2024-10-23 Nr. AB-15267-3-62-3-01169-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-738-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01169-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Pagėgių pasienio rinktinės 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 23S55876, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta leisti atvykti į Lietuvos Respubliką, kertant sieną su Ispanijos išduota Šengeno viza (toliau – ir Sprendimas).

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendime nurodyta, kad A. M. neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) V priedo B d. E p.) ir yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams (Šengeno sienų kodekso 5 priedo B d. I p.). Sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 937). Tarnybos pareigūnas pagal Šengeno sienų kodekso 5 priedo A dalies 1b punktą perbraukė atvykimo spaudą ir greta parašė atsisakymo atvykti priežastis nurodančias Šengeno sienų kodekso raides, kurias dabar mato bet kuris Lietuvos ar kitos valstybės pareigūnas ar privatus asmuo, kuriam pareiškėjas pateikia savo pasą. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei pažeidžia A. M. teises, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Pareiškėjas yra Rusijos pilietis, gyvenantis ir dirbantis Rusijoje, nuo 2011 m. jis turi nekilnojamojo turto Ispanijoje, taip pat turi Ispanijoje išduotą Šengeno vizą. Lietuvoje nuo 2022 m. gyvena A. M. šeima. Pareiškėjo žmona ir nepilnametė dukra yra gavusios leidimą nuolat gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, dukra lanko mokyklą Vilniuje. A. M. niekada nebuvo pažeidęs jokių migracinių Lietuvos ar Europos Sąjungos procedūrų, turi teisėtus dokumentus, suteikiančius jam teisę judėti Europos Sąjungos teritorijoje, nėra teistas, nėra padaręs jokių veiksmų ar turintis pažiūrų, kurios galėtų kelti pavojų Lietuvos ar Europos Sąjungos viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

2.3. Pareiškėjas nuolat lankė savo šeimą Lietuvoje, atvykdavo tiek iš kitų Europos Sąjungos valstybių per vidines Europos Sąjungos sienas, tiek ir tiesiogiai į Lietuvą per išorinę Europos Sąjungos sieną, jis buvo įleidžiamas į Lietuvos teritoriją ir niekada problemų nekildavo. Per išorinę sieną tiesiogiai į Lietuvą A. M. du kartus buvo atvykęs ir be problemų įleistas po Nutarimo Nr. 937 įsigaliojimo, t. y. 2023 m. kovo 5 d. per Šumską ir 2023 m. kovo 26 d. per Kybartus. 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjui siekiant atvykti į Lietuvą per Kybartų pasienio kontrolės punktą, Tarnyba priėmė Sprendimą.

2.4. Tiek pagal Šengeno sienų kodeksą, tiek pagal Nutarimą Nr. 937 yra reikalaujama taikyti individualų patikrinimą dėl keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Individualaus grėsmės patikrinimo yra reikalaujama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tačiau Sprendime yra nustatyta A. M. tariamai keliama grėsmė, nors nebuvo įmanoma nustatyti jokios jo elgesiu sukeltos grėsmės, kadangi tokio elgesio, kuris sudarytų pagrindą grėsmei nustatyti, niekada nebuvo ir nėra. Pareiškėjas turėjo ir tebeturi dokumentus, su kuriais jis turi teisę judėti Europos Sąjungos teritorijoje, vykdamas su tokiais pačiais dokumentais, jis jau anksčiau buvo kelis kartus įvertintas kaip galintis atvykti į Lietuvą per išorinę Europos Sąjungos sieną. A. M. nesupranta, kokios yra Sprendimo priėmimo priežastys, kadangi jame nurodytos priežastys neatitinka tikrovės.

3. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Sprendimą palikti nepakeistą.

4. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Atlikdami vykstančių per išorinę valstybės sieną patikrinimus pasienio kontrolės punktuose bei priimdami sprendimus dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, Tarnybos pareigūnai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 30 d. susitarimo „Dėl abiejų valstybių piliečių kelionių“ 1 ir 14 straipsnių, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, b, c ir e punktų, 2001 m. kovo 15 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus 1 straipsnio ir I priedo, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – Vizų kodeksas) 30 straipsnio ir 2019 m. spalio 11 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacijos, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirtas valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje, ir pakeičiama 2019 m. spalio 8 d.

Komisijos rekomendacija C(2006) 7131 (toliau – Šengeno vadovas) 2 dalies I skirsnio 2.1 papunkčio bei 4 dalies 4.1 ir 4.6 papunkčių nuostatomis, visos priemonės, kurių imasi Tarnybos pareigūnai, vykdydami savo pareigas prie valstybės sienos, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams, o būtent – nustatyti ir įvertinti, ar per valstybės sieną vykstantys asmenys nesukels pavojaus nė vienos Šengeno valstybės viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, laikysis galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat nustatyti galimas neteisėtos migracijos rizikas.

Siekdami nustatyti tokius atvejus, Tarnybos pareigūnai visada turi būti budrūs. Atlikdami pasienio kontrolę, jie su per valstybės sieną vykstančiais asmenimis bendrauja tiesiogiai, pateikdami jiems su vykimo aplinkybėmis (tikslais, maršrutais, apgyvendinimu) susijusius klausimus. Iš pirminio pokalbio yra išprofiliuojami asmenys, kurie yra siunčiami į antrą kontrolės liniją detalesniam patikrinimui, jiems yra būtina užduoti papildomus klausimus, susijusius su viešnagės (buvimo) Šengeno erdvėje tikslais, motyvais ir aplinkybėmis.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, asmenys, vykstantys per valstybės sieną, turi pareigą pareigūnams pateikti informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslus ir aplinkybes bei pateikti įrodymus. Vykdydami patikrinimus, Tarnybos pareigūnai įvertina rizikos požymius ir išsamesniam patikrinimui pasirenka konkrečius asmenis, jų turimus daiktus ar valdomas transporto priemones. Patikrinimo kertant sieną metu pirmiausia yra surenkami faktiniai duomenys ir tik tada individualiai vertinama kiekvieno atvykstančio piliečio situacija bei priimamas sprendimas dėl jo įleidimo; siekiama įsitikinti, ar atvykstantys asmenys atitinka atvykimo kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės ne tik Lietuvos nacionaliniam, bet ir visos Europos šalių saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

4.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu.

4.3. A. M. 2023 m. balandžio 26 d. per Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos per Kybartų pasienio kontrolės punktą ketino atvykti į Lietuvos Respubliką ir pasienio kontrolei pateikė Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ispanijos Karalystės kompetentingų institucijų Maskvoje išduotą daugkartinę Šengeno valstybių vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2027 m. liepos 12 d., kurioje buvo nurodytas maksimalus leistinas buvimo Šengeno erdvėje skaičius – 90 dienų per pusę metų bei pastabų skiltyje pažymėtas išdavimo tikslas „Estancia“ (buvimas). Vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti į Šengeno erdvę, todėl, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pareiškėjui vykimo per valstybės sieną metu teko pareiga pateikti ne tik patikimą informaciją apie vykimo per valstybės sieną aplinkybes, tačiau ir dokumentus ir / ar įrodymus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktos informacijos patikimumo.

4.4. Pareiškėjas nurodė, kad planuoja vykti į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) pas senelę ir kitus giminaičius, tačiau paprašius pateikti bilietus skrydžiui lėktuvu į JAV ir paaiškinti, kur ir kaip jis vyks, A. M. nei tolesnės kelionės bilietų ar (ir) jų rezervacijos, nei turimos JAV vizos Tarnybos pareigūnams nepateikė. Tai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo apsisprendęs dėl buvimo aplinkybių, viešnagės laiko (trukmės), atvykimo ir tolesnio išvykimo būdo ir aplinkybių, nors deklaravo vyksiąs į JAV. Ši aplinkybė esamos situacijos kontekste buvo svarbus rizikos veiksnys, kėlęs įtarimą dėl A. M. vykimo per valstybės sieną tikslų pagrįstumo, logiškumo, sąžiningumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad Tarnybos pareigūnams buvo pateikęs dokumentus, susijusius su jo planuojamos kelionės į JAV maršrutu ir tikslais. Pasienio tikrinimo metu nustatytos aplinkybės Tarnybos pareigūnams kėlė pagrįstų rizikų, kad kirsdamas Šengeno valstybių narių išorės sienas, A. M. neįvykdys deklaruojamų atvykimo tikslų, o jo vykimai per valstybės sieną į Šengeno erdvę nesuponuoja absoliutaus patikimumo nagrinėjamos situacijos kontekste. Pareiškėjo pasienio tikrinimui pateiktame kelionės dokumente nebuvo JAV vizos. Tarnybos pareigūnams įtarimą kėlė ir tai, kad A. M. su savimi neturėjo jokio bagažo. Ši aplinkybė akivaizdžiai prieštaravo pareiškėjo pasienio kontrolės metu deklaruojamiems vykimo per valstybės sieną tikslams. A. M., pasienio tikrinimo metu sukeldamas psichologinį spaudimą tikrinančiam pareigūnui, primygtinai prašė jį įleisti į Lietuvą, tačiau savo prašymo negrindė, nurodydamas ar bent bandydamas įrodyti tolesnio vykimo tikslus bei sąlygas.

4.5. Pareiškėjas pasienio tikrinimo metu aplinkybes, kad jo žmona ir vaikas, kurie taip pat yra Rusijos Federacijos piliečiai, gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė, tačiau vykimo į Šengeno erdvę metu nenurodė tikslo, jog ketina vykti pas juos. Atliekant pasienio tikrinimus prie valstybės sienos, siekiama patikrinti, ar Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos šeimos nariai yra atitinkami asmenys pagal Sąjungos teisę, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – Direktyva 2004/38/EB). Remiantis šios direktyvos 2 straipsnio ir Šengeno vadovo I dalies nuostatomis, pareiškėjo sutuoktinė ir vaikas, būdami Rusijos Federacijos piliečiais, nebuvo ir nėra Europos Sąjungos, Europos Ekonominės Erdvės ar Šveicarijos piliečiai, todėl A. M. neturėjo (neįgijo) teisės laisvai judėti, t. y. atvykti į Šengeno erdvę pagal Direktyvą 2004/38/EB.

4.6. Sprendime nurodytas antrasis atsisakymo leisti atvykti pagrindas „I“ taip pat nustatyta tvarka yra nurodytas pareiškėjo kelionės dokumente esančiame perbrauktame atvykimo spaude. Sprendime taip pat yra nurodytas nacionalinis teisės aktas, susijęs su atsisakymu leisti atvykti – Nutarimas Nr. 937. Sisteminė teisės aktų (Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ bei tokios padėties pratęsimų, 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijos Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, Nutarimo Nr. 937) nuostatų analizė patvirtina, kad atsisakymas A. M. leisti atvykti, kertant sieną „I“ pagrindu, buvo teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas neatitiko Direktyvoje 2004/38/EB apibrėžto asmens, kaip turinčio teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, jis taip pat nepagrindė šeimos nario statuso. Tarnybos pareigūnai, priimdami sprendimus leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams, turi diskrecijos teisę vertinti, ar kyla abejonių dėl per valstybės sieną vykstančio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, jie taip pat turi įsitikinti, ar nėra neteisėtos migracijos grėsmės bei neteisėto trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Šengeno šalių teritorijoje.

4.7. Nuodugnaus tikrinimo metu apie A. M. nebuvo rasta duomenų Šengeno informacinėje sistemoje (toliau – SIS), Pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų (SLTD) bei nacionalinėse duomenų bazėse. Lemiamą reikšmę ,priimant Sprendimą ta apimtimi, kiek tai susiję su atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai vertinimu, turėjo pareiškėjo integracija gyvenamosios vietos šalyje (Rusijos Federacijoje), tos šalies politinė situacija. Nėra duomenų apie tai, kad A. M. yra prieš Rusijos režimą kovojantis bei dėl to represijas patiriantis pilietis arba represijų grėsmė yra labai tikėtina, todėl neatmestina, kad jo vizitas į Europos Sąjungą gali būti panaudotas kenkėjiškais tikslais, pavyzdžiui, skleisti dezinformaciją apie karą Ukrainoje ir kita, dėl to grėsmė, kad ir potenciali, teoriškai egzistuoja. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje bei Nutarimo Nr. 937 2 punkte kalbama ne tik apie grėsmes nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, bet ir apie grėsmę tarptautiniams santykiams. Europos Sąjungai siekiant kiek įmanoma riboti Rusijos piliečių patekimą į jos erdvę, Lietuva turi laikytis bendros politikos ir neįleisti ne tik Šengeno sienų kodekse nustatytų reikalavimų, bet ir savo pačios nustatytų kriterijų neatitinkančių asmenų, kitaip iš šalių narių gali susilaukti griežto pasmerkimo. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Tarnyba (Įstatymo 4 str. 3 d.). Perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti nebuvo įtrauktas į SIS arba į nacionalinį registrą, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokio pagrindo pripažinti jo keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams ir A. M. neįleisti dėl priežasties, pažymėtos raide „I“.

4.8. Europos Sąjungos teisės aiškinimas, kardinaliai pasikeitus geopolitinei situacijai po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazijos į Ukrainą, kai Europos Sąjunga ieško būdų ir priemonių paveikti šalies agresorės nusikalstamus ketinimus, negali būti tapatus ankstesniam aiškinimui, todėl Rusijos piliečių teisė keliauti turi būti vertinama per humanitarinių priežasčių bei apsaugos nuo režimo persekiojimo dėl demokratinių pažiūrų prizmę. Tarnybai yra pavesta užtikrinti, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai. Žemesnės teisinės galios akte (Nutarime Nr. 937) nėra vienareikšmiškai įtvirtinta, jog kriterijų neatitikimo atveju minėtiems asmenims nebus leista atvykti, tik nurodyta, jog kriterijų neatitinkantiems asmenims bus taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės. Seimo 2023 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. XIV-1789 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ preambulėje ir 2 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 14 d. teikime Nr. 1D-4776 išdėstyti argumentai bei teisės akto priėmimo tikslai suponuoja, jog minėti kriterijai turi būti suprantami kaip objektyvūs kriterijai, kuriuos atitinkantiems Rusijos piliečiams suteikiama teisė atvykti į Lietuvos teritoriją. Neatitikimas Šengeno sienų kodekse nustatytiems reikalavimams ir Nutarimo Nr. 937 1 punkto objektyvių kriterijų yra pakankamas ir teisėtas pagrindas neleisti atvykti į šalies teritoriją tokių kriterijų neatitinkantiems asmenims.

4.9. Tarnybos pareigūnai įvertino visas individualias pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes, surinko pakankamai faktinių duomenų, iš kurių nustatė, kad A. M. pasienio tikrinimo metu nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam / planuojamam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti ir taip nepagrindė numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslo bei sąlygų. Pasienio tikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas neatitiko Nutarime Nr. 937 nustatytų kriterijų, todėl pasienio tikrinimo metu jis pagristai buvo laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Tarnybos pareigūnai vadovavosi Šengeno sienų kodekso 14 straipsniu, kuriame yra nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Tarnybos pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka užpildė Sprendimą ir jame nurodė aiškias priežastis. Pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai. Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą.

4.10. Rengiant atsiliepimą, buvo remtasi Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pareigūno 2023 m. gegužės 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13PR-9165 „Dėl neįleisto Rusijos piliečio“. Abejoti pareigūno, pateikusio papildomą informaciją apie nagrinėjamus įvykius, sąžiningumu ir / ar šališkumu atsakovas neturi pagrindo. Pareiškėjo patikrinimą atliko skirtingi Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pareigūnai: pirmosios linijos patikrinimą atliko jaunesnysis specialistas R. V., o sprendimą, įvertinęs visą faktinę informaciją (antroje linijoje), priėmė jaunesnysis specialistas G. L., kuris tuo metu vykdė pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo funkcijas. Sprendimą surašė jaunesnysis specialistas R. M..

5. Papildomai pateiktuose 2023 m. birželio 27 d. paaiškinimuose pareiškėjas A. M. nurodė, kad patikrinimo metu pareigūnams paaiškino, jog į Lietuvą iš Ispanijos vyksta aplankyti savo šeimos, ir parodė turimus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos atsakovo atsiliepime, nors jos Tarnybos pareigūnams buvo nurodytos kaip esminės. Papildomai A. M. Tarnybos pareigūnams paaiškino, kad į Lietuvą vyksta pas šeimą, su kuria vėliau vyks į JAV, parodė vykimą į JAV bei grįžimą pagrindžiančius dokumentus.

Patikrinimo metu (2023 m. balandžio 26 d.) pareiškėjas jau buvo atlikęs skrydžių rezervacijas sau bei savo šeimos nariams, todėl turėjo elektroninius lėktuvo bilietus iš Vilniaus į JAV (2023 m. balandžio 27 d.) bei atgal (2023 m. gegužės 7 d.) (rezervacijos data – 2023 m. balandžio 11 d.). Patikrinimo metu A. M. pase turėjo JAV vizą, išduotą Vilniuje 2023 m. balandžio 4 d. Tarnybos pareigūnai turėjo ir galėjo šią vizą matyti ir / ar galėjo papildomai pareiškėjo paprašyti jiems šią vizą pateikti, jeigu jos nepastebėjo, tačiau nebuvo iškilęs klausimas dėl A.

M. JAV vizos turėjimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo net su dviem lagaminais, o pateiktuose elektroniniuose bilietuose yra nurodyta, jog A. M. į JAV vyks su vienu registruotu bagažu. Po to kai jis nebuvo įleistas į Lietuvą, buvo priverstas traukiniu vykti iš Kaliningrado į Maskvą, iš kurios per Kairą skristi į Kopenhagą (su bagažu), kur susitiko su savo šeima bei iš ten 2023 m. balandžio 27 d. į JAV išskrido taip pat su bagažu. Minėtų skrydžių metu A. M. registravo savo bagažą bei bilietus pirko su bagažu.

Patikrinimo metu jo niekas neprašė parodyti bagažą ar jo turinį. Su dviem lagaminais pareiškėjas buvo priėjęs prie patikrinimo posto, todėl pareigūnai turėjo ir galėjo tai matyti. Pareigūnams nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios jo planuojamą kelionę į JAV (bilietų rezervacija, JAV viza, bagažas), patvirtina pareiškėjo kelionės tikslą bei jo nurodytas aplinkybes. Šie dokumentai nebuvo teikti su pradiniu skundu, kadangi tikroji atsisakymo A. M. įleisti į Lietuvą priežastis, identifikuojanti jo nepatikimumą, paaiškėjo tik gavus atsakovo atsiliepimą.

Nei Sprendime, nei Tarnybos atsiliepime nėra pakomentuotas pareiškėjo nurodytas Lietuvoje gyvenančios šeimos lankymo tikslas. Vykimas į JAV buvo suplanuotas būtent per Lietuvą, iš kur A. M. turėjo keliauti su savo šeima. Patikrinimo metu pareiškėjas pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius tiek Lietuvoje gyvenančios šeimos lankymo tikslą (santuokos liudijimą bei vaiko gimimo liudijimą), tiek ir jo vykimo į JAV tikslą (pateikė lėktuvo bilietų rezervacijas, turimą JAV vizą), su savimi turėjo pakankamai bagažo.

6. A. M. pažymėjo, kad atsakovo teiginiai apie tai, jog nėra akivaizdžių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nepalaiko Rusijos vykdomos agresijos ir yra reali tikimybė, jog jis gali skleisti dezinformaciją Lietuvoje apie karą Ukrainoje, yra hipotetiniai, deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nurodo, kad jis niekada nepalaikė ir nepalaiko Rusijos vykdomos karo agresijos Ukrainos atžvilgiu, būtent dėl Rusijos įvykdyto Ukrainos užpuolimo jo sutuoktinė bei dukra išsikraustė iš Rusijos, o jis dėl svarbių priežasčių to kol kas padaryti negali (senyvo amžiaus mamai yra reikalinga priežiūra, ji gyvena Rusijoje). Teigia, kad išvada apie A. M. galimą potencialią grėsmę buvo padaryta vadovaujantis formaliai vien jo turima Rusijos pilietybe, nesiaiškinant, kokios yra tikros pareiškėjo pažiūros bei įsitikinimai. Patikrinimo metu jo nebuvo teirautasi, ar palaiko Rusijos vykdomą karo agresiją prieš Ukrainos. Toks keliamos grėsmės nustatymas yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais duomenimis, taip pat nebuvo nenustatytas keliamos grėsmės realumas bei tikrumas. Rusijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu A. M. nepritaria, nors aiškiai prieš režimą ir nekovoja.

7. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad pareiškėjas kartu su paaiškinimais teismui pateikė paso lapo kopiją, kurioje matoma išduota JAV viza Nr. (duomenys neskelbtini), kurios skiltyje „paso numeris“ yra nurodyta, jog viza buvo išduota asmeniui, kurio paso numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2023 m. balandžio 26 d. pasienio tikrinimui pateikė Rusijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo tik Šengeno viza, o kito turimo kelionės dokumento (paso) Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančios JAV vizos nepateikė bei neinformavo, kad turi.

Apie antrąjį kelionės dokumentą ir JAV vizą atsakovui tapo žinoma tik susipažinus su A. M. pateiktais paaiškinimais. Įprastai per valstybės sieną vykstantys asmenys turi po vieną savo kilmės valstybės atsakingų institucijų išduotą galiojantį kelionės dokumentą (pasą). Pareiškėjo dviejų skirtingų kelionės dokumentų turėjimas būtų buvęs papildomai vertintas ir A. M. būtų buvęs tikrintas dar išsamiau bei atidžiau. Iki 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjas su Rusijos piliečio pasu Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvą nei karto nevyko.

Apie A. M. turimus bilietus skrydžiui Tarnybai taip pat tapo žinoma tik susipažinus su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais. A. M. parodžius skrydžio bilietus ir jame nustačius nesutapimą su paso numeriu, Tarnybos pareigūnams pasienio tikrinimo metu kiltų klausimas, kodėl jis naudojasi skirtingais pasais skirtingiems kelionių maršrutams. Iš bilietų rezervacijose matosi, kad skrydžiams iš Maskvos į Kairą bei iš Kairo į Kopenhagą A. M. naudojo kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ne tą, kuris buvo pateiktas Tarnybos pareigūnams 2023 m. balandžio 26 d. pasienio tikrinimo metu.

Pareiškėjas, turėdamas pareigą pateikti ne tik patikimą informaciją apie vykimo per valstybės sieną aplinkybes, tačiau ir dokumentus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl jo pateiktos informacijos patikimumo, sąmoningai šias aplinkybes nutylėjo. Jeigu pareiškėjas dokumentus turėjo, jis turėjo pareigą ir teisę juos teikti valstybės sienos kirtimo momentu, priežasčių ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl jis jų nepateikė (gal net ir nuslėpė), A. M. nenurodė. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad vėlesnių skrydžių metu jis su savimi turėjo bagažo, bei pateiktos registruoto bagažo šaknelės objektyviai neįrodo, kad A.

M., 2023 m. balandžio 26 d. būdamas Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos per Kybartų pasienio kontrolės punkte, su savimi turėjo lagaminus. Pagal Tarnybos informacinėje sistemoje esančius duomenis, pareiškėjas po Sprendimo priėmimo per Lietuvos–Rusijos valstybių sieną 2023 m. balandžio 26–27 d. nevyko.

8. Atsakovas akcentavo, kad Tarnybos pareigūnams pagrįstų įtarimų sukėlė A. M. vykimo į Vilniaus oro uostą maršrutas – jis iš Baltarusijos Respublikos traukiniu atvyko į Lietuvą per Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punktą, tranzitiniu traukiniu pervažiavo Lietuvos teritoriją tranzitu ir 2023 m. balandžio 26 d. 12.07 val. per Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punktą išvyko į Kaliningrado sritį. Tą pačią dieną apie 14.03 val. jis vėl ketino atvykti į Lietuvą, jau deklaruodamas, jog ketina toliau vykti į JAV. Įtarimų kėlė tai, kad A. M. pasirinko tokį vykimo į Vilniaus oro uostą maršrutą ir iš traukinio neišlipo dar Kenos geležinkelio stotyje, kuri yra 30–45 minučių kelio atstumu nuo oro uosto Vilniuje. Pareiškėjas, pasirinkęs nei logišką, nei ekonomišką, nei racionalų maršrutą, Tarnybos pareigūnams pagrįstai sukėlė įtarimų dėl deklaruojamų atvykimo tikslų. A. M. tokį maršrutą patenkant į Lietuvą jau buvo naudojęs 2023 m. kovo 26 d. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas turima Ispanijos Karalystės kompetentingų institucijų Maskvoje išduota daugkartine Šengeno valstybių viza Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi ne jos gavimo tikslais ir pasirenka logiškai nepaaiškinamus vykimo per valstybės sieną maršrutus.

9. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas pasienio tikrinimo metu nenurodė, jog ketina lankyti sutuoktinę ir vaiką, gyvenančius Lietuvoje. Jis nurodė, kad pagrindinis vykimo tikslas – tolesnė kelionė į JAV. Visiems trečiųjų šalių piliečiams yra taikomos vienodos atvykimo sąlygos, nepriklausomai nuo jų pilietybės, o Tarnybos pareigūnai, priimdami sprendimus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. A. M. paaiškinimai, kad jis nepalaiko karo, nors ir aktyviai nekovoja prieš režimą Rusijoje, yra įprastas Rusijos piliečių bandymas pateisinti save esančiu tik situacijos įkaitu, tačiau pamirštant tikrąjį priežastinį ryšį, jog tam tikri valstybės taikomi ribojimai yra Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pasekmė.

10. Teismo posėdyje pareiškėjas A. M. ir jo atstovė palaikė skundą bei papildomai pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

11. Teismo posėdyje atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti iš esmės atsiliepime ir papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais bei argumentais.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino: Sprendimą panaikino ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 522,5 Eur teismo išlaidų.

13. Teismas nustatė, kad A. M. Sprendimu jam buvo atsisakyta leisti atvykti į Lietuvos Respubliką, remiantis Įstatymu dėl šių priežasčių: jis yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams; neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Sprendimo priėmimo faktiniu ir teisiniu pagrindu yra nurodytas Nutarimas Nr. 937 bei aplinkybė, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas.

14. Teismas taip pat nustatė, kad A. M. yra Rusijos Federacijos pilietis, jis 2023 m. balandžio 26 d. pėsčiomis atvyko į Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos Kybartų pasienio kontrolės punktą ir pasienio kontrolei pateikė Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Ispanijos Karalystės kompetentingų institucijų Maskvoje išduotą daugkartinę Šengeno valstybių vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2027 m. liepos 12 d., kurioje buvo nurodytas maksimalus leistinas buvimo Šengeno erdvėje laikas – 90 dienų per pusę metų, bei pastabų skiltyje pažymėtas išdavimo tikslas „Estancia“ (buvimas).

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti jo žmonos ir dukros leidimai nuolat gyventi Lietuvoje, santuokos liudijimas, gimimo liudijimas bei mokyklos pažyma patvirtina, jog A. M. žmona ir dukra Lietuvoje gyvena nuo 2022 m., jos yra gavusios leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje lietuvių kilmės pagrindu, dukra lanko mokyklą Vilniuje.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą, pareiškėjas pateikė ir lėktuvo bilietų į / iš JAV rezervacijas, elektroninius lėktuvo bilietus, iš kurių matosi, kad patikrinimo metu (2023 m. balandžio 26 d.) jis jau buvo atlikęs skrydžių rezervacijas sau bei savo šeimos nariams ir turėjo elektroninius lėktuvo bilietus iš Vilniaus į JAV (2023 m. balandžio 27 d.) bei atgal (2023 m. gegužės 7 d.) (rezervacijos data – 2023 m. balandžio 11 d.). Be to, A. M. teismui pateikė ir kito jam Rusijos Federacijos išduoto paso kopiją, kurio numeris Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kito paso, nei buvo pateiktas įvykio metu pasienio tarnybai, kuriame yra įklija apie išduotą JAV vizą Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą atsakovas pateikė ir pasienio tarnybos pareigūnų R. V. tarnybinį pranešimą, surašytą 2023 m. balandžio 26 d., bei G. L. tarnybinį pranešimą, surašytą 2023 m. gegužės 26 d. Iš R. V. tarnybinio pranešimo matosi, kad jame informacijos apie tai, kokiu tikslu į Lietuvą vyksta pareiškėjas ir kokius šį tikslą patvirtinančius dokumentus jis pateikė, nėra nurodyta; yra nurodyta tik tai, kad A. M. atvyko pėsčiomis. Neįleidimo pagrindu nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas neatitinka Nutarimo Nr. 937 sąlygų. Teismas pažymėjo, kad iš G. L. tarnybinio pranešimo matosi, jog jame yra nurodyta, kad A. M. atvykimo tikslu į Lietuvą nurodė kelionę į JAV pas gimines, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, be to, su savimi neturėjo atitinkamo bagažo.

17. Teismas akcentavo, kad šalys skirtingai aiškina įvykio aplinkybes, susijusias su 2023 m. balandžio 26 d., kai pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvą. A. M. teigimu, jis pasienio tarnybai nurodė, jog Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai, su kuriais iš Vilniaus ketina skristi į JAV, bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, o atsakovo teigimu, pareiškėjas įvykio metu nepateikė nei duomenų apie Lietuvoje gyvenančius šeimos narius, nei dokumentų, patvirtinančių kelionės į JAV realumą.

18. Teismas sprendė, kad vertinimo prasme atsakovo pateikti įrodymai (minėtų pareigūnų tarnybiniai pranešimai) yra prieštaringi bei nenuoseklūs, kadangi G. L. tarnybiniame pranešime, surašytame po mėnesio nuo įvykio, yra nurodytos tokios aplinkybės, kurių nėra R. V., tiesiogiai įvykio metu bendravusio su A. M., tarnybiniame pranešime. Apie tai, kokiu tikslu į Lietuvą vyko pareiškėjas, nėra nurodyta ir Sprendime.

19. Teismas pažymėjo, kad A. M. teiginius, jog jis galėjo nurodyti atvykimo tikslą – susitikti su šeima ir vykti kartu su jais į JAV, bei turėjo galimybę pateikti tai patvirtinančius dokumentus, patvirtina šios aplinkybės: pareiškėjo žmona ir dukra iš tikrųjų legaliai nuo 2022 m. gyvena Lietuvoje, A. M. iki aptariamo įvykio turėjo įsigijęs skrydžio į JAV bilietus, skrydis turėjo įvykti 2023 m. balandžio 27 d., t. y., kitą dieną. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra mažai tikėtina, jog A. M. galėjo su savimi neturėti šių kelionės dokumentų bei nebandyti rodyti jų pasienio tarnybai, kai iškilo grėsmė, jog jis bus neįleistas į Lietuvą ir kelionė žlugs.

20. Teismas sprendė, kad įrodymų vertinimo prasme visa tai lemia, jog atsakovo teiginiai apie faktines bylos aplinkybes yra grindžiami prieštaringais ir nenuosekliais įrodymais, o pareiškėjo teiginius patvirtina realiai esamos jo šeimos narių gyvenimo aplinkybės bei pateikti įrodymai apie iš tikrųjų įvykusią A. M. ir jo šeimos narių kelionę į JAV, todėl vertinant faktines bylos aplinkybes, buvo remiamasi pareiškėjo teiginiais bei jo pateiktais įrodymais apie šeimos narių gyvenamąją vietą ir kelionės į JAV dokumentais. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Sprendime nurodytas A. M. neįleidimo į Lietuvą pagrindas – neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, yra paneigtas byloje surinktais įrodymais, todėl buvo pripažintas nepagrįstu bei neteisingu.

21. Pacitavęs Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies bei 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų – turėti galiojantį kelionės dokumentą (6 str. 1 d. a) p.) ir galiojančią vizą, jeigu to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 str. 1 d. b) p.). Vadovaujantis 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001, nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą, kurio 1 straipsnyje nurodyta, kad I priede yra išvardinti trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. To paties teisės akto I priede yra nustatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint – galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vizų kodekso 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ yra akcentuota, jog vien galiojančios vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, nustatytas Šengeno sienų kodekse.

23. Pacitavęs Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalies a punkto vi papunkčio ir 14 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 00 valandų 00 minučių buvo paskelbta nepaprastoji padėtis šiame nutarime nurodytoje teritorijoje. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. Ši nuostata galiojo ir Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (2 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad yra sugriežtintas užsieniečių vizų režimas: „Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 str. 1 d. 4 p.). Teismas akcentavo, kad ši nuostata galiojo ir Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XIV-1244 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (3 str. 1 d. 5 p.) bei Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (2 str. 1 d. 4 p.).

24. Teismas nurodė, kad Vyriausybė priėmė Nutarimą Nr. 937, kuris nustato sąrašą atvejų, kai Rusijos Federacijos piliečiams, kertantiems Europos Sąjungos sieną, nėra taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas neatitiko Nutarimo Nr. 937 1 punkto sąlygų, todėl bylai aktualus yra minėto nutarimo 2 punkto taikymas. Teismas nurodė, kad iš šios teisės normos dispozicijos matosi, jog turi būti atliekamas individualus papildomas išsamus Rusijos Federacijos piliečių patikrinimas, siekiant nustatyti, ar jų atvykimas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, o reikalavimas atlikti individualų papildomą išsamų patikrinimą reiškia, kad šio patikrinimo metu turi būti nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pakankamą pagrindą tikėtino pobūdžio prielaidai, jog konkretaus asmens atvykimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

25. Teismas pažymėjo, kad iš esmės analogiškuose teisiniuose santykiuose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas sąvoką „gali grėsti“, yra konstatavęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė.

26. Teismas akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, jog grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi, grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas.

27. Teismas akcentavo, kad pagal Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalį, atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys; sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija, o jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

28. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. administracinėje byloje Nr. eA-1374-968/2023 taip pat konstatavo, jog bet kokius sprendimus kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek teisės aktų normomis.

29. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog Sprendimas yra grindžiamas iš esmės tik Nutarimu Nr. 937, t. y. tik teisės aktu, kurio sudėtis nėra realizuojama jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, toks sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi jis nėra individualizuotas, jame nėra konstatuota jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą tikėtino pobūdžio prielaidai, jog A. M. atvykimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Taigi, Sprendimas yra nepagrįstas bei neteisingas.

30. Patenkinęs pareiškėjo skundą, teismas tenkino ir jo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo. Teismas sprendė, kad A. M. patirtų advokato išlaidų dydis atitinka bylos sudėtingumą, jos apimtį, joje taikytų teisės aktų skaičių bei problematiką.

III. 31. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas šališkai, išsamiai neišnagrinėjus faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikius ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, todėl yra nepagrįstas. Savo poziciją Tarnyba iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą bei rašytiniuose paaiškinimuose.

33. Atsakovas akcentuoja, kad Tarnybos pareigūnai, individualiai įvertino pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes ir surinko pakankamai faktinių duomenų, iš kurių nustatė, kad A. M. pasienio tikrinimo metu nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam / planuojamam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti ir taip nepagrindė numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslo bei sąlygų. Pasienio tikrinimo metu atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas neatitiko Nutarime Nr. 937 nustatytų kriterijų, todėl pasienio tikrinimo metu jis buvo laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Atsižvelgusi į tai ir vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka, Tarnyba priėmė Sprendimą, kuriuo A. M. buvo atsisakyta leisti atvykti. Sprendimas buvo grindžiamas dviem priežastimis: 1) pareiškėjas neturi dokumentų, pateisinančių buvimo (vykimo) tikslą ir sąlygas, 2) jis laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Teismas, panaikindamas Sprendimą, pateikė argumentus tik dėl vienos Sprendime nurodytos priežasties, o apie kitą, t. y. kad pareiškėjas vykimo per valstybės sieną metu neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo (vykimo) tikslą ir sąlygas, argumentų nepateikė.

34. Atsakovas pažymi, kad priešingai nei sprendime nurodė teismas, pareiškėjas pasienio tikrinimo metu aplinkybes apie Lietuvoje gyvenančią šeimą nurodė, tačiau atvykimo sąlygų negrindė tuo, kad jis pas ketina vykti pas Lietuvos Respublikoje esančią šeimą arba susijungti su ja. Teismas atsižvelgė tik į patį faktą, kad A. M. šeima gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau priimto sprendimo nesiejo su faktiniais 2023 m. balandžio 26 d. A. M. deklaruojamais vykimo per valstybės sieną tikslais ir aplinkybėmis. Atsakovo nuomone, šioje byloje neturėtų būti tapatinama šeimos nario, norinčio prisijungti prie Europos Sąjungos teritorijoje jau esančio savo šeimos nario ir (ar) siekiančio gyventi, teisė su teise pareiškėjui vieną kartą atvykti, kertant valstybės sieną.

35. Atsakovas pažymi, kad A. M. į bylą pateikė Rusijos Federacijos pilietės L. A. leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. rugsėjo 28 d., ir Rusijos Federacijos pilietės A. M. leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. spalio 10 d. Dokumentų išdavimo laikas patvirtina, kad šios pilietės leidimus gyventi įgijo palyginti neseniai, tačiau duomenų, kad A. M. pats siekė kartu su jomis gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra. Pareiškėjo šeimos narių atsiskyrimo nuo šeimos faktas liudija, kad šeima pati pasirinko tokį gyvenimo modelį. Yra akivaizdu, kad A. M. tikrai yra žinoma, jog Rusijai prasidėjus karą Ukrainoje, kelionės tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos tapo komplikuotos ir itin stipriai priklausomos nuo geopolitinės situacijos bei vis stiprėjančios Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu ir agresyvios retorikos dėl Europos Sąjungos. Taigi, A. M. šeima pati yra apsisprendusi dėl socialinių ir šeiminių santykių bei gyvenimo būdo, įvertinusi visas iš to kylančias rizikas dėl trumpalaikio buvimo kartu, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimdami skundžiamą vienkartinio pobūdžio sprendimą, Tarnybos pareigūnai savo veiksmais pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatą. Be to, duomenų apie tai, kad pareiškėjo sutuoktinei bei dukrai yra apribota galimybė patekti į savo kilmės šalį ir (ar) tokia teise pasinaudoti, nėra.

36. Atsakovas pažymi, kad apie tai, jog A. M. ketina lankyti šeimą, gyvenančią Lietuvos Respublikoje, ar prisijungti prie šeimos ir kartu su ja toliau planuoja vykti į JAV, Tarnybai tapo žinoma tik prasidėjus teisminiam ginčui, o teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Tarnybos pareigūnai, priimdami Sprendimą, nepažeidė pareiškėjo teisės į šeimos susijungimą ir (ar) šeimos gerbimą, kadangi A. M. negrindė atvykimo tikslo ir sąlygų tuo tikslu, jog ketina prisijungti prie Lietuvos Respublikoje esančios šeimos. Pagal faktines aplinkybes, pareiškėjas į Šengeno šalis patenka pateikdamas Šengeno valstybių vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra išduota valdomo (turimo) nekilnojamojo turtu pagrindu Ispanijos Karalystėje, o tai dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra paprasčiausias būdas gauti vizą, suteikiančią teisę atvykti į Šengeno erdvę, tačiau A. M., remdamasis tuo, kad šeima nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, leisdamas suprasti, jog šeiminiai ryšiai jam yra ypatingai brangūs, nenurodo savo ketinimų (ar realių veiksmų) šeimos susijungimui Europos Sąjungoje. Pagal vykimus per išorinę valstybės sieną matyti, kad A. M. trumpalaikiams vizitams pas šeimą naudojasi lengviausiu būdu gauta Šengeno valstybių viza Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pareiškėjo tvirtą ir tebesitęsiantį ryšį su Rusijos Federacija, kurios agresyvi politika, akivaizdu, jį tenkina.

37. Atsakovas nurodo, kad šiuo laikotarpiu kiekvienas iš kariniame konflikte dalyvaujančios valstybės atvykstantis asmuo yra vertinamas kaip galima potenciali grėsmė. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas atvyko iš kariniame konflikte kaip agresorė dalyvaujančios valstybės, yra Rusijos Federacijos pilietis, taip pat asmuo, kuris nuolat gyvena Rusijoje. Tarnybos pareigūnai pasienio tikrinimo metu realioje vykimo per valstybės sieną situacijoje pagal Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje bei Nutarimo Nr. 937 2 punkte įtvirtintą pareigą privalo įvertinti, ar vykstantis asmuo nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai bei apie grėsmę tarptautiniams santykiams. Tarnybos pareigūnas nėra saugumo (žvalgybos) tarnybos darbuotojas ar atstovas, todėl tokį įvertinimą atlieka pasienio tikrinimo metu, pabendravęs su per valstybės sieną vykstančiu asmeniu, susipažinęs su jo atvykimą tikslą ir sąlygas pagrindžiančiais dokumentais, įvertinęs kelionės dokumentus ir juose esančias žymas; jis neturi galimybės iš Rusijos Federacijos gauti patikimos informacijos apie tos valstybės piliečius, o jeigu ir kokią nors gautų, ja nebūtų galima pasitikėti arba bent ją patikrinti, tačiau Tarnybos pareigūnams vis tiek išlieka pareiga įvertinti visas galinčias kilti grėsmes.

38. Tarnyba nurodo, kad į 2014 m. kovo 17 d. Europos tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi sankcijas (su pakeitimais ir papildymais) yra įtraukti fiziniai asmenys, kurie yra atsakingi už veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, arba kuriais kenkiama stabilumui ar saugumui Ukrainoje arba į juos kėsinamasi, arba kurie trukdo tarptautinių organizacijų darbui Ukrainoje, ir tuos veiksmus bei tą politiką aktyviai remiančius ar įgyvendinančius fizinius ir juridinius asmenis. Minėti fizinių ir juridinių asmenų sąrašai nėra baigtiniai ir nuolat atnaujinami. Rusijos Federacija turi 144 milijonus gyventojų, todėl Tarnybos pareigūnams atsiranda labai svarbi pareiga išprofiliuoti ir identifikuoti būtent tuos asmenis, kurie nėra įtraukti į minėtu reglamentu patvirtintus sąrašus, o kilus bent menkiausiai abejonei dėl vykstančio per valstybės sieną asmens patikimumo (sąžiningumo), į tai būti turi būti žiūrima labai rimtai ir tik iš galinčios kilti grėsmes perspektyvos, o tai nagrinėjamoje situacijoje ir buvo daroma. Nagrinėjant bylą teisme, pareiškėjas nurodė, kad palaiko Ukrainos Respubliką ir Ukrainos tautą, tačiau objektyvių įrodymų, jog tai daro ir kaip tai daro, nepateikė.

39. Tarnyba akcentuoja, kad teismas rėmėsi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau ši praktika nebuvo suformuota analogiško pobūdžio bylose, o būtent, ne visose bylose esant karo padėčiai kaimyninėse valstybėse. Be to, nei vienas iš teismo paminėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų nebuvo priimtas dėl vienkartinio pobūdžio sprendimo dėl asmens neįleidimo į Lietuvos Respubliką. Sprendime cituotose bylose buvo priimti ilgą poveikį turintys ilgalaikiai uždraudimai atvykti, leidimo gyventi neišdavimas / panaikinimas, atsisakymas išduoti vizą ir panašiai. Sprendimas atsisakyti leisti atvykti pagal savo pobūdį yra vienkartinis sprendimas ir neturi ilgalaikės įtakos pareiškėjo tolesniems ketinimams vykti per valstybės sieną. A. M., tinkamai pagrindęs vykimo sąlygas ir tikslus ir (ar) pasikeitus geopolitinei situacijai, neprarado teisės, atvykęs prie išorinės Europos Sąjungos sienos, vėl prašyti leisti atvykti. Pareiškėjo turima viza nebuvo panaikinta, jis į asmenų, kuriems draudžiama atvykti, sąrašus taip pat nebuvo įtrauktas.

40. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023 priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nors ir panaikino, tačiau bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

41. Atsakovas pažymi, kad ginčijamoje situacijoje teismų praktika bylose, kuriose skundžiamas Tarnybos sprendimas atsisakyti leisti atvykti, kertant sieną, suformuota iki Nutarimo Nr. 937 priėmimo (iki nepaprastosios padėties įvedimo dėl karinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą), turėtų būti keičiama arba plėtojama, atsižvelgiant į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius (reikšmingus socialinius, ekonominius ir geopolitinius pokyčius (karą Ukrainoje, nuo mobilizacijos Rusijos Federacijoje bėgančių asmenų skaičių, agresorės vykdomos propagandos mastą ir ją palaikančių Rusijos Federacijos piliečių skaičių, kitus Valstybės saugumo departamento įvardijamus pavojus Lietuvos Respublikos saugumui ir t. t.)). Tarnybos nuomone, esami precedentai, kai Šengeno sienų kodekse atvykimo sąlygas formaliai atitinkantys, tačiau Nutarimo Nr. 937 kriterijų neatitinkantys asmenys nėra laikomi keliančiais minėtą grėsmę, kyla pavojus tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir visos Europos Sąjungos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, jeigu nebus paisoma Nutarimo Nr. 937 nuostatų ir šis nutarimas bus aiškinamas siaurinamai, neatsižvelgiant į priėmimo aplinkybes ir tikrąją jį priėmusio subjekto valią.

42. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, atsakovas teigia, kad dabartinėje erdvėje ir laike egzistuoja realus pavojaus nacionaliniam saugumui, o nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas, vykdamas per valstybės sieną ir vengdamas pagrįsti atvykimo sąlygas (net nuslėpdamas turimą antrąjį kelionės dokumentą ir taip negrįsdamas vykimo per valstybės sieną aplinkybių), elgėsi nesąžiningai, taip sudarydamas pateisinamas ir pagrįstas prielaidas į jį žvelgti kaip į nesąžiningą keliautoją. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje bent menkiausia abejonė dėl iškylančių interesų pusiausvyros turėtų būti vertinama valstybės interesų naudai – būtent nacionalinio ir Europos Sąjungos saugumo naudai, todėl pagrįstai buvo priimtas Sprendimas, kuris yra tinkamai motyvuotas iš kylančios grėsmes perspektyvos.

43. Pareiškėjas A. M. prašo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir pareiškėjui priteisti jo patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

44. A. M. nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei motyvuotas ir buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus bylą, tinkamai ištyrus bei įvertinus joje pateiktus įrodymus ir nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teismas teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Sprendimo nepagrįstumo bei neteisingumo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir individualizuotas. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

44.1. A. M. teismo posėdyje pateikė išsamius paaiškinimus dėl Tarnybos pareigūnams pateikto paso, kuriame buvo Ispanijoje išduota viza, suteikianti pagrindą įvažiuoti į Šengeno zoną. Lietuvoje nuo 2022 m. gyvena A. M. šeima – žmona ir nepilnametė dukra, kurios turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos lietuvių kilmės pagrindu, dukra lanko mokyklą Vilniuje. Pareiškėjas nuolat lankė savo šeimą Lietuvoje, jis atvykdavo tiek iš kitų Europos Sąjungos valstybių per vidines Europos Sąjungos sienas, tiek ir tiesiogiai į Lietuvą per išorinę Europos Sąjungos sieną, buvo įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir niekada problemų ar klausimų dėl A. M. kelionės tikslo nekildavo, jis vykdavo į Lietuvą būtent turimos Ispanijoje išduotos Šengeno vizos pagrindu. Pareiškėjas su savimi turėjo ir antrąjį Rusijos Federacijos išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įklijuota JAV viza Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo pasienio pareigūnai antrojo paso pateikti neprašė, neklausė, ar jis tokį turi bei ar turi JAV vizą, ir nereikalavo jos pateikti, o A. M. nurodžius, kad jis su savo Lietuvoje gyvenančia šeima ketina keliauti į JAV, jo nebuvo paprašyta parodyti JAV vizos ir taip patvirtinti kelionės tikslo, todėl teiginys, kad pareiškėjas sąmoningai nuslėpė aplinkybę, jog turi antrąjį pasą, yra visiškai nepagrįstas. Teisme A. M. papildomai paaiškino, kad Rusijos Federacijose yra leidžiama turėti du pasus, antrąjį pasą jis naudojo kelionėms į JAV, kuriame ir buvo įklijuota JAV viza. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad viešai prieinamuose elektroniniuose šaltiniuose randama informacija apie naudojimąsi skirtingais galiojančiais Rusijos Federacijos piliečio pasais, yra deklaratyvi ir bendrojo pobūdžio bei nepatvirtina, jog A. M., turėdamas du pasus, siekė neteisėtų veiksmų ar yra pavojingas. Dviejų pasų turėjimo faktas savaime neidentifikuoja asmens pavojingumo, o to priežastis ir motyvas pareiškėjo buvo paaiškinti teismo posėdyje (kad nepasibaigtų laisvi paso puslapiai dėl sienos kirtimo antspaudų ir paso netektų keisti, dar nepasibaigus JAV vizos galiojimui, ypač kai A. M. yra daug keliaujantis asmuo).

44.2. Kartu su papildomais paaiškinimais teismui buvo pateikti pareiškėjo turėti bilietai į JAV su vertimais, kadangi tik iš atsakovo atsiliepimo paaiškėjo, jog, jo teigimu, A. M., negalėdamas pagrįsti kelionės į JAV tikslo, nepateikė kelionės bilietų. Iš teismui pateiktų pareiškėjo lėktuvo bilietų į / iš JAV rezervacijų ir elektroninių lėktuvo bilietų matosi, kad patikrinimo metu A. M. jau buvo atlikęs skrydžių rezervacijas sau bei savo šeimos nariams bei turėjo elektroninius lėktuvo bilietus iš Vilniaus į JAV, tačiau jo nebuvo apie tai klausiama, prašoma pateikti bilietus. Akivaizdžiai trūksta logikos argumentui, kad pareiškėjas, turėdamas minėtas rezervacijas patvirtinančius įrodymus, juos Tarnybos pareigūnams atsisakė parodyti ir taip rizikavo būti neįleistas į Lietuvą.

44.3. Nepagrįstas yra Tarnybos argumentas, kad A. M., 2023 m. balandžio 26 d. pasienio tikrinimo metu pareigūnams nepateikė nei nuvykimo į JAV, nei grįžimo plano, kadangi pareiškėjas nurodė, jog vyksta į Lietuvą, kur susitiks su šeima, su kuria planuoja toliau vykti į JAV, tačiau pasienio pareigūnai jo neprašė nei pateikti kelionės dokumentų / vizos, nei detalizuoti kelionės plano. Jeigu būtų buvęs paprašytas, A. M. neabejotinai šiuos duomenis / dokumentus būtų pateikęs, kadangi juos turėjo su savimi, o savo iniciatyva jų neteikė.

44.4. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas patikrinimo metu su savimi neturėjo bagažo, buvo paneigtas pateiktais rašytiniais įrodymais – bilietais bei bagažo šaknelėmis. A. M. 2023 m. balandžio 26 d. patikrinimo metu buvo net su dviem lagaminais. Teismui pateiktuose elektroniniuose bilietuose nurodyta, kad pareiškėjas į JAV vyks su vienu registruotu bagažu. Po to, kai A. M. nebuvo įleistas į Lietuvą, jis buvo priverstas vykti traukiniu iš Kaliningrado į Maskvą (turėdamas vieną registruotą bagažą), iš kurios per Kairą skristi į Kopenhagą (su bagažu), kur susitiko su savo šeima, bei iš ten 2023 m. balandžio 27 d. išskrido į JAV su bagažu. Minėtų skrydžių metu A. M. registravo savo bagažą bei bilietus pirko su bagažu, o tai patvirtina aplinkybę, kad bagažą jis 2023 m. balandžio 26 d. patikrinimo metu turėjo ir nebūtų taip greitai spėjęs pasirūpinti bagažu. Patikrinimo metu pareiškėjo niekas neprašė parodyti bagažo ar jo turinio, tačiau jis su dviem lagaminais buvo priėjęs prie patikrinimo posto, todėl pareigūnai turėjo ir galėjo matyti, kad jis keliauja su bagažu. Po to, kai nebuvo įleistas į Lietuvą, pareiškėjas iš karto vyko į Kaliningradą, Maskvą, Kairą, bilietuose visur nurodomas bagažas, todėl per tokį trumpą laiką jis objektyviai nebūtų spėjęs grįžti į savo gyvenamąją vietą, susikrauti bagažo bei vykti toliau.

44.5. A. M. kaip kelionės tikslą taip pat nurodė ir šeimos lankymą. Patikrinimo metu jis Tarnybos pareigūnams pirmiausiai paaiškino, kad į Lietuvą vyksta aplankyti savo šeimos, parodė pareigūnams turimus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tačiau šios aplinkybės nebuvo nurodytos nei atsiliepime, nei apeliaciniame skunde. Apelianto teiginys, kad nuodugnaus pareiškėjo dokumentų patikrinimo metu buvo nustatyta, jog jis neturėjo dokumentų, pateisinančių deklaruojamą savo vykimo į tikslą, yra nepagrįstas. Jis taip pat turėjo dokumentus, pagrindžiančius vykimą į JAV, ir būtų galėjęs juos pateikti, tačiau pareigūnai jų neprašė.

44.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Tarnybos pareigūnams pagrįstų įtarimų sukėlė pareiškėjo vykimo į Vilniaus oro uostą maršrutas, tačiau teismo posėdyje pareiškėjas dėl to pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad tokį maršrutą jis pasirinko, kadangi vyko tranzitu bei neturėjo teisės išlipti. Tokiu pat maršrutu A. M. vyko ir ankstesniais kartais, tačiau pasienio pareigūnams niekada nekilo klausimų, kodėl buvo pasirinktas toks maršrutas.

44.7. Pareiškėjas pasienio pareigūnams nurodė, kad į Lietuvą jis vyksta pas šioje šalyje gyvenančią šeimą, ir parodė dokumentus – santuokos, gimimo liudijimus bei leidimus nuolat gyventi. Šiuos dokumentus A. M., vykdamas pas šeimą, ne kartą rodė pasienio pareigūnams. Pareiškėjas papildė, kad susitikęs su šeima, kartu su ja vyks į JAV. A. M. ne tik nurodė tikslą – pasimatyti su šeima, bet ir pagrindė šeiminius ryšius. Išvedžiojimai apeliaciniame skunde, kad pareiškėjo sutuoktinė bei duktė pakankamai neseniai gyvena Lietuvoje ir kad A. M. pasirinko negyventi su šeima, nėra reikšmingi bei nepaneigia nei pareiškėjo šeiminių ryšių, nei jo kelionės tikslo, nei teisės matytis bei bendrauti su šeima, ypač kai byloje esantys dokumentai patvirtina, jog A. M. nebe pirmą kartą atvykta į Lietuvą pasimatyti su savo šeima. Ankstesnių bei šio patikrinimo metu pasienio pareigūnams nekilo klausimų ar įtarimų, kodėl pareiškėjas su šeima gyvena skirtingose valstybėse, o jeigu būtų kilę, A. M. būtų paaiškinęs to priežastis. Šie išvedžiojimai daromi jau esant priimtam Sprendimui, anksčiau šios aplinkybės nebuvo vertinamos ir dėl jų klausimų nekilo.

44.8. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad niekada nepalaikė ir nepalaiko Rusijos Federacijos vykdomos karo agresijos Ukrainos atžvilgiu, būtent dėl Rusijos Federacijos įvykdyto Ukrainos užpuolimo jo sutuoktinė bei dukrai išsikraustė iš Rusijos Federacijos, o A. M. dėl svarbių priežasčių to kol kas padaryti negali. Apie savo požiūrį į Rusijos Federacijos vykdomą agresiją pareiškėjas išsamiai paaiškino teismo posėdyje. Išvada apie galimą jo potencialią grėsmę buvo padaryta vadovaujantis formaliai vien dėl jo turimos Rusijos Federacijos pilietybės bei vadovaujantis asmeninėmis simpatijomis / antipatijomis. Toks keliamos grėsmės nustatytas yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais duomenimis, nebuvo nustatytas keliamos grėsmės realumas, tikrumas. Pareiškėjui net teismo posėdyje nurodžius apie savo pažiūras, atsakovas vis tiek apeliaciniame skunde kartoja apie galimus A. M. kenkėjiškus veiksmus prieš Lietuvos valstybę. Tai, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas yra prieš Rusijos Federacijos režimą kovojantis bei dėl to represijas patiriantis pilietis arba represijų grėsmė yra labai tikėtina, neleidžia daryti išvados apie jo vidinius įsitikinimus, vertybinį, ideologinį požiūrį bei subjektyvią nuomonę dėl Rusijos Federacijos kairinių veiksmų, spręsti apie jo palaikymą ar kritiką valdžiai. A. M. požiūris minėtu aspektu galėjo būti išsiaiškintas atskirai, tačiau tai nebuvo padaryta. Nėra būtina aktyviai kovoti prieš režimą tam, kad būtų konstatuotas nepritarimas jam, kadangi vertybinis požiūris yra subjektyvus asmens vertinimas. Pareiškėjas Rusijos Federacijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu nepritaria, nors aiškiai prieš režimą ir nekovoja.

44.9. Dauguma atsakovo argumentų, tariamai pagrindžiančių A. M. pavojų, atsirado jau jam pateikus skundą teismui bei papildomus rašytinius dokumentus, tačiau, priimant Sprendimą, jie nebuvo vertinami. Tarnybos pareigūnas, tiesiogiai tikrinęs pareiškėją, tarnybiniame pranešime nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių ar argumentų, sudariusių A. M. neįleidimo į Lietuvą pagrindą. Pareiškėjui pateikus skundą, kitas Tarnybos pareigūnas parengė tarnybinį pranešimą neįleisti Rusijos Federacijos piliečio, kuriame nurodė, kad A. M. neturėjo JAV vizos, bilietų ir bagažo, tačiau šis pareigūnas pareiškėjo netikrino, o vadovavosi kito pareigūno atliktu vertinimu, kuriame tokios priežastys nebuvo nurodytos. Be to, paskesniuose atsakovo procesiniuose dokumentuose atsirado ir daugiau A. M. neįleidimo motyvų, kurie, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jokios įtakos Sprendimo teisėtumo vertinimui neturi. Be to, kaip pastebėjo ir teismas, Tarnybos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra prieštaringi bei nenuoseklūs. Apie tai, kokiu tikslu į Lietuvą vyko pareiškėjas, Sprendime nėra nurodyta.

44.10. Teismo posėdyje atsakovo atstovė negalėjo atsakyti, kuo pasireiškė A. M. keliama grėsmė valstybėse saugumui. Ji nurodė, kad pavojingumas pasireiškė tuo, jog pareiškėjas neturėjo jo kelionės tikslą pagrindžiančių dokumentų, tačiau tai yra visiškai kitas pagrindas, o apeliaciniame skunde atsakovas keliamą grėsmę bando grįsti A. M. turima Rusijos Federacijos pilietybe. Yra akivaizdu, kad keliamos grėsmės valstybės saugumui pagrindas nėra pagrįstas jokiomis individualiomis konkrečiai su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis, o tėra hipotetinė tikimybė.

44.11. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi jame nedetalizuojama, kuo pasireiškė kiekvienas A. M. neįleidimo į Lietuvą pagrindas, o vėlesnis tokių pagrindų nurodymas bei detalizavimas retrospektyviai neveikia ir Sprendimo motyvuotu nedaro.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 23S55876, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta leisti atvykti į Lietuvos Respubliką, kertant sieną, pagrįstumo ir teisėtumo.

46. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. 2023 m. balandžio 26 d. jis per Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos per Kybartų pasienio kontrolės punktą ketino atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėjas pasienio kontrolei pateikė Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ispanijos Karalystės kompetentingų institucijų Maskvoje išduotą daugkartinę Šengeno valstybių vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2027 m. liepos 12 d. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinė Sprendimu nusprendė neleisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Sprendime yra nurodyta, kad A. M. į Lietuvos Respubliką nebuvo įleistas, kadangi neatitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygų – neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, bei yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

47. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino ir Sprendimą panaikino. Teismas padarė išvadą, kad Sprendime nurodytas A. M. neįleidimo į Lietuvą pagrindas – neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, yra paneigtas byloje surinktais įrodymais, todėl buvo pripažintas nepagrįstu bei neteisingu. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog Sprendimas yra grindžiamas iš esmės tik Nutarimu Nr. 937, t. y. tik teisės aktu, kurio sudėtis nėra realizuojama jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, toks sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, kadangi jis nėra individualizuotas pareiškėjo atžvilgiu, jame nėra konstatuota jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą tikėtino pobūdžio prielaidai, jog A. M. atvykimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad Sprendimas yra nepagrįstas bei neteisingas. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas šališkai, išsamiai neišnagrinėjus faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikius ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, todėl yra nepagrįstas.

48. Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir atsakovo priimto Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. To paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Tarnyba. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Tarnyba, kontroliuodama atvykstančius užsieniečius, bendradarbiauja su atitinkamomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikai įsigaliojusiomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais (Įstatymo 9 str. 3 d.).

49. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (Šengeno sienų kodekso 14 str. 2 d.).

50. Tiek aptartas teisinis reguliavimas, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys, galima atsisakyti leisti atvykti į Lietuvos Respubliką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023, 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2428-1047/2023).

51. Kaip jau minėta, Sprendime buvo nurodytos dvi priežastys, dėl kurių Rusijos Federacijos piliečiui A. M. nebuvo leista atvykti į Šengeno erdvę: 1) pareiškėjas neturėjo atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas; 2) pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

52. Pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, 1 straipsnio 1 dalį ir I priedą, Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, Rusijos Federacijos piliečiai pasienio kontrolei privalo pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint, pateikti galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. Be vizos turėjimo reikalavimo, į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas numatytas Šengeno sienų kodekse.

53. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. buvo pradėta atvira Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą, 2022 m. kovo 10 d. priimtu nutarimu Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ visoje Lietuvos Respublikoje įvedė nepaprastąją padėtį bei sugriežtino vizų išdavimo užsieniečiams režimą, t. y. sustabdė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimą Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nepaprastoji padėtis nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo įvesta visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje, o šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, buvo nustatyta riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o Tarnybai – užtikrinti, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

54. Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarime Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ 1 punkte įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, jei jie: 1.1. tenkina Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: 1.1.1. turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 1.1.2. turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 1.1.3. naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal ir turi išduotą Supaprastinto tranzito dokumentą arba Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 1.1.4. turi pagal 2009 m. liepos 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir: 1.1.4.1. yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (sutuoktiniai, asmenys, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvai (įtėviai), seneliai, vaikai (įvaikiai), anūkai, taip pat išlaikytiniai), globėjai; 1.1.4.2. yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB); 1.1.4.3. yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 1.1.4.4. atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.5. naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m.

Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir yra Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, akredituoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba paskirti į Europos Sąjungos valstybę narę, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.6. yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 1.1.4.7. yra kiti, negu nurodyti šio nutarimo 1.1.4.5 papunktyje, Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją oficialioms pareigoms vykdyti, taip pat tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantys asmenys trumpalaikiam buvimui dėl techninės pagalbos teikimo Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotoje Rusijos Federacijos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.8. vyksta vienkartinei kelionei Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.

55. Nutarimo Nr. 937 2 punkte yra nurodyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

56. Nagrinėjamu atveju atsakovas, spręsdamas pareiškėjo, kuris neatitiko Nutarimo Nr. 937 1 punkte nurodytų kriterijų, atvykimo į Lietuvos Respubliką klausimą, turėjo atlikti papildomą išsamų patikrinimą.

57. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir procesų šalių paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad pareiškėjas turi du Rusijos Federacijos pasus. Ketindamas atvykti į Lietuvą, A. M. pasienio kontrolės pareigūnui pateikė Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo Šengeno viza. Ginčo dėl to administracinėje byloje nėra. Tarnyba nustatė, kad A. M. pasienio tikrinimo metu nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam / planuojamam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti ir taip nepagrindė numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslo bei sąlygų. Pareiškėjas su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

58. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šalys skirtingai aiškina įvykio aplinkybes, susijusias su 2022 m. balandžio 26 d., kai A. M. nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką.

59. Tarnyba teigė, kad A. M. pasienio kontrolės metu nurodė, jog planuoja vykti į JAV pas senelę ir kitus giminaičius, o jo paprašius pateikti bilietus skrydžiui lėktuvu į JAV ir paaiškinti, kur ir kaip jis vyks, pareiškėjas nei tolesnės kelionės bilietų ar (ir) jų rezervacijos, nei turimos JAV vizos pasienio kontrolės pareigūnams nepateikė; A. M. pasienio tikrinimui pateiktame kelionės dokumente nebuvo JAV vizos; Tarnybos pareigūnams įtarimą kėlė ir tai, kad pareiškėjas su savimi neturėjo jokio bagažo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad A. M. pasienio tikrinimo metu aplinkybes, jog jo žmona ir vaikas, kurie taip pat yra Rusijos Federacijos piliečiai, gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė, tačiau vykimo į Šengeno erdvę metu nenurodė tikslo, kad ketina pas juos vykti. Papildomuose paaiškinimuose Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 26 d. pasienio tikrinimui pateikė Rusijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo tik Šengeno viza, o kito turimo kelionės dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančios JAV vizos – nepateikė bei neinformavo, kad jį turi; apie tai atsakovui tapo žinoma tik susipažinus su A. M. pateiktais paaiškinimais, taip pat patikrinimo metu nebuvo žinoma apie pareiškėjo turimus skrydžio į JAV bilietus. Minėtuose paaiškinimuose Tarnyba pažymėjo, kad A. M. pasienio tikrinimo metu nenurodė, jog ketina lankyti sutuoktinę ir vaiką, gyvenančius Lietuvoje, o teigė, jog pagrindinis vykimo tikslas – tolesnė kelionė į JAV.

60. Skunde pareiškėjas aplinkybių, susijusių su nurodytu neįleidimu į Lietuvos Respubliką nekonkretizavo, tik pažymėjo, kad turėjo ir tebeturi dokumentus, su kuriais jis turi teisę judėti Europos Sąjungos teritorijoje, o papildomai pateiktuose 2023 m. birželio 27 d. paaiškinimuose nurodė, jog patikrinimo metu pareigūnams paaiškino, kad į Lietuvą vyksta aplankyti savo šeimos, ir parodė turimus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus; papildomai jis paaiškino, kad į Lietuvą vyksta pas šeimą, su kuria vėliau vyks į JAV, parodė vykimą į JAV bei grįžimą pagrindžiančius dokumentus; patikrinimo metu jis pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius tiek Lietuvoje gyvenančios šeimos lankymo tikslą (santuokos liudijimą bei vaiko limimo liudijimą), tiek ir vykimo į JAV tikslą (lėktuvo bilietų rezervacijas, turimą JAV vizą), turėjo pakankamai bagažo. Pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje A. M. nurodė, kad į Lietuvą vyko tam, jog susitiktų su šeima ir su ja toliau vyktų į JAV, turėjo visus vykimą pagrindžiančius dokumentus; pasienio kontrolės pareigūnams jis parodė pasą, kurioje yra Šengeno viza, kito paso, JAV vizos ir skrydžio bilietų pareigūnams nerodė, kadangi to nebuvo prašoma.

61. Taigi, iš pareiškėjo paaiškinimų yra akivaizdu, kad jie nėra nuoseklūs: pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose A. M. nurodė, kad patikrinimo metu, be kita ko, pateikė vykimo į JAV tikslą pagrindžiančius dokumentus (lėktuvo bilietų rezervacijas, turimą JAV vizą), tačiau teismo posėdyje teigė, kad tokių dokumentų neteikė, kadangi jų nebuvo prašoma pateikti. Pirmosios instancijos teismas tokių prieštaravimų nepagrįstai neįžvelgė ir jų neįvertino. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės dėl dokumentų pateikimo ar nepateikimo pareigūnams negali būti laikomos tokiomis nereikšmingomis, kad jų asmuo, praėjus neilgam laikui, galėtų neatsiminti ir jo paaiškinimai galėtų išsiskirti būtent dėl šios priežasties, o ne siekiant kitų tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime į Tarnybos apeliacinį skundą A. M. taip pat nurodo, jog turėjo ir antrą Rusijos Federacijos jam išduotą pasą, su jame esančia JAV viza, tačiau kadangi jo nebuvo prašoma parodyti kito paso, pareigūnams jo nepateikė. Tuo tarpu jokių prieštaravimų atsakovo procesiniuose dokumentuose nebuvo nustatyta.

62. Pasienio tarnybos pareigūno R. V. tarnybiniame pranešime, surašytame 2023 m. balandžio 26 d., nėra nurodyta pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas bei dokumentai, kuriuos jis pateikė, yra pažymėta tik tai, kad A. M. atvyko pėsčiomis, o neįleidimo pagrindu yra nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas neatitinka Nutarimo Nr. 937 sąlygų. G. L. tarnybiniame pranešime, surašytame 2023 m. gegužės 26 d., yra pažymėta, kad A. M. nurodė, jog turi užsakęs lėktuvo bilietus skrydžiui į JAV pas senelę ir kitus giminaičius, paprašius pateikti lėktuvo bilietą, jo nepateikė, asmens pase nebuvo JAV vizos įklijos, asmuo nenurodė vykimo maršruto, buvo be bagažo. Pažymėtina, kad Sprendime A. M. vykimo į Lietuvą tikslas nėra nurodytas.

63. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi, tuo tarpu jokių prieštaravimų tarp Tarnybos procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų (pareigūnų tarnybinių pranešimų) nebuvo nustatyta, atsakovo pozicija yra nuosekli, ko negalima pasakyti apie A. M. išdėstytą poziciją. Administracinėje byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareigūnų nusistatymą nusistatymą prieš pareiškėją ar nepagrįstą siekį jo neįleisti į Lietuvos Respubliką.

64. Pažymėtina ir tai, kad asmuo paprastai naudojasi vienu pasu, todėl pareigūnai neturėjo jokio pagrindo A. M. prašyti parodyti antrą pasą, apie kurio egzistavimą nežinojo, o pareiškėjas, turėdamas pareigą pateikti ne tik patikimą informaciją apie vykimo per valstybės sieną aplinkybes, tačiau ir dokumentus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl jo pateiktos informacijos patikimumo, sąmoningai šias aplinkybes nutylėjo. Aplinkybė, kad skirtingiems kelionių maršrutams pareiškėjas naudojosi skirtingais pasais, taip pat sudaro pagrindą abejoti jo sąžiningumu, o nurodytos to priežastys (kad nepasibaigtų laisvi paso puslapiai dėl sienos kirtimo antspaudų ir paso netektų leisti dar nepasibaigus JAV vizos galiojimui) priešingos išvados nesuponuoja.

65. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad, vykdamas per valstybės sieną ir vengdamas pagrįsti atvykimo sąlygas (net nuslėpdamas turimą antrąjį kelionės dokumentą ir taip negrįsdamas vykimo per valstybės sieną aplinkybių), A. M. elgėsi nesąžiningai.

66. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo teiginiais bei jo teismui pateiktais įrodymais apie šeimos narių gyvenamąją vietą ir kelionės į JAV dokumentais. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra mažai tikėtina, jog A. M. su savimi galėtų neturėti šių kelionės dokumentų bei nebandyti rodyti jų pasienio tarnybai, kai iškilo grėsmė, jog jis bus neįleistas į Lietuvą ir kelionė žlugs, nėra niekuo pagrįsta ir nepatvirtina, kad siekdamas kirsti Lietuvos Respublikos sieną, pareiškėjas Tarnybos pareigūnams tokius dokumentus, nekvestionuojant jų turėjimo fakto, parodė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Sprendime nurodytas A. M. neįleidimo į Lietuvą pagrindas – asmuo neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas Sprendimo priėmimo pagrindas yra pagrįstas, kadangi pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų numatomam buvimo Šengeno erdvėje tikslui bei sąlygoms pagrįsti. Atsisakydami A. M. įleisti į Lietuvos Respubliką šiuo pagrindu, Tarnybos pareigūnai elgėsi pagrįstai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgus į tai, Sprendimo dalis, kurioje buvo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti, kertant Lietuvos Respublikos sieną, remiantis tuo, kad asmuo neturėjo (nepateikė) atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas), priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra teisėta ir pagrįsta.

67. Įvertinusi galiojantį teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, galiojant nepaprastajai padėčiai Lietuvos Respublikoje bei pasienyje su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, be kita ko, esant pasikeitusiam reglamentavimui dėl Rusijos Federacijos piliečių vykimo per Europos Sąjungos išorės sieną ribojimo, pareiškėjo deklaruotas jo vykimo per Lietuvos Respubliką tikslas negalėjo būti laikomas atitinkinančiu Nutarime Nr. 937 nustatytus kriterijus. Pagal nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjas pagrįstai buvo nukreiptas patikrai į antrąją kontrolės liniją minėto nutarimo 2 punkte nurodytam individualiam papildomam išsamiam patikrinimui dėl atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

68. Byloje nėra ginčo, kad pirmosios ir antrosios linijos patikrinimą atlikę Tarnybos pareigūnai duomenų bazėse informacijos apie A. M., kuri sudarytų pagrindą laikyti jį keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, nerado. Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, buvo padaryta iš esmės remiantis tuo, kad pareiškėjas yra Rusijos pilietis ir turi tvirtą ryšį su Rusijos Federacija bei, vykdamas per sieną, vengė pagrįsti atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas. Nors Tarnybos pareigūnai laikėsi Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, atitinkantį Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, nurodė atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastis, be kita ko, pateikė pareiškėjui paaiškinimą jam suprantama rusų kalba, tačiau byloje nebuvo nustatytos priežastys, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad A. M. laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Šios priežastys nėra nurodytos nei Sprendime, nei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.

69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas klausimą dėl Rusijos Federacijos piliečių vykimo į Lietuvos Respubliką, kertant sieną, aktualaus Nutarimo Nr. 937 taikymo aspektu, akcentuoja, kad išvados dėl asmens keliamos grėsmės vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams negali būti pagrįstos prielaidomis (spėjimais ir / ar įtarimais), jos turi būti paremtos objektyviai nustatytais faktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023), kurie būtų pagrindas daryti išvadą, jog egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018).

70. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose yra nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

71. Teisėjų kolegijos nuomone, Sprendimo dalis, kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėjas A. M. laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, yra nemotyvuota ir nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, taigi ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Tai sudaro pagrindą Sprendimo dalį, kurioje buvo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti, kertant Lietuvos Respublikos sieną, remiantis tuo, kad jis laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, panaikinti. Šioje byloje teisėjų kolegija vadovaujasi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2058-520/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-789/2023).

72. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir panaikinama Tarnybos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis, kurioje atsisakymo A. M. leisti atvykti į Lietuvos Respubliką, kertant sieną, pagrindu yra nurodyta tai, jog jis laikomas keliančiu grėsmę.

73. Pareiškėjas A. M. taip pat prašė priteisti jo patirtas teismo išlaidas.

74. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

75. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

76. Nagrinėjamu atveju buvo panaikintas vienas iš Sprendimo pagrindų, taigi sprendimas iš dalies buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į dalies pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų teismo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad nors buvo pripažinta, jog atsakovas A. M. nepagrįstai atsisakė leisti atvykti į Lietuvos valstybę, kertant sieną dėl to, jog jis laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, tačiau kitas Sprendimo pagrindas buvo pripažintas teisėtu, tai reiškia, kad Tarnybos priimtas sprendimas asmeniui neleisti atvykti iš esmės buvo pagrįstas, atsakovas jo į Lietuvos Respublikos teritoriją, nors ir netinkamai remdamasis jo keliama grėsme, tačiau neįleido pagrįstai. Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisės iš esmės buvo apgintos, todėl jis turi teisę tik į proporcingos patenkintų reikalavimų daliai abiejų instancijų teismuose patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

77. A. M. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti jam 500 Eur teismo išlaidų, patirtų dėl jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme (skundo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir pareiškėjo atstovavimą jame), byloje taip pat yra įrodymai, patvirtinantys, kad A. M., pateikdamas skundą teismui, sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti jam 400 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. A. M. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė patirtas teismo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo už jo atstovavimą prašomos priteisti sumos yra pagrįstos įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, ir įvertinus A. M. pateiktų procesinių dokumentų apimtį bei turinį ir jo atstovo atstovavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje laiką, spręstina, kad prašoma atlyginti teismo išlaidų suma yra proporcinga pareiškėjo atstovo suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl šios išlaidos jam turi būti atlyginamos. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies buvo patenkintas, o realiai A. M. teisės iš esmės nebuvo apgintos, kadangi panaikinus vieną iš atsisakymo jį įleisti į Lietuvos Respubliką pagrindų, visas Sprendimas ir jo esmė – pareiškėjo neįleidimas į Lietuvos Respubliką – neteisėtu netapo, spręstina, kad A. M. turi būti atlyginama 400 Eur pagrįstų bei proporcingų atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 23S55876 „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną“ dalį, kurioje buvo pripažinta, kad pareiškėjas A. M. laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Kitą pareiškėjo A. M. skundo dalį atmesti.

Pareiškėjui A. M. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė