bca2631c-eea3-4cc8-b9f9-1dcdcabd384f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4333-484/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03357-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 21; 15.2.3.2; 74 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. kovo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R.

T. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino 2014-08-14, ir prašė priteisti jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) neturtinei žalai atlyginti. Skunduose nurodė, kad nuo 2010-02-01 iki 2014-02-28 jo laisvė LukiÅ¡kių TI-K buvo apribota pažeidžiant LR Konstitucijos 21 straipsnį, LR sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu patvirtintas Lietuvos higienos normas HN122:2006, HN 76-1999 ir HN:2010, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, Jungtinių Tautų Standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles, Europos kalinimo įstaigų taisykles, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

PaaiÅ¡kino, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 77, 85, 88A, 92, 93, 98, kurių plotas buvo apie 6 kv. m. Å iose kamerose buvo keturios lovos, iÅ¡skyrus Nr. 92, kur buvo Å¡eÅ¡ios. Pagal iki 2010-04-01 galiojusį teisinį reguliavimÄ , vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas kameroje negalėjo bÅ«ti mažesnis nei 5 kv. m., o nuo 2010-04-01 – 3,6 kv. m. Atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje kalinimo sÄ lygos pripažįstamos netinkamomis, kuomet asmeniui tenka mažiau kaip 4 kv. m. laisvo kameros ploto ir asmeniui nesuteikiama galimybė praleisti ne kameroje bent 8 valandas per parÄ .

Nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas užėmė apie 2 kv. m. kameros ploto, be to, jose stovėjo prie grindų pritvirtinti gultai, stalas, spintelė daiktams, todėl kamerų plotai realiai buvo mažesni, o tai reiÅ¡kia, kad didžiojoje dalyje tardymo izoliatoriaus kamerų negalima laikyti daugiau nei po vienÄ asmenį. Pasivaikščiojimai po vienÄ valandÄ kiemelyje jo sveikatai teigiamų rezultatų nedavė. Kalinimo sÄ lygas, kuomet jam teko mažiau nei 1 kv. m. kameros ploto, pareiÅ¡kėjas laiko nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis, pažeidžiančiomis jo orumÄ .

Dėl kalinimo tokiomis sÄ lygomis neturėjo galimybės judėti, mankÅ¡tintis, trÅ«ko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolatos kildavo konfliktai ir ginčai. Prašė psichologo ar psichiatro pagalbos, tačiau buvo atsakyta, kad tai jis turi daryti raÅ¡tu. Nurodė ir tai, kad LukiÅ¡kių TI-K ne tik trÅ«ko gyvenamojo ploto, bet ir kamerų bÅ«klė buvo antisanitarinė. PaaiÅ¡kino, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, kaip to reikalauja Higienos normos HN 76:2010 21 punktas.

Kamerose nebuvo stalo, todėl turėjo valgyti maistÄ pasidėjęs ant pertvaros, skiriančios gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuo tualeto. Sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsinio grybelio. Å ilto vandens nebuvimas kamerose nesuteikė galimybės iÅ¡siplauti indų. PareiÅ¡kėjas akcentavo, kad daug kartų žodžiu kreipėsi į kalėjimo administracijÄ dėl blogų kalinimo sÄ lygų, tačiau jo kreipimaisi nebuvo registruojami ir į juos nereaguojama. Taip pat atkreipė dėmesį, kad iki LukiÅ¡kių TI-K bausmę atliko Norvegijoje, o perduodant į LietuvÄ jam buvo garantuojama, kad kalinimo sÄ lygos nesikeis.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - teisės aktų reikalavimų neatitinkančių, žiaurių ir kankinančių kalinimo sÄ lygų teigia patyręs didžiulę neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pablogėjusia sveikata, didžiuliu psichologiniu sukrėtimu ir emocine depresija, pasitikėjimo savimi praradimu, baime aplinkai ir žmonėms (1-4, 12-13 b. l.). Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpius, kuriuos praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. nuo 2010-02-01 iki 2014-02-28. SkundÄ teismui dėl žalos priteisimo R. T. parašė 2014-06-30. Atsižvelgdamas į tai, LukiÅ¡kių TI-K, remdamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011).LukiÅ¡kių TI-K dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2011-06-30 iki 2014-02-28 paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, reikalavimus.

Pažymėjo, kad skundžiamuoju laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas su skundais, praÅ¡ymais į administracijÄ nesikreipė. Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.Teigė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, LukiÅ¡kių TI-K laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų.

Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra - 954 asmenys. Å is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos (pvz., Å¡iai dienai jų yra 86) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, ir atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių praÅ¡ymu jie gali bÅ«ti laikomi po 2 asmenis).

Taip pat pabrėžė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pripažįsta, kad dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Taip pat nurodė, kad siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėjo ir tai, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų, todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .Tvirtina, kad kamerose įrengtas sanitarinis mazgas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76-2010 21 punkto reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kaip tai nustatyta Higienos normos HN 76-2010 24 punkte. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose. Atsakovo atstovo teigimu, R. T. laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos laikotarpiu nuo 2011-06-30 iki 2014-02-28 atitiko teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas daro iÅ¡vadÄ , jog nukrypimas nuo įprastinių sÄ lygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima bÅ«tų atlyginti neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimas Nr. A146-1527/2012; 40-45 b. l.). Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas manydamas, jog yra pažeistos jo teisės, nepagrįstai ilgai, negynė savo teisių: su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi tik 2014-06-30, t. y. praėjus 4 metams ir 5 mėnesiams, nuo pirmos jo patalpinimo į LukiÅ¡kių TI-K dienos. Mano, kad pareiÅ¡kėjas praleido Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių Å¡is terminas gali bÅ«ti atnaujintas.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas anksčiau nėra kreipęsis dėl to, kad jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. kad buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K perpildytose kamerose, nesilaikant minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimo. Kalėjimų departamentas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, todėl mano, jog jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje negalėjo bÅ«ti.

PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nepateikė duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė. Jo teiginiai apie neva padarytÄ neturtinę žalÄ yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Neturtinė žala yra visų pirma susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, jo sveikatos bÅ«kle ir pan.

Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl teigtina, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo (28-35 b. l.).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, remdamasis skundo argumentais.

Papildomai akcentavo, kad deportuojant jį iÅ¡ Norvegijos, ekstradicijos sutartyje Lietuva įsipareigojo nepabloginti kalinimo sÄ lygų, tačiau įsipareigojimų nevykdo. Kamerose nebuvo stalo, todėl valgė ant sanitarinio mazgo pertvaros. Pasivaikščioti iÅ¡eidavo 1 valandÄ per parÄ , nedirbo. Susilpnėjo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima. Pripažino, kad buvo kilnojamas iÅ¡ kameros į kamerÄ , tačiau visose kamerose situacija buvo vienoda. Mano, kad neturtinės žalos dydis atitinka pažeidimo pobÅ«dį ir mastÄ .

Anksčiau į teismÄ dėl žalos atlyginimo nesikreipė, nes dėl kalinimo neturėjo galimybės susipažinti su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su Konvencijos 3 str. pažeidimais, jam nebuvo žinomas kreipimosi į teismÄ terminas. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K (jos pareigÅ«nų) veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sÄ lygų (minimalaus ploto ir higienos) laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2014-02-28, atlyginimo.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Byloje nustatyta, kad galimi pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu prasidėjo 2010-02-01 ir tęsėsi iki 2014-02-28, o skundÄ pareiÅ¡kėjas teismui padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) 2014-07-02 (b. l. 5).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamÄ teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas. IÅ¡ skundo, 2015-02-21 atsikirtimo į atsiliepimÄ turinio ir 2015-08-10 teismo posėdyje pateiktų pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų matyti, kad neigiamus padarinius (nepatogumus) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jautė visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, tačiau nesikreipė į teismÄ dėl to, kad asmenims, kurie skundžiasi dėl kalinimo sÄ lygų, LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai grasina ir persekioja.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ ginčui aktualų laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2011-07-01, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.PareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ 2015-02-21 atsikirtime į atsiliepimÄ ir 2015-03-10 teismo posėdyje grindė tuo, kad anksčiau į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo nesikreipė, nes dėl užsienio kalbos nežinojimo neturėjo galimybės susipažinti su EŽTT jurisprudencija dėl Konvencijos 3 straipsnio nuostatų taikymo.

Be to, kaip minėta, anot pareiÅ¡kėjo, asmenims, kurie kreipsis su skundais dėl laikymo sÄ lygų, buvo grasinama, daromas psichologinis spaudimas. Teismo vertinimu, tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo argumentai yra subjektyvÅ«s ir negali pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Pažymėtina, kad EŽTT praktika nėra pagrindinis valstybių atsakomybės dėl pažeidžiamų žmogaus teisių Å¡altinis, o Konvencijos nuostatos yra inkorporuotos į nacionalinę teisę, kurios aktai suraÅ¡yti valstybine kalba ir yra vieÅ¡ai prieinami.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai jam grasino susidorojimu dėl galimo kreipimosi į teismÄ . Taigi, darytina iÅ¡vada, kad savo tariamai pažeistas teises pareiÅ¡kėjas turėjo visas galimybes ginti tariamų pažeidimų padarymo metu. Taigi, pareiÅ¡kėjui nepateikus teismui praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2011-07-01.

Neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-07-01 pareikÅ¡ti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl Å¡io reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2011-07-02 iki 2014-02-28.Remiantis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2011-07-02 atitinkamais laikotarpiais LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas Å¡iose kamerose: nuo 2011-07-02 iki 2011-10-05 – kameroje Nr. 93, kurios plotas 7,94 kv. m. (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2011-10-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 88A, kurios plotas – 7,64 kv. m. (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2011-10-07 iki 2011-10-13 – kameroje Nr. 88A (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2011-10-14 – kameroje Nr. 88A (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2011-10-15 iki 2011-10-24 – kameroje Nr. 88A (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2011-10-25 – kameroje Nr. 88A (ryte – 2, vakare –1 asmuo kameroje); nuo 2011-10-26 iki 2011-11-14 – kameroje Nr. 88A (ryte – 1, vakare –1 asmuo kameroje); 2011-11-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 98, kurios plotas – 7,94 kv. m. (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2011-11-16 iki 2012-04-21 – kameroje Nr. 98 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2012-04-22 – kameroje Nr. 98 (ryte – 3, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2012-04-23 iki 2012-05-16 – kameroje Nr. 98 (ryte – 2, vakare - 2 asmenys kameroje); nuo 2012-05-17iki 2012-05-21 – kameroje Nr. 98 (ryte - 1, vakare -1 asmuo kameroje); 2012-05-22 – kameroje Nr. 98 (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2012-05-23 iki 2012-07-18 – kameroje Nr. 98 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2012-07-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 85, kurios plotas – 7,94 kv. m. (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2012-07-20 iki 2012-09-26 – kameroje Nr. 85 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2012-09-27 – kameroje Nr. 85 (ryte – 2, vakare – 1 asmuo kameroje); nuo 2012-09-28 iki 2012-12-09 – kameroje Nr. 85 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2012-12-10 – kameroje Nr. 85 (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2012-12-11 iki 2012-12-18 – kameroje Nr. 85 (ryte – 1, vakare – 1 asmuo kameroje); 2012-12-19 – kameroje Nr. 85 (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2012-12-20 iki 2013-02-11 – kameroje Nr. 85 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2013-02-12 – kameroje Nr. 85 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2013-02-13 – kameroje Nr. 85 (ryte – 3, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2013-02-14 iki 2013-02-25 kameroje Nr. 85 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2013-02-26 iki 2013-02-27 – kameroje Nr. 85 (ryte – 1, vakare – 1 asmuo kameroje); 2013-02-28 – kameroje Nr. 85 (ryte –1, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2013-03-01 iki 2013-04-21 – kameroje Nr. 85 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2013-04-22 iki 2013-04-25 – kameroje Nr. 85 (ryte – 1, vakare – 1 asmuo kameroje); 2013-04-26 – kameroje Nr. 85 (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2013-04-27 iki 2013-05-26 – kameroje Nr. 85 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2013-05-27 iki 2013-05-29 – kameroje Nr. 85 (ryte – 1, vakare – 1 asmuo kameroje); 2013-05-30 – kameroje Nr. 85 (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2013-05-31 iki 2013-06-30 – kameroje Nr. 85 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); nuo 2013-07-01 iki 2013-08-25 – kameroje Nr. 85 (2 asmenys kameroje); nuo 2013-08-26 iki 2013-09-04 – kameroje Nr. 85 (1 asmuo kameroje); 2013-09-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 77, kurios plotas 7,94 kv. m. (2 asmenys kameroje); nuo 2013-09-06 iki 2013-10-08 – kameroje Nr. 77 (2 asmenys kameroje); nuo 2013-10-09 iki 2013-10-11 – kameroje Nr. 77(1 asmuo kameroje); nuo 2013-10-12 iki 2013-10-21 – kameroje Nr. 77 (2 asmenys kameroje); 2013-10-22 – kameroje Nr. 77 (1 asmuo kameroje); nuo 2013-10-23 iki 2013-11-11 – kameroje Nr. 77 (2 asmenys kameroje); nuo 2013-11-12 iki 2013-11-21 – kameroje Nr. 77(1 asmuo kameroje); nuo 2013-11-22 iki 2014-01-29 – kameroje Nr. 77 (2 asmenys kameroje); 2014-01-30 – kameroje Nr. 77 (1 asmuo kameroje); nuo 2014-01-31 iki 2014-02-27 – kameroje Nr. 77 (2 asmenys kameroje); 2014-02-28 iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus, sektorių Rasų g. - 8, Vilnius (40-45, 46-47 b. l.).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Minėta, kad pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų, t. y. vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje ir higienos normas atitinkančių reikalavimų.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Higienos normos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Ä®sakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

BÅ«tent Å¡i teisės norma yra aktuali keliamam ginčui.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog laisvės atėmimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, Å¡iam ginčui taip pat aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ reglamentavimÄ , laikotarpiu nuo 2011-07-02 iki 2014-02-28 (972 dienas) pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. kameros ploto. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Å¡is ploto reikalavimas nebuvo užtikrintas 2012-04-22 ryte – pareiÅ¡kėjui teko 2,65 kv. m. (7,94 :

3) kameros Nr. 98 ploto, 2013-02-12 vakare – pareiÅ¡kėjui teko 2,65 kv. m. kameros Nr. 85 ploto ir 2013-02-13 ryte – pareiÅ¡kėjui teko 2,65 kv. m. kameros Nr. 85 ploto. Tai rodo, kad laikotarpiu nuo 2011-07-02 iki 2014-02-28 1,5 paros iÅ¡ 972 pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose buvo pažeistos. VisÄ kitÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį gyvenamojo ploto norma, nustatyta Ä®sakyme Nr. V-124, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta.Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, nes privalo vykdyti teismų nutartis dėl kardomosios priemonės - suėmimo- skyrimo bei teismų nuosprendžius.

Pabrėžtina, kad byloje sprendžiamas ne atsakovo atstovo, o valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ta aplinkybė, kad įkalinimo įstaigos administracija neturėjo galimybės asmeniui užtikrinti minimalaus teisės aktų reikalaujamo gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-121/2009; 2010 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-122/2010).PareiÅ¡kėjas be to, kad jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus plotas kameroje, nurodo ir tai, kad sÄ lygos kamerose buvo antisanitarinės (netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, padidėjusi drėgmė, oro trÅ«kumas ir kt.).

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Duomenų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinimo sistema neatitiko minėtos teisės normos, byloje nėra. Be to, pareiškėjas aplinkybes dėl oro trūkumo ir drėgmės nurodė abstrakčiai, iš esmės siedamas jas tik su ploto trūkumu, ir jų nepagrindė konkrečiais įrodymais.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija imasi priemonių kenkėjams (vabzdžiams, graužikams) naikinti, pagal galimybes remontuoja kameras, yra nustačiusi kamerų valymo ir tvarkymo tvarkÄ , kamerose atliekami Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai dėl gyvenimo sÄ lygų atitikties higienos normoms (40-45, 48-62, 66-67, 68-77 b. l.). LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus inspektorės 2014-08-26 pažyma Nr. 24-5050 „Dėl R. T. skundo“ patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių II skirsnio ir Lietuvos higienos normos HN 26-:2010 reikalavimus.

Visos kamerose, kuriose LukiÅ¡kių TI-K buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri atitverta nuo likusios kameros 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (64 b. l.). Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K tualetinis muilas, Å«kiÅ¡kas muilas, tualetinis popierius, geriamoji soda, kalcinuota soda iÅ¡duodama pagal nustatytÄ bendrÄ tvarkÄ du kartus per mėnesį.

Byloje duomenų, kad nurodytų higienos priemonių pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu negavo, nėra. Tai, kad kameroje įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema, atitinka HN 76:2010 21 punkto reikalavimus.Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus inspektorės 2014-08-26 pažyma Nr. 24-5050 „Dėl R. T. skundo“ taip pat patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo apgyvendintas R. T. yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti, 4 pakabos viršutiniams drabužiams (64 b. l.). Tikėtina, kad dėl pačių nuteistųjų netinkamo elgesio tam tikro inventoriaus atskirais laikotarpiais galėjo trūkti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl jo trūkumo ir jo prašymas netenkintas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė kokius nors sanitarinių normų reikalavimus yra nepagrįsti.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2011-07-02 iki 2014-02-28 nebuvo visÄ laikÄ tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Taigi, LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei paminėta teismų praktika, pripažintina, kad dėl nurodyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , ko nebÅ«tų atsitikę, jei jis LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Tačiau bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas kamerose, kurios neatitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto ir higienos normų reikalavimų, truko trumpÄ laiko tarpÄ (1,5 paros).

Be to, kasdien jam buvo suteiktas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas kiemelyje. R. T. buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu dalyvavo adaptacijos, resocializacijos, kompiuterinio raÅ¡tingumo, kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos, laisvalaikio užimtumo programose, todėl kameroje buvo ne visÄ laikÄ (63 b. l.). Vertintina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, kaip pagrindÄ neturtinei žalai atlyginti, nurodė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjusiÄ sveikatÄ , visaverčio gyvenimo ir socialinių įgÅ«džių sutrikimÄ , sumažėjusį pasitikėjimÄ savimi, padidėjusiÄ baimę, sumažėjusias bendravimo galimybes, tačiau kaip matyti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkės 2014-08-26 pažymos Nr. 24-5043 “Dėl R.

T.“, pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ginčui aktualiu laikotarpiu su raÅ¡ytiniais ir žodiniais pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais) bei skundais dėl laikymo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl sveikatos bÅ«klės pablogėjimo ir, kad jis prašė psichologų, psichiatrų pagalbos, taip pat jokiais įrodymais nepagrįsti. Nurodydamas aplinkybes dėl neturtinės žalos atsiradimo, pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, citavo Lietuvos ir EŽTT praktikÄ .

Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog netinkamos gyvenimo sÄ lygos, nors ir neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo žeminančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , o tik sukeliančios minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Be to, iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo argumentų ir pateiktų įrodymų matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansines galimybes, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti visose kalinimo patalpose tinkamas gyvenimo sÄ lygas ir neturi tikslo specialiai žeminti bausmes atliekančių asmenų orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su jais elgtis (64, 66-67, 68-77 b. l.).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

        EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.                     Atsižvelgdamas į nurodytÄ EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei įvertinęs aptarto pažeidimo mastÄ ir trukmę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo R.

T. teisė į asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimÄ buvo pažeista 2012-04-22, 2013-02-12 ir 2013-02-13. Teismo vertinimu, pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ , todėl pripažinus, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, Lietuvos Respublikos teisės aktais garantuojamas teises, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, n u s p r e n d ė:

R. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į asmenims, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimÄ buvo pažeista. R. T. skundo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 100 000 litų (kas atitinka 28 962 eurus) neturtinės žalos atlyginimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Ina Kirkutienė