bca50359-b38e-4d81-bd02-dff543d308f9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

       Â

Civilinė byla Nr. 2A-1424-345/2010

     Â

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

      121.15.; 121.18.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS

TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Jonei

Markovičiūtei,

dalyvaujant ieškovei J. J.,

ieškovės atstovui advokatui

Jaroslavui Mikšai,

atsakovo atstovei

advokatei Indrei Panavaitei,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka

išnagrinėjo atsakovo Valstybės biudžetinės įstaigos “(duomenys neskelbtini)” apeliacinį

skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo

pagal ieškovės J. J. ieškinį

atsakovui Valstybės biudžetinei įstaigai “(duomenys neskelbtini)” dėl atleidimo

iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio

už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų

kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,    Â

n u s t a t ė :

Ieškovė pateikė teismui

ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ ,

vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei

neturtinės žalos priteisimo ir nurodė, kad buvo įdarbinta VBĮ „(duomenys

neskelbtini)“ pedagogės (lietuvių kalbos mokytojos) pareigose. Su ja buvo

sudaryta neterminuota darbo sutartis. 2009 m. spalio 13 d. VBĮ „(duomenys

neskelbtini)“ vadovo N. D. įsakymu Nr. (3.3)-PM-22,

ieškovė buvo atleista iš darbo vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235

str. 2 d. 9 p., t.y. dėl neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo

dienÄ . IeÅ¡kovė teigė, kad iÅ¡ pareigų nurodytais pagrindais atleista nepagrįstai

ir neteisėtai, kadangi ji neįvykdžiusi jokio LR DK 235 str. nurodyto šiurkštaus

pareigų pažeidimo, savo pareigas visuomet vykdžiusi atsakingai, tinkamai, kaip

ir dera pedagogo profesijos atstovui. Ieškovė nurodė, kad iš darbo ji atleista

už tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. neatvyko į darbÄ

neva nesant svarbių priežasčių. Tačiau ji tiek patį N. D.,

tiek jo pavaduotojÄ R. M. informavo, kad į darbÄ ji

negali atvykti dėl išskirtinai svarbių asmeninių priežasčių, kurių skelbti viešai

nenorėjusi. IeÅ¡kovė nurodė, kad į darbÄ minėtomis dienomis neatvyko, kadangi

buvo stipriai sumušta savo sutuoktinio Ą. J.. Sumušimas

buvo toks, kad žymės buvo akivaizdžiai matomos, o sveikatos būklė neleido

tinkamai atlikti pedagogės pareigų. Ieškovė nurodė, kad sudėtinga objektyviai

paaiÅ¡kinti, kodėl N. D. jÄ iÅ¡ darbo atleido tik spalio 13

dienÄ , kai esÄ darbo drausmės pažeidimas įvykęs faktiÅ¡kai prieÅ¡ mėnesį laiko.

IeÅ¡kovė prašė teismÄ pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯

pedagogės, lietuvių kalbos mokytojos, pareigas VBĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir

priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo

atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti iš

atsakovo jos naudai 2000 Lt neturtinę žalÄ .

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip

nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė buvo įdarbinta lietuvių kalbos

mokytoja pagal darbo sutartį. IeÅ¡kovė ne kartÄ pažeidė VBÄ® „ČiobiÅ¡kio vaikų

socializacijos centro“ vidaus tvarkos taisykles bei savo, kaip mokytojos,

pareigybinius nuostatus vėluodama ar neatvykdama į darbÄ , kas sudarydavo įtampÄ

darbe, kadangi vaikai likdavo neužimti, o tai rimti keblumai kitiems

darbuotojams, dirbantiems su kitais vaikais. 2009 m. sausio 20 d. nustatyta,

kad ieškovė nevykdė neformaliojo ugdymo užsiėmimų (žurnalistikos būrelis) nei

2009 m. sausio 13 d., nei 2009 m. sausio 20 d. po 2 akademines valandas. 2009

m. sausio 22 d. ieÅ¡kovė nebuvo darbe visÄ darbo dienÄ ir nevedė 5 lietuvių

kalbos pamokų, už kÄ jai 2009 m. vasario 21 d. įsakymu buvo paskirta drausminė

nuobauda – pastaba. 2009 m. kovo 27 d. ieÅ¡kovė pavėlavo į darbÄ , už kÄ buvo

įspėta žodžiu. 2009 m. birželio 9 d. ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ ,

nes, jos žodžiais, turėjo nuvežti sÅ«nų į poliklinikÄ . Atsakovas nurodė, kad

2009 m. birželio 9 d. leido ieÅ¡kovei neatvykti į darbÄ dvi valandas. 2009 m.

rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ praktiÅ¡kai

neatsiprašiusi ir nepateikusi jokių pateisinamų dokumentų. Taip pat nurodė, kad

iÅ¡ ieÅ¡kinio aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovė į policijÄ kreipėsi rugsėjo 21 d., o kÄ ji veikė

rugsėjo 15 d. ir 17 d. taip ir neaišku, nes rugsėjo 18 d. ieškovė buvo darbe ir

parašė administracijai paaiÅ¡kinimÄ dėl pravaikÅ¡tų. 2009 m. rugsėjo 22 d. direkciniame

pasitarime paaiškėjo, kad ieškovės ir vėl nėra darbe, nes galimai gavo

nedarbingumo lapelį. Klausimas direkciniame susirinkime buvo svarstytas ir

siÅ«loma jÄ atleisti iÅ¡ darbo už 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d.

pravaikštas be pateisinamos priežasties. Nuobauda nebuvo skirta iš karto,

kadangi ieškovė turėjo nedarbingumo lapelį, o 2009 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.

(3.3)-PM-20 buvo iÅ¡leistas tam, kad vyr. buhalterė turėtų pagrindÄ nemokėti už

ieškovės pravaikštas rugsėjo 15 d. ir 17 d. Ieškovė iš darbo buvo atleista

pasibaigus nedarbingumui.

Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 28

d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino,

kad ieškovė atleista iš VBĮ (duomenys neskelbtini)lietuvių kalbos mokytojos pareigų neteisėtai, panaikino VBĮ

(duomenys neskelbtini)2009 m. spalio 13 d.Â

direktoriaus įsakymÄ Nr. (3.3)-PM-22 „Dėl J. J. atleidimo

iÅ¡ darbo“ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovę į VBÄ® (duomenys neskelbtini) lietuvių kalbos mokytojos pareigas. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡

atsakovo jos vidutinį darbo užmokestį už privertinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo

2009 m. spalio 14 d. iki 2010 m. balandžio 28 d. - 19284,53 Lt ir nuo 2010 m.

balandžio 28 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant vienos dienos

vidutinį darbo užmokestį po 139,96 Lt.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo 2010 m. balandžio 28 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimo dalį,

kuria ieškovės atleidimas iš VBĮ „(duomenys

neskelbtini)'' lietuvių kalbos mokytojos

pareigų yra pripažintas neteisėtu, panaikintas atsakovo 2009 m. spalio 13 d. direktoriaus įsakymas Nr.

(3.3)-PM-22 „Dėl J. J. atleidimo iÅ¡ darbo" ir nuspręsta grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į

VBĮ „(duomenys neskelbtini)" lietuvių

kalbos mokytojos pareigas, priteista J. J. iš VBĮ „(duomenys neskelbtini)" jos vidutinis darbo

užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009 m. spalio 14 d. iki 2010

m. balandžio 28 d. - 19284,53

Lt ir nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant

vienos dienos vidutinį

darbo užmokestį po 139,96 Lt, panaikinti, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ

- ieÅ¡kinį atmesti, likusiÄ 2010 m. balandžio 28 d. Å irvintų rajono apylinkės

teismo sprendimo dalį

palikti nepakeistÄ . IÅ¡

ieškovės atsakovo naudai

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, jog teismas, rengdamas Å¡iÄ bylÄ nagrinėti

teisme nesivadovavo LR CPK 414 str. 1 d. nuostata, o būtent priimdamas 2009 m.

gruodžio 3 d. nutartį neįpareigojo

atsakovo pateikti visus su drausminės nuobaudos skyrimu ieškovei susijusius dokumentus, tame tarpe -

darbdavio reikalavimÄ darbuotojai raÅ¡tu pateikti paaiÅ¡kinimÄ . Taip pat, ir nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ teismo

posėdžiuose, teismas nepasiūlė atsakovui pateikti paminėto raginimo ir/ar kitų su drausminės nuobaudos

skyrimu ieškovei

susijusių dokumentų. Be

to, nagrinėjant civilinę bylÄ teismo posėdyje  teismas bei proceso dalyviai aplinkybės, susijusios su

atsakovo reikalavimu

ieÅ¡kovei pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl jos galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo, nesiaiÅ¡kino, nes tokių

klausimų nei atsakovo atstovui, nei liudytojui neuždavė. Vadinasi teismas, šios aplinkybės apskritai nesiaiškinęs,

padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ ,- jog ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo už padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ

buvo atleista nesilaikant

drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Tuo tarpu, iš pačios ieškovės teisme duotų paaiškinimų

matyti, jog jai atsakovo administracijos atstovo buvo pasiūlyta

paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ , kÄ ji ir padarė.

Atsakovas nurodo, jog iš

ieškovės 2009 m. rugsėjo 18 d. pasiaiškinimo matyti,

jog jis surašytas ant specialiai tam skirto VBĮ „ (duomenys neskelbtini)"

blanko, iÅ¡dėstant neatvykimo į darbÄ priežastis, ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas ir pateiktas užregistruoti atsakovo

administracijai. Šios aplinkybės, o taip pat ir kita atsakovo teismui pateikta medžiaga, susijusi su ieškovei tais

pačiais (2009) metais paskirtomis

drausminėmis nuobaudomis, leidžia

teigti, jog ieškovei ir drausminės

nuobaudos už 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. padarytÄ nusižengimÄ skyrimo tvarka buvo gerai žinoma,

todėl jos teisės pastarosios drausminės nuobaudos skyrimo procese bet kuriuo atveju nebuvo suvaržytos. Atsakovas

atkreipia dėmesį, kad ieškovė nenurodė, jog jos teisės buvo suvaržytos skiriant

nuo baudÄ ir dėl to atleidimas turėtų bÅ«ti vertinamas neteisėtu ir nepagrįstu,

o ieškovės veiksmai - 2009 m. rugsėjo

15-17 d. skambučiai ir siųsta SMS žinutė direktoriaus pavaduotojui,

paaiškinimo rašymas ir jo turinys -

akivaizdžiai rodo, jog ieÅ¡kovė puikiai suprato, kokia atsakomybė jai gresia už nebuvimÄ darbe.

Be to,

atsakovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , jog formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai

nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausmine

nuobaudÄ , jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ .

Todėl, net jei Å¡iÄ civilinę bylÄ

nagrinėjęs teismas būtų neginčijamai nustatęs, jog atsakovas pareikalavo žodžiu, o ne raštu, kad ieškovė pateiktų

pasiaiÅ¡kinimÄ dėl jos padaryto darbo

drausmės pažeidimo, tai bet kuriuo atveju šis drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas galėtų būti

vertinamas tik, kaip formalus, o ne esminis pažeidimas, neturėjęs įtakos

teisingam ir objektyviam su pažeidimu susijusių aplinkybių išsiaiškinimui, nepažeidė darbuotojos teisių,

todėl tuo pagrindu atsakovo įsakymas atleisti ieškovę iš darbo negalėjo būti

pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Atsakovas

nurodo, jog nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė į darbÄ 2009 m. rugsėjo

15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes šių išvadų nepatvirtina civilinėje

byloje surinkti ir pirmos instancijos

teismo ištirti įrodymai. Atsakovo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės,

leidžia teigti, jog ieškovės

atžvilgiu smurtas galėjo būti vartojamas nebent 2009 m. rugsėjo 19 - 21 d., o

ne anksčiau - rugsėjo 15 ir 17 d., todėl jos neatvykimas į darbÄ pastarosiomis

dienomis nėra pateisintas

svarbių priežasčių buvimu. Atsakovas pažymi, jog ieÅ¡kovė, darbdaviui raÅ¡ydama pasiaiÅ¡kinimÄ dėl

neatvykimo į darbÄ 2009

m. rugsėjo 15 ir 17 d., nenurodė, jog būtų buvusi sumušta ir dėl šios priežasties negalėjusi vykdyti savo

profesinės pareigos, o teigė negalėjusi atvykti dėl „šeimyninių aplinkybių", kitaip tariant, turėdama

pareigÄ darbdaviui nurodyti tikslias ir iÅ¡samias

neatvykimo į darbÄ priežastis, kad Å¡is nebÅ«tų klaidinamas, o galėtų nustatyti, ar darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimÄ ar ne,

o jei darbo drausmės pažeidimas buvo

padarytas, tai kaip turėtų būti vertinamas, ieškovė, jokių konkrečių priežasčių šiuo atveju darbdaviui

nenurodė. Atsakovo nuomone, 2009 m. rugsėjo 18 d. tikrų ar tariamų priežasčių

ieškovė ir negalėjo nurodyti, nes

ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytos priežastys - sutuoktinio vartotas smurtas, sumušimai, - atsirado žymiai vėliau nei

buvo parašytas šis pasiaiškinimas. Civilinėje

byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė policijai skundÄ dėl jos atžvilgiu pavartoto smurto pateikė po 2009 m.

rugsėjo 20 d., sumušimai medicininiuose dokumentuose konstatuoti taip pat ne anksčiau 2009 m. rugsėjo 20 d.,

ieškovės brolis teisme parodė, kad „2009 m. rugsėjo 17 d. ji buvo

sumuÅ¡ta, aÅ¡ jÄ atsivedžiau, <...>, Jolanta buvo sumuÅ¡ta rugsėjo 15, 17 d., rodė mėlynes ant Å¡ono, ant veido irgi,

<...>, ji kreipėsi į medikus sekančiÄ

dienÄ , <,..> Jolanta sekančiÄ dienÄ kreipėsi Ä® poliklinikÄ , o aÅ¡ jÄ

vežiau Ä® policijÄ ". IeÅ¡kovė taip pat yra davusi

parodymus, jog jÄ â€ž per iÅ¡eigines vyras namuose sumušė". Atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė buvusi sumuÅ¡ta ne 2009

m. rugsėjo 15 ir 17 d., o vėliau - galimai per išeigines - rugsėjo 19 ir 20 d,

(šeštadienis ir sekmadienis), po

kurių ji pati pirmÄ kartÄ raÅ¡ydama skundÄ policijai ir pareiÅ¡kė buvusi sumuÅ¡ta

bei jai padaryti sužalojimai, kurie tÄ pačiÄ dienÄ buvo konstatuoti mediko. Tai

patvirtina ir R. A. S. paliudijęs, kad matė mėlynes ant sesers (ieškovės) veido

prieÅ¡ veždamas jÄ Ä¯ policijÄ , kai tuo tarpu pati ieÅ¡kovė teigia, jog po rugsėjo 15-17 dienų įvykių jokių matomų (veido srityje) sužalojimų jai nebuvo padaryta. Apie tai, jog ieÅ¡kovė nebuvo

sužalota patvirtino jÄ 2009 m. rugsėjo 18 d. ryte iÅ¡ namų į darbÄ atvežęs liudytojas R. M., kuris, be to, parodė, jog tÄ syk

ieškovė minėjusi apie šeimynines problemas, tačiau ne apie jos atžvilgiu

vartotÄ fizinį smurtÄ .

Atsakovas

nurodo ir liudytojo R.

M. SMS žinutę, kuriÄ

jam atsiuntė ieÅ¡kovė „į darbÄ neatv. IÅ¡sikviečiau policijÄ vyras siautėja nakvojau

lauke.“. IÅ¡ jos matyti jog atvykti į darbÄ ieÅ¡kovei rugsėjo 17 dienÄ sutrukdė

vyro elgesys, dėl kurio jai teko nakvoti lauke, kai tuo tarpu teismo posėdžio

metu ieškovė aiškino, jog lauke

nakvojo ne naktį iÅ¡ 16 į 17 dienÄ , o 14 dienos naktį, be to, ieÅ¡kovės

paaiškinimai, jog ji

negalėjusi atvykti į darbÄ rugsėjo 17 dienÄ dėl tÄ pačiÄ dienÄ (o ne pvz. 16

d.) jai padarytų kūno

sužalojimų yra apskritai nesuvokiami laiko atžvilgiu, nes dėl šios priežasties ji turėjusi būti

nedarbinga ne 17 d., o 18 d.. Todėl akivaizdu,

kad ieÅ¡kovė 2009 m. rugsėjo 17 d. anksti ryte direktoriaus pavaduotojui R. M. nurodydama Å¡iÄ savo

neatvykimo į darbÄ priežastį, teikė jam

melagingÄ informacijÄ ir Å¡iuo bÅ«du bandė pateisinti daromÄ darbo drausmės pažeidimÄ .

Be to,

atsakovas pažymi, jog vertindamas

ieÅ¡kovės padarytÄ darbo

drausmės pažeidimÄ ne tik formaliai konstatavo LR DK 235 str. 2 d. 9 p. nurodyto Å¡iurkÅ¡taus darbo

pareigų pažeidimo nustatymui bÅ«tinų sÄ lygų visetÄ (darbuotojas neatvyksta į darbÄ per visÄ darbo

dienÄ (pamainÄ ); darbuotojas neatvyksta į darbÄ be svarbių priežasčių), tačiau vertino ir kitas

aplinkybes, o būtent, ieškovės

elgesį darbe ir požiÅ«rį į savo atliekamas darbines pareigas - ieÅ¡kovė ne kartÄ buvo padariusi darbo

drausmės pažeidimus ir už tai jai buvo taikomos drausminės nuobaudos, galiojusios ir pastarojo

pažeidimo padarymo metu; už panašų padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ - neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ dienÄ

2009 m. vasario 21 d. direktoriaus įsakymu Nr.

(3.3)-PM-12 jai buvo paskirta švelnesnė nuobauda – pastaba, tačiau ieškovė atitinkamų išvadų nepadarė.

Atsakovas

nurodo, kad nors ieškovė telefonu darbdavio atstovui ir pranešė neatvyksianti į

darbÄ aukščiau paminėtomis

dienomis, tačiau darbdavio sutikimo tam negavo, o ir negalėjo gauti, nes tuo

metu atsakovui nenurodė priežasčių, kurios iÅ¡ tiesų bÅ«tų sutrukdžiusios jai atvykti į darbÄ . Svarbia

priežastimi negalima vertinti

ir jos direktoriaus pavaduotojui pasakyto teiginio, jog sutuoktinis buvo atėmęs automobilio

raktelius ir dėl to ji neturėjusi kuo atvažiuoti į darbÄ , nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog

ieškovė šiam tikslui galėjo pasinaudoti netoliese gyvenusio savo kolegos R. M. pagalba.

Taip pat,

atsakovas nesutinka su teismo argumentais, jog neva ieškovė konfliktavusi su darbdaviu ir tai galėjo nulemti sprendimo

atleisti jÄ iÅ¡ darbo priėmimÄ , nes Å¡ie teiginiai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, vertintini tik kaip J. J. gynybinė pozicija.

Atsakovas apeliaciniame

skunde nurodo, pirmos instancijos teismas,

apskaičiuodamas ieškovės vidutinį dienos ir mėnesio darbo užmokestį, neteisingai taikė LR Vyriausybės

2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintÄ

tvarkÄ , nes neatsižvelgė į tai, jog apskaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį, laikas, kurį darbuotojas nedirbo

pažeisdamas darbo tvarkos taisykles, tame tarpe - padarė pravaikštas, prilyginamas dirbtam laikui, kitaip tariant,

šis laikas pridedamas prie faktiškai

darbuotojo dirbtų dienų skaičiaus. Iš

teismui atsakovo pateiktų buhalterinių pažymų matyti, jog ieškovei 2009 metų birželio mėnesį buvo užfiksuota viena

pravaikšta, o rugsėjį - dvi

pravaikštos, todėl apskaičiuojant jos vidutinį dienos darbo užmokestį prie 28

dienų, išdirbtų per tris mėnesius,

einančius iki mėnesio, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turėjo būti pridedamos 3 pravaikštų

dienos.

IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ

praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2010 m. balandžio 28 d.

Å irvintų rajono apylinkės teismo sprendimÄ ei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovė nurodo, kad teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus

įrodymus priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Teismas teisingai ir pagrįstai

nurodė, kad atsakovas atleisdamas

ieškovę iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nesilaikė LR DK 240

str. l d. nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos - raštu nepareikalavo,

kad darbuotoja pasiaiškintų dėl darbo

drausmės pažeidimo.Pagal drausminės

nuobaudos skyrimo tvarkÄ darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , turi raÅ¡tu pareikalauti, kad

darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Toks pasiaiškinimas turi būti

pateiktas per darbdavio nustatytÄ terminÄ . Terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti turi bÅ«ti protingas, t y.

būtina atsižvelgti į įvykį ar aplinkybes, esančias tyrimo objektu ir galinčias

sudaryti pagrindÄ paskirti drausminę nuobaudÄ , jų apimtį, bÅ«tinumÄ pasitikrinti aplinkybes pagal dokumentus, raÅ¡tus

ar kitus informacijos šaltinius bei kt. Kiekvienu atveju protingo termino trukmė yra fakto klausimas.

Ieškovei 2009

m. rugsėjo 18 d. atvykus į darbÄ ir viskÄ paaiÅ¡kinus direktoriaus pavaduotojui R. M. buvo nuspręsta, kad pateisinti

neatvykimÄ Ä¯ darbÄ turi bÅ«ti pateiktas pasiaiÅ¡kinimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ir

direktoriaus pavaduotojo santykiai darbe buvo

geri, ieškovė iš anksto buvo tinkamai pranešusi ir direktoriui N. D., ir

direktoriaus pavaduotojui R. M., kad

neatvyks į darbÄ 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. dėl svarbių Å¡eimyninių priežasčių,

nesitikėdama jokios klastos parašė pasiaiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovė

iÅ¡ anksto tinkamai įspėjusi darbdavį apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , net nenumanė, kad jai gali bÅ«ti paskirta drausminė

nuobauda, tuo labiau pati griežčiausia. Informuodama darbdavį apie neatvykimÄ Ä¯

darbÄ , iÅ¡siųsdama SMS žinutę, ieÅ¡kovė pasielgė taip, kaip jai atrodė tinkamai,

taip kaip ji ir kiti darbuotojai darydavo, jeigu dėl svarbių priežasčių

negalėdavo atvykti į darbÄ .

Ieškovė

nurodo, kad jeigu darbdavys

laikytųsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir prieš skirdamas drausminę

nuobaudÄ , tinkamai pareikalautų, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo

drausmės pažeidimo taip, kaip tai numato nuobaudos skyrimo tvarka, ieškovė būtų

raÅ¡tu iÅ¡dėsčiusi visÄ

namie susiklosčiusiÄ situacijÄ . Pažymi, kad nuolatiniai konfliktai namuose ir smurtaujantis sutuoktinis

yra faktiškai vieša

paslaptis, tai nėra ir nebuvo pirmas kaitas, kai ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų dėl to,

kad buvo sumuÅ¡ta sutuoktinio ar iÅ¡varyta iÅ¡ namų. IeÅ¡kovė pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ

įvertinusi savo ir direktoriaus pavaduotojo draugiškus darbinius santykius, kuris nurodė, kad tai

tiesiog formalumas

Taip pat,

ieškovė nurodo, jog atsakovo argumentas, kad ieškovės nurodytos priežastys dėl

kurių ji neatvyko į darbÄ atsirado žymiai vėliau nei buvo paraÅ¡ytas

pasiaiškinimas yra nepagrįstas, kadangi ieškovė teisme teikė paaiškinimus būdama prisiekusi, be to, pirmos instancijos

teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių turėtų netikėti ieškovės paaiškinimais.

Ieškovė pažymi, kad neginčija

nebuvimo darbe tomis dienomis fakto, tik teigia, kad tuo metu dėl svarbių priežasčių negalėjo

atvykti į darbÄ ir apie tai tinkamai įspėjo atsakovÄ , todėl jos nebuvimas darbe negali bÅ«ti

pripažintas pravaikšta. Tokiomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl atsakovo atstovo įsakymo dėl

ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar buvo padarytas šiurkštus darbo

drausmės pažeidimas, vertintinas ne ieškovės buvimo ar nebuvimo darbe faktas, bet priežasčių,

dėl kurių ji nebuvo darbe, svarbumas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ 2009 m.

rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. dėl smurto šeimoje, kad ieškovė pranešė ir tai padarė

tinkamai direktoriui ir direktoriaus pavaduotojui, apie tai, kad negalės

atvykti į darbÄ , dėl svarbių priežasčių. Be to, pirmos instancijos teismas

nustatė, kad ieškovė

nėra supažindinta su VBĮ „(duomenys neskelbtini)“ vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus 2009 m. rugsėjo

7 d. įsakymu Nr. V-7, kur

14.5 punktas nustato, kad darbuotojai privalo gauti iš įstaigos administracijos

sutikimÄ dėl neatvykimo į

darbÄ , tačiau net pačios taisyklės nenustato, kokia formÄ darbuotojas turi gauti sutikimÄ .

Ieškovė

nurodo, jog įstatymai

nenustato, kokios neatvykimo į darbÄ priežastys laikytinos svarbiomis, todėl teismas vertina jas pagal konkrečiÄ

situacijÄ . Be to,

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 2 d. 9 p.) nustatytas šiurkštus

darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas tik esant Å¡ioms sÄ lygoms: kai

darbuotojas neatvyksta į darbÄ per visÄ darbo

dienÄ (pamainÄ ) ir be svarbių priežasčių. IeÅ¡kovė nurodytomis dienomis neatvyko į

darbÄ dėl jos atžvilgiu vartoto smurto bei sumuÅ¡imo, kurie laikytini svarbia priežastimi. Pagal LR DK 238 str. darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudÄ ,

turi atsižvelgti į darbo drausmės

pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes,

kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Konstatavus, kad ieškovės elgesys buvo nulemtas

dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, t.y. dėl jos sumušimo, yra pagrindas teigti, kad dėl tokios susiklosčiusios

situacijos, neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ nelaikomas Å¡iurkščiu

darbo pareigų pažeidimu, taigi pažeidimo padarymo

aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti pačios griežčiausios drausminės nuobaudos.

Be to, ieškovė nesutinka su apelianto pozicija, jog tai, kad buvo

nesutarimų su direktoriumi įtakojo jos atleidimÄ yra tik ieÅ¡kovės gynybinė

pozicija.Pirmos instancijos teismas atkreipė

dėmesį į liudytojų VBĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų J. P., V. T. ir R. L. duotus paaiškinimus, kurie patvirtino ieškinyje

nurodytas aplinkybes, kad socializacijos centro direktorius norėjo būtinai

atleisti iš darbo ieškovę.

Apeliacinis

skundas atmestinas

Apeliacinis

procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už

apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios

instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine

prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas

(LR CPK 320 str. 1d). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo

negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini)lietuvių kalbos mokytoja pagal darbo

sutartį, sudarytÄ 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. DS-179 (b.l.4-8). 2009 m. spalio 13

d. VBĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu

Nr. (3.3)-PM-22 „Dėl J. J. atleidimo iš pareigų“, ieškovė

buvo atleista iÅ¡ darbo už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo

17 d., pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p..

 Pagal

LR DK 136 str. 3 d. nuostatas griežčiausia drausminė nuobauda

taikytina, kai darbo drausmės pažeidimo atvejis yra pasikartojantis arba

šiurkštus, t. y. itin netoleruotinas. LR DK 235 str., apibūdinant

Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sampratÄ , pateiktas pavyzdinis tokių

pažeidimų sÄ raÅ¡as. Å io straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad

Å¡iurkščiais pažeidimais gali bÅ«ti laikomi ir sÄ raÅ¡e nenurodyti atvejai, todėl

dėl konkretaus pažeidimo pobūdžio sprendžia darbdavys (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.

kovo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-208/2004; Teismų praktika 21,

p. 81–88). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo

praktikoje pripažįstama, kad nustačius darbuotojo pravaikÅ¡tÄ reikia nustatyti

ir priežastis, dėl kurių padaryta pravaikšta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d.

nutartis byloje Nr. 3K-3-93/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d.

nutartis byloje Nr. 3K-3-274/2008). Ar neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių

priežasčių laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sprendžia darbdavys

atsižvelgdamas į visas kitas aplinkybes, kuriomis tas pažeidimas buvo padarytas

(neatvykimo į darbÄ priežastis, darbuotojo kaltės laipsnį: tyčia ar

neatsargumas ir kt.). Jeigu paaiškėja, kad priežastys yra svarbios, tai

darbuotojo nebuvimas darbe negali būti kvalifikuojamas kaip LR DK 235 str.

2 d. 9 p. pažeidimas. Įstatymas nepateikia priežasčių, kurios

laikytinos svarbiomis, sÄ raÅ¡o, todėl jų svarbumo ar nesvarbumo klausimÄ

kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia subjektas, turintis teisę skirti drausminę

nuobaudÄ (LR DK 35 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d.

nutartis byloje Nr. 3K-3-537/2004).

DK

235 str. 1 d. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai

darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo

darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip

šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Kai už

tokį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo

sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius

argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o

teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi

įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip

Å¡iurkÅ¡tų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad sprendžiant,

ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigÄ , bÅ«tina atsižvelgti į

bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų

specifikÄ . Bendroji taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas

civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis

principas leidžia teismui pripažinti faktÄ Ä¯rodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja

didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę. Teisėjų kolegija konstatuoja,

jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nusižengimo

kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu. IeÅ¡kovė neatvyko į darbÄ 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009

m. rugsėjo 17 d. dėl smurto Å¡eimoje. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu

paliudijo R. A. S., kuris paaiškino, kad ieškovė pas jį

atėjo 5 km pėsčiomis, kad ji buvo sumušta minėtomis dienomis bei nurodė, kad

matė mėlynes ant ieškovės šono ir veido. Netikėti liudytojo parodymais nėra

pagrindo, kadangi jam geriausiai žinomos ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ faktinės

aplinkybės, liudytojas betarpiškai po įvykio buvo ir bendravo su ieškove.

Apie

tai, jog neatvyks į darbÄ , ieÅ¡kovė pranešė direktoriui N. D. ir

jo pavaduotojui R. M. tiek 2009 m. rugsėjo 15 d., tiek

2009 m. rugsėjo 17 d.. Ši aplinkybė patvirtina byloje esančia Tele 2 detalia

informacija apie apmokestintas paslaugas (išklotinė). Šioje išklotinėje matosi,

kad ieškovė telefonų numeriais (duomenys neskelbtini)

(direktoriaus N. D.) ir (duomenys

neskelbtini) (pavaduotojo R. M.) skambino 2009 m.

rugsėjo 15 d. 06:55:27 val. ir 06:58:13 val. bei 2009 m. rugsėjo 17 d. siuntė

SMS žinutes direktoriaus pavaduotojui 07:06:14 val. ir 07:06:17 val.. Kad

ieÅ¡kovė apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pranešė telefonu ir SMS žinute, patvirtino R. M. tarnybiniame praneÅ¡ime bei teismo posėdžio metu. Be

to, teismo posėdžio metu R. M. pateikė susipažinimui su

ieÅ¡kovės jam 2009 m. rugsėjo 17 d., 07.06 val. siųstu praneÅ¡imu, kad ji į darbÄ

neatvyks dėl smurto namuose, praÅ¡ydama apie tai informuoti direktorių, kÄ jis

ir padarė.

Įstatymas

nenustato, kokios neatvykimo į darbÄ priežastys laikytinos svarbiomis, todėl

teismas jas vertina pagal konkrečiÄ situacijÄ . Tai, kad ieÅ¡kovė nurodytomis

dienomis neatvyko į darbÄ dėl jos atžvilgiu naudoto smurto bei sumuÅ¡imo

laikytina svarbia priežastimi. Jos atžvilgiu vartoto smurto faktÄ patvirtina

tiek pati ieškovė, tiek liudytojas R. A. S., tiek teismui

pateikti duomenys iš Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro apie J. J. diagnozuotas traumas, tiek Širvintų rajono policijos

komisariato medžiaga pagal ieÅ¡kovės skundÄ . Medicininiuose dokumentuose ir

skunde policijai nurodyta ieškovės sumušimo data tik 2009 m. rugsėjo 21 d.,

tačiau kaip paaiškino pati ieškovė, ji anksčiau niekur nesikreipė. Teisėjų

kolegija, laiko pagrįstÄ pirmos instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog teismas neturi

pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais bei liudytojo parodymais, jog ieškovė

2009 m. rugsėjo 15 ir 2009 m. rugsėjo 17 d. patyrė smurtÄ namuose ir dėl Å¡ios

priežasties negalėjo atvykti į darbÄ . Be to, kaip jau nustatyta, ieÅ¡kovė apie

tai, kad Å¡iomis dienomis neatvyks į darbÄ informavo direktorių ir direktoriaus

pavaduotojÄ . Todėl, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė, kad

ieÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ dėl smurto Å¡eimoje buvo Å¡iurkÅ¡tus nusižengimas.

Įvertinusi

bylos medžiagÄ , 2009 m. rugsėjo 22 d. VBÄ® „(duomenys neskelbtini)“ direkcinio

pasitarimo protokolÄ Nr. IVL-27, kuriame svarstytas ieÅ¡kovės neatvykimas į

darbÄ rugsėjo 15 d. ir 17 d., teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas

neatsižvelgė į LR DK 238 str. numatytus veiksnius, nesvarstė ar ieškovės

neatvykimas į darbÄ nurodytomis dienomis laikytinas Å¡iurkščiu darbo pareigų

pažeidimu. Direkcinio posėdžio protokole nėra jokių konkrečių duomenų apie tai,

kad būtų svarstomas drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei klausimas, o tik

abstrakčiai nurodyta, kad „mokytojai J. J. suteikta

galimybė dirbti didesniu krūviu, tačiau jos šeimyninio gyvenimo sunkumai neturi

atsiliepti tiesioginiam darbui, kadangi neužimti vaikai laksto ir naktiniam

budėtojui sunku kontroliuoti situacijÄ . Mokytoja neatvyko ir Å¡iandien, t.y.

rugsėjo 22 d., todėl siūloma atleisti iš darbo, nes nei sekretorei, nei

direktoriui nebuvo pranešta apie nedarbingumo lapelį“.

Be to, teisėjų

kolegija pažymi, jog net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimÄ Å¡iurkščiu, tai

nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė

nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui

darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabÄ ar

papeikimÄ . Parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal LR DK 238 str.

nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes,

darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas,

atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi

įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo

drausmės užtikrinimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis byloje

Nr. 3K-3-257/2004).

Kaip jau

anksčiau minėta, atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ

2009 m. rugsėjo 15 d. bei 2009 m. rugsėjo 17 d. priežastys nebuvo svarbios,

teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad jos neatvykimo į

darbÄ priežastis atsakovas neįvertino tinkamai. Taip pat, teisėjų kolegija

nurodo, jog ieÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m.

rugsėjo 17 d. negali būti laikomas šiurkščiu darbo tvarkos pažeidimu, kadangi

nėra DK 235 str. 2 d. 9 p. įtvirtinto šiurkštaus darbo tvarko pažeidimo

elemento – neatvykimo į darbÄ be svarbios priežasties. Atsakovas, atleisdamas

ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, skyrė jai neadekvačiÄ nuobaudÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra

neteisėti, bÅ«tina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarkÄ reglamentuojančius

aktus. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų

padariusi darbo drausmės pažeidimÄ , kvalifikuotinÄ Å¡iurkščiu, t. y. bÅ«tų Å¡iurkščiai

pažeidusi tiesiogiai jos, kaip lietuvių kalbos mokytojos, darbÄ

reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatas arba kitaip

šiurkščiai nusižengusi darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Tinkamai

organizuoti darbÄ privalo darbdavys – visų pirma, užtikrindamas, kad

darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ â€“ supažindinti su

darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose ( LR DK 227

str. 1 d., 229-232 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2006 m. gegužės 22 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). VBĮ “(duomenys neskelbtini)” Vidaus darbo tvarkos

taisyklių, patvirtintų Čiobiškio vaikų socializacijos centro direktoriaus 2009

m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-7, 14.5. p. nustato, kad įstaigos darbuotojai

privalo gauti iÅ¡ įstaigos administracijos sutikimÄ dėl neatvykimo į darbÄ ,

tačiau nenustato, kokia konkrečiai forma darbuotojas turi gauti sutikimÄ . Be

to, byloje nėra duomenų, jog ieškovė su šiomis taisyklėmis supažindinta. Todėl

ieÅ¡kovės praneÅ¡imai apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ telefonu, t.y. 2009 m. rugsėjo 15

d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. skambučiai direktoriui ir jo pavaduotojui bei 2009

m. rugsėjo 17 d. siųstos SMS žinutės direktoriaus pavaduotojui, laikytini

tinkamais.

Be to, teisėjų

kolegija nurodo, kad darbdavys, vykdydamas LR DK 240 str. 1 d.

nustatytÄ pareigÄ , savo raÅ¡te darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės

pažeidimÄ , dėl kurio reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, nustatyti terminÄ

pasiaiškinimui raštu pateikti. Jis taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas

nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės darbuotojo

atžvilgiu taikymui (LR DK 35 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtinta, kad

darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine

forma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2005 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-331/2005).

Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų raštu

pareikalavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės tokio pasiaiÅ¡kinimo dėl neatvykimo į darbÄ 2009 m.

rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d..

Teisėjų

kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , priežastis dėl kurių ieÅ¡kovė 2009 m.

rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. neatvyko į darbÄ bei tai, kad ieÅ¡kovė ir

vienÄ ir kitÄ dienÄ atsakovÄ informavo, jog negalės atvykti į darbÄ ,

konstatuoja, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, pažeidė LR DK

240 str. 1 d. nuostatas.

Atsakovo

argumentas, jog teismas nepareikalavo, kad atsakovas pateiktų darbdavio

reikalavimÄ darbuotojai raÅ¡tu pateikti paaiÅ¡kinimÄ , nei atsakovo atstovui nei

liudytojui klausimų, susijusių su šiuo reikalavimu, neuždavė, atmestinas kaip

nepagrįstas, kadangi teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos

drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų

arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui (atsakovui) (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.

kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-178/2005). Todėl, atsakovas

turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog ieÅ¡kovei buvo pateiktas raÅ¡tiÅ¡kas reikalavimas

pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dėl praleistų dienų 2009 m. rugsėjo 15 d. bei

2009 m. rugsėjo 17 d. Be to, teisėjų kolegija, laiko bylos medžiaga įrodyta,

kad toks reikalavimas nebuvo pateiktas.

Teisėjų kolegija atsakovo argumentÄ , jog ieÅ¡kovės

parašytas pasiaiškinimas ant atsakovo – VBĮ „(duomenys neskelbtini)“ blanko,

leidžia teigti, kad ieškovė buvo žinomos drausminės nuobaudos skyrimo tvarka,

laiko nepagrįstu. Ieškovės ir

direktoriaus pavaduotojo R. M. santykiai darbe buvo geri,

be to, ieškovė iš anksto buvo tinkamai pranešusi ir direktoriui N. D., ir

direktoriaus pavaduotojui R. M., kad

neatvyks į darbÄ 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. dėl svarbių Å¡eimyninių priežasčių,

nesitikėdama nieko blogo savanoriÅ¡kai parašė pasiaiÅ¡kinimÄ .

Atsakovas

nurodo, jog formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai

nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausmine

nuobaudÄ . Teisėjų kolegija nurodo, jog nustatyta, kad ieÅ¡kovės atleidimas

neteisėtas ir nepagrįstas ne tik formaliais drausminės tvarkos pažeidimais,

kadangi teismas konstatavo, jog paskirta drausminė

nuobauda neatitinka pažeidimo sunkumÄ .

Atsakovo argumentas, jog ieškovė

nenurodė tikslių neatvykimo į darbÄ priežasčių, o jos sutuoktinio vartotas

smurtas prieš ieškovę ir sumušimai atsirado vėliau, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos

medžiagÄ , pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ 2009 m.

rugsėjo 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. dėl smurto Å¡eimoje. Å iÄ aplinkybę teismo

posėdžio metu paliudijo ieškovė, liudytojas R. A. S.,

teismui pateikti duomenys iš Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros

centro apie J. J. diagnozuotas traumas, Širvintų rajono

policijos komisariato medžiaga pagal ieÅ¡kovės skundÄ . Apie tai, jog neatvyks į

darbÄ , ieÅ¡kovė pranešė direktoriui N. D. ir jo

pavaduotojui R. M. tiek 2009 m. rugsėjo 15 d., tiek 2009

m. rugsėjo 17 d..

Atsakovas

nurodo, jog priimant sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovę, buvo vertinamas ieÅ¡kovės

elgesys ir požiūris į atliekamas pareigas, tai kad jai buvo skirtos drausminės

nuobaudos, kurios galiojo atleidimo metu. Teisėjų kolegija, pažymi, jog

atsakovė buvo atleista pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. –

darbo sutarties nutraukimas kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia

darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis), o atleidimas Å¡iuo pagrindu, kaip

teisėjų kolegija jau pasisakė aukščiau, buvo neteisėtas.

Atsakovo

argumentas, jog ieÅ¡kovė negavo atsakovo leidimo neatvykti į darbÄ bei tai, kad

svarbia priežastimi negalima laikyti fakto, jog sutuoktinis buvo atėmęs

automobilį, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi, įstatymas nereikalauja esant

svarbioms priežastims gauti darbdavio sutikimÄ neatvykimui į darbÄ , o

priežastys dėl, kurių ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ 2009 m. rugsėjo 15 ir 2009 m.

rugsėjo 19 d. aptartos aukščiau bei teisėjų kolegija jas įvertino kaip svarbias

priežastis.Â

Atsakovas

nurodo, jog nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovė konfliktavo su

darbdaviu ir tai galėjo lemti sprendimo atleisti priėmimÄ . Å is ieÅ¡kovo

argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi liudytojai VBĮ „(duomenys

neskelbtini)“ darbuotojai J. P., V. T.,

R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp VBĮ „(duomenys

neskelbtini)“ administracijos ir ieškovės buvo nesutarimų, konfliktų, kas

galėjo įtakoti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė,

kad pirmos instancijos teismas neteisingai apskaičiavo vidutinį dienos ir

mėnesio darbo užmokestį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos

teismas, apskaičiuodamas vidutinį dienos ir mėnesio darbo užmokestį, pagrįstai

vadovaudamasis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 2008 m.

gruodžio 30 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-429 bei

2009 m. gruodžio 24 d. LR socialinės apsugos ir darbo ministro įsakymu Nr.

A1-694, todėl pagrįstai apskaičiavo vienos dienos vidutinį darbo užmokestį –

139,96 Lt.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog

atsakovo VBĮ „Čiobiškio vaikų socializacijos centro“ apeliacinio skundo

argumentai nesudaro pagrindo ginčijamam sprendimui pakeisti, todėl Širvintų

rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimas paliktinas

nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Â

IÅ¡ atsakovo

UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 5,80

Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. teisėjų kolegija

n

u t a r ė :

Širvintų

rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti

iš atsakovo VBĮ „(duomenys neskelbtini)“  į.k. (duomenys

neskelbtini) valstybei 5,80 Lt pašto išlaidų.

Kolegijos

pirmininkas                                                                  Â

Henrichas Jaglinskis

Teisėjos               Â

                                                                         Virginija

Volskienė

                                                                                                      Â

Neringa Švedienė