bca74573-9cd7-4cb3-8c4c-4cd4f074bc2f · Kauno apygardos teismas

Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-485-397/2019

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00274-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. A. (toliau – pareiÅ¡kėjas) apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties S. A. administracinio nusižengimo byloje ir

n u s t a t ė :

1. S. A. 2019 m. birželio 18 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 195 eurų baudÄ iki 2019 m. liepos 3 d. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis 2019 m. birželio 18 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), vykdė buvusios picerijos „(duomenys neskelbtini)“ griovimo-ardymo darbus. S. A. nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ . Tokiais veiksmais pažeidė 2002 m. liepos 2 d. (Nr. IX-1007) Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 35 straipsnio 2 dalį, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos virÅ¡ininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų ,,Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 4 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnį.

2. Iki nustatyto termino nesumokėjus baudos, Valstybinės darbo inspekcijos prie LR SADM Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) Vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. 2019 m. liepos 8 d. nutarimu, S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 745 eurų nuobauda.

3. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, S. A. pateikė skundÄ Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams, kurie 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos 2016 m. liepos 8 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas konstatavo, jog Institucija nagrinėdama S. A. administracinio nusižengimo bylÄ , teisingai nustatė ir įvertino jo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai S. A. pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudÄ .

4. Skundu apygardos teismui S. A. praÅ¡o, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėjos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį pripažįstant, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat praÅ¡o dėl apeliacinio skundo pradėtÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti žodinio proceso tvarka bei iÅ¡kviesti į teismÄ apeliaciniame procese apklausai liudytoju M. B..

4.1. Skunde nurodė, jog Alytaus apylinkės teismas arba nesuprato arba neįsigilino kas yra individuali veikla ir kokie tiksliai požymiai bÅ«dingi tokios veiklos apibÅ«dinimui ir identifikavimui. PareiÅ¡kėjo teigimui, kad jam bÅ«tų pritaikyta atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, privalėjo bÅ«ti nustatyta: 1) kad vykdyti ardymo darbai buvusioje griaunamoje picerijoje turėjo bÅ«ti atliekami kažkieno naudai pagal civilinę sutartį arba S. A. buvo kažkieno pasamdytas; 2) kad vykdyti ardymo ir griovimo darbai vyko su tikslu gauti iÅ¡ kažko ekonominę naudÄ ; 3) kad darbai ar paslaugos teikiamos savo arba nuomojamose patalpose (vietovėje) už atlygį. PareiÅ¡kėjo manymu, individuali veikla turi bÅ«ti bÅ«tinai susijusi su trečiųjų asmenų naudai darbų ar pasaugų teikimu arba prekiavimas savo paties arba trečiųjų asmenų naudai. Jeigu darbai buvo vykdomi arba suteikiamos paslaugos kažkieno naudai be jokios sutarties, tuomet tai buvo nelegalus darbas, o ne individuali veikla. Jeigu asmuo atlieka darbus iÅ¡imtinai savo turto pagerinimui ir su jo paėmimu susijusius darbus, tai nėra jokia individuali veikla.

4.2. Skundo autoriaus teigimu, 2019 m birželio mėnesį jis sutiko pažįstamÄ M. B., kuris pasakė, kad yra nupirkęs ardymui Alytaus mieste didelį pastatÄ ir jį pigiai pardavinėja dalimis. PareiÅ¡kėjas susidomėjo jo pasiÅ«lymu ir su draugu bei kaimynu N. Ž. atvyko apžiÅ«rėti kÄ galime nupirkti iÅ¡ M. B.. Kadangi juos domino langai ir kitos medienos dalys, sutarė juos nupirkti sumokant po 200 eurų. Už tokiÄ pačiÄ kainÄ langų ir medienos nutarė nupirkti ir Nerijaus brolis S. Ž.. 2019 m. birželio 16 d. atvyko ardyti nusipirktų langų. TÄ pačiÄ dienÄ M. B. užpildė tris blankus sutarčių ir padavė pasiraÅ¡yti, o jie jam sumokėjo pinigus. Antrų egzempliorių M. B. jiems nepaliko, jie ir neprašė. 2019 m. liepos 18 d. atvykę VDI inspektoriai kaip vėliau suprato juos tikrino dėl galimai nelegalaus darbo, klausė ar jie turi darbo sutartis, apie kitas sutartis nebuvo jokios kalbos. PareiÅ¡kėjo teigimu, jie niekada nebuvo susidÅ«rę su tokia situacija todėl manė, kad bus baudžiami už nelegalų darbÄ , nes tuo metu M. B. picerijoje nebuvo ir tik vėliau suprato, jog nepasakė inspektoriams, kad turi sudarę su juo sutartis, tačiau nei VDI inspektoriai, nei teismas nesiteikė apklausti M. B.. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, VDI inspektoriai aptikę juos darbuojantis svetimame objekte, privalėjo fiksuoti nelegalų darbÄ , nes jie tuo metu nepateikė jokių sutarčių. Nors pradėjus tyrimÄ M. B. pats atvyko apklausai pas tyrimÄ atlikinėjusius VDI inspektorius, tačiau Å¡ie jį iÅ¡vijo, o pateikus sutartis S. A. bei kitus apiformino kaip vykdžiusius individualiÄ veiklÄ , bet jos neįregistravus mokesčių inspekcijoje. PareiÅ¡kėjo manymu, pasiimti iÅ¡simontuojant savo jėgomis ir savo sÄ skaita jam nuosavybės teise įgytus daiktus, nedraudžia joks teisės aktas ir joks teisės aktas nereikalauja Å¡iam veiksmui atlikti jokių verslo liudijimų, nes jis niekam jokių paslaugų neteikė ir niekieno naudai neveikė.

4.3. Skunde pažymima, jog ANK 589 straipsnyje pateiktas administracinius nusižengimus tiriančių ir protokolus suraÅ¡ančių pareigÅ«nų sÄ raÅ¡as pagal jų kompetencijai priskirtus tirti administracinių nusižengimų straipsnius. ANK 589 straipsnio 58 punkte pateikta ANK straipsniai, pagal kuriuos tyrimÄ atlieka ir protokolus suraÅ¡o Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigÅ«nai. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį į tai, jog ANK 150 straipsnis yra nepriskirtas Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nų tyrimui ir protokolų suraÅ¡ymui, todėl neginčytinai nustatyta, kad prieÅ¡ S. A. protokolÄ ir nutarimÄ surašęs Valstybinės darbo inspekcijos prie LR SADM Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. virÅ¡ijo tarnybinius įgaliojimus. PareiÅ¡kėjo teigimu, apylinkės teismas visiÅ¡kai nieko nepasisakė dėl ANK 589 straipsnio 58 punkto nuostatos, kad pagal ANK 150 straipsnį pažeidimus tiria ir protokolÄ su nutarimu suraÅ¡o ne VDI, o mokesčių inspekcijos pareigÅ«nai ir neteisėtai konstatavo, kad VDI inspektoriai turėjo teisę spręsti ir nagrinėti tokios kategorijos bylas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija prašė, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo S. A. apeliacinį skundÄ atmesti.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,

k o n s t a t u o j a :

6. S. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apeliantas praÅ¡o jo skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiÅ¡kėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tuo pačiu pažymėtina, kad praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog Å¡ios bylos nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka.

8. PareiÅ¡kėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados, jog S. A. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Ä®rodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ir Institucijos 2019 m. liepos 8 d. nutarimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , spręstina, kad analizuojamu atveju visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės S. A. veiksmų kvalifikavimui, buvo iÅ¡tirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jo kaltę ANK 150 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padaryme. Nesutikti su tokiomis apylinkės teismo bei Institucijos iÅ¡vadomis ir naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ remiantis vien tik S. A. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie analizuojamo įvykio aplinkybes, teisinio pagrindo nėra.

11. Administracinę atsakomybę pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį užtraukia komercinės ar Å«kinės veiklos tvarkos pažeidimas. Atsižvelgiant į Å¡ios teisės normos dispozicijÄ , akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius komercinę ar Å«kinę veiklÄ . Tiek Institucija 2019 m. liepos 8 d. nutarime, tiek ir apylinkės teismas skundžiama nutartimi analizuodamas ANK 150 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius S. A. veiksmuose, nurodė į GPMÄ® 35 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rÅ«Å¡ies individualiÄ veiklÄ , privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir Taisyklių 4 punkto nuostatÄ , kurioje nurodyta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rÅ«Å¡ies individualiÄ veiklÄ , apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti tinkamai užpildytÄ Lietuvos gyventojo praÅ¡ymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojo registrÄ FR0792 formÄ . GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia individualios veiklos sÄ vokÄ , jog tai – savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Ir nors, S. A. teigimu, jis analizuojamu atveju jokios individualios veiklos nevykdė, niekam jokių paslaugų neteikė, dėl ko neturėjo verslo liudijimo, ir tik norėjo pasiimti iÅ¡simontuojant savo jėgomis ir savo sÄ skaita jam nuosavybės teise įgytus daiktus, tačiau tikėti Å¡iais pareiÅ¡kėjo objektyviais duomenimis nepagrįstais teiginiais, teisinio pagrindo nėra.

12. Pažymėtina, jog pagrindiniai įrodymai neteisėto (nelegalaus) darbo kategorijos bylose yra pirminiai patikrinimo metu neteisėtai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ ir tiesiogiai bendravusių su dirbusiuoju, parodymai. Neteisėtai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui, todėl pareigÅ«nų parodymai yra itin svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Vertinant tokiÄ teismų praktikÄ nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neabejotina, jog ir Å¡iuo atveju, sprendžiant S. A. kaltės klausimÄ , bÅ«tina atidžiai patikrinti galimai neteisėtai dirbusio asmens parodymus bei paaiÅ¡kinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

13. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. A. parodė, kad patikrinimo metu jokios individualios veiklos nevykdė, o tik ėmė nuo sienų vatÄ , ardė nusipirktus langus, lentas, duris ir kitas medžiagas. Iki pareigÅ«nų atvykimo ardė kelias dienas. PareigÅ«nams paklausus ar jis turi individualios veiklos pažymÄ ar verslo liudijimÄ , pasakė, kad neturi, nes jam niekas nieko nemokėjo. Apie pirkimo-pardavimo sutartį pareigÅ«nams taip pat nieko nesakė, nes neturėjo jos su savimi.

Vertinant Å¡ių S. A. parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, tÄ pačiÄ patikrinimo dienÄ savo paties paaiÅ¡kinime S. A. nurodė, kad su S. Ž. ir N. Ž. statybos objekte ardė buvusios picerijos pastatÄ , neturėdamas verslo liudijimo. PaaiÅ¡kinime, nurodydamas asmens duomenis, punkte „5. Darbovietė“ nurodė, jog yra dirbantis savarankiÅ¡kai, punkte „6. Pareigų pavadinimas“ nurodė – griovikas (b. l. 4).

Tai, kad patikrinimo metu, statybos objekte (duomenys neskelbtini) buvo patikrinti ir rasti asmenys, neteisėtai vykdantys pastato ardymo darbus, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas Institucijos atstovas A. B., kuris nurodė, kad 2019 m. birželio 18 d. vykdant statybviečių ir kitų statybos objektų patikrinimus viename iš objektų, pastato viduje buvo rasti dirbantys keturi asmenys – N. Ž., S. Ž., S. A., E. Ž.. Pas viduje buvusius asmenis paklausus kokiu pagrindu jie dirba, jiems buvo pasiūlyta parašyti paaiškinimus.

Visi parašė paaiÅ¡kinimus. Vėliau priimant nutarimus S. A. atnešė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patikrinimo metu nebuvo pateikta. AukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieÅ¡taringais ir raÅ¡ytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais, savo tarnybines pareigas vykdžiusio darbo inspektoriaus duotais paaiÅ¡kinimais. Byloje nėra duomenų, kad jis dėl kokių tai priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį.

Kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. birželio 18 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), nelegalaus darbo patikrinimo metu, dalyvaujant vyriausiesiems darbo inspektoriams A. B. ir N. L., patikrinti asmenys vykdantys statybos griovimo darbus Alytuje, Rotušės a. 2, prie buvusios picerijos griovimo darbų. Pastato griovimo darbus vykdė S. A. ir dar trys asmenys. S. A. paaiškino, kad yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini). Dėl šios paslaugos tiekimo yra susitaręs su asmeniu, kurio nenurodė.

Dirba su savo įrankiais. Jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo sudaręs neturi. Ä® darbÄ atvyksta su vienu iÅ¡ dirbančių kartu, automobiliu. S. A. nurodė, kad teikti atlygintinas pastato ardymo-griovimo paslaugas verslo liudijimo įsigijęs neturi, taip pat nėra įregistravęs ir individualios veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl dirba neteisėtai. Kiti dirbę asmenys pateikė atskirus paaiÅ¡kinimus (b. l. 9-10). AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, aukščiau byloje aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, jog S. A. vykdė individualiÄ veiklÄ , t. y. ardė pastatÄ jau ne vienÄ dienÄ , jokių sutarčių nebuvo sudaręs, dėl darbo susitarė su asmeniu, kurio neįvardijo, neturi įsigijęs verslo liudijimo ar deklaravęs individualios veiklos mokesčių inspekcijoje.

S. A. jau po patikrinimo pateiktÄ pirkimo-pardavimo sutartį ir iÅ¡keltÄ versijÄ , kad jis ardė nusipirktas pastato konstrukcijas, kurias pats ir pasiėmė, apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kadangi patikrinimo metu S. A. apie jokios sutarties buvimÄ ar nusipirktas medžiagas nenurodė.

14. KritiÅ¡kai vertintinos tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde S. A. nurodytos aplinkybės, jog vykdę patikrinimÄ darbo inspektoriai A. B. ir N. L. juos užsipuolė kaip nusikaltėlius, naudojo prieÅ¡ juos psichologinį smurtÄ bei vertė prisipažinti, kad dirba nelegaliai, tuo virÅ¡ydami tarnybinius įgaliojimus. Visų pirma pažymėtina, jog S. A. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimÄ bei teisingÄ atvaizdavimÄ . Jaučiant kokį nors neteisėtÄ poveikį, spaudimÄ nurodyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo bÅ«ti pažymėta jo duotame paaiÅ¡kinime, tačiau neteisėtai dirbęs S. A. savo paraÅ¡u patvirtino savo paties paaiÅ¡kinimų teisingumÄ . Pažymėtina ir tai, jog dėl galimai netinkamo darbo inspekcijos pareigÅ«nų elgesio į jų vadovus nebuvo kreiptasi ir nesiimta jokių priemonių neva darytam poveikiui užfiksuoti. Todėl aukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti, į įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų – A. B. ir N. L. elgesiu pagal nustatytas funkcijas.

15. Kaip nepagrįsti vertintini ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentai, jog ANK 150 straipsnis yra nepriskirtas Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nų tyrimui ir protokolų suraÅ¡ymui, todėl neginčytinai nustatyta, kad prieÅ¡ S. A. protokolÄ ir nutarimÄ surašęs darbo inspektorius A. B. virÅ¡ijo tarnybinius įgaliojimus. Pažymėtina, jog ANK 589 straipsnyje yra nurodyti administracinių nusižengimų teisenÄ pradedantys, administracinių nusižengimų tyrimÄ atliekantys ir administracinių nusižengimų protokolus suraÅ¡antys, institucijų pareigÅ«nai. Minėto straipsnio 58 punkte yra nustatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigÅ«nai administracinių nusižengimus tiria ir protokolus suraÅ¡o – dėl ANK 95, 96, 97, 98, 981, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 127, 150, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 4 dalyje, 308 straipsnio 1, 11, 17, 20, 21, 22, 23 dalyse, 3081 straipsnio 4, 6, 7 dalyse, 454 straipsnio 7 dalyje, 455, 505, 507 straipsniuose, 542 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų administracinių nusižengimų. Kaip matyti iÅ¡ aptarto ANK straipsnio, prieÅ¡ingai nei teigiama S. A. skunde, bÅ«tent ANK 150 straipsnis yra priskiriamas Valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nų tyrimui ir protokolų suraÅ¡ymui, todėl teigti, jog Institucijos pareigÅ«nas A. B. suraÅ¡ydamas S. A. administracinio nusižengimo protokolÄ ir nutarimÄ pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį virÅ¡ijo tarnybinius įgaliojimus, nėra jokio teisinio pagrindo.

16. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl naikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistÄ ir S. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Gytis Večerskas