bca5db8b-54e2-409c-a6c4-0b16ea13b0ca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Skundas Nr. TS-45-369/2022 Teisminio proceso Nr.: nėra Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-117, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, panaikinimo, n u s t a t ė :

A. S. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktais duomenimis A. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia 2013 m. kovo 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 28 d.

Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės suėjo 2018 m. kovo 28 d. (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 181). Neatliktos bausmės dalis Å¡iai dienai 9 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 58-117 atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam A. S.. Komisija, priimdama šį sprendimÄ motyvavo tuo, kad nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

Nutarime nurodyta, kad jis vykdė ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu Komisijos nustatytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo- tęsia pagal poreikį lankymÄ si pas įstaigos psichologus, tobulinant ir įtvirtinant problemų sprendimo įgÅ«džius, nuo 2022 m. kovo dalyvauja „Nuteistųjų socialinių įgÅ«džių ugdymo programos“ 1 modulyje, orientuotame į santykį su savimi. 2021 m. birželio 15 d. jis buvo perkeltas atlikti bausmę iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę.

Pastaraisiais metais stengiasi labiau kontroliuoti savo elgesį bei laikytis nustatytų taisyklių, orientuojasi į papildomų profesinių kvalifikacijų kėlimÄ , tačiau darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu iÅ¡lieka ambivalentiÅ¡kas, nors įsitraukia į įstaigos gerbÅ«vio darbų atlikimÄ . Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje ir eigoje buvo pasireiÅ¡kęs nedisciplinuotas nuteistojo elgesys, nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidinėjimas: jis 20 kartų baustas, dar dėl 7 vidaus tvarkos taisyklių ir režimo nuostatų pažeidimų drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje.

Å iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, 7 kartus skatintas. Komisija atsižvelgė, kad A. S. pakartotinio ir nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ galinčias padėti valdyti priemones, labiau disciplinuotas jo elgesys, tačiau darbinė, lėšų tvarkymo ir pajamų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų. Vienas Komisijos narys pareiÅ¡kė atskirÄ jÄ nuomonę, nurodydamas, kad galima taikyti A.

S. atžvilgiu lygtinį paleidimÄ , pasiekta pakankama pažanga, kad bausmės atlikimas bÅ«tų tęsiamas lygtinio paleidimo sÄ lygomis, nuteistasis sėkmingai baigė smurto modulį, yra skatintas už pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , psichologų duomenimis, aktyvus poreikis korekcijai nestebimas, liko metai iki bausmės vykdymo pabaigos. Siekiant įtvirtinti pasiektÄ pažangÄ ir užtikrinti visuomenės saugumÄ , , yra bÅ«tina nuteistojo priežiÅ«ra laisvėje iki visiÅ¡ko bausmės atlikimo (asmens bylos 1 t., 1 d. b.l. 181-182).

Nuteistasis A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo prašė panaikinti minėtÄ Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nurodė, kad jis pilnai atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, kurie yra lygtinio paleidimo materialusis pagrindas. Komisija nepagrįstai svarstydama jo lygtinio paleidimo klausimÄ vertina jo įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumÄ . Å is kriterijus nėra numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, nustatančiuose lygtinio paleidimo kriterijus.

Nusikaltimo vertinimas lygtinio paleidimo svarstymo metu prilygintinas baudimui antrÄ kartÄ už tÄ patį, kas prieÅ¡tarauja tiek BPK ir BVK nuostatoms, tiek LR Konstitucijos nuostatoms. PareiÅ¡kėjas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ Komisijos argumentÄ vertina jo likusiÄ neatliktos bausmės dalį. BVK 157 straipsnio nuostatos numato tik privalomos atlikti bausmės dalį, kuriÄ pareiÅ¡kėjas yra atlikęs. Atkreipia dėmesį, kad ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu Komisija sprendė taikyti jam lygtinį paleidimÄ , nors neatliktos bausmės dalis buvo didesnė.

Komisija nenurodė jokių priežasčių, dėl ko Å¡iuo atveju priėmė neigiamÄ sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo. Jis neturi jokių nuobaudų, laikosi režimo reikalavimų, buvo skatintas, gavo trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. Komisija nenurodė jokių BVK numatytų lygtinio paleidimo netaikymÄ reglamentuojančių motyvų. Jis nesupranta Komisijos argumento, kad jis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos, valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. PareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad pirma, jis neturi jokių kriminogeninių poreikių, antra, toks Komisijos teiginys prieÅ¡tarauja kitam nutarimo faktui, kad pareiÅ¡kėjas buvo paskatintas už pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad bausmės tikslai nebus pasiekti atliekant likusiÄ bausmės dalį lygtinio paleidimo sÄ lygomis, nes jis bus stebimas, valstybė sutaupys lėšų, nes probacijos priežiÅ«ra kainuoja mažiau nei kalinimas. PareiÅ¡kėjas laiko, kad teisinga yra tik atskiroji Komisijos nario nuomonė, kuris pasisakė už jo lygtinį paleidimÄ . Jis pabrėžia, jog padarė tinkamas iÅ¡vadas, įvertino savo ankstesnio gyvenimo bÅ«do trÅ«kumus, savo elgesiu įrodė, jog nėra linkęs nusikalsti, nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų ir suvaržymų.

Komisija pati nurodė, jog neturi duomenų, kad jis bausmės atlikimo metu bÅ«tų susidÅ«ręs su elgesio ar adaptacijos sunkumais, jis palaiko pagarbius santykius su pataisos įstaigos darbuotojais, nėra linkęs inicijuoti konfliktines situacijas, elgiasi disciplinuotai. Jis teigiamai vertina mokymÄ si, užsiima gerbÅ«vio gerinimo veikla, jo impulsyvaus ar rizikingo elgesio apraiÅ¡kų nebuvo stebima. Mano, kad Komisijos sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo nebuvo pagrįstas faktais ir teisiniais argumentais, todėl yra naikintinas.

Atsiliepimų į šį skundÄ negauta. Skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018;

Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir iÅ¡analizavęs teismui pateiktÄ nuteistojo A. S. asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

A. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytÄ formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų. A. S. paskirtos ir neatliktos bausmės likutis Å¡iai dienai 9 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo. Nuteistasis 2018 m. kovo 28 d. faktiÅ¡kai atliko 1/2 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 158 straipsnyje, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

A. S. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo iÅ¡vada neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡i pažanga yra akivaizdi ir reikÅ¡minga, sudaro pagrindÄ lygtinio paleidimo taikymui. A. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas svarstomas devintÄ kartÄ . AÅ¡tuntÄ kartÄ teismas netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos A. S., todėl Komisija pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo tolesnės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ .

Vykdydamas Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas nuteistasis pagal poreikį tęsia lankymÄ si pas įstaigos psichologus, sprendžiant kasdienius klausimus ir tobulinant bei įtvirtinant problemų sprendimo įgÅ«džius. Nuo 2022 m. kovo mėnesio dalyvauja „Nuteistųjų socialinių įgÅ«džių ugdymo“ programos 1 modulyje, orientuotame į santykį su savimi. Psichologų pateiktais duomenimis, aktyvus poreikis korekcijai nestebimas. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje A. S. charakterizuojamas patenkinamai: jis pirmÄ kartÄ susidÅ«rė su teisėsauga 16 metų, dažniausiai dėl visuomenės rimties trikdymo, kai tėvų sodyboje rengdavo triukÅ¡mingus vakarėlius.

Anksčiau nebuvo teistas, tačiau 2012 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinio pobÅ«džio veikų (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį) susitaikius su nukentėjusiuoju. Nepaisant to, kad teisėsauga suteikė jam galimybę iÅ¡vengti skaudžių padarinių dėl įvykdytų nusikalstamų veiksmų, patikėjo, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, A. S. vos po metų įvykdė labai sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudymÄ ir du apysunkius nusikaltimus – savavaldžiavimÄ ir asmens dokumentų pagrobimÄ , už kuriuos atlieka bausmę.

Tai, kad tokį sunkų nusikaltimÄ Ä¯vykdė dėl pakankamai nerimtos priežasties – siekdamas atgauti 500 Lt sumÄ , liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , kad jis linkęs pažeisti įstatymų ir visuomeninių taisyklių reikalavimus. Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad Komisija svarstydama jo lygtinio paleidimo klausimÄ , vadovavosi jo nusikaltimo sunkumu ir neatliktos bausmės dydžiu, nes skundžiamame nutarime nėra tokių argumentų dėl lygtinio paleidimo netaikymo, tiesiog nutarimo įvadinėje dalyje yra konstatavimas, už kokias nusikalstamas veikas jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kokia bausmės dalis dar neatlikta.

Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ svarbus yra nuteistojo santykis su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgtina į tai, jog A. S. nepripažino kaltės nei bylos nagrinėjimo metu, nei atlikdamas bausmę. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad jis vengia prisiimti atsakomybę už nusikalstamus veiksmus ir interviu metu. A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse intervencinėse bei prevencinėse priemonėse:

„Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje“, psichoedukacinėje programoje „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, nuo 2119 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. vasario 24 d. nuosekliai dalyvavo kassavaitinėse individualiose psichologinėse konsultacijose, 2020 m. rugpjūčio 24 d. nuteistasis dalyvavo psichologo parinktoje elgesio pataisos priemonėje, tikslingai nukreiptoje į problemų identifikavimÄ , sprendimÄ ir nusikalstamo elgesio rizikos ir pasekmių analizę, individualioje kognityvinėje - elgesio korekcijos programoje „ Tik tu ir aš”, nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. pagal poreikį tęsia lankymÄ si pas įstaigos psichologus, sprendžiant kasdienius klausimus ir tuo tobulinant ir įtvirtinant problemų sprendimo įgÅ«džius; seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgÅ«džių stiprinimo (atpažinimas ir veiksmai)“ tema, nuo 2022 m. kovo mėnesio dalyvauja „Nuteistųjų socialinių įgÅ«džių ugdymo“ programos 1 modulyje, orientuotame į santykį su savimi, taip pat nepriklausomai nuo intervencinių užsiėmimų vykdomos palaikomosios psichologinės konsultacijos, taip pat dalyvauja kitose pozityvaus užimtumo priemonėse: organizuojamuose renginiuose priklausomybės nuo alkoholio tema, įvairiose grupinių ir individualių užsiėmimų, sportinėse ir kÅ«rybinėse veiklose; mokosi anglų ir ispanų kalbų; dalyvavo L.

Gounelle knygos „Dievas visada keliauja incognito“ aptarime. A. S. atlikdamas bausmę įgijo kompiuterio operatoriaus, bandžiaus, suvirintojo specialybes. Teismas pripažįsta, kad nuteistasis turi pakankamÄ iÅ¡silavinimÄ , atlikdamas bausmę įgijo kelias specialybes, tačiau jo darbo istorija laisvėje ir bausmės atlikimo vietoje nepasižymėjo nuoseklumu. Iki bausmės atlikimo pagal Sodros duomenis jis labai trumpai du kartus po du-tris mėnesius dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Yra duomenų, kad jis vertėsi tabako gaminių kontrabanda.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, kad laisvėje A. S. stokojo socialinio atsakingumo ir savęs realizavimo priimtinais būdais. Atlikdamas bausmę jis niekur nedirbo iki tol, kol buvo perkeltas atlikti bausmę į Pusiaukelės namus: 2018 m. sausio –gruodžio mėnesiais buvo įdarbintas už pataisos įstaigos ribų UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbo santykiai nutrūko panaikinus jam teisę išvykti be sargybos už pataisos įstaigos darbų, paskutinius keturis mėnesius fiksuotas ištisinis nedarbingumo laikotarpis.

Pačiuose pataisos namuose atlikdamas ilgalaikę bausmę nuteistasis nedirbo, nors deklaravo norÄ dirbti pataisos namuose, tačiau aiÅ¡kino, kad negalįs dirbti bet kokių darbų dėl sveikatos problemų – skausmų nugaroje, 2019 m. gegužės 29 d. nevykdė nurodymo tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas pagal patalpų tvarkymosi grafikÄ . Å i aplinkybė rodo, kad jo nuostatas į darbÄ Ä¯takoja tam tikri nuteistųjų subkultÅ«ros palaikymo ypatumai. Tik atsiradus interesui bÅ«ti paleistam lygtinai, įsitraukė į gerbÅ«vio darbų atlikimÄ pataisos įstaigoje: 2020 m. liepos mėn., 2020 m. rugsėjo mėn., 2021 m. balandžio mėn., gegužės mėn. atliko nemokamus darbus įstaigos bibliotekoje.

Minėtos aplinkybės verčia ir teismÄ abejoti pozityviomis nuteistojo nuostatomis darbo atžvilgiu. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat atkreipiamas dėmesys, jog keleto profesinių kvalifikacijų turėjimas gali palengvinti jo įsidarbinimo galimybes laisvėje, tačiau nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje bei kitoje pozityvioje veikloje, tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. Byloje yra dvi pažymos, kad lygtinio paleidimo atveju A. S. bus suteikta darbo vieta: UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau abi jos beveik metų senumo, neaiÅ¡ku, ar juose nurodytos įdarbinimo garantijos aktualios Å¡io lygtinio paleidimo svarstymo metu.

Kadangi atlikdamas bausmę A. S. neįsitraukia į pastovius ir ilgalaikius darbo santykius, ji savo triÅ«su neprisideda prie priteistų žalų atlyginimo. Pagal socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenis, iÅ¡ jo priteistas žalas, kitus įsiskolinimus iÅ¡ esmės dengia jo artimieji. IÅ¡ to taip pat darytina iÅ¡vada, kad jis nelinkęs priimti pilnÄ asmeninę atsakomybę už įvykdytas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad atlikdamas bausmę buvo stebimas nuteistojo nepakankamas gebėjimas iÅ¡vengti galimų rizikingų situacijų bei realizuoti save priimtinais bÅ«dais bei priemonėmis.

Laisvės atėmimo vietose A. S. buvo 20 kartų baustas drausmine tvarka, dar už 7 pažeidimus jam nebuvo taikytos nuobaudos, buvo apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Daugiausiai dominavo tokie vidaus tvarkos pažeidimai kaip nepaklusimas teisėtiems pareigÅ«nų nurodymams, nepagarbus bendravimas su jais, tris kartus buvo baustas už disponavimÄ mobilaus ryÅ¡io telefonais, du kartus už atsisakymÄ atlikti nemokamus darbus bei kitus pažeidimus. Tai paneigia A. S. skundo teiginį, kad Komisija nepateikė duomenų, jog jis bausmės atlikimo metu turėjo elgesio sunkumų, nėra linkęs inicijuoti konfliktines situacijas.

Atsiradus teigiamai nuteistojo elgesio dinamikai, pataisos įstaigos administracija buvo iÅ¡reiÅ¡kusi pasitikėjimÄ nuteistuoju ir perkėlė jį tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ Ä¯ Pusiaukelės namus, tačiau dėl padaryto drausmės pažeidimo, nuteistasis buvo sugrÄ Å¾intas į pataisos namus. Å iuo metu jis atlieka bausmę lengvosios grupės sÄ lygomis. Å iuo metu galiojančių nuobaudų nėra, paskutinį kartÄ baustas 2019 m. spalio 17 d. Bausmės atlikimo metu (iki lygtinio paleidimo svarstymo) jis buvo skatintas septynis kartus už gerÄ mokymasi, nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, daromÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nuteistasis skunde nurodo, kad jo paskatinimai prieÅ¡tarauja Komisijos nurodytai aplinkybei, kad jokios akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nebuvo nustatyta. Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad paskutinis paskatinimas buvo 2021 m. birželio 9 d., taigi laikotarpiu nuo jo aÅ¡tuntojo lygtinio paleidimo svarstymo iki Å¡io, jokių paskatinimų nebuvo gauta, kas leidžia daryti prielaidÄ apie akivaizdžios pažangos aktualiame bausmės atlikimo laikotarpyje nestebėjimÄ . Nuteistojo skunde iÅ¡dėstyti teigiami pokyčiai bei įsipareigojimai tinkamai integruotis į visuomenę, nenusikalsti ir laikytis įstatymų negali bÅ«ti vertinami atsietai nuo aplinkybių, kad visgi A.

S., bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka už daugybinius drausmės pažeidimus, akivaizdžios pozityvios dinamikos jo elgesyje nenustatyta, jis vengia prisiimti atsakomybę už nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje akcentuota, jog pirminio įvertinimo metu buvo pastebima, kad nuteistajam yra bÅ«dingi tam tikri tarpasmeninių įgÅ«džių panaudojimo sunkumai, kurie pasireiÅ¡kia A. S. nepakankamu gebėjimu priimti kitų asmenų pozicijÄ , teikiamÄ atgalinį ryšį, ypatingai tuomet, kai situacija klostosi jam nepalankia linkme ir apriboja jo galimybes pasiekti asmeninius tikslus ar patenkinti poreikius, ko pasėkoje, nuteistasis gali stokoti savitvardos bei savikontrolės iÅ¡laikymo.

Å ie nuteistajam bÅ«dingi bruožai pasireiÅ¡kė ne tik laisvėje (remiantis jo nusikaltimo įvykdymo aplinkybėmis), bet taip pat buvo stebimi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kuomet nuteistasis dažnai buvo baudžiamas drausmine tvarka už pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ bei nepagarbų bendravimÄ su jais. Atkreipiamas dėmesys, kad A. S., siekdamas iÅ¡laikyti situacijos valdymÄ bei aplinkybių nukreipimÄ jam palankia linkme, yra taikęs ne tik įvairias kontroliuojančio elgesio strategijas, bet ir instrumentinę agresijÄ .

Bausmės atlikimo metu taikant intervencines socialinės reabilitacijos priemones stebimi teigiami pokyčiai nuteistojo asmenybėje, jo mÄ styme ir elgesyje, probleminių sričių suvokime ir identifikavime, bet pastebima, kad A. S. yra labiau orientuotas j asmeninių poreikių tenkinimÄ , patyrimÄ , tam tikrose situacijose gali stokoti empatijos bei pasižymėti kategoriÅ¡kumu. IÅ¡vadoje konstatuojama, jog nuteistojo impulsyvumas, nepakankami savitvardos, problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgÅ«džiai, kontroliuojančio elgesio apraiÅ¡kos yra aktualÅ«s, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai.

Nuteistajam aktyviai dalyvaujant resocializacijos procese, Å¡iuo metu yra stebimos tam tikros minėtų kriminogeninių poreikių valdymo prielaidos. Tai, kad A. S. savo skunde kategoriÅ¡kai nurodo neturįs jokių kriminogeninių poreikių, verčia teismÄ abejoti, kad jis visapusiÅ¡kai ir objektyviai vertina savo asmenybę, savo praeities poelgius, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kad darys tinkamus ir teisingus sprendimus esant frustruotoms situacijoms laisvėje. Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistojo A.

S. nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, nors bausmės atlikimo pirmoje pusėje ji buvo linkusi mažėti, pasiekė žemos ribÄ , tačiau vėliau dėl daromų pažeidimų pakilo, ir 2020-2022 m. stabiliai iÅ¡lieka vidutinė. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ galinčias padėti valdyti priemones, labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau to nepakako, kad nusikalstamo elgesio rizika vėl sugrįžtų į žemos lygį.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog nuteistojo A. S. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sÄ lyga, bÅ«tina lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui- o bÅ«tent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Teismas sutinka su nuteistuoju, kad byloje yra teigiamai A. S. charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryÅ¡ius su savo Å¡eima (tėvu, motina, seserimi), turi draugę, su kuria ketina gyventi, bando užmegzti santykius su dukra, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ grįš gyventi pas motinÄ , nėra socialiai atsiskyręs, geba megzti ir palaikyti įvairaus pobÅ«džio sÄ veikas, atlikdamas bausmę mokėsi, įgijo kelias specialybes, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose.

Kita vertus, Å¡ios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamÄ elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, Å¡iuo konkrečiu atveju, prieÅ¡tarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika sukelti negrįžtami padariniai, už kuriuos jis nėra linkęs prisiimti pilnos atsakomybės. Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-117, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas iÅ¡nagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Netenkinti nuteistojo A. S. skundo dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-117 panaikinimo. Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Ovidijus Ramanauskas