bca70e8b-3775-4d5c-80eb-6e532f2db416 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2921-752/2011(Proceso Nr. 2-05-3-00042-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 117.2; 128.11 (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2011 m. balandžio 27 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. Z., jo atstovei advokatei Daliai Peckutei, antstoliui Valdui Zubinui, suinteresuoto asmens atstovui advokatui Mariui Navikui, žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Z. skundÄ dėl antstolio Valdo Zubino veiksmų, kurioje suinteresuotas asmuo R. Z. ir  n u s t a t ė :            PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio Valdo Zubino 2010 m. gruodžio 16 d. turto areÅ¡to aktÄ , kuriuo areÅ¡tuotas V. Z. turtas, priimtÄ vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637 bei priteisti advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas.              Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad antstolio Valdo Zubino kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0137/10/08637 pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-10 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-1327-540/2008 dėl skolos/baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V.

Z. iÅ¡ieÅ¡kotojos R. Z. naudai. Vykdomoji byla antstolio Valdo Zubino kontoroje užvesta 2010 m. lapkričio 25 d. 2010 m. gruodžio 16 d. antstolis surašė turto areÅ¡to aktÄ ir priėmė patvarkymÄ dėl turto areÅ¡to akto įteikimo skolininkui. PareiÅ¡kėjas nesutinka su turto areÅ¡to aktu ir antstolio patvarkymu. PareiÅ¡kėjo teigimu, antstolis Valdas Zubinas neturėjo teisės areÅ¡tuoti pareiÅ¡kėjo V. Z. turto, nes vykdomoji byla užvesta dėl periodinių iÅ¡mokų mokėjimo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti.

Antstolis vykdymo veiksmus turi teisę atlikti tik nuo tada, kai iÅ¡ieÅ¡kotoja R. Z. kreipėsi dėl periodinių iÅ¡mokų nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Antstolis neturi teisės vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ už laikotarpį, kai iÅ¡ieÅ¡kotoja neturėjo iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to. Antstolis privalo vykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame raÅ¡te, t. y. iÅ¡ieÅ¡koti tas periodines iÅ¡mokas, kurių nesumokėjo ar nesumokės skolininkas po to, kai yra užvesta vykdomoji byla.

Pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjas V. Z. jokio įsiskolinimo už nesumokėtas periodines iÅ¡mokas vaikų iÅ¡laikymui neturi, nes jos ir nebuvo teismo priteistos. IÅ¡ieÅ¡kotojai pareiÅ¡kėjas mokėjo iÅ¡mokas vaikų iÅ¡laikymui bendru sutarimu ir gera valia. Antstolis be pagrindo, tik vadovaudamasis iÅ¡ieÅ¡kotojos paskaičiavimu, kuris iÅ¡ieÅ¡kotojos R. Z. nėra pasiraÅ¡ytas, pradėjo vykdyti 54248,69 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojos R. Z. pateikto skolos paskaičiavimo, pareiÅ¡kėjas iki 2010-11-15 yra skolingas 34739 Lt iÅ¡laikymo ir 19509,69 Lt delspinigių.

Civilinio proceso kodekso 587 straipsnyje nurodyti vykdomieji dokumentai. Vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raÅ¡tas, iÅ¡duotas teismo sprendimo pagrindu. Taigi, pareiÅ¡kėjas mano, kad aiÅ¡kinant Å¡iÄ procesinę teisės normÄ bei 586 straipsnio 1 dalį, darytina iÅ¡vada, kad antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, bet ne teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje. Teismo sprendimas pats savaime nėra vykdomasis dokumentas.

Tuo labiau iÅ¡ieÅ¡kotojos paskaičiavimai nėra pagrindas atlikti vykdymo veiksmus pagal Civilinio proceso kodekso taisykles. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (586 straipsnis). Taigi, antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir visus kitus vykdymo veiksmus galėjo pradėti tik nuo 2010 m. lapkričio 25 d., kai jam buvo pateiktas vykdomasis raÅ¡tas (Civilinio proceso kodekso 653 straipsnis).        PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagal procesinės ir materialinės teisės normas, galimi tik du įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dai:

1) iÅ¡ieÅ¡kojimo įsiskolinimÄ apskaičiuoja pats antstolis, jei toks susidarė, vykdant vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , priima patvarkymÄ ir siunčia darbdaviui ar kitam iÅ¡mokančiam asmeniui pateikdamas vykdomÄ jį dokumentÄ ;

2) iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas, jei toks įsiskolinimas yra priteisiamas teismo (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis), o vėliau teismo sprendimo pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas pateikiamas vykdyti. Kitokių nei Å¡ie įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dai, jokie įstatymai nenumato. Ä®statymai nenumato teisės pačiai iÅ¡ieÅ¡kotojai apskaičiuoti atgaline data iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , o antstoliui besÄ lygiÅ¡kai jį priimti vykdyti.          Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1327-540/2008, priteisė iÅ¡ skolininko V.

Z. nepilnamečių vaikų K. Z. ir D. Z. iÅ¡laikymui nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki Å¡ie sulauks pilnametystės kas mėnesį mokėti periodines iÅ¡mokas po 1000 Lt kiekvienam vaikui. Periodinės iÅ¡mokos už einamÄ jį mėnesį turi bÅ«ti sumokamos ne vėliau kaip iki to mėnesio penkioliktos dienos.             PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, pareiÅ¡kėjas ir iÅ¡ieÅ¡kotoja 2009-09-15 pasirašė susitarimÄ , kuriuo susitarė, kad sÅ«nus D.

Z. gyvena kartu su tėvu V. Z., o dukra K. Z. gyvena kartu su motina R. Z., todėl nuo 2009-05-01 R. Z. atsisakė priteistų piniginių lėšų vaikų iÅ¡laikymui, kadangi kiekvienas iÅ¡ tėvų vieni iÅ¡laikys po nepilnametį vaikÄ . SÅ«nus D. Z. su tėvu gyveno iki 2010-07-01. Å iuo metu abu vaikai gyvena kartu su motina, o tėvas moka jiems iÅ¡laikymÄ . PareiÅ¡kėjas pareigÄ mokėti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams vykdė. IÅ¡ieÅ¡kotojos pateiktas paskaičiavimas apie mokėtinas sumas yra neteisingas.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2008 m. liepos 10 d. Nuo Å¡ios dienos pareiÅ¡kėjas įsipareigojo pradėti mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams. PareiÅ¡kėjas turėjo sumokėti 1354,84 Lt, bet ne 1419 Lt kaip yra nurodyta iÅ¡ieÅ¡kotojos paskaičiavime. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjas turėjo sumokėti 11354,84 Lt, o sumokėjo 11000 Lt. Skola 354,84 Lt. per 2009 kalendorinius metus pareiÅ¡kėjas turėjo sumokėti 8000 Lt, o sumokėjo 9680 Lt.

Permoka 1680 Lt. Per 2010 kalendorinius metus pareiÅ¡kėjas turėjo sumokėti 12000 Lt, o sumokėjo 7000 Lt. Skola 5000 Lt. IÅ¡ to seka, kad po to kai buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/10/08637 pareiÅ¡kėjas neturi įsiskolinimo dėl nesumokėto iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams, o per visÄ laikotarpį nuo Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2010-12-29 pareiÅ¡kėjas nesumokėjo 3674,84 Lt.           PareiÅ¡kėjas nesutinka mokėti iÅ¡ieÅ¡kotojos paskaičiuotų delspinigių.

Nurodo, jog turėdama pretenzijų dėl ne laiku sumokėtų iÅ¡mokų, iÅ¡ieÅ¡kotoja turėjo kreiptis su vykdomuoju raÅ¡tu į antstolius dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Net Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalimi nustatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, o procesinės teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesÄ , iÅ¡ viso nenumato galimybės antstoliui iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius už praėjusį laikotarpį iki vykdomojo raÅ¡to pateikimo vykdyti.             Be to, antstolis gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko turtÄ tik tuo atveju, jeigu asmuo, privalÄ s mokėti vaikams periodines iÅ¡mokas, Å¡ių iÅ¡mokų nemoka ir nedirba (Civilinio proceso kodekso 742 straipsnio 4 dalis).

Antstolis surašė turto areÅ¡to aktÄ ir priėmė patvarkymÄ net nesurinkęs informacijos apie skolininkÄ , neprašė jo pateikti įrodymus, ar galima iÅ¡ieÅ¡komÄ pinigų sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius.             Todėl antstolis, surašęs turto areÅ¡to aktÄ , jame nurodęs turto areÅ¡to mastÄ 54248,69 Lt ir priėmęs patvarkymÄ dėl turto areÅ¡to akto įteikimo pareiÅ¡kėjui V. Z., pažeidė teisės normas. Be to, Civilinio proceso kodekso 655 straipsnis numato, kad antstolis pirmiausia raginimu įvykdyti sprendimÄ turi praneÅ¡ti skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir, kad, jeigu raginime nurodyti veiksmai per antstolio nustatytÄ terminÄ nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedÅ«ra.

Jokio raginimo įvykdyti antstolio nurodymÄ pareiÅ¡kėjas nėra gavęs, jam jis neįteiktas. Jeigu antstolis sprendė, kad pareiÅ¡kėjas V. Z. yra atsakingas už įsiskolinimÄ , jam raginimas sumokėti šį įsiskolinimÄ turėjo bÅ«ti pristatytas ir įteiktas pagal taisykles, nustatytas 657 straipsnyje, t. y. pasiraÅ¡ytinai asmeniÅ¡kai. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į antstolį ValdÄ ZubinÄ , praÅ¡ydamas turto areÅ¡to aktÄ ir patvarkymÄ panaikinti, tačiau antstolis žodžiu atsisakė praÅ¡ymÄ patenkinti.         Civilinio kodekso 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å iÄ nuostatÄ antstolis V. Zubinas pažeidė, be pagrindo apribojęs teisę disponuoti asmeniniu turtu. Todėl pareiÅ¡kėjas mano, kad antstolio veiksmai – 2010-12-16 turto areÅ¡to aktas, kuriuo areÅ¡tuotas V. Z. turtas ir patvarkymas dėl turto areÅ¡to akto įteikimo yra neteisėti ir nepagrįsti ir praÅ¡o juos panaikinti (b.l.3-5).                         Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas V. Z. ir jo atstovė advokatė D. Peckutė skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Advokatė D. Peckutė papildomai paaiÅ¡kino, kad pradėjęs vykdymÄ antstolis galėjo areÅ¡tuoti turtÄ tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų buvęs priteistas įsiskolinimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Antstolis turėjo vykdyti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ nuo tada, kai jis buvo pateiktas. Vertindamas, koks yra iÅ¡laikymo įsiskolinimas iki vykdomojo raÅ¡to pateikimo, antstolis virÅ¡ijo savo įgaliojimus. Tarp Å¡alių yra ginčas dėl vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimo buvimo ir dėl netęsybų, todėl antstolis Å¡io ginčo negalėjo spręsti ir vertinti įsiskolinimo ir netesybų dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010 yra pasisakyta, kad kilus ginčui dėl taikos sutarties, kai numatytos netesybos, Å¡alis turi kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nes tai yra materialinis ginčas. Situacija yra panaÅ¡i, norėdama prisiteisti netesybas, R. Z. turi kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Joks įstatymas antstoliui nesuteikia teisės paskaičiuoti netesybas dėl iÅ¡laikymo. Antstolis gali vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdyti nuo tada kai vykdomoji byla užvesta, o ne spręsti ginÄÄ tarp Å¡alių.

Antstolis gali skaičiuoti, jeigu teismas priteisia metines palÅ«kanas. Å iuo atveju antstolio veiksmai yra neteisėtai, nes skola ir netesybos nėra priteistos ir nėra dėl to iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to. Todėl antstolis areÅ¡tuodamas pareiÅ¡kėjo turtÄ veikė neteisėtai. Nustatydamas areÅ¡to mastÄ , antstolis vadovavosi R. Z. paskaičiavimu. Tačiau Å¡alies paskaičiavimai neturi vykdomojo raÅ¡to galios. Dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo R. Z. turi kreiptis į teismÄ . Antstolis žinojo, kad pareiÅ¡kėjas su skola nesutinka ir kad tarp Å¡alių yra ginčas, nes kai pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡kviestas pas antstolį, jis paaiÅ¡kino, kad sÅ«nų faktiÅ¡kai iÅ¡laikė ir pateikė Å¡alių susitarimÄ , kad vaikais buvo pasidalinta.

PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė antstoliui pavedimus, kadangi norėjo patikrinti, ar Z. antstoliui pateikė teisingus skaičiavimus. PareiÅ¡kėjas R. Z. paskaičiavimo neginčijo, nes tai nėra oficialus dokumentas, tik paaiÅ¡kino žodžiu, jog tokio dydžio įsiskolinimo nėra, po to parašė praÅ¡ymÄ raÅ¡tu. Todėl antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimo į turtÄ negalėjo nukreipti. Antstolis nesiaiÅ¡kino galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atlyginimÄ , apie tai kalbos nebuvo. Antstolis turi atsižvelgti į skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus ir gali vykdyti tik tai kas yra vykdomajame raÅ¡te.             Suinteresuotas asmuo R.

Z. su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad skundo teiginys, jog antstolis neturėjo teisės areÅ¡tuoti pareiÅ¡kėjo turto dėl to, kad vykdomoji byla užvesta dėl periodinių iÅ¡mokų mokėjimo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti, nėra pagrįstas. IÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių nematyti, kad pareiÅ¡kėjas turėtų darbÄ ar iÅ¡laikymo skola galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad antstolis turėtų pagrindÄ nenukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į pareiÅ¡kėjo turtÄ (CPK 742 str. 4 d.).

PareiÅ¡kėjo teiginys, jog antstoliui joks įstatymas nesuteikia teisės vykdyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ už laikotarpį, kai iÅ¡ieÅ¡kotoja net neturėjo iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to, yra nepagrįstas, kadangi, nėra jokių teisės normų, draudžiančių antstoliui vykdyti dėl įsiteisėjusio sprendimo nevykdymo susikaupusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ už laikotarpį, kai iÅ¡ieÅ¡kotojas dar neturi iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to, antra vertus, paneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principÄ , įtvirtintÄ CPK 18 straipsnyje, ir prieÅ¡tarauja pačiai teismo sprendimų vykdymo instituto esmei.

Vadovaujantis CPK 18 ir 588 straipsniais, iÅ¡ieÅ¡kotojo teisė reikalauti iÅ¡Â skolininko vykdyti teismo sprendimÄ atsiranda ne nuo vykdomojo dokumento iÅ¡davimo, o nuo teismo sprendimo, buvusio to vykdomojo dokumento iÅ¡davimo pagrindu, įsiteisėjimo momento. Tai reiÅ¡kia, kad skolos, atsiradusios dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, ir kurios, beje, visada yra skaičiuojamos retrospektyviai, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ nuo pat jų atsiradimo momento, nepriklausomai nuo vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir pateikimo antstoliui vykdymui momento.

Kitaip tariant, iÅ¡ieÅ¡kotojas turi teisę bet kada per deÅ¡imt metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 str. 2 d.) pavesti antstoliui vykdyti teismo sprendimÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti skolas, atsiradusias nuo to momento, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas nustojo bÅ«ti skolininko vykdomas. Vertinant pareiÅ¡kėjo pozicijÄ loginiu aspektu, iÅ¡eitų arba, kad 1) iÅ¡ieÅ¡kotojo nesikreipimas į antstolį su vykdomuoju dokumentu skolininkui nevykdant teismo sprendimo panaikina skolininko materialiÄ jÄ pareigÄ mokėti iki vykdomojo raÅ¡to antstoliui pateikimo dienos susikaupusiÄ skolÄ , atsiradusiÄ dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, 2) iÅ¡ieÅ¡kotojas turi kreiptis į antstolį su vykdomuoju dokumentu dar net nežinodamas, kad teismo sprendimas nebus skolininko vykdomas geruoju, arba, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja turėjo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos, atsiradusios dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, priteisimo.

Tokia pareiÅ¡kėjo pozicija, akivaizdu, reiÅ¡kia aiÅ¡kinimÄ ad absurdum, todėl nėra pagrindo jai pritarti. IÅ¡ieÅ¡kotojos ieÅ¡kinys dėl skolos, atsirandančios dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, priteisimo bÅ«tų ir perteklinis (CPK 18 str.), ir neįmanomas (CPK 293 str. 3 p.), kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, buvusiu vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagrindu, jau buvo nustatytos iÅ¡ieÅ¡kotojos ir skolininko materialiosios teisės ir pareigos - iÅ¡ minėto teismo sprendimo atsirado pareiÅ¡kėjo pareiga mokėti vaikams  iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis ir iÅ¡ieÅ¡kotojos teisė reikalauti tai pareiÅ¡kėjo pareigai bÅ«ti vykdomai (CK 1.136 str. 2 d. 2 p.).

Antstolio teisę atlikti pareiÅ¡kėjo ginčijamus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo veiksmus iÅ¡ieÅ¡kant iki vykdomojo raÅ¡to pateikimo dienos susikaupusiÄ skolÄ , atsiradusiÄ dėl to teismo sprendimo nevykdymo, patvirtina ir CK 3.193 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu vienas iÅ¡ tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, kitas iÅ¡ tėvų įgyja teisę kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. BÅ«tent taip Å¡iuo atveju ir pasielgė iÅ¡ieÅ¡kotoja, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, jog įstatymai nenumato teisės pačiai iÅ¡ieÅ¡kotojai apskaičiuoti atgaline data iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, o antstoliui besÄ lygiÅ¡kai pradėti jį vykdyti, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad, pareiÅ¡kėjui nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, antstolis turėjo teisę atlikti vykdymo veiksmus iÅ¡ieÅ¡kant ir tÄ skolÄ , kuri susikaupė dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dar iki vykdomojo raÅ¡to pateikimo antstoliui dienos.             PareiÅ¡kėjo teiginys, jog antstolis be pagrindo, tik vadovaudamasis iÅ¡ieÅ¡kotojos paskaičiavimu, kuris net iÅ¡ieÅ¡kotojos nėra pasiraÅ¡ytas, pradėjo vykdyti 54248,69 Lt ieÅ¡kojimÄ , yra nepagrįstas.

IÅ¡ieÅ¡kotojos paskaičiavimas buvo pateiktas jos įgalioto asmens atstovo Aurimo Naviko, kuris tÄ paskaičiavimÄ pateikė kartu su praÅ¡ymu priimti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdymui. Be to, jei antstolis iÅ¡ tikrųjų, kaip teigiama skunde, neturėtų teisės pats ar iÅ¡ieÅ¡kotojo padedamas apsiskaičiuoti dar iki vykdomojo raÅ¡to pateikimo susikaupusios skolos dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, nebÅ«tų jokių teisinių galimybių vykdyti tokius teismų sprendimus, kurie yra susiję su vidutinio darbo užmokesčio priteisimu už uždelstÄ atsikaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju laikÄ , procesinių palÅ«kanų priteisimu nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir pan., - juk tokiuose teismo sprendimuose iÅ¡ieÅ¡kotinos vidutinio darbo užmokesčio ar procesinių palÅ«kanų sumos sprendimų priėmimo dienÄ dar nebÅ«na aiÅ¡kios, ir jas antstolis apsiskaičiuoja pats nuo pat teisės į tokias sumas atsiradimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ momento nepriklausomai nuo vykdomojo raÅ¡to gavimo momento.           PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su 2009-09-15 pareiÅ¡kėjo ir iÅ¡ieÅ¡kotojos sudaryta sutartimi, nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, kadangi jos nėra Å¡io ginčo dalykas, ir jomis pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės kvestionuoja jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos reikalavimo teisės apimtį.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjo nurodyta 2009-09-15 sutartis, kol nėra patvirtinta teismo, yra niekinė, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas iÅ¡laikymo vaikams dydis ir mokėjimo tvarka gali bÅ«ti modifikuoti tik teismo sprendimu (CK 3.201 str.). Nesant teismo sprendimo, modifikuojančio įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymo vaikams dydį ir mokėjimo tvarkÄ , antstoliui nėra jokio pagrindo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ pagal jam pateiktÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ kitaip nei jame nustatyta.

Pažymėtina, kad be aplinkybių, susijusių su 2009-09-15 pareiškėjo ir išieškotojos sudaryta sutartimi, pareiškėjas nenurodo jokių kitų argumentų, dėl ko antstolio apskaičiuotos išieškotinos sumos dydis pagal išieškotojos pateiktus duomenis turėtų būti laikomas iš esmės neteisingu.             Dėl delspinigių. Pareiškėjo teiginys, jog jis nesutinka mokėti išieškotojos paskaičiuotų delspinigių, yra teisiškai nereikšmingas - pareiškėjo materiali pareiga mokėti tuos delspinigius jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurį antstolis, atlikdamas delspinigių išieškojimo veiksmus, ir vykdo.             Dėl senaties terminų.

PareiÅ¡kėjo nurodytas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo yra netaikytinas. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis — tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminas yra įstatymuose nustatytas terminas pažeistai teisei ginti ieÅ¡kinine tvarka teisme. Tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡kotoja savo teises gina ne reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, o reikalaudama delspinigių pagal jau įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , kuriame jau yra nustatyta pareiÅ¡kėjo materiali pareiga mokėti delspinigius.

Teismo sprendimo vykdymo procese taikomi jau ne ieÅ¡kininės senaties terminai, o vykdomojo raÅ¡to pateikimo vykdyti senaties terminai (CPK 606 str.).               Suinteresuotas asmuo R. Z. teismo posėdyje nedalyvavo. Jos atstovas advokatas A. Navikas teismo posėdyje pilnai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, dėl kurių pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ iÅ¡ darbo užmokesčio.

IÅ¡ bylos dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo duomenų, kurioje dalyvauja tos pačios Å¡alys, jam yra žinoma, kad pareiÅ¡kėjo pajamos yra 800 Lt. Todėl antstolio veiksmai nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ turtÄ yra teisėti. Teismo sprendimu buvo nustatytos teisės ir pareigos. Pareigos nebuvo vykdomos. Antstolis turėjo priimti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , paskaičiuoti skolÄ ir vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . VisiÅ¡kai nesvarbu, ar paskaičiuoja antstolis, ar iÅ¡ieÅ¡kotojas. Esmė ar tie paskaičiavimai yra teisingi.

PareiÅ¡kėjas paskaičiavimų neginčija. Jo nuomone, skolininkas pasirinko netinkamÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Jis galėjo kreiptis dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau to nepadarė. Antstolis vadovavosi vykdomuoju raÅ¡tu. LR CK 3.199 str. 3 d. patvirtina antstolio teisę pradėti vykdymÄ . Jeigu teismo sprendimas nevykdomas, tai su vykdomuoju raÅ¡tu kreipiamasi į antstolį. IÅ¡ieÅ¡kotoja turėjo teisę paskaičiuoti, o antstolis patikrinti paskaičiavimÄ ir pradėti vykdymÄ .

PareiÅ¡kėjas duomenų apie darbo užmokestį ir galimybę atsiskaityti iÅ¡ darbo užmokesčio nepateikė, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas pagrįstai nukreiptas į pareiÅ¡kėjo turtÄ .              Antstolis, kurio veiksmai skundžiami Valdas Zubinas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-10 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad skolininkas įsipareigoja mokėti savo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ .

Teismo sprendimas įsiteisėjo 2008-07-11. Civilinio proceso kodekso 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems fiziniams asmenims, tai reiÅ¡kia, kad skolininkui pareiga mokėti periodines iÅ¡mokas atsiranda nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos, o ne nuo vykdomojo dokumento iÅ¡davimo dienos. Taip pat Civilinio proceso kodekso 588 str. numato, kad sprendimai yra vykdomi po to, kai jie įsiteisėja. Kadangi skolininkas įsiteisėjusio teismo sprendimo gera valia nevykdė, tai iÅ¡ieÅ¡kotoja 2010-11-10 iÅ¡siėmė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir 2010-11-25 jį pateikė antstoliui priverstiniam vykdymui.

Kadangi įsiskolinimas nebuvo mokamas, antstolis privalėjo suskaičiuoti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 2 dalimi ir siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymÄ , antstolis areÅ¡tavo skolininkui priklausantį turtÄ ir iÅ¡siuntė kvietimÄ atvykti į antstolio kontorÄ . Skolininkas nepasinaudojo civilinio proceso kodekso 663 straipsnyje numatyta teise pateikti antstoliui duomenis apie galimybę iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ per 6 mėnesius atliekant iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio.

            Su pareiÅ¡kėjo skundu dėl įsiskolinimo skaičiavimo nesutinka dėl žemiau nurodytu aplinkybių: IÅ¡ieÅ¡kotojas (jo atstovas) pateikdamas vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ dėl periodinių iÅ¡mokų mokėjimo privalo nurodyti, ar yra susidaręs įsiskolinimas, ar įmokos yra gautos, taip pat kokios ir kada. Su pateiktu įsiskolinimo paskaičiavimu antstolis sutiko, todėl nebuvo tikslinga jų perskaičiuoti iÅ¡ naujo. Su pareiÅ¡kėjo argumentu dėl 2009-09-15 susitarimo nesutinka, nes Civilinio kodekso 3.201 straipsnis numato, kad iÅ¡laikymo dydis ir forma gali bÅ«ti teismo pakeisti pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieÅ¡kinį.

Apie tokio ieÅ¡kinio pateikimÄ ir priimtÄ teismo sprendimÄ antstoliui nėra žinoma ir duomenys nėra pateikti. Todėl antstoliui nėra teisinio pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.              Su pareiÅ¡kėjo skundu dėl delspinigių nemokėjimo nesutinka, nes pareiÅ¡kėjo nurodytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo yra netaikytinas.

IÅ¡ieÅ¡kotoja savo teises gina ne reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, bet reikalaudama delspinigių pagal jau įsiteisėjusį teismo sprendimÄ .              Teismo posėdyje antstolis Valdas Zubinas be atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų papildomai paaiÅ¡kino, kad nėra teisės akto, nurodančio, ar antstolis turi skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo, ar nuo vykdomojo raÅ¡to pateikimo. Jo manymu, tai yra antstolio kompetencija. Ä®siskolinimas skaičiuojamas pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Suma padidėjo dėl delspinigių, kurie skaičiuojami už kiekvienÄ dienÄ . R. Z. gavo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , pateikė duomenis, kad teismo sprendimas nevykdomas, todėl skaičiuojama nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pripažįsta, kad pradėjo vykdymÄ turėdamas vienos Å¡alies pozicijÄ . Su pareiÅ¡kėju buvo susisiekta vėliau, uždėjus areÅ¡tÄ . Mano, jog skolininko interesų nepažeidė, turtas nebuvo realizuotas, pareiÅ¡kėjas buvo pakviestas pokalbiui. Jis privalėjo apsaugoti iÅ¡ieÅ¡kotojos interesus.

Pagal sprendimų vykdymo instrukcijÄ , raginimo siųsti neprivalėjo. Kad pareiÅ¡kėjas dirba žinojo, yra kompiuteriniai duomenys. PareiÅ¡kėjas sakė, kad neturi pinigų.              PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas.          Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Å iame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo bÅ«das, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundÄ dėl antstolio veiksmų.

Skundas nagrinėjamas ypatingÄ ja teisena, bylÄ iÅ¡sprendžiant teismo nutartimi. Patenkinęs skundÄ , teismas antstolio veiksmÄ panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmÄ atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iÅ¡ esmės reiÅ¡kia vykdymo proceso sugrįžimÄ Ä¯ iki pažeidimo buvusiÄ situacijÄ bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymÄ . Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vienÄ ar kitÄ veiksmÄ , konstatuodamas tik atlikto veiksmo teisėtumÄ arba neteisėtumÄ .

           IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0137/10/08637 medžiagos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. Z. 2010-11-17 per savo atstovÄ advokatÄ AurimÄ NavikÄ pateikė antstoliui Valdui Zubinui praÅ¡ymÄ priimti vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1327-540/2008 bei skolos ir delspinigių paskaičiavimÄ . Pateiktame paskaičiavime nurodyta, kad V. Z. skola R. Z. sudaro 34739 Lt vaikams mokėtino iÅ¡laikymo ir 19509,69 Lt delspinigių, už laikotarpius nuo 2008-07-15 iki 2010-11-15, iÅ¡ viso 54248,69 Lt. 2010-11-25 patvarkymu antstolis priėmė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdyti.

Vykdydamas vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , antstolis V. Zubinas 2010-12-16 Turto areÅ¡to aktu areÅ¡tavo skolininkui V. Z. priklausantį turtÄ : 2007 m. savos gamybos transporto priemonę, valst. Nr. BL219, automobilį „Audi A8“ 1995 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, jog turto areÅ¡to mastas yra 54248,69 Lt. ir kad areÅ¡tuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.             PareiÅ¡kėjo nurodytas galimas antstolio padarytas pažeidimas dėl to, kad jam nebuvo iÅ¡siųstas raginimas įvykdyti sprendimÄ , atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi CPK 661 straipsnio 2 dalis numato, jog bylose dėl periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo raginimas nesiunčiamas.            Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad antstolis be jokio pagrindo nesivadovavo CPK 663 straipsnio 1 dalimi ir iÅ¡ karto nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo turtÄ .

           Sutinkamai su CPK 663 straipsnio 1 dalimi, pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko turtÄ , jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad iÅ¡ieÅ¡komÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Å i proceso norma reiÅ¡kia tai, kad antstolis negalėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į skolininko turtÄ tik tuo atveju, jeigu skolininkas bÅ«tų pateikęs atitinkamus įrodymus, patvirtinančius kad iÅ¡ieÅ¡komÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti per 6 mėnesius.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos medžiagos, skolininkas tokių įrodymų antstoliui nepateikė.           Vykdomosios bylos Nr. 0137/10/08637 medžiaga patvirtina, kad 2010-12-16 Turto areÅ¡to akte nurodytÄ 54248,69 Lt dydžio turto areÅ¡to mastÄ sudaro iÅ¡ieÅ¡kotojos R. Z. apskaičiuotas bendras įsiskolinimas, susidedantis iÅ¡ 34739 Lt vaikams mokėtino iÅ¡laikymo ir 19509,69 Lt delspinigių.       Remiantis CPK 650 straipsnio 1 dalimi, vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , ar teismo įsakymÄ antstoliui vykdyti gali pateikti iÅ¡ieÅ¡kotojas ar jo atstovas.         PareiÅ¡kėjas su įsiskolinimo dydžiu ir paskaičiuotais delspinigiais nesutinka.

Jo teigimu, nuo 2008-06-10 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2008-12-31 jis yra skolingas iÅ¡ieÅ¡kotojai ne 34739 Lt iÅ¡laikymo, o tik 3674,84 Lt. nurodė, kad jis gera valia vykdė teismo sprendimÄ ir kad tarp Å¡alių buvo kitoks susitarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir jų iÅ¡laikymo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog iÅ¡ieÅ¡kotoja dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo iÅ¡ karto po 2008-06-10 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo nesikreipė.       Tačiau vien ta aplinkybė, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja per savo atstovÄ ne iÅ¡ karto po Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo kreipėsi dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir jį pateikė vykdyti, negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, kad iÅ¡laikymo prievolė buvo vykdoma tinkamai (2009-11-04 Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-158-516/2009).         Teismas sprendžia, kad antstolis, pagal iÅ¡ieÅ¡kotojos pateiktÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1327-540/2008 ir paskaičiavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo, galėjo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne tik dėl priteistų periodinių iÅ¡mokų, bet ir dėl iÅ¡ieÅ¡kotojos nurodyto susidariusio įsiskolinimo skolininkui nevykdant teismo sprendimo.

Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus ir skolininkui su jais nesutinkant, pareiÅ¡kėjas turėjo pateikti antstoliui praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo perskaičiavimo, nurodydamas aplinkybes, susijusias su iÅ¡laikymo vaikams mokėjimu ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.        Šiuo atveju, pareiÅ¡kėjas tokio praÅ¡ymo dėl įsiskolinimo perskaičiavimo antstoliui nepateikė, nors tokiÄ jo teisęs numato CPK 643 straipsnio 6 punktas. Todėl antstolis jokių procesinių veiksmų dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo perskaičiavimo neatliko, patvarkymo nepriėmė.

Tik tuomet, jei esant skolininko praÅ¡ymui, antstolis bÅ«tų atsisakęs perskaičiuoti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , pareiÅ¡kėjas įgytų teisę ginti savo pažeistas teises, paduodant skundÄ dėl antstolio veiksmų.         Tačiau kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos, antstolis, priėmęs vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , pradėjo vykdymo veiksmus ne tik dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, bet ir dėl 0,2 procento dydžio delspinigių, kurie buvo paskaičiuoti iÅ¡ieÅ¡kotojos vadovaujantis Å¡alių sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi.

          Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas taikos sutarties esmę, jos sÄ lygas ir vykdymo ypatumus, 2010 m. spalio mėn. 4 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010, yra nurodęs, kad taikos sutarties Å¡alys, kaip ir kitų sutarčių Å¡alys, turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dÄ , tarp jų ir netesybas, kuriomis užtikrinamas sÄ Å¾iningos Å¡alies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita Å¡alis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines prievoles.

Taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui jÄ patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galiÄ (CK 6.985 straipsnis), ji tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutartis, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties Å¡aliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos Å¡alies (kreditoriaus) praÅ¡ymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį iÅ¡duodamas vykdomasis raÅ¡tas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, vykdant teismo patvirtintÄ taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka.        Sudarydamos sutartį, Å¡alys sutaria dėl galimų netesybų, o teisė į jas gali atsirasti tik sutarties vykdymo metu. Dėl to vykdant sutartį ir kilus Å¡alių ginčui dėl netesybų tik teismas, nagrinėdamas suinteresuotos Å¡alies reikalavimÄ , gali nustatyti, ar buvo sutarties pažeidimas, ar yra pagrindas taikyti už padarytÄ pažeidimÄ civilinę atsakomybę ir kokio dydžio netesybos priteistinos.

          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp Å¡alių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sÄ lygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai Å¡aliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raÅ¡tas dėl netesybų gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik vykdant Å¡iuo klausimu priimtÄ teismo sprendimÄ .          Teismas vadovaujasi Å¡iuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu.

          Vertintina, kad antstolis V. Zubinas turėjo priimti vykdyti pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ dėl periodinių iÅ¡mokų vaikams ir dėl 34739 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo ir, taikydamas skolininko turto areÅ¡tÄ , nurodyti turto areÅ¡to mastÄ Å¡iai sumai. Kadangi antstolis, nurodydamas turto areÅ¡to mastÄ turto areÅ¡to akte įrašė bendrÄ iÅ¡laikymo ir delspinigių sumÄ , o jų iÅ¡ieÅ¡kojimas nesant dėl jų iÅ¡duoto atskiro vykdomojo dokumento nėra galimas, antstolio V.

Zubino veiksmai vykdomojoje byloje - 2010-12-16 priimtas Turto areÅ¡to aktas 54248,69 Lt sumai ir patvarkymas dėl turto areÅ¡to akto įteikimo, laikytini neteisėtais ir nepagrįstais.         IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ ypatingosios teisenos tvarka ir iÅ¡ esmės jį patenkinus, pareiÅ¡kėjo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, kadangi antstolis, kurio veiksmai skundžiami, neturi suinteresuotumo ir prieÅ¡ingo intereso byloje. (CPK 443 str. 6 d.).         Vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 513 str., teismas          n u t a r i a :

         Patenkinti pareiÅ¡kėjo V. Z. skundÄ dėl antstolio Valdo Zubino veiksmų.            Pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu antstolio Valdo Zubino 2010-12-16 Turto areÅ¡to aktÄ ir patvarkymÄ dėl turto areÅ¡to akto įteikimo, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/08637 ir juos panaikinti.             Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo gali bÅ«ti apskųsta paduodant atskirÄ jį skundÄ Kauno apygardos teismui per šį Kauno miesto apylinkės teismÄ .

          Teisėja                                 Vida Agurkienė            Â