2019-12-18 Nr. AB-23843-3-62-3-00695-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2351-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00695-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas N. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. buvo laikomas 6, 4, 3, 10 būriuose nežmoniškomis, kankinančiomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant vienam nuteistajam turinčią tekti gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad būriuose nebuvo virtuvėlių, todėl maistą gamino gyvenamosiose patalpose. Tualetai ir dušinės buvo atviri, apleisti, netvarkingi. Visuose būriuose baldai (stalas, suolai, spintelės, lovos, drabužių kabyklos) buvo techniškai netvarkingi, sulūžę, neremontuojami, surūdiję. Gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų danga atsilupusi, pajuodusi, pasidengusi pelėsiu. Gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, neveikė ventiliacija. Minkštas inventorius buvo pasenęs, nekeičiamas. Tik kartą per mėnesį buvo išduodamas muilo gabaliukas ir ritinėlis tualetinio popieriaus. Jam nebuvo užtikrinta pakankama apsauga, kad jaustųsi saugus. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė emocinių ir dvasinių išgyvenimų, iki šiol vartoja (duomenys neskelbtini), ne kartą (duomenys neskelbtini), norėdamas atkreipti dėmesį į netinkamas kalinimo sąlygas.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pareiškėjo skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

4. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog gyvenamosios patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, yra deklaratyvūs ir nedetalizuoti. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Unitazai sanitariniuose mazguose atitverti 1,2 m aukščio sienelėmis. Įrodymų apie 10 būrio sanitarinio mazgo įrengimą pateikti negali, nes 10 būrys yra išformuotas ir perkeltas į kitas patalpas. Virtuvėlių įrengimas būriuose nėra privalomas, tačiau 3 būryje virtuvėlė buvo įrengta. Patalpų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus resursus, gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja esamą inventorių, todėl dažnai tenka daryti pakartotinį remontą suremontuotose patalpose. Pareiškėjas higienos priemonėmis ir minkštuoju inventoriumi buvo aprūpintas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, dėl papildomų higienos priemonių išdavimo nesikreipė. Pareiškėjui čiužinys buvo išduotas 2010 m. kovo 23 d., kuris 2011 m. rugsėjo 27 d. buvo pakeistas nauju. Marijampolės PN yra skalbykla, kurioje valomi ir skalbiami čiužiniai, todėl čiužinio eksploatavimo termino praleidimas savaime negali reikšti nuteistojo teisių pažeidimo. Pareiškėjo teiginys dėl saugumo neužtikrinimo yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįstas. Marijampolės PN vienoje pamainoje dirba 50 pareigūnų, kurie nuolat stebi patalpas, budi postuose. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 3 d. sprendimu dalį pareiškėjo skundo tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 1 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo atstovo veiksmais laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. laikant jį Marijampolės PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, higienos ir buitinio aprūpinimo normas. Teismas nesirėmė pareiškėjo pateiktomis nuotraukomis, nes nėra galimybės nustatytų jų autentiškumą.

7. Teismas taikė pareiškėjo skundo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįstą už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. balandžio 2 d. Dėl prieš tai nurodytų aplinkybių teismas laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio mėn.

8. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl per mažo bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų ploto, dėl techniškai netvarkingų ir higienos normų reikalavimų neatitinkančių gyvenamųjų patalpų bei jose buvusio kietojo inventoriaus, dėl netvarkingų ir nešvarių bendrojo naudojimo (dušinės ir sanitarinio mazgo) patalpų, dėl virtuvėlių neįrengimo, dėl saugumo neužtikrinimo, dėl tualetinio popieriaus neišdavimo.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitarinio mazgo patalpose, pažymėjo, kad nors iš byloje esančios nuotraukos matyti, jog 3 būrio sanitariniame mazge unitazai vienas nuo kito buvo atskirti tik dalinėmis pertvaromis, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Iš to teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui 3 būryje naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų apie 10 būrio sanitarinio mazgo įrengimą, todėl nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo privatumo neužtikrinimo naudojantis 10 būrio sanitariniais įrenginiais.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie 3 ir 10 būrių dušinių įrengimą, todėl nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl atvirų (privatumo prasme) dušo patalpų.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis (muilu), rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma (galiojusia iki 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Aprūpinimo norma), pagal kurią vyrams per mėnesį, be kita ko, turėjo būti išduodama 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo, o kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis į dušą, – 30 g muilo. Teismas pažymėjo, kad nors Marijampolės PN nepateikė jokių įrodymų apie nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) aprūpinimą higienos priemonėmis, tačiau atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistiesiems vyrams, be kita ko, buvo skiriamas vienas muilo gabaliukas vienam mėnesiui. Teismo nuomone, atsakovo atstovas, kas mėnesį skirdamas pareiškėjui vieną gabaliuką muilo, netinkamai taikė Aprūpinimo normos nuostatas.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl pasenusio ir nekeičiamo jam išduoto minkštojo inventoriaus (čiužinio, pagalvės, antklodės), nustatė, kad pagal Aprūpinimo normą čiužinio dėvėjimo laikas yra 4 metai, pagalvės – 2 metai, antklodės – 3 metai. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjui čiužinys, antklodė ir pagalvė buvo išduoti 2010 m. kovo 23 d., čiužinys pakeistas 2011 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės PN nepateikė duomenų apie minkštojo inventoriaus pakeitimą vertinamuoju laiku, todėl nepaneigė analizuojamų pareiškėjo argumentų.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų mastą, trukmę bei pobūdį, nesant duomenų, kad byloje nustatyti pažeidimai galėjo negrįžtamai pakenkti pareiškėjo sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 100 Eur, priteistina iš atsakovo, o kita skundo dalis netenkinama kaip nepagrįsta.

III. 14. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis buvo tenkinta ir jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškėjo privatumas 10 būrio (bendrabučio tipo patalpa) sanitarinio mazgo patalpoje nebuvo užtikrintas. Marijampolės PN patalpos įrengtos vienodai, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nustačius, kad 3 būrio sanitarinis mazgas buvo įrengtas tinkamai (tarp kietųjų įrenginių įrengtos dalinės pertvaros), nebuvo jokio pagrindo daryti priešingą išvadą dėl 10 būrio atitinkamų patalpų. Dėl minėtos aplinkybės niekada nebuvo gauta jokių skundų, todėl fotografas niekada nefotografavo ginčo patalpų. Be to, 10 būrio schemoje aiškiai pažymėtos pertvaros tarp unitazų.

16. Pareiškėjo teiginys, kad būriuose buvo atviri dušai, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Pareiškėjas nenurodė, jog dušo patalpose nebuvo pertvarų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog naudojantis dušu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

17. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjui neišduodamo muilo. Pareiškėjas nesiskundė, kad jam nebuvo išduotas skalbiamasis muilas ar muilas kiekvieną kartą einant į dušą, todėl atsakovo atstovas tokių duomenų teismui neteikė, o pareiškėjas skundėsi tik dėl 1 gabalėlio muilo, išduodamo kartą per mėnesį. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie tokio muilo išdavimą, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu buvo pripažintas nepagrįstai.

18. Pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, be to, ne visada patirta neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 1 100 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui nustatęs, jog ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio mėn. (teismas pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. balandžio 2 d. pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu 10 būrio sanitarinio mazgo patalpoje bei 3 ir 10 būrių dušo patalpose, atsakovo atstovas pažeidė Aprūpinimo normos nuostatas išduodamas pareiškėjui tik vieną gabaliuką muilo per mėnesį bei nustatytu dažnumu nekeisdamas pareiškėjo minkštojo inventoriaus (čiužinio, pagalvės, antklodės).

21. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, taip pat neteisingai buvo nustatytas pažeidimas dėl muilo neišdavimo, mano, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos, todėl jam neturėjo būti priteistas jos atlyginimas.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Kaip jau buvo minėta, atsakovo atstovas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą naudojantis tualetu 10 būrio sanitarinio mazgo patalpoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualią teismų praktiką bei byloje esančią medžiagą, mano, jog šie atsakovo atstovo argumentai yra pagrįsti. Iš pareiškėjo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, matyti, kad pareiškėjas lakoniškai skundžiasi, jog „atviri tualetai“ (b. l. 2), šio savo teiginio niekaip nedetalizuodamas ir nepagrįsdamas, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas prieš tai nurodytos pareigos neįvykdė. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12) nurodė, kad visos patalpos skirtinguose būriuose yra įrengiamos vienodai, sanitariniuose mazguose esantys tualetai niekada nebuvo atviri, tualetai iki 2016 m. buvo atitverti 1,2 aukščio sienelėmis. Atsakovo atstovas pateikė 3 būrio sanitarinio mazgo nuotraukas (b. l. 38, 39), taip pat 10 būrio planą (b. l. 41), iš kurių matyti, jog unitazai yra atskirti sienelėmis, tačiau yra atviri tuo aspektu, jog nėra durų.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas Marijampolės PN, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

25. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo teiginį „atviri tualetai“ pripažino detaliu kalinimo sąlygas apibūdinančiu aprašymu bei padarė nepagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas skundėsi, kad 10 būrio sanitarinio mazgo patalpose nebuvo pertvarų tarp unitazų, o tai pažeidė pareiškėjo privatumą (privatumo pažeidimu pareiškėjas nesiskundė). Šios aplinkybės buvo paneigtos atsakovo atstovo paaiškinimais, pateiktais atsiliepime į pareiškėjo skundą, bei pridėtais įrodymais. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu 10 būrio sanitarinio mazgo patalpoje.

26. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą naudojantis dušu. Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualią teismų praktiką bei byloje esančią medžiagą, mano, jog šie atsakovo atstovo argumentai taip pat yra pagrįsti. Iš pareiškėjo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, matyti, kad pareiškėjas lakoniškai skundžiasi, jog „atvira visų būrių dušinė“ (b. l. 2), šios savo teiginio niekaip nedetalizuodamas ir nepagrįsdamas, tokiu būdu neįvykdydamas šios nutarties 23 punkte nurodytos įrodinėjimo pareigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo teiginį „atvira visų būrių dušinė“ pripažino detaliu kalinimo sąlygas apibūdinančiu aprašymu bei padarė nepagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas skundėsi, kad dušo patalpose iš viso nebuvo pertvarų tarp dušų ir tokiu būdu buvo pažeistas pareiškėjo privatumas (privatumo pažeidimu pareiškėjas nesiskundė).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad įvertinus tai, jog Marijampolės PN dušas iš abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira, pripažįstama, kad pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

28. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.

29. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą dėl muilo neišdavimo. Pareiškėjas skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad į mėnesį kartą buvo išduodamas tik muilo gabaliukas ir tualetinio popieriaus ritinėlis (b. l. 2), atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą patvirtino, kad minėtos higienos priemonės buvo išduodamos pareiškėjui (b. l. 13). Tai atitinka Aprūpinimo normoje nustatytą minėtų higienos priemonių išdavimo kiekį bei periodiškumą. Kitų higienos priemonių neišdavimu pareiškėjas nesiskundė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu aspektu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą).

30. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, jog atsakovo atstovas pažeidė Aprūpinimo normos nuostatas nustatytu dažnumu nekeisdamas pareiškėjo minkštojo inventoriaus (čiužinio, pagalvės, antklodės). Tai reiškia, kad šiuo aspektu buvo nustatyti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas). Šio nustatyto pažeidimo atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčijo ir argumentų dėl to neteikė, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdu.

31. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

32. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

33. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pripažinus, kad dalį pareiškėjo teisių pažeidimų pirmosios instancijos teismas konstatavo nepagrįstai, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui vien tik dėl nustatyto Aprūpinimo normos pažeidimo (laiku nekeičiamo minkštojo inventoriaus) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Minėtas pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir pripažįstant, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo N. N. skundą iš dalies tenkinti ir pripažinti, kad pareiškėjo N. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė