Legislator Case Law & Legislation
bca52847-6505-4802-8a55-9541706e52dc AI generated

bca52847-6505-4802-8a55-9541706e52dc · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number bca52847-6505-4802-8a55-9541706e52dc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-487/2012Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00103-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.6; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2 (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Violetos Ražinskaitės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,nukentėjusiajai R.

Legislator headnote

AI generated

bca52847-6505-4802-8a55-9541706e52dc · Lietuvos apeliacinis teismas: Akivaizdu, jok tokiu bÅ«du apeliantas iÅ¡sako deklaratyvius teiginius, nenurodydamas, su kuriais konkrečiais įrodymais jis nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas, kuriomis grindė A. N. kaltę. Tokiais įrodymais laikytini paties nuteistojo parodymai, nukentėjusiųjų R. Mk., G. M., liudytojų J. Č., A. Nv., J. N.,    L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-487/2012Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00103-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.6; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2 (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Violetos Ražinskaitės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,nukentėjusiajai R.

Mk., nuteistojo gynėjai Daivai DereÅ¡kevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies          6 punktÄ - laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų;pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį - areÅ¡tu 90 parų.Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ A. N. priteista nukentėjusiajai R. Mk. – 6915 Lt turtinei žalai ir 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. N. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 14 d., vakare, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu kilusio asmeninio konflikto su R. M. metu, pastarÄ jį sumušė, tyčia kojomis ir kastuvėliu sudavęs nukentėjusiajam ne mažiau kaip 13 smÅ«gių į galvÄ , ne mažiau         20 smÅ«gių į krÅ«tinės lÄ stÄ , ne mažiau kaip 12 smÅ«gių į rankas ir ne mažiau 14 smÅ«gių į dubenį ir kojas, tuo padarydamas R.

M. odos nubrozdinimus ir kraujosruvas visame kÅ«ne, muÅ¡tines žaizdas galvos abiejose momeninėse srityse, kairiame antakyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje ir smakre, smulkias infiltruojančias kraujosruvas galvos smegenų žievės minkÅ¡tuosiuose dangaluose, pavienes smulkias ovalias perivaskulines kraujosruvėles galvos smegenų požievyje, deÅ¡inės pusės VI-X Å¡onkaulių lūžius, kairės pusės V-XII Å¡onkaulių lūžius, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nuo kurio nukentėjusysis 2011 m. kovo 15 d.

Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė. Tokiu bÅ«du A. N., tyčia sudavęs R. M. mažiausiai 59 smÅ«gius ir padarydamas jam daugybinius viso kÅ«no sužalojimus, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, iÅ¡oriniu ir vidiniu kraujavimu, Å¡oku, ir tuo sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmÄ ir kančias, t. y. elgdamasis itin žiauriai, R. M. nužudė. A. N. taip pat nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo įgijo keturis Å¡ovinius: du 5,45 mm kalibro tarpinius Å¡ovinius su trasuojančiomis kulkomis, skirtus 1974 m. pavyzdžio KalaÅ¡nikovo konstrukcijos automatams ir rankiniams kulkosvaidžiams, bei du 5,6 mm kalibro ilgus kraÅ¡tinio įskėlimo Å¡ovinius, skirtus pistoletams, revolveriams, Å¡autuvams ir medžiokliniams karabinams, kuriuos neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol 2011 m. kovo 15 d.

Å¡ie Å¡oviniai buvo surasti ir paimti tarp 02.00 val. ir 05.10 val. įvykio vietos apžiÅ«ros metu.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti ir atmesti civilinį ieÅ¡kinį.Nuteistasis skunde teigia, jog skundžiamas nuosprendis nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, faktinė bylos medžiaga jo kaltės taip pat neįrodo. A. N. neneigia, kad vartojo alkoholinius gėrimus su nukentėjusiuoju, tačiau tarp jų konflikto nebuvo, nuteistasis minties padaryti nusikaltimÄ neturėjo.

Atkreipia dėmesį, jog pagrindiniam nužudymo įrankiui – kastuvėliui, neatlikta ekspertizė. Taip pat atkreipia dėmesį, jog parduotuvės vaizdo kamerų užfiksuotas laikas apeliantui perkant degtinę – 19 val. 53 min. bei liudytojos parodymai, kad A. N. ranka buvo kruvina, nesutampa su liudytojų V. R. ir Ž. A. parodymais, jog jie gavo praneÅ¡imÄ dėl konflikto (duomenys neskelbtini), apie 21 val., t. y. įvykus konfliktui 21 val. ant jo rankos kraujo 19 val. 40 min. bÅ«ti negalėjo. Be to, apeliantas teigia, jog specialisto iÅ¡vada, kad ant A.

N. batų, kelnių, bliuzono yra R. M. kraujas, nėra tiesioginis įrodymas, jog kraujas atsirado konflikto metu, o ne po jo. Kai nuteistasis atsikėlė, buvo tamsu, vaikščiodamas po namÄ , paslydo, nugriuvo, jis nematė, kad yra kraujo. Mikrodalelės atsirado, nes jis sėdėjo ir miegojo ant sofos. Liudytoja N. R. nenurodė, jog nuteistojo ranka buvo kruvina. Apeliantas skunde nurodo, jog protokolÄ pasirašė, nes jam buvo daromas spaudimas. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl jo nekaltumo perkėlė nuteistajam ir nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistojo gynėja prašė patenkinti nuteistojo A.

N. apeliacinį skundÄ , o prokuroras prašė šį skundÄ atmesti.Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo A. N. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Teismas savo iÅ¡vadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, yra gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

Ä®rodymai buvo įvertinti nepažeidžiant LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis skundžia tik tÄ nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas itin žiauriai nužudęs R. M.. Tuo tarpu su nuosprendžio dalimi dėl neteisėto Å¡audmenų įgijimo ir laikymo nuteistasis A. N. sutinka ir jos neskundžia.Ginčydamas jo nuteisimÄ nužudžius nukentėjusįjį R. M., nurodo esÄ skundžiamas nuosprendis nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, jo kaltės neįrodo ir faktinė bylos medžiaga.

Akivaizdu, jok tokiu bÅ«du apeliantas iÅ¡sako deklaratyvius teiginius, nenurodydamas, su kuriais konkrečiais įrodymais jis nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas, kuriomis grindė A. N. kaltę. Tokiais įrodymais laikytini paties nuteistojo parodymai, nukentėjusiųjų R. Mk., G. M., liudytojų J. Č., A. Nv., J. N.,    L.

R., N. R., V. R. (V. R.), Ž. A., V. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, serologijos ir DNR laboratorijos, kriminalistinio (mikropluoštelių) tyrimo išvados, teismo medicinos eksperto S. Laimos paaiškinimas, taip pat daiktų pateikimo, apžiūros bei daiktų parodymo atpažinti protokolai. Aukštesnės instancijos teismas iš naujo atskirai neaptarinės minėtų įrodymų, kadangi nuteistasis dėl jų nepateikia konkrečių savo nesutikimo argumentų.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad bÅ«tent Å¡ių įrodymų pagrindu ir buvo padaryta motyvuota iÅ¡vada, jog jis kilusio asmeninio konflikto metu, suduodamas daugybinius smÅ«gius nukentėjusiajam R. M., jį itin žiauriai nužudė.Toliau kolegija pasisakys dėl atskirų skundo teiginių. Pirmiausia apeliantas skunde akcentuoja, jog pagrindiniam nužudymo įrankiui – kastuvėliui – nebuvo atlikta ekspertizė. Pažymėjęs minėtÄ faktÄ , nuteistasis taip ir nenurodo, kaip konkrečiai Å¡i aplinkybė turi įtakos jo kaltės ar nekaltumo klausimui.

NeaiÅ¡ku, ar apeliantas neigia Å¡iuo įrankiu atlikęs sužalojimus, ar ginčija, jog tariamai nebuvo nustatyta, kokie ir kam konkrečiai priklauso ant jo esantys pėdsakai. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad, apžiÅ«rint įvykio vietÄ , t. y. nuteistojo                          A. N. namÄ , jame buvo rastas ir paimtas „metalinis kastuvėlis mediniu kotu, jo kotas ir metalinė dalis sutepta raudonos spalvos, panaÅ¡iomis į kraujÄ , dėmėmis“ (t. 1, b. l. 4-14).

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime A. N. neneigė galimybės, jog bÅ«tent Å¡iuo kastuvėliu sudavė R. M. smÅ«gius („Namie aÅ¡ turėjau kastuvėlį, su kuriuo valau katilÄ . Gali bÅ«ti, kad aÅ¡ paėmiau tÄ kastuvėlį ir sudaviau R. M., visko gali bÅ«ti, aÅ¡ tiksliai neatsimenu, į kurias kÅ«no vietas, nežinau, nes neatsimenu“) (t. 2, b. l. 72-73). Duodamas paaiÅ¡kinimÄ dėl specialisto iÅ¡vados Nr. M 378/11(01), specialistas S. Laima taip pat neatmetė galimybės, jog R. M. kÅ«ne nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kastuvėlio kotu, kuris yra pailgas ir cilindro formos bei galimai kastuvėlio mente, kuri turi briaunÄ (t. 1, b. l. 184).

Specialisto iÅ¡vada Nr. S 242/11 (01) nustatė, jog ant kastuvo yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. DNR profiliu 99,999999999999% tikimybe (t. 2, b. l. 22-23). Kaip matyti, tyrimo metu nustatyta tiek biologinės kilmės pėdsakų rūšis, tiek tapatumas, taip pat gautas specialisto patvirtinimas, jog nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti Å¡iuo įrankiu. Tad neaiÅ¡ku, apie kokiÄ ekspertizę kalba apeliantas. Pažymėtina, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu A.

N. nepateikė nė vieno praÅ¡ymo dėl bÅ«tinumo atlikti kastuvėlio ekspertizę. AnalogiÅ¡ko praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė ir nuteistojo gynėjas. Atsižvelgdama į byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, kolegija neabejoja, kad apeliantas A. N. Å¡iuo kastuvėliu sudavė nukentėjusiajam R. M. smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas.Nuteistasis skunde kelia abejones dėl įvykio laiko, t. y. nurodo, kad vaizdo kamerų užfiksuotas laikas jam perkant degtinę – 19 val. 53 min. bei liudytojos parodymai apie kruvinÄ jo rankÄ nesutampa su liudytojų V.

R. ir Ž. A. parodymais, jog jie gavo praneÅ¡imÄ dėl konflikto apie 21 val., t. y. įvykus konfliktui 21 val. ant jo rankos 19 val. 40 min. kraujo bÅ«ti negalėjo. Å iuo atveju atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nuosprendžio dalyje, kurioje iÅ¡dėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės itin žiauriai nužudžius nukentėjusįjį R. M., nėra nurodytas tikslus nusikaltimo padarymo laikas. Konstatuota, jog nuteistasis nusikalstamus veiksmus atliko 2011 m. kovo 14 d., vakare, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku.

Atsižvelgiant į tai, netikslinga plačiau analizuoti aukščiau nurodytų liudytojų parodymuose esančius tariamus prieÅ¡taravimus dėl tikslaus įvykio laiko. Skunde kaip tiesioginis įrodymas neigiama specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatyta, kad ant A. N. batų, kelnių ir bliuzono yra R. M. kraujas. Anot apelianto, tai neįrodo, jog kraujas atsirado konflikto metu, o ne jam pasibaigus. Å iuo atveju aukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo kaltė įrodyta remiantis ne iÅ¡imtinai minėta specialisto iÅ¡vada, o vertinant jÄ visumoje kartu su kitais byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais.

Apeliantas skunde net neargumentuoja, kokiu bÅ«du ir kada vėliau ant jo batų bei drabužių galėjo atsirasti nukentėjusiojo kraujas. Be to, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, jog kraujo pėdsakai buvo palikti ne vykstant konfliktui, o kažkuriuo laiku vėliau, pasibaigus ginčui.Kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas apie neva darytÄ spaudimÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl kritiÅ¡kai vertina                         A. N. teisme duotus parodymus.

Ä®vertinta ir tai, jog pastarasis ikiteisminiame tyrime taip pat nebuvo nuoseklus. PirmÄ kartÄ apklausiamas kaip įtariamasis jis savo kaltės nepripažino ir neigė mušęs R. M. (t. 2, b. l. 31-32), tačiau vėliau patvirtino kilusio konflikto dėl pinigų alkoholiui metu sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gius. Nors konkretaus smÅ«gių skaičiaus dėl girtumo nurodyti negalėjo, tačiau neneigė jų buvus ne vienÄ („kiek kartų jam sudaviau, neatsimenu, greičiausiai ne vienÄ â€œ) (t. 2, b. l. 72-73).

Vėliau jis dar kartÄ patvirtino Å¡ias aplinkybes ir prašė vadovautis bÅ«tent tais jo parodymais, kuriuose jis neneigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį, be to, pažymėjo, jog iÅ¡ pradžių viskÄ neigė dėl patirto Å¡oko (t. 2, b. l. 78). Tuo tarpu apklausiamas teisme A. N. paneigė Å¡iuos anksčiau duotus parodymus ir nurodė su R. M. paprasčiausiai iÅ¡gėręs keletÄ butelių degtinės, tačiau su juo nekonfliktavęs, o, juo labiau, jokių smÅ«gių pastarajam nesudavęs. Prokuroro paklaustas apie ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, A.

N. teigė jų metu neprisipažinęs, kad tarp jo ir R. M. kilo konfliktas. Nuteistasis teismui nepagrįstai įrodinėjo esÄ nedavė tokių parodymų, kurių metu jis prisipažino sudavęs smÅ«gius, teigė neva jo parodymai buvo suraÅ¡yti neteisingai (t. 2, b. l. 158-160). Pažymėtina, jog visų apklausų metu A. N. teisėms ir teisėtiems interesams atstovavo jo gynėja advokatė, jis pats savo ranka ir paraÅ¡u patvirtino duotų parodymų teisingumÄ . Tad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis logiÅ¡kai ir įtikinamai nepaaiÅ¡kino parodymų pakeitimo priežasties ir pagrįstai vadovavosi tais jo parodymais, kurių metu jis prisipažino smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

M.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi tada, kai A. N. teisme pradėjo tvirtinti, kad jis tariamai nedavė ankstesnių parodymų ar tai, kad jie suraÅ¡yti neteisingai, jis nedavė net užuominos apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas bent koks spaudimas (psichologinis, fizinis), siekiant iÅ¡gauti jo kaltės pripažinimÄ . Tokių aplinkybių nenurodė ir jo gynėjas advokatas. Tad akivaizdu, kad apeliaciniame skunde iÅ¡kelta versija apie neva jam darytÄ spaudimÄ laikytina tik nuteistojo gynybine pozicija, kuri negali bÅ«ti pripažinta kaip pagrįsta.Galiausiai nuteistasis skundu praÅ¡o atmesti civilinį ieÅ¡kinį.

IÅ¡sakęs tokiÄ pozicijÄ , apeliantas nenurodo nė vieno argumento, kuris, jo manymu, rodytų, jog civilinio ieÅ¡kinio klausimai buvo iÅ¡spręsti netinkamai. Nuteistasis nedetalizuoja ir to, kuri civilinio ieÅ¡kinio dalis – dėl turtinės ar dėl neturtinės žalos priteisimo – turėtų bÅ«ti atmesta. Kolegija aukščiau pateiktÄ nuteistojo A. N. praÅ¡ymÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . LR BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Tokiu bÅ«du įstatymų leidėjas numatė mechanizmÄ , kurio pagalba asmenys efektyviai galėtų ginti savo turtinius ir neturtinius interesus baudžiamajame procese. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė jai iÅ¡ nuteistojo 7955 Lt. Toks teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, pagrįstas nukentėjusiosios patirtomis laidojimo, kapo sutvarkymo iÅ¡laidomis, paminklo verte (t. 1, b. l. 15-161).

Teismas įvertino tÄ aplinkybę, kad nukentėjusioji gavo laidojimo paÅ¡alpÄ , todėl jos praÅ¡omÄ priteisti pinigų sumÄ atitinkamai sumažino gautos paÅ¡alpos dydžiui.Dėl neturtinės žalos pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, reikÅ¡mingas nustatant neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai Å¡ių aplinkybių nevertina. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais (veikiant itin žiauriai) nusikalstamais nuteistojo A.

N. veiksmais, kuriais atimta gyvybė jai artimam žmogui – sutuoktiniui. Neabejotina, jog dėl tokių nusikalstamų apelianto veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį stresÄ , kurie turi bÅ«ti atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartÄ akcentavo, kad asmeniui, veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Tad teismas, atsižvelgęs į neturtinės žalos nustatyto kriterijus, taip pat įvertinęs nukentėjusiosios R.

Mk. santykius su sutuoktiniu, priteisė iÅ¡ apelianto 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus ir, įvertinus nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma per didele.AukÅ¡tesnės instancijos teismo manymu, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų LR BK 54 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (vienas – apysunkis, kitas – labai sunkus (LR BK       11 straipsnio 4, 6 dalys), sukeltas pasekmes (atimta didžiausia vertybė – žmogaus gyvybė), kaltės formÄ (labai sunkus nusikaltimas padarytas veikiant tyčia, itin žiauriu bÅ«du), atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (kito žmogaus gyvybę atėmė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau skundai dėl jo seniÅ«nijoje negauti) ir už LR BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ skyrė Å¡velnesnę bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , nustatydamas maksimalų įstatyme numatytÄ dydį, o už LR BK 129 straipsnio 2 dalies            6 punkte numatytÄ nusikaltimÄ â€“ Å¡iek tiek už straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį didesnę bausmę.

Kolegijos manymu, Å¡ios teismo paskirtos bausmės yra tinkamos ir ne per griežtos, todėl nėra teisinio pagrindo jas Å¡velninti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo A. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                             Violeta Ražinskaitė                                                                                                                           Elena Vainienė                                                                 Â