmokestis į draudžiamÄ sias pajamas, pagal kurias apskaičiuota motinystės paÅ¡alpa, neįtrauktas, nes pagal Ä®statymo 3 straipsnio 2 dalį Å¡ios pajamos nebuvo laikomos draudžiamosiomis pajamomis. Nuo 2016 m. sausio 1 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai tapo privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų visų rÅ«Å¡ių socialiniu draudimu.

PareiÅ¡kėja reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl vidaus reikalų sistemoje gautų pajamų įskaitymo į jos draudžiamÄ sias pajamas, pagal kurias apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, lemiantis motinystės paÅ¡alpos dydį. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas), įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d., 3 straipsnio 23 dalyje įtvirtinta, jog jeigu nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigÅ«nams, tapusiems apdraustaisiais pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant kompensuojamÄ jį uždarbį, pagal kurį mokamos (...) motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpos, patenka laikotarpiai, kuriais jie nebuvo apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, Å¡ios socialinio draudimo paÅ¡alpos apskaičiuojamos pagal Å¡ių pareigÅ«nų faktiÅ¡kai turėtas draudžiamÄ sias pajamas.

Å iais atvejais vidaus reikalų statutinė įstaiga iÅ¡ jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų pareigÅ«nui skiria ir iki draudžiamojo įvykio pabaigos moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Å i dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir iÅ¡mokėtos (...) motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpų skirtumas. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. lapkričio 10 d., Å¡i nuostata papildyta nurodant, jog ne tik pareigÅ«nams, bet ir atleistiems vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams taikoma tokia pati garantija, t. y. socialinio draudimo paÅ¡alpos apskaičiuojamos pagal Å¡ių pareigÅ«nų faktiÅ¡kai turėtas draudžiamÄ sias pajamas.

Å iais atvejais vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnauja pareigÅ«nas arba kurioje atleistas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nas tarnavo paskiausiai, iÅ¡ jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiria ir iki draudžiamojo įvykio pabaigos moka to pareigÅ«no kompensuojamojo uždarbio dalį. Å i dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir iÅ¡mokėtos (...) motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpų skirtumas. BÅ«tent šį teisinį reglamentavimÄ atsiliepime, sutikdamas su pareiÅ¡kėjos reikalavimu, dėsto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyrius, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 4 ir 721 punktais yra įgaliotas pereinamuoju laikotarpiu (iki pareigÅ«nams bus mokamos viso dydžio socialinio draudimo paÅ¡alpos iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų) apskaičiuoti Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje nurodytos mokėtinos socialinio draudimo paÅ¡alpos ar jos dalies pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ dydį, o institucija, kurioje tarnauja pareigÅ«nas, gavusi Å¡iÄ informacijÄ , pareigÅ«nui skiria ir moka Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje nustatytÄ kompensuojamojo uždarbio dalį.

Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 24 dalyje nurodytas ir Å¡ių iÅ¡mokų finansavimo Å¡altinis, t. y. 23 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis vidaus reikalų statutinės įstaigos mokama iÅ¡ jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir yra prilyginama socialinio draudimo paÅ¡alpoms, nustatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Teisėjų kolegija vertindama atsakovo argumentÄ , jog Pakeitimo įstatymas taikymas tik tarnaujantiems ir po 2016 m. sausio 1 d. atleistiems pareigÅ«nams, konstatuoja, jog iÅ¡ Ä®statymo 3 straipsnio 23 dalies normos turinio aiÅ¡kiai matyti, jog 2016 m. sausio 1 d. siejama ne su pareigÅ«nų atleidimu, bet bÅ«tent su kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimu pasikeitus teisiniam reguliavimui.

Teismo iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos reikalavimas pagrįstas, net ir aiÅ¡kinant Pakeitimo įstatymo galiojimÄ taip, kaip jį aiÅ¡kina atsakovas, patvirtina ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pripažįstama pareigÅ«nų ir buvusių pareigÅ«nų teisė į socialinę apsaugÄ (2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-1082/2007; 2011 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-325/2011; 2013 m. spalio 28 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-330/2013; 2014 m. spalio 20 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1925/2014; 2016 m. sausio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2563-502/2015).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėja atitiko Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, reglamentuojančiame teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ , įtvirtintas paÅ¡alpos skyrimo sÄ lygas, todėl plačiau Å¡is klausimas neanalizuojamas. PareiÅ¡kėjos tarnybos policijos įstaigoje laikotarpiu galiojusio Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d.) 41 straipsnis įtvirtino nuostatas dėl pareigÅ«nų laikinojo nedarbingumo bei jo apmokėjimo tvarkos.

Statuto 41 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog pareigÅ«nų laikinojo nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos trukmę, pareigÅ«nių nėštumo ir gimdymo atostogų trukmę, tėvystės atostogų trukmę, apmokėjimo sÄ lygas (iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas Å¡io straipsnio 3 dalyje), taip pat laikinojo nedarbingumo pažymėjimo iÅ¡davimo tvarkÄ reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. To paties straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog (...) nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpiais (...) pareigÅ«nams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų darbo užmokesčio arba jo dalies dydžio iÅ¡mokos, nevirÅ¡ijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio.

Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, pagal kurias motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai iki 2016 m. sausio 1 d. nebuvo privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl jiems ligos ir motinystės pašalpos, motinystės (tėvystės) pašalpos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas nebuvo mokamos.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalies, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams yra garantuojama teisė į vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies dydžio iÅ¡mokas. AiÅ¡kindama Å¡iÄ Statuto nuostatÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-330/2013 taip pat 2014 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1925/2014 konstatavo, jog Å¡i blanketinė Vidaus tarnybos statuto nuostata nukreipia į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ â€“ tiek, kiek tai susiję su mokėtino vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies dydžio, maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio bei mokėjimo trukmės nustatymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog įstatymų leidėjas jau nuo 2011 metų (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1855 redakcija) Statuto pakeitimais aiÅ¡kiai ir nevienareikÅ¡miÅ¡kai siekė „suvienodinti socialines garantijas statutinių valstybės tarnautojų su kitų apdraustųjų asmenų socialinėmis garantijomis, atsižvelgiant į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektÄ (XIP-2239)“, o Statuto 41 straipsnio 3 dalies pakeitimais, įsigaliojusiais 2013 m. liepos 1 d., siekta iÅ¡ esmės ne įtvirtinti naujÄ , iki tol nenumatytÄ teisinį reguliavimÄ , o užtikrinti, kad „įstatymo normos bÅ«tų aiÅ¡kios, t. y. teisinis reguliavimas bÅ«tų logiÅ¡kas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas“ (Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-430) aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A17-1082/2007 ir 2011 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-325/2011 konstatavo, jog nors pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjas, atlikdamas tarnybÄ vidaus tarnybos sistemoje, neturėjo pareigos mokėti įmokas ligos ir motinystės socialiniam draudimui, tokia pareiga nebuvo nustatyta ir institucijai, kurioje atliekama tarnyba, tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas vidaus tarnybos pareigÅ«nams yra garantuojama teisė laikinojo nedarbingumo dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu gauti vidutinį jų darbo užmokestį, t. y. jiems yra garantuojamos socialinės garantijos laikino nedarbingumo dėl ligos atveju.

Laikotarpis, kai asmuo atliko tarnybÄ vidaus tarnybos sistemoje ir per kurį buvo gautos arba galėjo bÅ«ti gautos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytos ligos iÅ¡mokos, suprantamas kaip asmens privalomųjų iÅ¡mokų gavimo laiko tarpas patenkantis į „ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo“ sÄ vokÄ , todėl jog apdraustojo asmens teisinė padėtis traktuotina plačiÄ ja prasme, apimanti ir tuos asmenis, kurie dirbdami iÅ¡skirtinėje valstybės valdymo sistemos dalyje, konkrečiai, vidaus tarnybos sistemoje, neturėjo pareigos mokėti ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, bet dėl darbinės veiklos specifikos turėjo teisę gauti ligos ir motinystės socialinio draudimo iÅ¡mokas.

Teisėjų kolegija pabrėžė, jog pozicija, kai siekiama paneigti buvusio vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no teisę į ligos iÅ¡mokÄ iki sueis įstatymų nustatytas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas, neatsižvelgiant į laikotarpį vidaus tarnybos sistemoje, yra netoleruotina ne tik teisės taikymo požiÅ«riu, bet ir teisingumo aspektu, o nutrÅ«kus vidaus tarnybos teisiniams santykiams ir susiformavus ne statutinio pobÅ«džio darbiniams santykiams, teisė į iÅ¡mokas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ iÅ¡lieka, todėl ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas nepradedamas skaičiuoti iÅ¡ naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo principinę nuosekliÄ pozicijÄ , jog teisės aktai vidaus tarnybos statutiniams pareigÅ«nams garantavo socialines garantijas laikino nedarbingumo dėl ligos atveju. Nagrinėjamoje byloje pagal analogijÄ tai reikÅ¡tų ir socialines garantijas nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, jog siekiant užtikrinti buvusių vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų teises į ligos paÅ¡alpÄ (nagrinėjamu atveju – į motinystės paÅ¡alpÄ ), iÅ¡ esmės nėra aktualus Å¡ių piniginių iÅ¡mokų mokėjimo Å¡altinio ir jo suformavimo klausimas, nes prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei nepagrįstai ir neproporcingai pablogintų tokių asmenų teisinę padėtį, baigus tarnauti vidaus tarnybos sistemoje.

Nagrinėjamu ginčo atveju nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje jau yra apibrėžtas Å¡ių iÅ¡mokų mokėtojas bei finansavimo Å¡altinis. Teisėjų kolegijos vertimu, atsižvelgiant į aukščiau minėtus įstatymo leidėjo tikslus, Pakeitimo įstatymas ne įtvirtinta naujÄ teisinį reglamentavimÄ , o tik užbaigia 2011 metais pradėtÄ siekį suvienodinti statutinių valstybės tarnautojų ir kitų apdraustųjų asmenų socialines garantijas, todėl atsakovo aiÅ¡kinimas dėl Pakeitimo įstatymo taikymo apimties neatitinka įstatymo leidėjo siektų tikslų.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas ir teisminę praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog laikotarpiai, kurie pripažįstami kaip ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas, yra neatsiejamai susiję su Å¡iais laikotarpiais gaunamomis darbinėmis pajamomis, nes per Å¡iuos socialinio draudimo stažo laikotarpius gautų darbinių pajamų dydis lemia asmeniui iÅ¡mokamų ligos ir motinystės paÅ¡alpų dydžius. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta atsakovo argumentÄ , jog pareiÅ¡kėjos, buvusios vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nės, darbo užmokestis, gautas dirbant Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, negali bÅ«ti vertinamas kaip draudžiamosios pajamos, pagal kurias skaičiuojama motinystės paÅ¡alpa, vien dėl to, jog tuo metu dėl buvusio specifinio socialinio statuso pareiÅ¡kėja nebuvo draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu.

Toks aiÅ¡kinimas labiausiai neatitinka oficialiai konstitucinėje jurisprudencijoje pažymėtos socialiai orientuotos valstybės doktrinÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2010 m. birželio 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia valstybės įsipareigojimÄ Ä¯statymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris užtikrintų, kad Å¡eima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, bÅ«tų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2004 m. kovo 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai).

Konstitucinis valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę, kaip bendras principas, tam tikrais aspektais yra iÅ¡reikÅ¡tas ir kitose Konstitucijos nuostatose, inter alia 39 straipsnio 1 dalyje, kurioje garantuojama valstybės globa ir parama Å¡eimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, bei 2 dalyje, kurioje dirbančioms motinoms yra užtikrinamos mokamos atostogos iki gimdymo ir po jo, palankios darbo sÄ lygos ir kitos lengvatos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

Tai, kad sÄ Å¾iningo ir nesiekiančio piktnaudžiauti teise apdraustojo asmens (iÅ¡mokos gavėjo) teisė į atitinkamas socialinio draudimo iÅ¡mokas privalo bÅ«ti įgyvendinama, akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014 m. kovo 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus teisė į socialinę apsaugÄ , teisė gauti įstatyme nustatytas socialinio aprÅ«pinimo iÅ¡mokas, inter alia nėštumo ir motinystės atostogų metu yra sudedamoji bendrųjų teisės principų, kurių laikymÄ si, be kita ko, užtikrina kilusius ginčus nagrinėjantys teismai, dalis.

Negali bÅ«ti pripažįstamas teisės aiÅ¡kinimas, nesuderinamas su pagarba žmogaus teisėms, kuriÄ iÅ¡ esmės garantuoja visi pagrindiniai tarptautiniai teisės aktai. Tai, kad teisė į motinystės atostogas vertinama kaip ypatingos svarbos socialinės teisės apsaugos priemonė, įtvirtinta inter alia 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 straipsnyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultÅ«rinių teisių pakto 10 straipsnyje, Europos socialinės chartijos 8 straipsnyje, 2000 m. birželio 15 d.

Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 183 dėl 1952 m. Motinystės apsaugos konvencijos (su pakeitimais) pakeitimo 6 straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste atskirai pažymėtinos 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 110) nuostatos.

IÅ¡ Direktyvos 92/85 11 straipsnio 2 punkto b papunkčio matyti, jog tam, kad bÅ«tų garantuotas darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos teisių laikymasis, nustatoma, kad motinystės atostogų atveju darbuotojoms turi bÅ«ti garantuotas atlyginimo iÅ¡laikymas ir (arba) teisė į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ .Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos reikalavimas yra pagrįstas. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Karinių ir joms prilygintų struktÅ«rų skyriaus 2017 m. vasario 20 d. pažymos Nr. (10.1)2R-360 matyti, jog pareiÅ¡kėjai paskaičiuota motinystės paÅ¡alpos nepriemoka sudaro 1258,02 Eur (b. l. 102).

Ginčo dėl nepriemokos dydžio nėra. PareiÅ¡kėjos patikslintas skundas, patikslinus reikalavimo dydį teismo posėdžio metu, tenkintinas vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktu, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities VPK priteistina 1258,02 Eur kompensuojamojo uždarbio dalis. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – sumokėtÄ Å¾yminį mokestį 30,00 Eur. PareiÅ¡kėjos skundas patenkintas, todėl ji turi teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjai priteistina 30,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities VPK. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: patenkinti pareiÅ¡kėjos A. P. patikslintÄ skundÄ ,priteisti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1258,02 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 2 euro centai) kompensuojamojo uždarbio dalį iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas (duomenys neskelbtini),priteisti A.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30,00 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) sumokėtÄ Å¾yminį mokestį iÅ¡ atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas (duomenys neskelbtini).Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėjos                                                                                 Dalia Gumuliauskienė Eglė Kiaurakytė                      Vida Stonkuvienė