bca47c4a-e161-4357-9800-00ef1753bb7d · Vilniaus apygardos teismas



Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-898/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16795-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.; 1.2.4.4.1; 2.4.6.4.2.; 2.4.7.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,

dalyvaujant prokurorei Olgai Å leiterienei,

nuteistajam A. B. (A. B.), jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ A. B. priteista Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 240,94 Eur (du Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt eurų ir 94 centai) nukentėjusiojo R. M. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio Å¡ioje dalyje visiÅ¡ko įvykdymo.

Nukentėjusiojo R. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. R. M. priteista 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gegužės 12 d., apie 10.30 val., statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju R. M. metu sudavė jam kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, kur gulinčiam nukentėjusiajam bandė suduoti dar vienÄ smÅ«gį kumščiu į kÅ«nÄ , bet buvo sulaikytas liudytojo P. K. Tuo padarė R. M. daugybinius veido deÅ¡inės pusės kaulų, skruostikaulio, virÅ¡utinio žandikaulio, apimant akiduobės apatinę ir vidinę sieneles bei nosies kaulų lūžius su kraujosruvomis aplinkiniuose minkÅ¡tuose veido audiniuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Å ie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, pripažinus, jog jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Jei minėtas praÅ¡ymas nebus patenkintas, tuomet praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

2.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Apeliantas nurodo, jog teismas konstatavo, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , tačiau teismas nesutinka, jog šį smÅ«gį jis sudavė gindamasis nuo R. M., esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Tokias iÅ¡vadas apylinkės teismas padarė nurodydamas, kad tiek apeliantas, tiek nukentėjusysis skirtingai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, t. y. A. B. teigimu, jis buvo priėjęs paklausti kokius pinigus yra skolingas nukentėjusiajam, tačiau gavo jo smÅ«gį į veidÄ , į kairį skruostikaulį, po ko jis, padarė kelis žingsnius atgal, o kai nukentėjusysis ėjo link jo, sudavė jam kaire ranka į veidÄ . R. M. tvirtina, kad konflikto metu jis suėmė apeliantÄ už megztinio ranka, po ko gavo smÅ«gį ir „atsijungė“. Tokiu bÅ«du apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 2 dalį, kadangi nepagrįstai tikėjo nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat, apelianto įsitikinimu, Å¡ios situacijos niekas nematė, nors liudytojas P. K. ir buvo netoliese.

2.2. Nukentėjusiojo R. M. sveikatos sutrikdymÄ patvirtina medicininiai dokumentai ir specialistas, tačiau tai A. B. vertinimu, dar nereiÅ¡kia, jog situacija buvo tokia, kaip nukentėjusysis iÅ¡dėstė. Pažymėta, kad ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, apžiÅ«rėjęs nukentėjusiojo medicininius dokumentus, davė iÅ¡vadÄ , jog R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Å i iÅ¡vada, nepatvirtina R. M. parodymų teisingumo, nepaneigia jo parodymų, nepatikslina konkrečių asmenų veiksmų bei jų sekos. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog apylinkės teismas nevertino byloje pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. GI 544/2022(01), kurioje nustatytas apeliantui padarytas analogiÅ¡ko sunkumo sveikatos sutrikdymas, dėl ko kitoje baudžiamojoje byloje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, o R. M. dėl to paties įvykio yra kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Be to, skunde pažymėta, jog vien tai, kad medicininiame dokumente, kurį surašė medikai, nurodyta, jog pažįstamas jam sudavė „su galva“, kur vietoj žodžio „su“ turėjo bÅ«ti žodis „į“, nesudaro pagrindo ja netikėti, juolab, kad specialisto iÅ¡vados nukentėjęs asmuo neturi galimybės patikrinti ir iÅ¡taisyti.

2.3. Apelianto įsitikinimu, specialisto iÅ¡vada Nr. G 1544/2022(01) patvirtina, jog R. M. pirmasis jam sudavė smÅ«gį į veidÄ . Pažymi, kad jis, norėdamas iÅ¡vengti galimo tolesnio fizinio smurto, atsitraukė kelis žingsnius, bet R. M. buvo agresyviai nusiteikęs, artėjo link jo, kas jį įtikino Å¡iÄ situacijÄ vertinti kaip grėsmingÄ . Dėl Å¡ios priežasties jis, nelaukdamas antrojo smÅ«gio, pats sudavė R. M. smÅ«gį nuo kurio Å¡is nukrito. Nukentėjusiajam nukritus ant žemės daugiau jokių smÅ«gių nebuvo suduota. Skunde pabrėžta ir tai, jog teismas pateikė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl to, kad nei iÅ¡ karto po įvykio nei vėliau ant apelianto veido nebuvo sužalojimų, dėl kurių jis turėjo kreiptis į gydymo įstaigÄ . Apeliantas nurodo, kad po suduoto smÅ«gio, t. y. 2022 m. gegužės 12 d., jis jautė skausmÄ , bet galėjo kentėti. Per savaitgalį suprato, jog be medikų apžiÅ«ros ir pagalbos skausmas savaime nepraeis, todėl ir kreipėsi į specialistus pirmadienį – 2022 m. gegužės 16 d. Be to, minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog A. B. nustatytas sužalojimas galimai buvo padarytas apelianto nurodytu laiku. Taipogi, iÅ¡ karto po įvykio, tÄ pačiÄ dienÄ jis pasidarė savo sužalojimo veide nuotraukas.

2.4. Taip pat nurodo, kad nepagrįsti yra skundžiame nuosprendyje teismo iÅ¡dėstyti argumentai dėl to, kad liudytojas P. K. nematė jo veide sužalojimų nei iÅ¡karto po įvykio, nei vėliau susitikimo metu – degalinėje, kadangi liudytojas A. B. matė jo veide paraudimÄ . A. B. parodymus teismas vertino kaip prieÅ¡taringus, pažymėdamas, kad jis teisme nurodė, jog paraudimÄ matė apelianto žande, nors ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad po akimi (sužalojimas nustatytas skruostikaulyje). Apeliantas nesutinka su tokia teismo padaryta iÅ¡vada ir nurodo, kad liudytojas nėra specialistas, kuris galėtų tiksliai įvardinti atitinkamÄ veido dalį. Be to, Å¡io liudytojo parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada.

2.5. Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino degalinėje vykusį susitikimÄ , darydamas iÅ¡vadÄ , jog to susitikimo metu pinigai nukentėjusiajam buvo siÅ«lomi siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Skunde nurodoma, kad susitikimas degalinėje niekaip neatskleidžia nagrinėjamo įvykio aplinkybių, nes apelianto ir nukentėjusiojo žodinio konflikto priežastimi buvo atsiskaitymas už atliktus darbus. A. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė sužalojęs R. M., todėl net ir toks siÅ«lymas kompensuoti sveikatos sutrikdymo pasekmes savaime nelemia buvusios situacijos teisingo vertinimo. Kitoje baudžiamojoje byloje R. M. yra kaltinamasis, todėl noras taikiai iÅ¡spręsti įvykusį konfliktÄ , negali bÅ«ti laikomas jo kaltės įrodymu ar vertinamas kaip siekis paveikti R. M., kad Å¡is nesikreiptų į policijÄ .

2.6. Skunde pateikiama liudytojo P. K. duotų parodymų analizė bei pabrėžta, jog pastarasis yra suinteresuotas padėti R. M. (jie yra draugai). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino, kad nematė nei R. M. apelianto suduoto pirmojo smÅ«gio, nei jo suduoto smÅ«gio R. M., o matė tik momentÄ , kai nukentėjusysis jau buvo nukritęs ant žemės, t. y. jo duoti parodymai nei patvirtina R. M. parodymų, nei paneigia apelianto iÅ¡dėstytos įvykių sekos. O liudytojo teiginys, kad apeliantas bandė suduoti nukritusiam nukentėjusiajam dar vienÄ smÅ«gį, apelianto vertinimu, galimai susijęs su jų draugyste bei noru padėti R. M. nepagrįstai gauti žalos atlyginimÄ . Be to, kai kurie teisme minėto liudytojo duoti parodymai prieÅ¡taravo nukentėjusiojo teiginiams ‒ P. K. tvirtino, kad R. M. paėmė apeliantÄ už krÅ«tinės (Å¡ios aplinkybės liudytojas neminėjo ikiteisminio tyrimo metu), tačiau R. M. tvirtino, kad jis paėmė jį už drabužio peties srityje; vėliau patikslino, kad tuo metu, kai R. M. paėmė jį už krÅ«tinės jis buvo nusisukęs ir Å¡io fakto nematė, tik girdėjo). Apeliaciniame skunde pabrėžta, kad apeliantui nėra suprantama, kaip galima girdėti paėmimÄ už drabužių, nors teismas tokiais liudytojo parodymais nesuabejojo ir pripažino juos patikimais. Tai pat liudytojas nurodė, jog R. M. apelianto nemušė, nukentėjusysis nugriuvo po A. B. smÅ«gio, o smÅ«gis jam buvo suduotas į veido sritį, teigė, kad nukentėjusysis nugriuvo veidu į grindis. Tačiau galiausiai buvo pareikÅ¡ta, kad nei smÅ«gio momento, nei į kuriÄ kÅ«no vietÄ buvo suduotas smÅ«gis, jis nematė. Apelianto įsitikinimu, Å¡ie liudytojo parodymai negali bÅ«ti pripažįstami patikimais, nes jie yra nenuoseklÅ«s.

2.7. Jokie objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina ir to fakto, kad R. M. buvo praradęs sÄ monę. Å iÄ aplinkybę nukentėjusysis skirtingai aiÅ¡kino, todėl teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu, apelianto nuomone, buvo grindžiama prielaida. Skunde teigiama, kad po apelianto suduoto atsakomojo smÅ«gio nukentėjusysis R. M. nugriuvo, jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl jis netrukus atsikėlė ir ėjo nusiprausti (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina liudytojas P. K.). Nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino, kad apeliantas ketino suduoti jam antrÄ smÅ«gį. Apylinkės teismas, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, o bÅ«tent P. K. parodymus dėl tariamo ketinimo suduoti antrÄ jį smÅ«gį R. M., laikė pagrindu iÅ¡vadai, jog nebuvo bÅ«tinosios ginties situacijos.

2.8. Skunde pabrėžta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Juos teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodymai gali bÅ«ti tiesioginiai ir netiesioginiai. Å iuo atveju liudytojo A. B. parodymai nėra tiesioginiai įrodymai, tačiau jis patvirtina faktus, turinčius reikÅ¡mės teisingam situacijos įvertinimui. Pastarasis teisme nurodė, kad iÅ¡ P. K. žodžių sužinojo, jog tarp apelianto ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, kurio metu R. M. puolė jį (apeliantÄ ) ir jis, gindamasis, turbÅ«t smogė nukentėjusiajam. Nors teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokių parodymų liudytojas P. K. nedavė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, nei teismas nepaklausė P. K. apie Å¡ias aplinkybes, todėl teismo iÅ¡vada, kad įvykio aplinkybes liudytojas A. B. galėjo sužinoti tik iÅ¡ apelianto, yra nepagrįsta. Be to, teismas atkreipė dėmesį į draugiÅ¡kus apelianto ir liudytojo A. B. santykius, bet ignoravo draugystę tarp nukentėjusiojo ir liudytojo P. K., taip parodydamas Å¡aliÅ¡kumÄ parodymų vertinimo srityje.

2.9. Skunde minimos BK 28 straipsnio nuostatos, kurios numato asmens teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Apeliantas nurodo, jog skunde minėtos aplinkybės patvirtina, kad prasidėjus žodiniam konfliktui dėl pinigų, pirmasis smÅ«gį jam sudavė nukentėjusysis. SusiklosčiusiÄ situacijÄ apeliantas įvertino kaip pradėtÄ realų pavojingÄ kėsinimÄ si į jo sveikatÄ , dėl ko smÅ«giavo R. M. atgal, siekdamas sulaikyti jo agresijÄ . Skunde remiamasi ir teismų praktika, kurioje pasisakoma apie bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas. Pažymėta, jog apelianto gynyba buvo nukreipta į patį smurtautojÄ , atremiant jo pavojingÄ kėsinimÄ si ir neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas ne itin kruopščiai nustatė kėsinimosi pradžiÄ ir pabaigÄ , netinkamai įvertino liudytojų, apelianto bei nukentėjusiojo parodymus, dėl ko ir buvo padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog nėra bÅ«tinosios ginties situacijos.

2.10. Taip pat skunde nurodoma, kad jei aukÅ¡tesnysis teismas nenustatys bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, tai apeliantas praÅ¡o pakeisti jam paskirtÄ bausmę. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. B. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskirtÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliantas yra nevedęs, dirbantis, nebaustas administracine tvarka, praeityje teistas, tačiau teistumai iÅ¡nykę, duomenų apie jo gydymÄ si nuo priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymÄ nėra. Lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl įvertinęs Å¡iuos duomenis teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) teismas netaikė, motyvuodamas, kad bausmės vykdymo atidėjimas apeliantui jau buvo taikytas anksčiau, tačiau skunde pažymėta, jog reikalavimo tik kartÄ atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ Ä¯statymas nenumato, todėl teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė įstatymo normÄ .

2.11. Teismas akcentavo 2017 m. teistumÄ , kuris yra iÅ¡nykęs bei nurodė, kad Å¡is faktas jį neigiamai charakterizuoja, t. y. apeliantas nedaro iÅ¡vadų, nekeičia savo elgesio socialiai priimtinu, nepakeičia savo požiÅ«rio į įstatymo saugomas vertybes. Apelianto teigimu, jis per penkerius pastaruosius metus nusikaltimų nėra padaręs, nebaustas administracine tvarka, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad jis nedaro teigiamų iÅ¡vadų. Inkriminuotas nusikaltimas pagal teismo nustatytas (ginčijamas) faktines aplinkybes nebuvo iÅ¡ anksto suplanuotas, įvyko spontaniÅ¡kai, pačiam nukentėjusiajam iÅ¡provokavus konfliktÄ dėl pinigų. Apeliantas yra saistomas tvirtais socialiniais bei ekonominiais ryÅ¡iais – gyvena faktinėje santuokoje, turi mažametį vaikÄ , augina dar du jo vaiko motinos vaikus iÅ¡ ankstesnės santuokos, juos materialiai iÅ¡laiko (vaiko motina Å¡iuo metu nedirba). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gauna legalias pajamas. Darbdavys jį charakterizuoja iÅ¡imtinai teigiamai. Taigi, Å¡ios aplinkybės paneigia teismo nuomonę, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realų laisvės atėmimÄ . Atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors teismo nesaisto prokuroro ar advokato baigiamųjų kalbų metu iÅ¡sakyti argumentai, tačiau valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorė, praÅ¡ydama apeliantui skirti bausmę, tuo pačiu prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

2.12. Dar daugiau, tenkindamas nukentėjusiojo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius, teismas, pasiųsdamas apeliantÄ atlikti laisvės atėmimo bausmės, nepaliko galimybės juos atlyginti, tokiu bÅ«du neatsižvelgė į civilinių ieÅ¡kovų interesus.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja ir nuteistasis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (fakto), veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡irtos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl BK 75 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų taikymo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo motyvų ir BK 75 straipsnio taikymo keistina.

5. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu padarytomis teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat ir su bylos aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis sudavė smÅ«gį nukentėjusiam R. M., veikdamas bÅ«tinosios ginties ribose, todėl praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimų nuostatų (BK 75 straipsnis).Â

6. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo, pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Remdamiesi Å¡iomis nuostatomis, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.).

Dėl būtinosios ginties nuostatų taikymo

7. Å ioje byloje A. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad įvykusio žodinio konflikto metu sudavė R. M. kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, kur gulinčiam nukentėjusiajam bandė suduoti dar vienÄ smÅ«gį kumščiu į kÅ«nÄ , bet buvo sulaikytas liudytojo P. K. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad Å¡iais veiksmais nuteistojo A. B. nukentėjusiajam R. M. padaryti sužalojimai (daugybiniai veido deÅ¡inės pusės kaulų, skruostikaulio, virÅ¡utinio žandikaulio, apimant akiduobės apatinę ir vidinę sieneles bei nosies kaulų lūžius su kraujosruvomis aplinkiniuose minkÅ¡tuose veido audiniuose) vertintini kaip nesunkus R. M. padarytas sveikatos sutrikdymas. Nors apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės įvykio aplinkybės (A. B. neneigia sudavęs smÅ«gį R. M. į veidÄ ir tokiais veiksmais sutrikdęs nukentėjusiajam sveikatÄ ), tačiau apeliantas nesutinka padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , teigdamas, kad jo veikoje nėra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, nes nustatytus nusikalstamus veiksmus jis padarė gindamasis. Teisėjų kolegija iÅ¡analizavusi teismui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , atmeta šį apeliacinio skundo argumentÄ , pripažindama, jog A. B. kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

8. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Å iuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. BÅ«tent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi bÅ«ti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti – ar yra ryÅ¡ys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

9. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog tiek A. B., tiek R. M. skirtingai aiÅ¡kino susiklosčiusio įvykio aplinkybes, konflikto pradžiÄ bei suduotų smÅ«gių eigÄ . Nuteistasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, teigė, jog žodinis konfliktas tarp jo ir R. M. prasidėjo dėl tariamai nesumokėtų pinigų už atliktÄ darbÄ , pažymėdamas, kad pirmas smÅ«gio nukentėjusiam jis nesudavė (t. 1, b. l. 44-45), tačiau R. M. nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes. Pastarasis apklausiamas nurodė, kad vykusio žodinio konflikto metu, jis ranka suėmė A. B. už megztinio, tačiau nenorėjo jam suduoti ar trenkti. Po Å¡io veiksmo A. B. rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį, veido deÅ¡inę pusę du kartus, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 28-30). Todėl Å¡iuo atveju vertinant byloje surinktÄ medžiagÄ , svarbu nustatyti ar iÅ¡ tiesų R. M. veiksmai buvo tokie pavojingi, realÅ«s bei akivaizdÅ«s, keliantys grėsmę A. B., nuo kurių jis turėjo teisę gintis.

10. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. ŠiÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017).Â

11. Taigi, apelianto teigimu, susiklosčiusiÄ situacijÄ jis įvertino kaip pradėtÄ realų, pavojingÄ kėsinimÄ si į jo sveikatÄ , dėl ko atgal smÅ«giavo R. M., siekdamas sulaikyti jo agresijÄ . AukÅ¡tesnysis teismas su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti bei nurodo, kad teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtÄ naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021). Teisėjų kolegija pažymi, jog tarp minėtų asmenų įvyko abipusis konfliktas. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme pripažino, kad buvo paėmęs nuteistajam už megztinio, tačiau tikslo suduoti ar trenkti jis neturėjo. Nuteistasis, duodamas parodymus, teigė prieÅ¡ingai, nurodydamas, kad R. M. buvo agresyviai nusiteikęs, sudavė smÅ«gį pirmas, artėjo link jo, kas jį įtikino Å¡iÄ situacijÄ vertinti kaip grėsmingÄ . Pastebėtina, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė smÅ«gį, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, taip pat ir skunde minima specialisto iÅ¡vada Nr. G 1544/2022(01), kurioje užfiksuoti tik nuteistajam padaryti sužalojimai, o įvykių eigos ar suduotų smÅ«gių eiliÅ¡kumo nėra galimybės nustatyti, todėl Å¡ie nuteistojo argumentai pripažintini gynybine pozicija. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiojo minimas suėmimas už nuteistojo megztinio negali bÅ«ti pripažintas tokiu pavojingu tam, jog reikėtų panaudoti fizinį smurtÄ ir gintis suduodant R. M. smÅ«gį į galvos sritį. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis aiÅ¡kindamiesi situacijÄ , elgėsi agresyviai bei atliko vienas kito atžvilgiu puolamojo pobÅ«džio smurtinius veiksmus, todėl teigti, kad nukentėjusiojo atliktas veiksmas (paėmimas už megztinio) buvo toks pavojingas, keliantis akivaizdų, realų pavojų nuteistojo sveikatai ar gyvybei nėra pagrindo.

12. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalį, kadangi rėmėsi tik nukentėjusiojo ir liudytojo R. K. duotais parodymais, kurie turėjo tikslÄ apkalbėti nuteistÄ jį. Apelianto įsitikinimu, Å¡ių asmenų parodymai yra nepatikimi, todėl jais negalima remtis nustatant įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas nesutinka su tokia apelianto pateikta nuomone. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , po ko galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018).Â

13. AukÅ¡tesnysis teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiau analizavo R. M. ir P. K. duotus parodytus, tačiau nėra pagrindo teigti, kad Å¡ių asmenų duoti parodymai nebuvo įvertinti kartu su kitais raÅ¡ytiniais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pateikti argumentai nesuteikia pagrindo nesivadovauti Å¡ių asmenų duotais parodymais. Pastebėtina, kad minėti asmenys buvo apklausti bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimÄ . Taipogi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis viso proceso metu duodamas paaiÅ¡kinimus apie esmines įvykio aplinkybes savo pozicijos nekeitė, t. y. jis sutiko, kad vyko žodinis konfliktas, neneigė, jog buvo paėmęs nuteistajam už megztinio (po Å¡io veiksmo jam buvo suduotas smÅ«gis). Å iuos nukentėjusiojo duotus parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir pats nuteistasis nurodydamas, kad smÅ«gį nukentėjusiajam jis sudavė, nors ir teigdamas, jog tai padarė siekdamas apsiginti. Be to, nuteistojo pozicijÄ patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Byloje yra pateiktas bendrojo pagalbos centro praneÅ¡imo garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡ karto po įvykio bei skambučio metu nurodė, kad susiginčijus iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo (A.) jam trenkė ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Å i aplinkybė užfiksuota ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (t. 1, b. l. 88-89) bei VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojos Å . M. R. M. ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme, kas reiÅ¡kia, jog nukentėjusysis viso proceso metu nekeitė savo pozicijos bei tvirtino, kad bÅ«tent ginčo metu jam buvo padaryti sužalojimai. Taip pat 2022 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad specialistas J. M. Paliulis iÅ¡vardino R. M. padarytus sužalojimus ir pateikė jų kvalifikacijÄ (t. 1, b. l. 61-62).

14. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, įvykio vietoje R. M. ir A. B. buvo ne vieni. Kartu su jais buvo liudytojas P. K., kuris nors ir buvo tame pačiame statybos objekte, tačiau smÅ«gio sudavimo fakto nematė ir atsisuko tik kai nukentėjusysis jau gulėjo ant grindų, iÅ¡girdęs, jog kažkas pargriuvo (Å¡is faktas buvo nustatytas pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu). Be to, liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad gulinčiam nukentėjusiajam A. B. ruošėsi suduoti dar vienÄ smÅ«gį, tačiau pastarasis jį sustabdė. Ä® nurodytas aplinkybes atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pastarojo parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais dėl to, kad R. M. konflikto metu paėmė A. B. už drabužių. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog liudytojas P. K. negalėjo iÅ¡girsti paėmimo už megztinio, yra pagrįstas, kadangi Å¡is faktas nėra patvirtintas jokiais kitais baudžiamojoje byloje nustatytais duomenimis. Tačiau pažymėtina ir tai, jog nors Å¡iÄ aplinkybę teismas pripažįsta nepagrįsta, nesivadovauti kitomis pastarojo nurodytomis aplinkybėmis, be kita ko, lyginant jas su kitais bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, negalima. IÅ¡analizavęs liudytojo P. K. parodymus, aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas įvykio vietoje pastarasis suvokė tai, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smÅ«gis ir jį sudavė bÅ«tent A. B., dėl ko nukentėjusysis nukrito bei jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Apelianto skunde nurodyti teiginiai dėl to, kad P. K. turėjo tikslÄ apkalbėti A. B. ir nepagrįstai apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu, taip pat negali bÅ«tu pripažinti pagrįstais, kadangi skunde nepateikti jokie motyvai, kuriais remiantis galima bÅ«tų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei padarė pirmosios instancijos teismas ir nesiremti Å¡io asmens parodymais.

15. Nustatant ar buvo pagrindas bÅ«tinajai ginčiai, svarbu atkreipti dėmesį ir į nuteistojo elgesį po smÅ«gio nukentėjusiajam sudavimo. Pats nuteistasis teigė, kad po suduoto smÅ«gio R. M. atsistojo ir nuėjo nusiprausti, nes jam bėgo kraujas. O jis liko toliau kalbėti su P. K. dėl užmokesčio, nutarė, jog pasižiÅ«rės savo žurnalÄ bei susisieks su P. Po ko nuteistasis iÅ¡važiavo iÅ¡ objekto (t. 1, b. l. 146-147). Akcentuotina, kad nukentėjusysis buvo pranešęs A. B. apie ketinimus kviesti policijÄ , todėl Å¡ios aplinkybės apygardos teismo vertinimu, tik dar kartÄ patvirtina tai, kad nuteistajam negrėsė joks pavojus. Nuteistasis po to, kai pamatė, jog nukentėjusiajam bėga kraujas iÅ¡ nosies, toliau ramiai baigė pokalbį su minėtu liudytoju, po ko iÅ¡vyko iÅ¡ statybos objekto. Pažymėtina, kad nuteistasis, suvokdamas savo veiksmų teisėtumÄ , galėjo elgtis prieÅ¡ingai, t. y. pats kviesti policijos pareigÅ«nus, greitÄ jÄ pagalbÄ dėl jam padaryto sužalojimo arba sulaukti kol atvyks policijos pareigÅ«nai dėl nukentėjusiojo iÅ¡kvietimo bei paaiÅ¡kinti susiklosčiusias aplinkybes, tačiau jis to nedarė, o tiesiog iÅ¡važiavo iÅ¡ statybos objekto.

16. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų konfliktavusių pusių veiksmus, dėl įvykio metu susiklosčiusių aplinkybių duotus parodymus, pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvo. Kaip jau minėta, byloje pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. G 1544/2022(01), dėl A. B. padarytų sužalojimų ir jų kvalifikavimo (t. 1, b. l. 158) nepatvirtina to, kad nuteistajam grėsė pavojus ar kėsinimasis į jo sveikatÄ ar gyvybę buvo akivaizdus, nuo kurio jam bÅ«tų reikėję gintis. BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurtÄ , bet jį vėliau panaudoja gynybos nuo pavojingo kėsinimosi metu. Nuteistasis turėjo galimybę laisvai judėti, pasitraukti iÅ¡ statybų objekto, iÅ¡važiuoti suvokus, kad jau yra kilęs žodinis konfliktas, kurio metu nėra galimybės susitarti, tačiau jis liko minėtoje vietoje ir tęsė konfliktÄ su R. M. Taipogi, skunde iÅ¡skirta aplinkybė, jog nuteistasis A. B. dėl to paties įvykio, kitoje baudžiamojoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau apygardos teismo vertinimu, tai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad nuteistasis neveikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Dėl paskirtos bausmės

17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad yra nesutinka su pirmosios instancijos teismo A. B. paskirta realia laisvės atėmimo bausme. Akcentuota, kad A. B. galima paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti A. B. paskirtos bausmės vykdymÄ .Â

18. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas netinkamai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl A. B. bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės.

19. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad A. B. paskirtos bausmės dydis ir padarytos nusikalstamos veikos kategorija atitinka formaliÄ sias bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sÄ lyga, pagal kuriÄ bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindÄ bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigÄ , atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , o sprendžiant šį klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

20. Taigi, Å¡ioje byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau nors ir buvo teistas, tačiau Å¡iuo metu teistumas yra iÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 183), dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 23), turintis mažametį vaikÄ (t. 2, b. l. 33), gyvenantis faktinėje santuokoje, auginantis dar du jo vaiko motinos vaikus iÅ¡ ankstesnės santuokos, juos materialiai iÅ¡laikantis (jo vaiko motina Å¡iuo metu nedirba). Taip pat nebuvo nustatytos nei nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nei sunkinančios. Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis iÅ¡ esmės yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau pirmosios instancijos teismas, netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo instituto (BK 75 straipsnio), pažymėjo, kad nuteistasis dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai teisiamas yra ne pirmÄ kartÄ , kas neigiamai charakterizuoja A. B. Dėl Å¡ios priežasties skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog A. B. nekeičia savo elgesio socialiai priimtinu, be to, jo požiÅ«ris į įstatymo saugomas vertybes liko nepasikeitęs.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, visgi konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje esančios nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. B. izoliavimas nuo visuomenės paskirtos bausmės laikotarpiui – 1 (vieneriems) metams turės didesnį neigiamÄ , nei teigiamÄ poveikį jo asmenybei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistajam jau anksčiau buvo atidėtas bausmės vykdymas dėl padaryto nusikaltimo žmogaus sveikatai. Å i nustatyta aplinkybė, iÅ¡ tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį asmenį, tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo nurodytu teiginiu, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad anksčiau paskirto bausmės vykdymo atidėjimo metu A. B. nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi pastarajam buvo nutraukta vykdoma probuojamojo priežiÅ«ra prieÅ¡ terminÄ . Å i aplinkybė kartu su kitomis teigiamai asmenį apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog negalima vertinti nuteistojo elgesio kaip sistemingo, parodančio, kad A. B. visiÅ¡kai nėra linkęs keisti savo neteisėtÄ elgesį.

22. Atsižvelgdamas į Å¡ias bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam A. B. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ pareigÄ â€“ tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pažymėtina ir tai, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymÄ , pagal BK 75 straipsnio nuostatas, turi teisę nuteistajam paskirti ir vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Akcentuotina, jog teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios gali turėti didžiausiÄ poveikį nuteistajam padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam bÅ«tina skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimÄ civiliniams ieÅ¡kovams.

23. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti panaikintas ir jis gali bÅ«ti nukreiptas atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų, todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas.

Dėl civilinio ieškinio

24. Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, kad tenkindamas nukentėjusiojo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius, teismas neįvertino ir nepaliko galimybės juos atlyginti, tokiu bÅ«du neatsižvelgė į civilinių ieÅ¡kovų interesus. Å iame kontekste apygardos teismas pažymi, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriÅ¡kai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Kai gaunamas pareiÅ¡kimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis savanoriÅ¡kai atlygino padarytÄ Å¾alÄ , todėl apylinkės teismas įvertinęs civilinių ieÅ¡kovų pateiktus ieÅ¡kinius pagrįstai priteisė iÅ¡ nuteistojo pastariems padarytos žalos atlyginimÄ . Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju, pritaikius nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir paskiriant įpareigojimÄ atlyginti turtinę žalÄ , civilinių ieÅ¡kovų interesai bus užtikrinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendį:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3, 4 dalimis, 5 dalies 4 punktu, A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimÄ , nurodant kad A. B. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atlyginti civiliniams ieÅ¡kovams padarytÄ turtinę žalÄ .Â

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eglė Gruodienė

Jurgita Kolyčienė