bca2ebae-9455-4fa2-858d-b24455f79d62 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-516-342/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02139-2015-8                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.38; 3.6; 3.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 8 d.  Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2016 m. sausio 7 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ atsakovui S.D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiÅ¡kėjas) praÅ¡ymu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 166,68 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 bei priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

           Nurodo, kad UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras nuo 2003-12-30 yra TelÅ¡ių, Plungės, Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta rinkti, administruoti bei iÅ¡ieÅ¡koti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Teigia, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir už 2011-2014 laikotarpį nėra sumokėjęs metinės vietinės rinkliavos.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta teismo Å¡aukimu (b.l. 2). Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTÄ® 78 str. 3 d.).

Teismas k o n s t a t u o j a:     Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sÄ skaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sÄ vartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiÅ¡koms savivaldybių funkcijoms.

Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bÅ«tinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymÄ (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 43 dalis).

Rinkliavų nustatymÄ , rinkimÄ ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavÄ apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytÄ privalomÄ Ä¯mokÄ , galiojančiÄ tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ yra nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Å io įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavÄ ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir formuojamÄ praktikÄ kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011; 2011-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2521/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas.

Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikÅ¡minga LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTÄ® 13 straipsnis). LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiÅ¡kindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sÄ vokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimÄ , kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja Å¡io asmens pareigÄ nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavÄ .

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti Å¡iÄ pareigÄ , ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavÄ vykdymo jis gali bÅ«ti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio Å¡ios sistemos organizavimo modelio. Plungės rajono savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-13-279 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ bazinius dydžius, 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-47 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317.

Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino naujus Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymÄ nuostatus, kurie įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir jais patvirtinti Nuostatai paskelbti http://www.plunge.lt ir http://www.tratc.lt/plunge. Pagal Nuostatus, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir tvarkymÄ (toliau – vietinė rinkliava) yra Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimÄ iÅ¡ atliekų turėtojų ir jų tvarkymÄ nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, kuriÄ kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Å¡iuose Nuostatuose nustatyta tvarka.

Vadinasi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetÄ . Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (iÅ¡skyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, iÅ¡skyrus įmones, turinčias TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus.

Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ atliekų tvarkymo srityje taikomÄ principÄ â€žteršėjas moka“, reiÅ¡kiantį, kad atliekų tvarkymo iÅ¡laidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. IÅ¡ Å¡ių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias iÅ¡laidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromÄ Å¾alÄ bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus iÅ¡laidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „terÅ¡ia“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 43 dalys, 25, 28 ir 30 straipsniai).

Todėl nustatyta vietinė rinkliava iÅ¡ esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimÄ ir nėra vertinama kiek Å¡ioje atliekų Å¡alinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per jÄ yra paÅ¡alinęs atliekų ir pan.           Nuostatų 54 punktas numato, kad rinkliavos mokėtojas vietinę rinkliavÄ privalo sumokėti: iki kovo 15 d. – už pirmÄ jį ketvirtį; iki birželio 15 d. – už antrÄ jį ketvirtį; iki rugsėjo 15 d.

– už trečiÄ jį ketvirtį; iki gruodžio 15 d. – už ketvirtÄ jį ketvirtį. Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja nekilnojamuoju turtu – butu, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). 2015-07-17 pažyma „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ mokėjimo“ Nr. R-PL-43 patvirtina, kad iÅ¡ viso atsakovas nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31 nėra sumokėjęs 166,68 Eur.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas minėtÄ Ä¯siskolinimÄ bÅ«tų sumokėjęs. Duomenų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra. Atsakovui pagal Nuostatus pritaikytas daugiabučiui namui Plungės miesto teritorijoje taikomas tarifas (Nuostatų 1 priedo 1.3 punktas). Ginčo dėl nustatytų sumų nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta. Kaip jau paminėta Å¡iame sprendime, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teisminę praktikÄ yra konstatavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobÅ«dis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobÅ«džio mokėjimas, ir ji reglamentuojama vieÅ¡osios, o ne privatinės teisės normomis.

Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali bÅ«ti laikomas komunaline paslauga (Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme, o vietinė rinkliava yra vieÅ¡osios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobÅ«džio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtÄ rinkliavÄ atsiranda pagal tokias sÄ lygas, kurios yra numatytos jÄ nustatančiuose teisės aktuose. Vietinės rinkliavos mokėtoju asmuo tampa pagal tam tikrus kriterijus, Å¡iuo atveju nekilnojamojo turto valdymÄ .

Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas ir pagal šį kriterijų jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ , todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina 166,68 Eur įsiskolinimo suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str.).PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu taip pat praÅ¡o atlyginti 36,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTÄ® 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos, redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20 (TAR, 2015, Nr. 2015-03968) II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus (nuo 2015 m. kovo 20 d.

– Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), (kadangi procesiniai veiksmai buvo atliekami 2015 m. IV ketvirtį, pagrindu imamas minėtas dydis 2015 m. II ketvirtį - 713,9 Eur). Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylÄ nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).PareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sudaro 36,30 Eur praÅ¡ymo teismui paruoÅ¡imo ir suraÅ¡ymo iÅ¡laidos.

Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokatų S., G., K. ir A. profesinės bendrijos SGKA Legal advokatas L.S.      Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį maksimali priteistina suma gali bÅ«ti 1784,75 Eur (2,5 x 713,9). Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad praÅ¡ymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta pirmame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, į bylos pobÅ«dį, apimtį, sudėtingumÄ , į pareiÅ¡kėjo teismui pateiktų analogiÅ¡kų pareiÅ¡kimų kiekį, pareiÅ¡kėjo atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiÅ¡kėjui pastovumÄ Â ir daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ atsakovo praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė, todėl mažintina.

Pažymėtina, jog analogiÅ¡kose bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu mažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas (LVAT 2015-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015; 2015-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-286-602/2015 ir 2015-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-287-602/2015 ). Teismas aukščiau nurodytų motyvų pagrindu nesutinka su pareiÅ¡kėjo pateiktais argumentais, jog praÅ¡oma priteisti suma yra 49 kartus mažesnė nei maksimali Rekomendacijose nustatyta suma, todėl neturėtų bÅ«ti mažinama.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centrui iÅ¡ atsakovo priteistina 14 eurų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras praÅ¡ymÄ patenkinti.

Priteisti pareiÅ¡kėjui UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras, įmonės kodas 171780190, iÅ¡ atsakovo S.D. (a.k. (duomenys neskelbtini)), 166,68 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 68 euro centus) vietinės rinkliavos įsiskolinimÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-12-31.PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras iÅ¡ atsakovo S.D. (a.k. (duomenys neskelbtini)), priteisti 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                     AuÅ¡relė Mažrimienė