bca1684e-2587-41cd-bdbb-e4fa86576b7d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-383/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28499-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laurai KiÅ¡kiÅ«naitei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei Å treimikytei, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V.

R. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Žiemeliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės Å treimikytės ir civilinio atsakovo ,,E. I. S.“ atstovės I. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. R., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant Z.

B. atsakomybei 1 metams 6 mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. A. A., A. A., A. A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Priteista A. A. iÅ¡ civilinio atsakovo E. I. S., veikiančio per Lietuvos filialÄ , 305 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

A. A. iÅ¡ civilinio atsakovo E. I. S., veikiančio per Lietuvos filialÄ , priteista 866,23 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. A. iÅ¡ civilinio atsakovo E. I. S., veikiančio per Lietuvos filialÄ , priteista 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad 2020 m. liepos 18 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas G. R. priklausančiÄ kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus: sukdamas į kairę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nedavė kelio (duomenys neskelbtini) lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. A., ir su juo susidÅ«rė, dėl įvykusio eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. A. sveikata.

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. R. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, todėl V. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 1 metams 6 mėnesiams, perduodant Z. B. atsakomybėn.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė JÅ«ratė Å treimikytė praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje padarymÄ paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams ir skirti įpareigojimus: tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nuo 22 val. iki 7 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, jei tai nesusiję su darbu.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , 3 dalį ir nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog V. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, netinkamai įvertino laiduotojos tinkamumÄ . Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) duomenimis už penkerius metus (2020 m. liepos 22 d. duomenų iÅ¡raÅ¡as) V. R. administracine tvarka baustas už tai, kad jis: 1) 2015 m. gruodžio 5 d. bÅ«damas neblaivus (1,40 promilių girtumas) pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį (paskirta bauda sumokėta); 2) 2016 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį 70 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h (paskirta bauda sumokėta).

Kadangi duomenys buvo tik už penkerius metus, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva buvo patikrinęs V. R. administracinius nusižengimus už pastaruosius penkerius metus, ir pagal 2021 m. spalio 13 d. ANR duomenų iÅ¡raÅ¡Ä , V. R. administracine tvarka baustas du kartus už tai, kad jis: 1) 2020 m. gruodžio 31 d. vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko stovėti pažeisdamas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus (paskirta 15 Eur bauda sumokėta 2021 m. sausio 2 d., administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini); 2) 2021 m. liepos 3 d. vairuodamas transporto priemonę, nustatytÄ 50 km/h greitį virÅ¡ijo 32 km/h, važiavo 82 km/h greičiu (paskirta 60 eurų bauda sumokėta 2021 m. liepos 4 d., administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini).

Taigi, V. R. administracine tvarka baustas keturis kartus, tačiau, kadangi duomenys ANR iÅ¡raÅ¡uose nurodomi tik už penkerius metus, todėl 2021 m. spalio 13 d. ANR iÅ¡raÅ¡e baustumai, nurodyti ankstesniame 2020 m. liepos 22 d. ANR iÅ¡raÅ¡e nėra nurodyti. 3.2. Skunde teigiama, kad 2021 m. spalio 15 d. pirmosios instancijos teismas gavo kaltinamojo V. R. raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos naujus dokumentus – 2021 m. spalio 14 d. R. R. praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, 2021 m. spalio 15 d.

R. R. suraÅ¡ytus du administracinio nusižengimo protokolus ir mokėjimo nurodymÄ . Pateiktuose administracinio nusižengimo protokoluose su administraciniais nurodymais, nurodyta, kad R. R. 1) 2020 m. gruodžio 31 d. vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko stovėti pažeisdamas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus (2021 m. spalio 15 d. paskirta 15 Eur bauda, nors sumokėta); 2) 2021 m. liepos 3 d. vairuodamas transporto priemonę, nustatytÄ 50 km/h greitį virÅ¡ijo 32 km/h, važiavo 82 km/h greičiu (2021 m. liepos 3 d. paskirta 60 eurų bauda, nors sumokėta).

Abu administraciniai nurodymai 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. liepos 4 d. suraÅ¡yti V. R. buvo įvykdyti, baudos sumokėtos, todėl administracinių nusižengimų teisena buvo baigta ir negalėjo bÅ«ti pradėta. ANK 660 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylÄ dėl paaiÅ¡kėjusių naujų aplinkybių paduodamas institucijai, kurios pareigÅ«nas pradėjo administracinio nusižengimo teisenÄ , ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ sužinota ar turėjo bÅ«ti sužinota apie Å¡ias aplinkybes.

Nuo pažeidimo, padaryto 2020 m. gruodžio 31 d. yra praėję daugiau, nei 6 mėnesiai. Be to, V. R., teikdamas teismui praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tarp priedų pridėjo ir iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Policijos elektroninių paslaugų sistemos, kuriame fiksuota, kad jis yra baustas už 2020 m. gruodžio 31 d. padarytÄ KET pažeidimÄ , tuo pats pripažindamas padaręs šį KET pažeidimÄ . 3.3. Prokurorės teigimu, kadangi V. R. 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. liepos 4 d. suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais ANK nustatyta tvarka panaikinti nebuvo, jie anuliuoti, todėl protokolai, suraÅ¡yti jo sÅ«naus R.

R. vadu, negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir jais vadovautis. V. R. suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolai dėl jo padarytų KET pažeidimų yra galiojantys, kol jie nepakeisti ar nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to laikytina, kad V. R. yra 4 kartus baustas administracine tvarka. 3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. R. du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, pažeidimai Å¡iurkÅ¡tÅ«s, administracine tvarka baustas ir už KET pažeidimÄ iki nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimas Å¡iurkÅ¡tus.

Tai jį charakterizuoja kaip neatsakingÄ ir nedrausmingÄ , neatidų ir neapdairų vairuotojÄ , taip pat neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę bei rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymų reikalavimus ir iÅ¡vadų dėl netinkamo elgesio nedaro. Pažymėtina ir tai, kad jis administracine tvarka baustas ir už vieÅ¡osios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimÄ , kurį padarė bÅ«damas neblaivus, yra teistas Lenkijos Respublikoje. Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, V. R. charakterizuojančius duomenis, pakankamo pagrindo manyti, kad V.

R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra. 3.5. Prokuroro vertinimu,, nors V. R. 1 000 Eur įnešė į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, nesutiktina su tuo, kad tuo jis stengėsi suÅ¡velninti kilusius padarinius. Eismo įvykio metu A. A. buvo sužalotas sunkiai, 12 parų buvo komoje, ilgai gydytas stacionariai, jam buvo taikoma reabilitacija. Tuo metu galiojo karantinas dėl Covid ligos, kas apsunkino tėvų galimybę sÅ«naus slaugai, tėvai nuolat važinėjo į Kauno klinikas, pirko slaugos ir higienos priemones, vaistus, turėjo slaugyti sÅ«nų, prarado darbo pajamas, todėl patyrė ne tik sunkius emocinius iÅ¡gyvenimus, bet ir materialinius nuostolius ir bÅ«tent tada Å¡eimai buvo reikalinga pagalba, kurios, kaip nurodė A.

A. tėvai, kaltinamasis jiems nesuteikė, niekaip neprisidėjo prie padarinių suÅ¡velninimo. Atsižvelgiant į V. R. darbo veiklos pobÅ«dį – transporto priemonių priežiÅ«ra ir remontas, galimybę teikti materialinę ar kitokiÄ pagalbÄ , turėjo. V. R., nors ir turėjo kontaktÄ su sužalotojo tėvais, 1000 eurų pervedė ne į jų banko sÄ skaitas, o į teismo depozitinę sÄ skaitÄ . PavedimÄ padarė tik 2021 m. gegužės 24 d., kai byla buvo perduota teismui, kartu su praÅ¡ymu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Å i aplinkybė vertinama ne kaip jo siekis suÅ¡velninti kilusius padarinius, o kaip siekis suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. 3.6. Skunde taip pat pažymima, kad Z. B. 2 kartus bausta administracine tvarka, tačiau teismas apie Å¡iuos pažeidimus nepasisakė ir jų neanalizavo. Å ios aplinkybės liudija, kad laiduotoja linkusi nesilaikyti įstatymų. Nors laiduotoja teigė retai vairuojanti, tačiau yra padariusi 2 Å¡iurkščius KET pažeidimus. Nors Z. B. teigė, kad vienÄ KET pažeidimÄ padarė jos anÅ«kas, tačiau ji apie Å¡ias aplinkybes nepranešė policijai ir tai rodo netinkamÄ požiÅ«rį į daromus teisės pažeidimus ir ydingÄ jų vertinimÄ , galimybės iÅ¡vengti atsakomybės toleravimÄ .

Laiduotoja nepaaiÅ¡kino kokiu bÅ«du darys teigiamÄ Ä¯takÄ Å¾entui. Nors santykiai su V. R. artimi, dažnai bendraudavo, tačiau tai nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui.

4. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ,,E. I. S.“ atstovė I. S. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo atsakovo E. I. S. atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ : pripažinti civilinio ieÅ¡kovo A. A. kaltus veiksmus dideliu neatsargumu. Priteistos turtinės žalos atlyginimo sumas - A. A. - 305,00 Eur, A. A. - 866,23 Eur - mažinti 50 proc. Priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumÄ A. A. mažinti iki 8 000 Eur. Civilinių ieÅ¡kovų A.

A. ir A. A. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. 4.1. Skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas civilinių ieÅ¡kinių reikalavimus, netinkamai įvertino civilinio ieÅ¡kovo A. A. veiksmus, ko pasėkoje netinkamai nustatė priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius. IeÅ¡kovui A. A. padarytus sužalojimus, jų sunkumÄ lėmė paties ieÅ¡kovo neatsakingi veiksmai, jo veikimas savo rizika. Teismas turėjo įvertinti ir konstatuoti kokia apimtimi dėl eismo įvykio kilimo ir jo padarinių yra atsakingas ir kitos transporto priemonės - motociklo ,,Yamaha“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmų eismo įvykio metu analizė yra pateikta ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktoje eismo įvykio ekspertizėje. Atlikto ekspertinio tyrimo iÅ¡vados patvirtina, kad motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas pažeidė KET 9 punktÄ , 127 punktÄ , 128 punktÄ , 129 punktÄ , ko pasėkoje yra pagrindas konstatuoti, kad motociklo ,,Yamaha“ vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu ir yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniais. 4.2.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog paties nukentėjusiojo A. A. veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis, neteisingai iÅ¡sprendė priteistinos turtinės žalos dydžio klausimÄ : nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali bÅ«ti proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas nevertintinas kaip didelis neatsargumas, nurodydamas, kad greičio virÅ¡ijimas 24 km/h nėra labai žymus ir keliantis didelę rizikÄ . Motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas A. A. akivaizdžiai ignoravo imperatyvius, pakankamai aiÅ¡kius saugumo kelyje reikalavimus, privalomus visiems eismo dalyviams, todėl tokie jo veiksmai pripažintini dideliu neatsargumu. Ekspertiniu tyrimu, kurio iÅ¡vados nėra paneigtos, nustatyta, kad motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas A.

A. gyvenvietėje (mieste) važiavo apie 74 km/h greičiu; motociklas ,,Yamaha“ su automobiliu ,,Ford Transit“ susidÅ«rė judėdamas 60km/h greičiu. Jei motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas A. A. bÅ«tų laikęsis KET reikalavimų ir bÅ«tų važiavęs ne didesniu, nei 50 km/h greičiu - bÅ«tų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Pažymėtina, kad motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas vairuotojo pažymėjimÄ yra įgijęs labai neseniai - 2018 m., taigi neturi didelio vairavimo stažo, yra priskirtinas pradedančiųjų vairuotojų kategorijai, todėl turėtų ypatingai atidžiai laikytis KET reikalavimų.

Ekspertinis tyrimas patvirtina, jog bÅ«tent dėl virÅ¡yto maksimaliai leistino greičio, ieÅ¡kovas nespėjo sustabdyti vairuotos transporto priemonės ir iÅ¡vengti eismo įvykio, o susidÅ«rimas įvyko motociklui ,,Yamaha“ judant 60 km/h greičiu (didesniu nei leistinas greitis), kas neabejotinai sÄ lygojo sunkesnes eismo įvykio pasekmes. 4.3. Skunde nurodoma, kad esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalÄ kaltei — priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio) atitinkamai sumažinti žalos atlyginimÄ arba reikalavimÄ atlyginti žalÄ atmesti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Kaip ir buvo nurodyta aukščiau, teismas, priteisdamas turtinę žalÄ , jÄ privalėjo mažinti atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę, o, esant pagrindui, vertinti nukentėjusiojo kaltus veiksmus kaip didelį neatsargumÄ - teismo nustatytas turtinės žalos atlyginimo sumas priimtu nuosprendžiu buvo pagrindas mažinti 50 proc. Byloje nėra nustatyta iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ pripažinti, jog A. A. ir A. A. patyrė neturtinę žalÄ , todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendis priteisiant A.

A. ir A. A. neturtinę žalÄ nepagrįstas.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė JÅ«ratė Å treimikytė palaikė savo pačios paduotÄ apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti, o civilinio atsakovo atstovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ V. R. ir jo gynėjas advokatas Vidmantas Žiemelis prašė apeliacinius skundus atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės ir civilinio atsakovo ,,E. I. S.“ atstovės I. S. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Prokurorės apeliaciniame skunde praÅ¡oma skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – V. R. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę. Civilinio atsakovo apeliaciniame skunde nesutinkama su priteista turtine ir neturtine žala nukentėjusiesiems, praÅ¡oma pripažinti nukentėjusiojo A. A. veiksmus dideliu neatsargumu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti laidavimo institutÄ , dėl nukentėjusiojo A. A. veiksmų įtakos eismo įvykio kilimui, turtinės bei neturtinės žalos dydžiui.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. R. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. A. sveikata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, savo iÅ¡vadas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimumo iÅ¡samiai argumentavo ir pagrindė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas turtinės ir neturinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo 9.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma (kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų).

10. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. V. R. nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau nebuvo teistas. V. R. pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino visiÅ¡kai, atsiprašė nukentėjusiųjų, neigiamai vertino savo veiksmus ir gailėjosi. Byloje buvo gautas Z. B. praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Å ių teismo nustatytų aplinkybių prokurorė neginčija. Vis dėlto, prokurorės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga (pagrindas manyti, kad V. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), taip pat netinkamai įvertintas laiduotojos tinkamumas.

11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo manyti, kad V. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad V. R. praeityje nėra teistas, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymÄ nėra, jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ateityje V. R. laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys nusikaltimų, vertino visumÄ aplinkybių. Kolegijos vertinimu, V. R. asmenybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.

12. Esminis prokurorės argumentas, nesutinkant su laidavimo instituto taikymu V. R. atžvilgiu, yra asmens baustumai administracine tvarka. IÅ¡ byloje esančio 2020 m. liepos 22 d. ANR iÅ¡raÅ¡o matyti, kad V. R. per 5 metus yra 2 kartus baustas administracine tvarka (2016 m. balandžio 16 d. vairuodamas automobilį virÅ¡ijo leistinÄ greitį, o 2015 m. gruodžio 5 d. – pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį), paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 120-121). IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo V.

R. 2 kartus buvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti administraciniai nusižengimai padaryti pakankamai senai ir atkreiptinas dėmesys, kad po Å¡ių nusižengimų padarymo iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos V. R. 4 metus daugiau nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindÄ manyti, kad V. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Sutiktina su prokurore, kad byloje esančiame 2021 m. spalio 13 d. ANR iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad V. R. per 5 metus yra baustas 2 kartus administracine tvarka (2020 m. gruodžio 31 d. paliko automobilį stovėti kelio ženklo ,,sustoti draudžiama“ zonoje, ROIK: (duomenys neskelbtini), o 2021 m. liepos 3 d. – vairavo transporto priemonę, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, ROIK: (duomenys neskelbtini); 3 t., b. l. 143-144). Vis dėlto, V. R. teismui pateikė duomenis, kad pastaruosius administracinius nusižengimus padarė ne jis, o sÅ«nus R.

R.. IÅ¡ 2021 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad iÅ¡ties R. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2020 m. gruodžio 31 d. paliko automobilį stovėti kelio ženklo ,,sustoti draudžiama“ zonoje, ROIK: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 176-177). TÄ pačiÄ dienÄ R. R. buvo suraÅ¡ytas dar vienas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021 m. liepos 3 d. vairavo transporto priemonę, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, ROIK: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 178-179).

Atsižvelgiant į tai, V. R. buvo anuliuoti 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. liepos 4 d. administracinių nusižengimų protokolai (4 t., b. l. 28-29, 36-37). Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ANR 2022 m. balandžio 5 d. iÅ¡raÅ¡as. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad V. R. elgesys net ir po nusikalstamos veikos padarymo buvo nepriekaiÅ¡tingas, jis jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, taip pat nebuvo baustas ir administracine tvarka. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad V.

R. pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laidavimo institutÄ , spręsdamas, kad jo elgesys sudaro pagrindÄ manyti, kad ateityje V. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Prokurorė 2022 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2022 m. sausio mėn. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos (duomenys neskelbtini) R. V. veiksmų (toliau – Patikrinimo iÅ¡vada). Å ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) R.

V., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytos tvarkos, neturėdamas įgaliojimų, pripažino V. R. surašytus administracinio nusižengimo protokolus su administraciniais nurodymais negaliojančiais ir surašė R. R. administracinio nusižengimo protokolus su administraciniais nurodymais. Pažymėtina, kad šioje byloje yra vertinamas laidavimo instituto taikymo V. R. atžvilgiu pagrįstumas, o prokurorės pateikta Patikrinimo išvada ir joje nustatytų aplinkybių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ANR duomenys turi oficialiųjų raÅ¡ytinių įrodymų įrodomÄ jÄ galiÄ ir iki tokie duomenys nepaneigti, nėra pagrindo juos vertinti kaip netikrus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės pozicija, kad nagrinėjamu atveju laikytina, kad V. R. 4 kartus baustas administracine tvarka.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besÄ lygiÅ¡kas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

16. Skunde taip pat keliamas laiduotojo tinkamumo klausimas, iÅ¡reiÅ¡kiama abejonė dėl Z. B. tinkamumo ir realios galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistam V. R.. Skunde nesutikimas dėl Z. B. kaip galimos laiduotojos iÅ¡ esmės grindžiamas dvejomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad ji du kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus ir tuo, kad neturi realių galimybių daryti teigiamÄ Ä¯takÄ V. R.. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laiduotoju gali bÅ«ti asmuo, vertas teismo pasitikėjimo.

Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

17. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nurodė pakankamai iÅ¡samius motyvus, kodėl Z. B. laiko tinkama laiduotoja. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad Z. B. yra V. R. žmonos motina, neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra pensinio amžiaus, nedirba, tačiau iki 2020 m. liepos mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja auklėjamajam darbui, dėstė lietuvių kalbÄ ir literatÅ«rÄ , charakterizuojama teigiamai. Neigiamai Z. B. asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Nors prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad Z. B. yra 2 kartus bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Be to, įvertintina, kad padaryti administraciniai nusižengimai pakankamai senai (2019 m. spalio 22 d. ir 2016 m. spalio 28 d.) ir jie nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s (paliko stovėti automobilį KET draudžiamoje zonoje, virÅ¡ijo leistinÄ greitį). Atsižvelgiant į tai, negalima daryti iÅ¡vados, kad Z. B. nuolatos ir piktybiÅ¡kai pažeidinėja KET ar daro kitus administracinius nusižengimus.

Teismas taip pat vertino, kad laiduotoja gerai pažįsta V. R., su juo reguliariai bendrauja, juos sieja glaudÅ«s giminystės ryÅ¡iai. Pirmosios instancijos teisme Z. B. paaiÅ¡kino, kad V. R. yra jos žentas jau 26 metai, ryÅ¡ys su juo yra labai artimas. Nurodė, kad dažnai važiuoja į dukros ir V. R. namus, ten nakvoja, per savaitę su žentu matosi 4-5 kartus, dažnai kalbasi telefonu. Vasaros metu dažnai visi kartu leidžia laikÄ sodyboje. Nurodė, kad V. R. labai ja pasitiki, kreipiasi patarimo ir jam ji yra autoritetas, kartu diskutuoja įvairiais gyvenimo klausimais.

Taip pat nurodė, kad daro įtakÄ V. R. gyvenimui, tvirtino, kad padės jam savo patarimais, jog kelyje bÅ«tų dar atidesnis, darys teigiamÄ Ä¯takÄ , kad tokie įvykiai nesikartotų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtakÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi bÅ«ti įvertinti individualiai. Kolegijai Å¡iuo konkrečiu atveju nekyla abejonių dėl Z. B. kaip laiduotojos tinkamumo ar galėjimo daryti įtakÄ dukros vyrui.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, V. R. ir laiduotojos Z. B. asmenybes, konstatuoja, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas, atleidus V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų nuosprendį Å¡ioje dalyje. Be to, prokurorės apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios galėjo daryti įtakÄ teismo iÅ¡vadoms dėl V.

R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo 19. Civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajam A. A. padarytus sužalojimus, jų sunkumÄ lėmė jo paties neatsakingi veiksmai, veikimas savo rizika. Atsižvelgiant į tai, civilinio atsakovo atstovės vertinimu, nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui ir turėtų bÅ«ti pripažįstami kaip didelis neatsargumas, mažinantis priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, kaip pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalÄ atmesti. Tai yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis. Reikalavimams atlyginti neturtinę žalÄ sveikatos sužalojimo atveju Å¡ios normos iÅ¡imčių nenustatyta.

21. Nagrinėjamu atveju kaltu dėl eismo įvykio kilimo buvo pripažintas V. R., kadangi jis pažeidė KET 157 punkto reikalavimus (sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms), kas lėmė eismo įvykio kilimÄ ir nusikalstamų padarinių atsiradimÄ . BÅ«tent Å¡ie V. R. veiksmai pripažinti bÅ«tinÄ ja eismo įvykio kilimo sÄ lyga.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad motociklu per sankryÅ¾Ä tiesiai važiavęs nukentėjusysis A. A. turėjo pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Pažymėjo, kad jei kaltinamasis, sankryžoje sukdamas į kairę, bÅ«tų vykdęs KET 157 punkto reikalavimus ir nebÅ«tų užtvėręs kelio motociklui, eismo įvykis nebÅ«tų kilęs. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad nukentėjusiojo A. A. veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vien dėl nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo, kai greitis virÅ¡ytas apie 24 km/h, transporto priemonės nebÅ«tų susidÅ«rę.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis važiavo pagrindiniu keliu ir neturėjo pareigos stebėti, koks eismas vyksta prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantiems automobiliams, norintiems sukti į kairę. Å ioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad V. R., važiuodamas pagrindiniu keliu ir atlikdamas posÅ«kio manevrÄ Ä¯ kairę, važiavo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nepastebėjo ir nepraleido prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojančio nukentėjusiojo, kuris nebeturėjo galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Tokį autoįvykio mechanizmÄ patvirtina ir byloje esantis ekspertizės aktas.

Nukentėjusiojo A. A. elgesys buvo nepakankamai atsargus ir atidus (virÅ¡ytas maksimalus leistinas greitis), tačiau tai nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga.

22. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, 2K-204/2013). Kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas.

Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys bÅ«tų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-257-248/2020). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis.

Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2017, 3K-3-257-248/2020).

23. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis A. A. virÅ¡ijo leistinÄ maksimalų greitį 24 km/h. Kaip buvo minėta aukščiau, nors nukentėjusysis įvykio metu virÅ¡ijo leistinÄ greitį, tačiau jo veiksmai nebuvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykio kilimui. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytÄ faktinių aplinkybių, apibÅ«dinančių nagrinėjamÄ eismo įvykio situacijÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nukentėjusiojo A. A. veiksmus kvalifikuoti kaip didelį neatsargumÄ . Nukentėjusiojo elgesys, virÅ¡ijant leistinÄ greitį, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo visiÅ¡kai neprognozuojamas ar labai rizikingas. Sutiktina su apylinkės teismo motyvu, kad greičio virÅ¡ijimas nėra labai žymus ir keliantis didelę rizikÄ . Nesant nukentėjusiojo kaltės dėl didelio neatsargumo, nėra pagrindo dar labiau mažinti nukentėjusiesiems priteistų turtinės ir neturtinės žalos dydžių.

24. Pasisakant dėl nukentėjusiojo A. A. tėvams priteistos neturtinės žalos priteisimo, teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, kad dėl sÅ«naus A. A. sveikatos sutrikdymų ir jo tėvai patyrė didžiulį stresÄ , jaučia nerimÄ dėl sÅ«naus sveikatos bÅ«klės ateityje ir galimybių juo pasirÅ«pinti. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet iÅ¡gyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl neaiÅ¡kumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-225-895/2016). Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiesiems A.

A. ir A. A. priteisė po 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į jų nurodytus dvasinius išgyvenimus, sunkumus dėl sūnui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. 1 500 eurų neturtinė žala laikytina proporcinga, pagrįsta, kadangi įvertintina, jog nors ir jie neabejotinai patiria dvasinius išgyvenimus, rūpestį dėl sūnaus ateities, atsiradusius sunkumus, tačiau sužalojimai padaryti ne patiems A. A. ir A. A., bet jų sūnui. Tuo remiantis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems A.

A. ir A. A. yra teisingos, proporcingos jų patirtiems iÅ¡gyvenimams, skausmui ir kitiems neigiamiems padariniams, atitinka teismų formuojamÄ praktikÄ , teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo A. A. ir A. A. taip pat paliekamas galioti.

25. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra iÅ¡samiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės Å treimikytės ir civilinio atsakovo ,,E. I. S.“ atstovės I. S. apeliacinius skundus atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas