2021-03-17 Nr. AB-5587-2-06-3-04585-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-899-756/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04585-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regiono apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovo atstovas, registratorius) 5 000 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų.

2. Pareiškėja skunde nurodė:

2.1. Jai nuosavybės teise priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. sausio 7 d. pagal teismo antstolių kontoros raštą Nr. 6-1461 įregistruotas areštas, kuris Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-274/2000 buvo panaikintas. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama panaikinti įrašą apie areštą, tačiau registratorius arešto nepanaikino, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-405-513/2018 buvo panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis ir priimtas sprendimas panaikinti viešajame registre esantį įrašą apie areštą bei kitus apribojimus, kuriais buvo suvaržyta pareiškėjos teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu.

2.2. Dėl to, kad minėtas nekilnojamasis turtas ilgą laiką nepagrįstai ir neteisėtai buvo areštuotas, pareiškėjai padaryta 5 000 Eur turtinė žala. Dėl įregistruoto arešto fakto pareiškėja neturėjo galimybės parduoti buto už geresnę kainą, butas neteko pradinės vertės. VĮ Registrų centras neatliko veiksmų pažeidimui pašalinti, buvo neaktyvus. Taip pat dėl neteisėtų registratoriaus veiksmų, kurie tęsėsi 17 metų, pablogėjo pareiškėjos sveikata, ji patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, pablogėjo santykiai šeimoje, prarado daug asmeninio laiko, todėl jai padaryta neturtinė žala.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjai nuosavybės teisės priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. sausio 7 d. pagal teismo antstolių kontoros 1996 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. 6-1461 buvo įregistruotas areštas. Pareiškėja VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui 2017 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą dėl šio įrašo panaikinimo, pateikdama įsiteisėjusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-274/2000, kuria teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 9 d. nutartimi uždėtą areštą pareiškėjos turtui už 13 743,73 Lt. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir pateiktus dokumentus, 2017 m. rugsėjo 16 d. raštu informavo ją, kad juridinio fakto – arešto išregistruoti negali, nes juridinis faktas – areštas įregistruotas pagal 1996 m. gruodžio 31 d. teismo antstolių raštą Nr. 6-1461, o dokumentas, patvirtintas juridinio fakto pasibaigimą, nepateiktas. Pareiškėja VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui 2017 m. spalio 27 d. pateikė kitą prašymą, prašydama informacijos, į kokį antstolį ji turi kreiptis dėl arešto panaikinimo. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2017 m. lapkričio 30 d. rašte pareiškėjai nurodė, kad jei antstolių kontoros prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nepanaikino arešto butui iki 2003 m. ir jei vykdomoji byla antstolių institucinės reformos metu nepateko į privačių antstolių kontoras, tuo atveju turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, 2018 m. balandžio 20 d. gavęs Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-405-513/2018, kuria panaikinti viešame registre esantys įrašai apie pareiškėjai priklausančio buto areštą ir kitus apribojimus, šiuo pagrindu turto areštą išregistravo.

3.2. Pareiškėja VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui 2018 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo. Dėl žalos atlyginimo pareiškėjai buvo nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą asmuo dėl žalos atlyginimo į VĮ Registrų centrą turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią jis sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Pareiškėja į registratorių dėl arešto išregistravimo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 15 d., nors apie arešto įregistravimą žinojo anksčiau, nes 2008 m. vasario 25 d. teikė prašymą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl jo panaikinimo. Vadovaudamasis šiais duomenimis teritorinis registratorius sprendė, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į VĮ Registro centrą dėl žalos atlyginimo.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 1 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 16 straipsnio 2 ir 4 dalių, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – Nuostatai), 100 punkto nuostatas, sprendė, kad juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre gali būti išregistruojami, jei pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad juridiniai faktai yra pasibaigę.

6. Teismas iš prie pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymo pridėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutarties rezoliucinės dalies nustatė, kad teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 9 d. nutartimi uždėtą areštą pareiškėjos turtui už 13 743,73 Lt. Teismo nutartyje nėra duomenų, jog turto areštas yra panaikinamas butui, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutarties rezoliucinės dalies nėra aišku, ar yra panaikintas areštas turto objektui –butui, adresu (duomenys neskelbtini), nes nutartimi panaikinamas areštas pareiškėjos 13 743,73 Lt vertės turtui. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis juridinis faktas areštas buvo išregistruotas 2018 m. balandžio 20 d., remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi, kurios rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta panaikinti viešajame registre esančius įrašus pareiškėjos butui, adresu (duomenys neskelbtini), areštą ir kitus apribojimus, taikytus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 9 d. nutartimi. Teismas pažymėjo, kad nors Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi konstatavo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartimi visos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, tačiau tokia išvada galėjo būti padaryta atlikus visapusišką faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą, o tai nėra priskirtina registratoriaus kompetencijai.

7. Teismas iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties taip pat nustatė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi buvo padaręs išvadą, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartimi visos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, tačiau neatsižvelgdamas į šią aplinkybę Klaipėdos apygardos teismas pats priėmė procesinį sprendimą dėl viešajame registre esančio įrašo – arešto ir kitų suvaržymų panaikinimo pareiškėjai priklausančiam nekilnojamajam turtui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kartu su 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymu VĮ Registrų centrui pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį, kuria buvo vertinta Klaipėdos apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartis. Teismas vertino, kad pareiškėjai nepateikus dokumento, kuris galimai patvirtintų juridinio fakto – arešto nekilnojamajam turtui pasibaigimą, VĮ Registrų centras negalėjo priimti sprendimo dėl pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymo pagrįstumo. Pareiškėja su 2017 m. spalio 27 d. prašymu VĮ Registrų centrui naujų duomenų nepateikė. Registratorius ginčuose, kuriuose buvo taikytos laikinosios užtikrinimo priemonės ir sprendžiamas jų panaikinimo klausimas, kaip proceso šalis nedalyvavo, todėl negalėjo žinoti apie šių priemonių panaikinimą. Pareiškėja į VĮ Registrų centrą dėl arešto panaikinimo kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 12 d., todėl teismas vertino, kad pati pareiškėja nesiekė kuo greičiau išspręsti arešto įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo klausimo.

8. Dėl pareiškėjos argumentų, kad registratorius jai nemokamai neišdavė išrašo be žymos apie juridinio fakto – arešto įregistravimą, teismas, vadovaudamasis Nuostatų 146 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 12 d. prašyme nurodė, jog VĮ Registrų centro išrašą pageidauja gauti nemokamai. Prašyme nenurodė, kad ji įsipareigoja apmokėti už registro išrašą, todėl VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai jai neišdavė naujo išrašo.

9. Atsižvelgdamas į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjos nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Registrų centro, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimo teismas plačiau nenagrinėjo. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

III. 10. Pareiškėja V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti visiškai. Pareiškėja taip pat prašo išreikalauti Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-274/2000 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2S-405-513/2018.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma:

11.1. VĮ Registrų centras sąmoningai vilkino spręsti klausimą dėl arešto išregistravimo, piktnaudžiavo savo teisėmis, biurokratiškai atsakydavo į pareiškėjos prašymus, vengė laiku, geranoriškai įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-274/2000, nuolat su pareiškėja elgėsi nekorektiškai, įžūliai ir neteisėtai, dėl ko pareiškėja sugaišo daug asmeninio laiko, patyrė išlaidų, suprastėjo jos sveikata.

11.2. Visiems kitiems civilinės bylos Nr. 2-274/2000 proceso dalyviams areštas turtui buvo panaikintas iš karto ir be jokio delsimo, tačiau pareiškėja 17 metų negalėjo laisvai disponuoti savo turtu ir dėl to patyrė įvairių nuostolių.

11.3. Teismo sprendimas yra šališkas ir nepagrįstas, priimtas siekiant pateisinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

12.1. Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nustatė ir įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjos nurodomų neteisėtų VĮ Registrų centro veiksmų ar neveikimo.

12.2. Pareiškėja nepagrindė reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, o byloje teismo posėdžio metu jos pateikti kvitai už buto, kuriame ji gyvena, pagerinimo darbus ir komunalines paslaugas niekaip nepagrindžia būtent dėl VĮ Registrų centro veiksmų patirtos žalos dydžio.

12.3. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai jas vertino ar buvo šališkas, neobjektyvus. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir / ar prielaidomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina iš VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų (neveikimo) neišregistruojant pareiškėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto įrašo Nekilnojamojo turto registre.

14. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl pareiškėjos skunde nurodyto savalaikio turto arešto įrašo Nekilnojamojo turto registre išregistravimo, skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismo sprendimas yra šališkas, priimtas siekiant pateisinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, kuris sąmoningai vilkino spręsti klausimą dėl arešto įrašo išregistravimo, geranoriškai neįvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-274/2000.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos pateiktą prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė prašymą išreikalauti Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-274/2000 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2S-405-513/2018. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, mano, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-405-513/2018, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-274/2000 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-405-513/2018 išreikalavimas ir pridėjimas prie nagrinėjamos bylos nėra tikslingas.

19. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

20. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas priėmė atsakovui palankų sprendimą), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nenustatyti VĮ Registrų centro neteisėtai veiksmai ar neveikimas dėl turto arešto įrašo Nekilnojamojo turto registre išregistravimo.

22. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje numatyta, jog nekilnojamojo turto registre registruojami šie su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai: <...> 4) registruoto nekilnojamojo daikto areštas ir kt. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 100 punkte numatyta, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos Registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs.

23. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-405-513/2018 matyti, kad teismo antstolis 1996 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 6-1461 įvykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 9 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje 2-274/2000. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 31 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2000 m. balandžio 15 d., netenkintas ieškovo UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ ieškinys, tačiau taikytas areštas nebuvo panaikintas. Ieškinio užtikrinimas galėjo būti panaikinamas teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, teismo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu (1964 m.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 161 str. 1 d.). Atsakovė L. J. 2000 m. balandžio 27 d. padavė prašymą dėl turto arešto panaikinimo. Teismas tenkino prašymą, nes nustatė, kad ieškinys visiems atsakovams, iš jų ir V. Š., yra atmestas, ieškinio užtikrinimo priemonė tapo nereikalinga, todėl 2000 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-274/2000 nutarė panaikinti teismo 1996 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovų V. Š., L. J., G. G., A. A. turtui taikytą areštą, nutartyje nurodytas buvusio arešto mastas kiekvienam iš atsakovų atskirai.

Pareiškėja apie 2000 m. gegužės 26 d. nutartį galėjo nežinoti, nes į 2000 m. gegužės 26 d. teismo posėdį šaukimas siųstas ir 2000 m. gegužės 26 d. nutarties panaikinti areštą kopija įteikta tik prašymą pateikusiai L. J.. Pagal tuo metu galiojusią tvarką nutartis būdavo vykdoma tik tam pareiškėjui, kuris tą nutartį teikė vykdyti, todėl, daugiau tikėtina, kad taikytas areštas kitiems atsakovams, iš jų ir V. Š., taip ir liko įregistruotas. Pareiškėja V. Š. prašymą panaikinti jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė tik 2008 m. vasario 25 d.

Teismas prašymą išnagrinėjo ir nustatė, kad visos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos dar 2000 m. gegužės 26 d. nutartimi, todėl 2008 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-274/2000 prašymą atmetė. Susiklostė situacija, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), areštas buvo panaikintas teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartimi, tačiau šis juridinis faktas reorganizuotame viešajame registre liko neišregistruotas, nes pagal anksčiau galiojusią tvarką kaip registravimo pagrindas dažnai buvo nurodoma ne teismo nutartis, o teismo antstolės raštas, patvarkymo numeris ir kt.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta, jog egzistuoja kitas pagrindas pritaikytam areštui galioti, Klaipėdos apygardos teismas sprendė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria panaikintos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taikytos teismo 1996 m. gruodžio 9 d. nutartimi ir įvykdytos teismo antstolės 1996 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 6-1461, turi būti įvykdyta, todėl 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-405-513/2018 panaikino viešajame registre esantį įrašą apie pareiškėjos buto, adresu (duomenys neskelbtini), areštą ir kitus apribojimus, taikytus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kuri viešajam registrui pateikta vykdyti teismo antstolės 1996 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 6-1461 ir šio rašto pagrindu viešajame registre įregistruoti minėti juridiniai faktai (b. l. 24–27).

24. Taigi teismo antstolių kontoros rašto Nr. 6-146 pagrindu įregistruotas pareiškėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas išregistruotas 2018 m. balandžio 20 d.; išregistravimo juridinis pagrindas – Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinės bylos Nr. 2S-405-513/2018.

25. Pareiškėja į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu panaikinti įrašą apie buto areštą ir išduoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą be žymos apie juridinio fakto arešto įregistravimą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 40). Prie prašymo pridėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-274/2000, kuria teismas panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. gruodžio 9 d. nutartimi uždėtą areštą pareiškėjos turtui už 13 743,73 Lt (b. l. 39). Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal anksčiau galiojusią tvarką kaip registravimo pagrindas dažnai buvo nurodoma ne teismo nutartis, o teismo antstolės raštas, patvarkymo numeris ir kt.; tuo tarpu juridiniai faktai išregistruojami ir žymos Registre panaikinamos tik gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d., Nuostatų 100 p.). Todėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro duomenis ir pateiktą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, nustatęs, kad juridinio fakto – arešto išregistruoti negalima, nes juridinis faktas – areštas įregistruotas pagal 1996 m. gruodžio 31 d. teismo antstolių kontoros raštą Nr. 6-1461, o dokumentas, patvirtinantis juridinio fakto pasibaigimą, nepateiktas, pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus (b. l. 41).

26. Pareiškėja 2017 m. spalio 27 d. prašymu dar kartą kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas nurodyti, į kokį antstolį ji turėtų kreiptis (b. l. 22). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2017 m. lapkričio 30 d. raštu pareiškėją informavo, kad jeigu antstolių kontoros prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nepanaikino arešto butui iki 2003 m. ir jei vykdomoji byla antstolių institucinės reformos metu nepateko į privačių antstolių kontoras, tuo atveju turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas (b. l. 23). Pareiškėja 2017 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, dėl kieno kaltės iki šiol taikomas pareiškėjos turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas bei šį turto areštą panaikinti, įpareigoti suinteresuotus asmenis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ir Antstolių rūmus panaikinti pareiškėjos turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą bei įpareigoti juos geranoriškai atlyginti pareiškėjai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, įpareigoti suinteresuotą asmenį VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą nemokamai išduoti naują išrašą apie pareiškėjos turtą be įrašo apie turto areštą. Šios bylos nagrinėjimo procese ir buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria panaikinti viešajame registre esantys įrašai apie pareiškėjai priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), areštą ir kitus apribojimus.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad arešto įrašas Nekilnojamojo turto registre nuo teismo 2000 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-274/2000 įsiteisėjimo (2000 m. birželio 3 d.) nebuvo panaikintas ne dėl VĮ Registrų centro veiksmų (neveikimo). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas netenkindamas pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymo dėl arešto įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius, kad atsakovo atstovas su ja elgėsi nekorektiškai ir įžūliai. Pareiškėja šių aplinkybių nekonkretizavo ir nepagrindė.

28. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

29. Nagrinėjamu atveju nenustačius VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl pareiškėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto įrašo neišregistravimo Nekilnojamojo turto registre, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė

Virginija Volskienė