bc9f8fa2-53c2-45f4-8f85-686cde9fb0bd · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-738-1092/2022 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01430-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės ir Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. Å . dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos bei priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės J. Å . patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. K. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. K. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1.1. pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4444-351/2019 priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydį, nustatant, kad ieÅ¡kovas mokės A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės, periodines iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovę J.

Å . (toliau – ir atsakovė) paliekant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas įsipareigoja pervesti į atsakovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ už einamÄ jį mėnesį iki 15 dienos, o atsakovė įsipareigoja Å¡ias lėšas skirti iÅ¡imtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. 1.2. Nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ : 1.2.1. Nuo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas su A. bendrauja kas antrÄ savaitę nuo sekmadienio 17 val. (vaiko pasiėmimas) iki kito sekmadienio 17 val. (vaiko grÄ Å¾inimas).

M. K., atėjus jo laikui bendrauti su vaiku, visada jį pasiima iÅ¡ jo gyvenamosios vietos savo lėšomis ir savo transportu. Tuo atveju, kai pats negali pasiimti sÅ«naus, jį gali pasiimti ieÅ¡kovo motina A. K., tėvas A. K. arba sesuo V. K. ir sÅ«nų pristato jam iki tos pačios dienos 20 val. Atsakovė, pasibaigus ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo laikui, t. y. sekmadienį 17 val., pasiima sÅ«nų iÅ¡ ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos savo lėšomis ir transportu. 1.2.2. SÅ«nui A. susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus tėvo ir sÅ«naus susitikimui, bendravimo laikas perkeliamas į artimiausiÄ datÄ vaikui pasveikus arba iÅ¡nykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas (-ai) neįvyko, tokiu bÅ«du užtikrinant, kad bendras tėvo ir vaiko bendravimo per kalendorinį mėnesį laikas bÅ«tų ne mažesnės trukmės nei tuo atveju, jei pirmiau Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės ar priežastys nebÅ«tų įvykusios; apie priežastis, atsiradusias dėl to, kad neįvyko susitikimas, atsakovė ieÅ¡kovÄ informuoja SMS žinute. 1.2.3.

Metų Å¡ventes (Å¡v. Kūčias, Å¡v. Kalėdas, Naujuosius metus, Å¡v. Velykas, Tėvo dienÄ , Motinos dienÄ , gimtadienį) tėvai praleis su vaiku rotacijos principu: neporiniais metais A. leidžia laikÄ su tėvu per Å¡v. Kūčias nuo 12 val. iki Å¡v. Kalėdų pirmos dienos ryto 12 val., o poriniais metais A. leidžia laikÄ su motina per Å¡v. Kūčias nuo 12 val. iki Å¡v. Kalėdų pirmos dienos ryto 12 val.; poriniais metais A. leidžia laikÄ su tėvu per Å v. Kalėdas nuo 12 val. iki Å v.

Kalėdų antros dienos ryto 12 val., o neporiniais metais A. leidžia laikÄ su motina per Å¡v. Kalėdas nuo 12 val. iki Å¡v. Kalėdų antros dienos ryto 12 val.; poriniais metais A. leidžia laikÄ su tėvu per Å¡v. Velykas nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val., o neporiniais metais A. leidžia laikÄ su motina per Å¡v. Velykas nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val.; neporiniais metais A. leidžia laikÄ su tėvu Å¡v. Velykas antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val., o poriniais metais A. leidžia laikÄ su motina Å v.

Velykų antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val.; poriniais metais A. leidžia laikÄ su tėvu paskutinę gruodžio mėnesio dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val., o neporiniais metais A. leidžia laikÄ su motina paskutinę gruodžio mėnesio dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val.; neporiniais metais A. leidžia laikÄ su tėvu sausio pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val., o poriniais metais A. leidžia laikÄ su motina sausio pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val.; poriniais metais A. leidžia laikÄ su tėvu tikrÄ jÄ sÅ«naus gimimo dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val., o neporiniais metais A. leidžia laikÄ su motina tikrÄ jÄ sÅ«naus gimtadienio dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos ryto 12 val.; kiekvienais metais A. leidžia laikÄ su tėvu per kalendorinę Tėvo dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 12 val.; 1.2.4. kiekvienais metais A. leidžia laikÄ su motina per kalendorinę Motinos dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 12 val. 1.2.5.

Tais atvejais, kai tėvo / motinos bendravimo laikas (nepertraukiamos septynios dienos) su nepilnamečiu vaiku sutampa metų Å¡venčių dienomis, jos yra įskaitomos į septynių dienų (savaitės) bendravimo tvarkÄ . Jeigu nesutampa, vaikas grÄ Å¾inamas tam tėvui, su kuriuo vaikas leidžia nepertraukiamas septynias dienas arba pristatomas į ugdymo įstaigÄ . 1.2.6. Abu tėvai turės lygias teises bendrauti su nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, lankytis jo auklėjimo ir Å¡vietimo įstaigose. Nė vienas iÅ¡ tėvų neturės teisės savo aktyviais veiksmais ir (ar) neveikimu apriboti galimybes kitam iÅ¡ tėvų matytis su nepilnamečiu vaiku.

Å alys lygiai atsakys už nepilnamečio vaiko auklėjimÄ ir vystymÄ si, Å¡vietimÄ , privalės rÅ«pintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. 1.2.7. IeÅ¡kovas nevaržomai bendrauja su A. ryÅ¡io priemonėmis, jei tai netrukdo sÅ«naus ugdymui ir poilsiui nuo 8 val. iki 20 val. 1.3. Ä®pareigoti atsakovę savo lėšomis gauti notarinį sutikimÄ tais atvejais, kai vykstant į užsienio valstybę yra toks sutikimas reikalingas, ir pateikti jį ieÅ¡kovui likus iki kelionės 7 kalendorinėms dienoms. 1.4.

IeÅ¡kovas įsipareigoja informuoti atsakovę prieÅ¡ 30 kalendorinių dienų apie numatomÄ kelionės datÄ . 1.5. Nustatyti, kad sÅ«nus nevaržomai gali bendrauti su ieÅ¡kovo tėvais A. K., A. K., seserimi V. K. bei kitais giminaičiais ir artimaisiais, esant ir nesant atsakovei ar ieÅ¡kovui kartu su sÅ«numi. 1.6. Priteisti iÅ¡ atsakovės J. Å . visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo jo kaip tėvo teisės bÅ«ti su sÅ«numi pamažu yra apsunkinamos dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė nevykdo minėtu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. IeÅ¡kovas nori konkretesnės bendravimo tvarkos ir galimybės su sÅ«numi matytis dažniau, nes tarp jo ir sÅ«naus yra susiklostęs puikus ryÅ¡ys, tai jo vienintelis sÅ«nus. IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad jis turi žemės sklypÄ , kuriame yra naujai pastatytas gyvenamasis namas. Jame įrengtas sÅ«nui skirtas apie 14 kv. m kambarys, kuriame yra miegamoji lova, raÅ¡omasis stalas, kėdė, žaislų lentyna, komoda. IeÅ¡kovas gali suteikti labai geras sÄ lygas gyventi jo namuose savo sÅ«nui, kad jo interesai bÅ«tų užtikrinti.

3. Nutraukiant Å¡alių santuokÄ , nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui yra priteista po 300 Eur kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės. Tačiau ieÅ¡kovo finansinė situacija nuo 2019 m. iki dabar yra smarkiai pablogėjusi. IeÅ¡kovas dirbo savarankiÅ¡kai individualios veiklos pagrindu. 2020 m. deklaravo 39 129 Eur pajamas, t. y. mėnesio pajamos sudarė 3 260,75 Eur. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (už 9 mėnesius) ieÅ¡kovas deklaravo tik iki 14 000 Eur sumÄ , t. y. per mėnesį jo pajamos sudarė 1 166,66 Eur.

Realiai pajamos yra sumažėjusios apie 50 proc. Nuo pajamų kiekvienÄ mėnesį yra sumokami mokesčiai, savarankiÅ¡kai mokamos įmokos, susijusios su vykdoma individualia veikla. Kadangi jo veikla susijusi su produkcijos perpardavinėjimu, pelno gavimui, jis patiria ir iÅ¡laidų, kurios 2020 metais sudarė 22 704,71 Eur, o 2021 metais buvo 6 335,90 Eur. Per tÄ laikÄ pardavė transporto priemonę „Volvo“ ir įsigijo „Audi A6“ automobilį. Statomo gyvenamojo namo užbaigtumas yra 70 proc., jame ieÅ¡kovas ir gyvena.

Už elektrÄ sumoka apie 100 Eur, už vandens tiekimÄ â€“ apie 20 Eur, taip pat dar patiria iÅ¡laidų už internetÄ , televizijÄ . 2021 m. gruodžio mėnesį namo iÅ¡laidos (elektra, vanduo) buvo 178,50 Eur, namo draudimas – 19,97 Eur, mobiliojo telefono, interneto, televizijos iÅ¡laidos mėnesiui – 53,19 Eur, iÅ¡ viso – 251,66 Eur, maisto iÅ¡laidos mėnesiui apie 250 Eur, automobilio kuro ir draudimo iÅ¡laidos – apie 100 Eur, laisvalaikio – apie 50 Eur, iÅ¡ viso – 400 Eur.

4. Nuo 2021 m. balandžio mėn. niekur nedirbo, verslo liudijimo neturėjo, nebeužsiėmė verslu, nes pats stato savo namÄ . Nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nes nematė poreikio. Gyveno iÅ¡ santaupų, kurioms mažėjant atnaujino verslÄ , 2022 m. kovo pabaigoje iÅ¡siėmė verslo liudijimÄ kovo 28, 30 ir balandžio 5, 14, 22, 28 dienoms, kuriomis dirbs. Kitu laiku nedirbs, bus namuose. 2022 m. gegužės, birželio mėnesiais dirbs antradieniais, ketvirtadieniais ir Å¡eÅ¡tadieniais kas antrÄ savaitę. Todėl teismui nustačius jo praÅ¡omÄ bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , jis galėtų maksimaliai leisti laikÄ su sÅ«numi.

5. Atsakovė J. Å . su ieÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama: 5.1. pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtintos Å¡alių 2019 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punkto sÄ lygÄ , kurioje buvo nurodyta, kad „Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos: 3 dienos į savaitę. Susitikimai planuojami bendru sutarimu“, nustatant ieÅ¡kovo ir sÅ«naus A.

K. bendravimo tvarkÄ : 5.1.1. IeÅ¡kovas kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iÅ¡ gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val. 5.1.2. IeÅ¡kovas kiekvieno mėnesio pirmÄ , trečiÄ ir penktÄ penktadienį nuo 17 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis tuo metu jos nelanko, iÅ¡ gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 15 val. 5.1.3.

IeÅ¡kovas kiekvienais metais liepos mėnesio 13 d. nuo 18 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ liepos 23 d. iki 18 val., taip pat kiekvienais metais rugpjūčio 1 d. nuo 18 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ rugpjūčio 10 d. iki 18 val. 5.1.4. Atsakovė turi teisę du kartus po 10 dienų nepertraukiamai atostogauti su sÅ«numi kiekvienÄ vasarÄ , apie konkretų atostogų laikÄ informuodama trumpÄ ja žinute arba elektroninėmis priemonėmis M.

K. ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę iki atostogų pradžios. Tuo laiku netaikoma M. K. ir sÅ«naus bendravimo tvarka pagal Å¡iÄ sutartį. 5.1.5. Kiekvienais metais pirmÄ birželio sekmadienį, t. y. per Tėvo dienÄ , ieÅ¡kovas pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį kitÄ dienÄ iki 8 val. į jo ugdymo įstaigÄ , o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 5.1.6. ieÅ¡kovas sÅ«naus gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 16 val. 30 min. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį atgal tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val. 30 min. 5.1.7.

Kiekvienais metais M. K. jo gimimo dienÄ . t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val. 5.1.8. Kiekvienais poriniais metais Å¡v. Kūčių dienÄ , t. y. gruodžio 24 d., ieÅ¡kovas nuo 18 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 25 d. iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais Å¡is laikas yra skirtas sÅ«naus ir mamos bendravimui. 5.1.9.

Kiekvienais neporiniais metais gruodžio 25 d. ieÅ¡kovas nuo 15 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais Å¡is laikas yra skirtas sÅ«naus ir mamos bendravimui. 5.1.10. Kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. ieÅ¡kovas nuo 16 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iÅ¡ gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio 1 d. iki 18 val.

Kiekvienais neporiniais metais Å¡is laikas yra skirtas sÅ«naus ir mamos bendravimui. 5.1.11. Kiekvienais poriniais metais Å¡eÅ¡tadienį prieÅ¡ Å¡v. Velykas M. K. nuo 10 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais Å¡is laikas yra skirtas sÅ«naus ir mamos bendravimui. 5.1.12. Kiekvienais neporiniais metais pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ nuo 15 val. ieÅ¡kovas pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal antrÄ Å¡v.

Velykų dienÄ iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais Å¡is laikas yra skirtas sÅ«naus ir mamos bendravimui. 5.1.13. IeÅ¡kovas turi teisę bet kuriuo metu (iÅ¡skyrus nakties laikÄ ) bendrauti su sÅ«numi telefonu ar per kitas internetines programas. 5.1.14. Kiekvienais metais pirmÄ gegužės sekmadienį sÅ«nus praleidžia su atsakove nepriklausomai, ar Å¡i diena yra skirta sÅ«naus bendravimui su tėvu. 5.1.15. Kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) (atsakovės gimimo dienÄ ) sÅ«nus praleidžia su atsakove nepriklausomai, ar Å¡i diena yra skirta sÅ«naus bendravimui su tėvu. 5.1.16.

IeÅ¡kovas, negalėdamas nustatytu laiku susitikti su sÅ«numi, atsakovę informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi valandas iki nurodyto bendravimo su sÅ«numi laiko pradžios. 5.1.17. Tuo atveju, jei sÅ«nus sirgs ir atsakovė dėl jo ligos turės nedarbingumÄ , tuomet ieÅ¡kovui netaikoma Å¡i bendravimo tvarka, tačiau tokiu atveju jis turi teisę aplankyti sÅ«nų jo gyvenamojoje vietoje. 5.1.18. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas vėluos atvykti pasiimti sÅ«nų 30 min., tuomet atsakovė pasilieka teisę laikÄ su sÅ«numi leisti savo nuožiÅ«ra. 5.1.19.

M. K. bendravimo su sÅ«numi metu turi bÅ«ti su sÅ«numi, jis neturi teisės palikti sÅ«nų su kitais asmenimis, iÅ¡skyrus su savo tėvais A. K. ir A. K.. 5.1.20. Å alys privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitÄ , taip pat nedelsiant informuoti vienas kitÄ apie sÅ«naus sveikatos sutrikimus. 5.1.21. Å alys turi teisę raÅ¡tu, SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis susitarti dėl kito ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi laiko ir toks susitarimas tampa privalomu jiems vykdyti. 5.1.22. 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka yra netaikoma Å¡ventinėms dienoms, kurios yra aptartos atskirai. 5.2.

Priteisti iš ieškovo M. K. visas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka su Å¡alių vaiku, priėmimo praėjo beveik dveji metai, paaiÅ¡kėjo, kad ji yra visiÅ¡kai nekonkreti, nuolat kelianti ginčus tarp Å¡alių dėl vaiko pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laiko, nėra nustatytas ieÅ¡kovo bendravimo laikas Å¡venčių metu, dėl to tarp Å¡alių dažnai kyla ginčai. IeÅ¡kovas nori kiekvienÄ savaitgalį praleisti su vaiku, nepalikdamas jai viso savaitgalio pabuvimui su vaiku, teigdamas, kad jis turi teisę tris dienas per savaitę bendrauti su vaiku, o konkrečios dienos sutartyje nėra nustatytos.

Jis nori bendrauti su vaiku tokiu laiku, kuris yra patogus tik jam, visiÅ¡kai nepaisydamas atsakovės norų. Tiesiog konstatuoja faktÄ , kad pasiims vaikÄ konkrečiÄ dienÄ , ir į jokius kompromisus nesileidžia, kartu nusistato konkretų vaiko pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ , bet ieÅ¡kovas labai dažnai jo nesilaiko. Be to, bÅ«na taip, kad ieÅ¡kovas vaikÄ palieka pas jam svetimus žmones, o pats iÅ¡vyksta, todėl tai neatitinka geriausių vaiko interesų. Vaikui turi bÅ«ti užtikrintas stabilumas, saugumas, dienos režimas, tai Å¡iuo metu nepavyksta.

Atsakovės manymu, jos praÅ¡oma bendravimo tvarka įneÅ¡ Å¡alims ir vaikui aiÅ¡kumÄ , stabilumÄ , užtikrins geriausius vaiko interesus, saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryÅ¡io su tėvu nuolatinį palaikymÄ ir nepažeis nei Å¡alių, nei vaiko interesų, o prieÅ¡ingai – juos užtikrins.

7. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovas neužtikrina saugių tiek fizine, tiek ir psichologine prasme gyvenimo sÄ lygų sÅ«nui, dėl to ji praÅ¡o teismo nustatyti vienÄ iÅ¡ sÄ lygų, kad M. K. bendravimo su sÅ«numi metu turi bÅ«ti su sÅ«numi ir neturi teisės palikti sÅ«nų su kitais asmenimis, iÅ¡skyrus su savo tėvais A. K. ir A. K.. Nustatyti 50/50 proc. bendravimo tvarkÄ , kai ieÅ¡kovas tiek daug dirba, nuolat palieka vaikÄ kitiems asmenims, kai vaiko santykiai su ieÅ¡kovo sugyventine bei jos sÅ«numi nėra geri, nėra galimybės, nes tokia bendravimo tvarka akivaizdžiai pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus. IeÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka per Å¡ventes yra teisinga ir protinga, užtikrina geriausius vaiko interesus.

8. Atsakovė nurodė, kad nėra pagrindo priteisto iÅ¡laikymo sumažinimui nepilnamečiam sÅ«nui. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas vaikui iÅ¡laikymas, jo turtinė padėtis pablogėjo, tačiau tai nėra tiesa. IeÅ¡kovas sÄ moningai nuo 2020 m. balandžio mėnesio perveda sÅ«naus iÅ¡laikymui mažiau nei priteista vaiko iÅ¡laikymui, t. y. po 215–220 Eur, iÅ¡skyrus 2020 m. gruodžio mėnesį ir 2021 m. sausio mėnesį, ir tai daro ne dėl to, jog finansiÅ¡kai negali skirti 300 Eur per mėnesį vaikui, bet dėl to, kad jis tiesiog mano, kad priteista 300 Eur suma, kuriÄ jis pats pasiÅ«lė, pasiraÅ¡ant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra per didelė. Dėl to, kad ieÅ¡kovas neteikė priteisto dydžio iÅ¡laikymo, atsakovė buvo priversta kreiptis į antstolį.

9. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovo gyvenamasis namas jau yra pastatytas ir, kaip supranta atsakovė, įrengtas, nes jame ieÅ¡kovas su sugyventine ir jos vaiku jau gyvena ir, kaip jis teigia, yra įrengęs sÅ«nui kambarį, kurio nuotraukas pateikė. Taigi per metus laiko ieÅ¡kovas pasistatė gyvenamÄ jį namÄ ir įsikėlė į jį gyventi, tai rodo puikiÄ jo finansinę padėtį.

10. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad jo pajamos sumažėjo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų, yra prieÅ¡ingai. Sprendimas priteisti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ yra priimtas 2019 m. lapkričio 6 d., tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas tuo metu įvertino savo finansinę padėtį ir pats pasiÅ«lė teikti sÅ«nui iÅ¡laikymÄ po 300 Eur kas mėnesį. Jis deklaravo savo pajamas už 2019 m. ir jos sudarė tik 6 067,83 Eur. Tuo tarpu 2020 m. jo pajamų suma sudarė net 39 129 Eur, tai rodo, kad jo pajamos itin padidėjo.

Už 2021 m. ieÅ¡kovas pateikė tik jo pajamas sausio–vasario mėnesiais, iÅ¡ to matyti, kad per du mėnesius ieÅ¡kovo pajamos siekė net 10 333,75 Eur, tai reiÅ¡kia, kad daugiau nei 5 000 Eur per mėnesį, todėl daugiau nei akivaizdu, kad jo finansinė padėtis leidžia teikti ne tik 300 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ , o ir dar didesnį, todėl mažinti priteisto iÅ¡laikymo dydį nėra jokio pagrindo. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad Å¡iais metais yra deklaravęs tik 14 000 Eur, tačiau pateikia teismui tik dalį kvitų, t. y. tik už sausio ir vasario mėnesius.

Kadangi, kiek atsakovei žinoma, ieÅ¡kovas dirba tÄ patį darbÄ , t. y. veža žlaugtus, todėl visiÅ¡kai yra nerealu, kad per sausio–vasario mėnesius jo pajamos siekė virÅ¡ 10 000 Eur, o per kovo–rugsėjo mėnesius tik virÅ¡ 30 00 Eur. Tuo tarpu ieÅ¡kovės pajamos yra tik 590 Eur per mėnesį.

11. Atsakovė pastebi, kad, vaikui augant, jo poreikiai tik didėja. Å alių sutarimu jų sÅ«nus pradėjo lankyti sportinių Å¡okių klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, už kurį per mėnesį reikia mokėti 30 Eur, o dar reikalinga pirkti treniruočių, bÅ«simų varžybų aprangÄ (apie 70 Eur) bei avalynę, tai pakankamai brangiai kainuoja. Be to, sÅ«nus dažnai serga perÅ¡alimo, virusinėmis ligomis, todėl reikia pirkti vaistus, vitaminus.

12. IeÅ¡kovas su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, t. y. ieÅ¡kovas sutiko mokėti vaikui 200 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį ir 50 Eur už sÅ«naus darželį. Nurodė, kad atsakovė draudžia bendrauti sÅ«nui su jo tetomis ir dėdėmis, pusseserėmis, pusbroliais. IeÅ¡kovas su drauge A. gyveno drauge nuo rugsėjo mėn., bet Å¡iuo metu nebegyvena kartu, tik bendrauja. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jo ryÅ¡ys su sÅ«numi yra labai glaudus. Po santuokos nutraukimo niekada nebuvo, kad sÅ«nus galėtų pabÅ«ti pas jį ilgesnį laikÄ â€“ savaitę ar mėnesį.

Prašė atsakovės leisti sÅ«nui pasilikti pas jį bent dvi naktis, nes sÅ«nus nespėja apsiprasti ir reaguoja isteriÅ¡kai, kai reikia grįžti pas mamÄ . IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad CD diske esanti vaizdo ir garso medžiaga įrodo, jog jo sÅ«nus grįžta namo pas mamÄ ne iÅ¡sitepęs tepalais, kaip teismui teigia atsakovė, o galbÅ«t iÅ¡sitepęs akvareliniais dažais. IÅ¡ vaizdo ir garso medžiagos taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinasi vaiku, geba jį prižiÅ«rėti. 2022 m. balandžio 2 d. pateikti duomenys rodo, kad ieÅ¡kovas geranoriÅ¡kai tariasi su atsakove dėl vaiko pasiėmimo, kad stengiasi, jog sÅ«naus psichologinė ir emocinė bÅ«sena bÅ«tų gera.

Pateikti dokumentai įrodo, kad ieškovo pajamos yra sumažėjusios.

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad Å¡eima tarnybai nėra žinoma, tarnyba nėra gavusi nepilnamečio tėvų ar trečiųjų asmenų praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ar praneÅ¡imų dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Å alių nepilnametis vaikas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad jam patinka bÅ«ti pas tėtį. Tarnybos vertinimu, nėra pagrindo mažinti priteisto iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiam A. K..

14. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė papildomai paaiÅ¡kino, jog vaiko ryÅ¡iai su abiem tėvais yra artimi. Vaiko poreikiai po tėvų santuokos nutraukimo yra iÅ¡augę (ir dėl sveikatos problemų). Vaiko interesus geriausiai užtikrina bendravimas su abiem tėvais. Vaikui žinoma bendravimo tvarka, jis žino, kada važiuos pas tėtį. Bendravimo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta tokia, kad kuo mažiau skirtųsi nuo dabar esančios tvarkos. Turint omenyje, kad tėvas nepripažįsta, jog vaikui reikalingas gydymas, teismui nustačius bendravimo su tėčiu tvarkÄ savaitėmis, abejotina, ar tėvas tinkamai užtikrintų pasirÅ«pinimÄ jo sveikatos bÅ«kle.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – teismas pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtintÄ santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiu A. K. bendravimo tvarkÄ ir nustatė tokiÄ tvarkÄ : 15.1. IeÅ¡kovas kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val. 15.2.

IeÅ¡kovas kiekvieno mėnesio pirmÄ , trečiÄ ir penktÄ penktadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis tuo metu jos nelanko, iÅ¡ gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 15 val. 15.3. IeÅ¡kovas kiekvienais metais liepos 13 d. nuo 18 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ liepos 23 d. iki 18 val., taip pat kiekvienais metais rugpjūčio 1 d. nuo 18 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ rugpjūčio 10 d. iki 18 val. 15.4.

Atsakovė turi teisę du kartus po 10 dienų nepertraukiamai atostogauti su sÅ«numi kiekvienÄ vasarÄ , apie konkretų atostogų laikÄ informuodama trumpÄ ja žinute arba elektroninėmis priemonėmis ieÅ¡kovÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę iki atostogų pradžios. Tuo laiku netaikoma nustatyta M. K. ir sÅ«naus bendravimo tvarka. 15.5. Kiekvienais metais pirmÄ birželio mėnesio sekmadienį, t. y. per Tėvo dienÄ , ieÅ¡kovas pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį kitÄ dienÄ iki 8 val.

į jo ugdymo įstaigÄ , o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 15.6. IeÅ¡kovas sÅ«naus gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 16 val. 30 min. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį atgal tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val. 30 min. 15.7. Kiekvienais metais ieÅ¡kovas jo gimimo dienÄ . t. y. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vaiko pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, pasiima sÅ«nų iÅ¡ jos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val. 15.8.

Kiekvienais poriniais metais Å¡v. Kūčių dienÄ , t. y. gruodžio 24 d., ieÅ¡kovas nuo 18 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 25 d. iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais Å¡is laikas yra skirtas atsakovės ir sÅ«naus bendravimui. 15.9. Kiekvienais neporiniais metais gruodžio 25 d. ieÅ¡kovas nuo 15 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 d. iki 18 val.

Kiekvienais poriniais metais Å¡is laikas yra skirtas atsakovės ir sÅ«naus bendravimui. 15.10. Kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. ieÅ¡kovas nuo 16 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iÅ¡ gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sausio mėn. 1 d. iki 18 val. Kiekvienais neporiniais metais Å¡is laikas yra skirtas atsakovės ir sÅ«naus bendravimui. 15.11. Kiekvienais poriniais metais Å¡eÅ¡tadienį prieÅ¡ Å¡v. Velykas ieÅ¡kovas nuo 10 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal pirmÄ Å¡v.

Velykų dienÄ iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais Å¡is laikas yra skirtas atsakovės ir sÅ«naus bendravimui. 15.12. Kiekvienais neporiniais metais pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ nuo 15 val. ieÅ¡kovas pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal antrÄ Å v. Velykų dienÄ iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais Å¡is laikas yra skirtas atsakovės ir sÅ«naus bendravimui. 15.13. IeÅ¡kovas turi teisę bet kuriuo metu, iÅ¡skyrus nakties laikÄ , bendrauti su sÅ«numi telefonu ar per kitas internetines programas. 15.14.

Kiekvienais metais pirmÄ gegužės mėnesio sekmadienį sÅ«nus praleidžia su atsakove, nepriklausomai, ar Å¡i diena yra skirta sÅ«naus bendravimui su tėvu. 15.15. Kiekvienais metais atsakovės gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) sÅ«nus praleidžia su atsakove nepriklausomai, ar Å¡i diena yra skirta sÅ«naus bendravimui su tėvu. 15.16. IeÅ¡kovas, negalėdamas nustatytu laiku susitikti su sÅ«numi, atsakovę informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi valandas iki nurodyto bendravimo su sÅ«numi laiko pradžios. 15.17.

Tuo atveju, jei sÅ«nus sirgs ir atsakovė dėl jo ligos turės nedarbingumÄ , tuo laiku netaikoma nustatyta ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimo tvarka, bet ieÅ¡kovas turi teisę aplankyti sÅ«nų jo gyvenamojoje vietoje. 15.18. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas vėluos atvykti pasiimti sÅ«nų 30 min., tuomet atsakovė pasilieka teisę laikÄ su sÅ«numi leisti savo nuožiÅ«ra. 15.19. IeÅ¡kovas ir atsakovė privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitÄ , taip pat nedelsiant informuoti vienas kitÄ apie sÅ«naus sveikatos sutrikimus. 15.20.

Ieškovas ir atsakovė turi teisę raštu, SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis susitarti dėl kito ieškovo bendravimo su sūnumi laiko ir toks susitarimas tampa privalomu jiems vykdyti. 15.21. 15.1 ir 15.2 punktuose nustatyta bendravimo tvarka yra netaikoma šventinėms dienoms, kurios yra aptartos atskirai.

16. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo 1 883 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 7,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

17. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 17.1. Teismas konstatavo, kad Å¡alių susitarta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka netenkina jų abiejų, abu patvirtino, jog ji yra nekonkreti, reikalaujanti nuolatinio tarimosi. Dėl bendravimo tvarkos laikymosi kyla konfliktai tarp Å¡alių, todėl abi Å¡alys pateikė, jų manymu, geriau vaiko interesus atitinkančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkas, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovas siÅ«lo 50:50 procentų laiko bendravimo modelį, t. y., kad vienÄ savaitę vaikas nepertraukiamai bendrauja su ieÅ¡kovu, kitÄ â€“ su atsakove, o atsakovė siÅ«lo ieÅ¡kovui bendrauti su vaiku dvi dienas per savaitę, pasiimant vaikÄ nuo 17 val. iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, bei 2–3 savaitgalius per mėnesį nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio.

Taip pat Å¡alys pateikė siÅ«lymus, kaip jos bendrautų su vaiku Å¡venčių dienomis. 17.2. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad abi Å¡alys yra rÅ«pestingi, mylintys tėvai, aktyviai dalyvaujantys vaiko gyvenime. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turėtų atsakingiau vykdyti savo kaip tėvo pareigas. Ä®skaitant ir tai, kad, jei Å¡alys yra susitarusios nekelti vaiko nuotraukų į socialinius tinklus (abu tai patvirtino), ieÅ¡kovas turi pareigÄ su Å¡ia informacija supažindinti savo artimuosius, pasirÅ«pinti, kad jie paisytų Å¡alių, privalančių užtikrinti vaiko teises, bei jų nepilnamečio vaiko interesų. 17.3.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo medžiagos ir kaip pažymi atsakovė bei institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovė, ieÅ¡kovas kvestionuoja vaikui diagnozuotus neurologinius sutrikimus, jų gydymo reikalingumÄ , jo užtikrinimÄ , paskirtų medikamentų tikslingumÄ . Nors Å¡alys kaltina viena kitÄ sukėlus situacijas, dėl kurių sÅ«nus patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus ir dėl to jam atsirado nevalingi akių ar kt. judesiai (tikai), tačiau bylos medžiaga nepatvirtina konkrečios tikų atsiradimo priežasties ar vieno kažkurio iÅ¡ tėvų kaltės. 17.4.

Teismas nustatė, kad VÅ¡Ä® Psichologinės pagalbos ir Å¡vietimo centro 2021 m. gruodžio 23 d. psichologo konsultavimo iÅ¡vadose / rekomendacijose nurodyta, kad „<...> kaip vaikui reikalingas naujumas ir įvairÅ«s iÅ¡gyvenimai, jam yra svarbu patirti pastovumÄ , aiÅ¡kumÄ , kad galėtų vykti mokymasis ir tobulėjimas, tai reiÅ¡kia, jog vaiko nevertėtų apkrauti įvairia informacija ar specialiu ugdymu, bei dažnu gyvenamos vietos keitimu<...>“. Taip pat nurodyta, kad „<...> rekomenduotina berniukui palaikomoji individuali psichoterapija, o tėvams orientuota į gilesnį savęs pažinimÄ bei asmenybinę korekcijÄ .

Atsižvelgiant į A. Å¡iuo metu iÅ¡gyvenamas raidos formavimosi krizes, kad vaikas galėtų jas produktyviai pereiti, bÅ«tų tikslinga nekeisti gyvenamosios vietos<...>“. 17.5. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tamprų santykį, artimÄ ryšį su abiem tėvais, jo sveikatos bÅ«klę, psichologo rekomendacijas, Å¡alių užimtumÄ , nedidelį atstumÄ tarp jų gyvenamųjų vietų (gyvena tame pačiame nedideliame mieste), atsižvelgiant į institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, pozicijÄ , nusprendė, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaujama pakeisti / nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka labiau atitinka vaiko interesus, kadangi ji mažiau skiriasi nuo dabar esančios, tačiau kartu yra konkretesnė, aiÅ¡kesnė, eliminuojanti nuolatinį Å¡alių tarimÄ si (o kartu ir galimus nesutarimus) dėl konkrečių ieÅ¡kovo bendravimo dienų su vaiku.

Å alių bendravimo su vaiku trukmė (apimtis) iÅ¡ esmės vienoda. Lyginant su anksčiau nustatyta, ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku trukmė nesumažės. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas netgi turės galimybę bÅ«ti su vaiku daugiau savaitgalių (nepertraukiamai, su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio) nei atsakovė. Juolab, ieÅ¡kovas turi galimybę pats nuspręsti, kuriomis dienomis dirba. Be to, bÅ«tų užtikrintas didesnis emocinis stabilumas vaikui, jis galės nuolat, periodiÅ¡kai matyti abu tėvus, su jais bendrauti, o pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ tvarkÄ vaikas nematytų vieno iÅ¡ tėvų visÄ savaitę, be to, Å¡alims nenumatyta net galimybė tuo laiku susisiekti su vaiku ryÅ¡io priemonėmis. 17.6.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės siÅ«lomoje bendravimo tvarkoje neįvertinta, kad vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ , pasikeis jo buvimo ugdymo įstaigoje trukmė, ji pritaikyta laikui, kol vaikas lanko prieÅ¡mokyklinę / ikimokyklinę įstaigÄ , o bendravimo tvarka nustatoma kuo ilgesniam laikui, todėl teismas, bÅ«damas aktyvus Å¡eimos bylose, tikslina atsakovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos 1 punktÄ , nustatant, kad ieÅ¡kovas kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val., ir 2 punktÄ , nustatant, kad ieÅ¡kovas kiekvieno mėnesio pirmÄ , trečiÄ ir penktÄ penktadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis tuo metu jos nelanko, iÅ¡ gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 15 val. 17.7.

Atsižvelgiant į tai, kad vaiko buvimo laikas ugdymo įstaigoje gali bÅ«ti trumpesnis (pamokos gali baigtis ir 13 val., 14 val. ir pan.), teismas patikslino bendravimo tvarkos 6 punktÄ ir nustatė, kad ieÅ¡kovas sÅ«naus gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini) nuo 16 val. 30 min. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko, iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį atgal tÄ pačiÄ dienÄ iki 18 val. 30 min.

Taip pat teismas patikslino 7 punktÄ , nustatydamas, kad kiekvienais metais ieÅ¡kovas jo gimimo dienÄ . t. y. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vaiko pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, pasiima sÅ«nų iÅ¡ jos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val. 17.8. Teismas atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl 19 punkte nurodytos sÄ lygos įtraukimo į bendravimo tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas, kaip įstatymų numatytas atstovas, bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti jo teises ir interesus, draudimas jam palikti vaikÄ su kitais asmenimis, iÅ¡skyrus seneliais, teismui atrodė nepagrįstas, pažeidžiantis vaiko teises.

Skyriumi gyvenantys vaiko tėvai savarankiÅ¡kai planuoja savo ateitį, jų gyvenime / namuose atsiranda kiti partneriai, su kuriais neiÅ¡vengiamai tenka bÅ«ti ir vaikui. Be to, Å¡alys turi artimų giminių, su kuriais bendrauti turi bÅ«ti užtikrinta vaiko teisė, tačiau nebÅ«tinai, kartu bÅ«nant vienam iÅ¡ tėvų. Pagal atsakovės siÅ«lomÄ 19 punkte esantį draudimÄ gali susidaryti situacijos, kai vaikas bendravimo su tėvu dienÄ negalės bÅ«ti paliktas kito suaugusio asmens priežiÅ«roje be jo, pvz.: gimtadienyje draugo, į kurį vaikas pakviestas, ir pan.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, norėdama uždrausti ieÅ¡kovui palikti vaikÄ kitiems asmenims, sau tokios pareigos nenustatė. 17.9. IeÅ¡kovas savo turtinės padėties pablogėjimÄ sieja su mažesnėmis deklaruotomis pajamomis. Nors lyginant 2019 m., kai buvo priimtas teismo sprendimas, pajamas su 2020–2021 m. pajamomis, akivaizdu, kad jos nesumažėjo. IeÅ¡kovas nurodo, kad tuo metu, kai neužsiėmė verslu, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nes nematė poreikio. Gyveno iÅ¡ santaupų, kurioms mažėjant atnaujino verslÄ .

Vadinasi, ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo tokia, kad jis galėjo sau leisti nedirbti. Tai buvo jo asmeninis apsisprendimas. Byloje nenurodoma, kad verslo ieÅ¡kovas vykdyti negalėjo dėl ne nuo jo valios priklausiusių aplinkybių. Teigia, kad tuo metu padėjo tėvui, turinčiam verslo liudijimÄ . 17.10. Teismas nustatė, kad Å ilutės rajono savivaldybės administracija 2020 gegužės 18 d. iÅ¡davė ieÅ¡kovui leidimÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), jis nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre.

Jau paduodamas teismui ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iuo adresu. Teigia, kad namo statybos baigtumas yra 70 proc., tačiau nurodo jame gyvenantis, pateikia sÅ«nui įrengto kambario nuotraukas. IeÅ¡kovas teismui teigė nežinantis, kokia Å¡io namo vertė Å¡iuo metu, statė jį iÅ¡ viso gyvenimo santaupų. 17.11. Teismo vertinimu, pateiktas dviejų mėnesių ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, neturint duomenų, ar tai vienintelė ieÅ¡kovo banko sÄ skaita, neatspindi jo turtinės padėties. 17.12.

Dėl visų nurodytų aplinkybių teismui kilo pagrįstų abejonių, ar ieÅ¡kovas sÄ Å¾iningai procese įrodinėjo savo turtinę padėtį. IeÅ¡kovas, pateikęs tik duomenis apie 2019–2021 m. pajamas deklaracijose ir iÅ¡laidas versle, reikÅ¡mingai nutylėdamas apie turėtas santaupas, statomo namo vertę, neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo. IeÅ¡kovas akcentuoja turintis daug laisvo nuo darbo laiko, todėl, teismo manymu, ieÅ¡kovas turi galimybę ieÅ¡koti papildomo darbo ir taip gauti daugiau pajamų, kurios leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius. 17.13.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuo teismo sprendimo priėmimo nesumažėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Å alių sÅ«nus nuo 2021 m. lapkričio 15 d. lanko sportinių Å¡okių klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, mėnesio mokestis yra 30 Eur. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai / siuntimai patvirtina, kad vaikui diagnozuoti čiurnos ir pėdos iÅ¡krypimas į iÅ¡orę bei tikai. 17.14. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pablogėjimo ar vaiko poreikio sumažėjimo, todėl sumažinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu iÅ¡ jo priteistÄ nepilnamečiui sÅ«nui A.

K. iÅ¡laikymÄ nuo 300 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės nėra pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas M. K. praÅ¡o pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus arba bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausti nepilnametį vaikÄ A.

K. ir priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 18.1. Teismas sumažino iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos nusistovėjusiÄ nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus ir ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ , kurios pagrindu ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendraudavo kiekvienÄ savaitę po 3 dienas, tai reiÅ¡kia, kad nepilnametis vaikas nakvodavo pas ieÅ¡kovÄ 2–3 naktis per savaitę. Nors teismas pažymėjo, jog abi Å¡alys yra rÅ«pestingi, mylintys tėvai, aktyviai dalyvaujantys vaiko gyvenime, nėra aiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis teismas nustatė, jog yra pagrindas sumažinti vaiko ir tėvo bendravimo dienų skaičių taip visiÅ¡kai minimalizuojant bendravimo tvarkÄ .

Be to, teismas 2022 m. sausio 24 d. posėdyje nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. patvirtintoje Å¡alių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta bendravimo tvarka, kurios pagrindu ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ savaitę po 3 dienas, yra minimalus bendravimas, todėl nėra suprantama, kodėl teismas dar labiau sumažino vaiko ir tėvo bendravimÄ . 18.2. Teismas neteisingai nustatė ir aplinkybę, jog atsakovės pasiÅ«lyta bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus, kadangi ji mažiau skiriasi nuo dabar esančios.

Atsižvelgiant į tai, kad iki sprendimo priėmimo dienos vaikas su ieÅ¡kovu bendraudavo 3 dienas kiekvienÄ savaitę, tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas su sÅ«numi praleisdavo panašų skaičių dienų, kiek vaikas praleisdavo ir su atsakove (tris dienas iÅ¡ septynių), dėl to ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas nustatyti, kad vaikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų bendrauja kas antrÄ savaitę nepertraukiamai, yra kur kas labiau panaÅ¡i į bendravimo tvarkÄ , prie kurios yra įpratęs sÅ«nus. Dar daugiau, ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, kurios pagrindu vaikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų nepertraukiamai bendrautų po septynias dienas, yra kur kas aiÅ¡kesnė ir stabilesnė, nereikalaujanti vaiko buvimo vietÄ keisti taip dažnai, kaip tai buvo daroma nuo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta ginčo Å¡alių santuoka, įsiteisėjimo dienos. 18.3.

Teismas, bÅ«damas aktyvus Å¡eimos bylose, siekdamas priimti kiek įmanoma labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimÄ , privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡girsta nepilnamečio sÅ«naus nuomonė, tačiau vaikas Å¡iuo klausimu nebuvo apklaustas nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, nei paties teismo posėdžio metu dalyvaujant teismo psichologui. 18.4. Nors teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas kvestionuoja vaikui diagnozuotus neurologinius sutrikimus, jų gydymo reikalingumÄ , jo užtikrinimÄ , paskirtų medikamentų tikslingumÄ , tačiau nurodytos iÅ¡vados padarytos neįsigilinus nei į pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nei į paties ieÅ¡kovo iÅ¡sakytÄ pozicijÄ teismo posėdžių metu.

Byloje yra pateikta ieÅ¡kovo ir atsakovės susiraÅ¡inėjimo medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas pripažįsta vaikui diagnozuotus akių tikus, sutinka vesti pas atitinkamus specialistus, susiraÅ¡inėdamos bylos Å¡alys dažnai bendrauja apie vaiko savijautÄ ir sveikatÄ , klausia vienas kito, ar Å¡iandien buvo pastebėti akių tikai, ieÅ¡kovas nurodo, kad juos dažniausiai pastebi, jeigu vaikas yra pavargęs. 18.5. Nors ieÅ¡kovas yra parašęs atsakovei trumpÄ jÄ SMS žinutę, kurioje nurodė, kad jis nesutiko ir niekada nesutiks, kad nepilnamečiam vaikui bÅ«tų skirti psichotropiniai vaistai, tačiau teismo posėdžiuose ieÅ¡kovas patikslino savo pozicijÄ , nurodydamas, jog sutinka su neurologės G.

M. iÅ¡vada dėl sÅ«naus tiko. IeÅ¡kovas pripažįsta tiek sÅ«nui nustatytÄ diagnozę, tiek pats stebi vaiko savijautÄ , tačiau ieÅ¡kovui yra svarbu, kad vaikui bÅ«tų paskirtas toks gydymas, kuris labiausiai atitiktų jo amžių bei interesus. IeÅ¡kovas užtikrina, kad vykdys paskirtÄ gydymÄ , t. y. pasirÅ«pins, jog paskirtus vaistus vaikas vartotų, toliau lankytųsi pas paskirtus specialistus tuo laikotarpiu, kuriuo vaikas bus pas ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovui buvo nurodyta, kad yra galimybė vaikui skirti homeopatinius vaistus, dėl tos priežasties ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad Å¡iÄ dienÄ nesutiktų, kad jo nepilnametis vaikas vartotų psichotropinius vaistus, kadangi yra kitų, alternatyvių bÅ«dų, kuriuos galima iÅ¡bandyti, ir tik jeigu jie nepadėtų, ieÅ¡kovas apsvarstytų galimybę skirti kitus, psichikÄ veikiančius, vaistus.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡iÄ dienÄ nėra paskirti jokie psichikÄ veikiantys vaistai, tik hormoniniai, žolelių pagrindu, su kurių skyrimu ieÅ¡kovas sutinka, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas neužtikrins vaiko sveikatos bÅ«klės. 18.6. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi VÅ¡Ä® Psichologinės pagalbos ir Å¡vietimo centro psichologės D. L. 2021 m. gruodžio 23 d. psichologo konsultacija, tačiau netinkamai jÄ Ä¯vertino. Konsultacija nėra niekaip susijusi su ieÅ¡kovo reikalavimu nustatyti bendravimÄ su vaiku kas antrÄ savaitę, t. y. psichologės konsultacijoje nėra nurodoma, kad vaikas patirtų neigiamus iÅ¡gyvenimus nebendraudamas su atsakove kontaktiniu (gyvu) bÅ«du septynias nepertraukiamas dienas, taip pat nėra nurodoma, kad vaikui ieÅ¡kovas daro blogÄ Ä¯takÄ , konsultacija yra visiÅ¡kai neindividualizuota, joje yra apraÅ¡oma įprasta tokio amžiaus vaikų raida, adaptacijos požymiai, nurodoma, kokio amžiaus vaikai gali patirti socialinę raidos krizę, tačiau nėra nurodytos jokios ypatingos reikÅ¡mės analizės, susijusios su A.

K., jo, kaip individualaus asmens, emocine bÅ«sena ar norais. Nors psichologė nurodė, kad vaikui nėra rekomenduojama dažnai keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ psichologė padarė atsižvelgdama į bendrines tokio amžiaus vaikų patiriamas adaptacijas (nors, remiantis suformuota teismų praktika, tokio amžiaus vaikai gali su kiekvienu iÅ¡ tėvų bendrauti nepertraukiamai savaitę laiko), o ne į individualiÄ vaiko situacijÄ , be to, nekonstatavo, kad vaikas neturėtų dažnai keisti gyvenamosios vietos dėl nustatytos diagnozės (akių tikas).

Psichologė konstatavo, kad yra nepatartina dažnai keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , o ne tai, jog yra nerekomenduojama vaikui be motinos bÅ«ti ilgÄ dienų skaičių. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ir atsakovės reikalavimus, ieÅ¡kovas prašė nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kurios pagrindu ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendrautų kas antrÄ savaitę, t. y. vertinant, kad mėnesį sudaro keturios savaitės, vaiko buvimo (ne gyvenamoji) vieta keistųsi keturis kartus per mėnesį, tuo tarpu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, kurios pagrindu ieÅ¡kovas su vaiku bendrauja kas antrÄ savaitgalį taip pat reikÅ¡tų, kad vaiko buvimo vieta keistųsi keturis kartus per mėnesį, nurodytais atvejais skirtųsi tik laiko tarpas, kurį vaikas praleistų su kiekvienu iÅ¡ tėvų.

Be to, tėvas su sÅ«numi bendrautų ir du kartus per savaitę darbo valandomis, taigi vaiko buvimo vieta keistųsi papildomai dar aÅ¡tuonis kartus per mėnesį. Taigi teismo iÅ¡vada, jog atsakovės pasiÅ«lyta bendravimo tvarka, kurios pagrindu tėvas su sÅ«numi bendrautų kas antrÄ savaitgalį, labiau atitiktų psichologo rekomendacijas, yra nepagrįsta. 18.7. Psichologė D. L. yra pačios atsakovės artima pažįstama, tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiama informacija iÅ¡ interneto svetainės www.facebook.com, kurioje matoma, kad D.

L. drauguose yra atsakovė. Be to, ieÅ¡kovui kreipusis į tÄ pačiÄ psichologę, ji atsisakė ieÅ¡kovui parengti iÅ¡vadÄ apie vaikÄ , todėl ieÅ¡kovui kyla klausimas, kodėl atsakovei be teismo nurodymo ta pati psichologė parengė iÅ¡vadÄ , tačiau to praÅ¡ant ieÅ¡kovui iÅ¡vados parengti nesutiko. 18.8. Teismas, bÅ«damas aktyvus Å¡eimos bylose, siekdamas priimti kiek įmanoma labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimÄ , privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡girsta nepilnamečio A.

K. nuomonė, tačiau vaikas Å¡iuo klausimu nebuvo apklaustas nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, nei paties teismo dalyvaujant teismo psichologui. Nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, susipažinę su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu, 2021 m. lapkričio 11 d. apklausė nepilnametį vaikÄ , tačiau neuždavė nė vieno klausimo, kuris bÅ«tų susijęs su tuo, kaip vaikas pageidauja bendrauti su tėčiu. Vaikas pokalbio metu nurodė, kad pas tėtį jam bÅ«ti patinka, pasakojo, kÄ kartu veikia, tačiau nenurodė, kaip pageidauja bendrauti su tėčiu (ar jis pageidauja su tėčiu praleisti daugiau laiko, ar jis pageidautų su tėčiu bÅ«ti tiek pat laiko, kaip ir su mama ir pan.). 18.9.

IeÅ¡kovo vertinimu, tuo atveju, jeigu bÅ«tų nuspręsta pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, remiantis teismų praktika, atsirastų bÅ«tinybė peržiÅ«rėti ir iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgiant į vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamÄ laikÄ su abiem tėvais. 18.10. IeÅ¡kovas taip pat mano, kad kai kurie atsakovės pasiÅ«lyti bendravimo tvarkos punktai yra nekonkretÅ«s bei pažeidžiantys tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Bendravimo tvarkos 2  punkte numatyta, jog ieÅ¡kovas kiekvieno mėnesio pirmÄ , trečiÄ ir penktÄ penktadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis tuo metu jos nelanko, iÅ¡ gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 15 val.

Atsižvelgiant į kitų bendravimo tvarkos punktų nuostatas, vaikÄ ieÅ¡kovas turi teisę parvežti ir vėliau (pavyzdžiui, remiantis bendravimo grafiko l punktu, antradieniais ir ketvirtadieniais ieÅ¡kovas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ parveža 19 val.), atsižvelgiant į tai, kad vaikas Å¡iÄ dienÄ vis dar miega pietų miegÄ , be to, vaikas turi teisę ir visas galimybes su ieÅ¡kovu sekmadieniais bendrauti ilgiau, tai nesutrukdys vaiko dienos ritmo, nes, kaip nurodoma, vaikÄ ieÅ¡kovas kitomis bendravimo grafiko nuostatomis gali parvežti ir daug vėliau (tai reiÅ¡kia, kad vaikas vakaro miegui ruoÅ¡iasi vėliau), laikytina, kad bendravimo grafiko 2 punktas turėtų bÅ«ti pakeistas, suteikiant teisę ieÅ¡kovui su sÅ«numi bendrauti nuo penktadienio 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje iki sekmadienio 19 val.

Kitu atveju susidarytų situacija, kai ieÅ¡kovas net kas antrÄ savaitgalį neturėtų galimybės praleisti su sÅ«numi tiek pat laiko, kiek ir atsakovė. 18.11. Bendravimo tvarkos 3 punktu ieÅ¡kovui yra nustatytos tikslios atostogų datos, kuriomis jis bendrauja su sÅ«numi, o tuo tarpu bendravimo tvarkos 4 punkte nurodoma, jog atsakovė turi teisę du kartus po 10 dienų nepertraukiamai atostogauti su sÅ«numi kiekvienÄ vasarÄ , apie konkretų atostogų laikÄ informuodama trumpÄ ja žinute arba elektroninėmis priemonėmis ieÅ¡kovÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ savaitę iki atostogų pradžios.

Tuo laiku netaikoma nustatyta ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimo tvarka, t. y. atsakovė turi teisę pati derinti atostogų laikÄ prie savo užimtumo. Manytina, kad tokiu bÅ«du teismas pažeidė tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , Teismas privalėjo arba abiem tėvams nustatyti tikslias atostogų dienas, kuriomis jie nepertraukiamai bendraus su vaiku ir tuo laiku nebus taikoma įprastinė bendravimo tvarka kas antrÄ savaitgalį ir darbo dienomis, arba nurodyti, kad tėvai turi tarpusavyje susitarti apie tikslų nepertraukiamÄ bendravimÄ su vaiku atostogų metu (bendru sutarimu nusistatyti atostogų grafikÄ ). 18.12.

IeÅ¡kovui taip pat neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas nustatė ieÅ¡kovui galimybę tik 20 dienų ir tik vasaros atostogas praleisti su vaiku. Teismui manant, kad nėra galimybės vaikui su tėvu bendrauti nepertraukiamai kas antrÄ savaitę, teismas turėjo kitais bÅ«dais siekti kiek įmanoma labiau suvienodinti vaiko bendravimo tvarkÄ su tėvu savaitgaliais, Å¡venčių dienomis bei vaiko atostogų metu. VieÅ¡ai žinoma informacija, kad vaikai atostogauja vasarÄ , rudenį, žiemÄ ir pavasarį, todėl akivaizdu, kad teismas turėjo paskirstyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkÄ ir kitais atostogų laikotarpiais, jas paskirstyti vienodai, t. y. sudarant galimybę tėvui su vaiku bendrauti per vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai.

Manytina, kad sprendimu nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu yra minimali, neatitinkanti vaiko interesų, pažeidžianti teisę vaikui bendrauti su tėvu atostogų metu. 18.13. IeÅ¡kovas nesutinka, kad bendravimo tvarkos 5 punktas atitinka vaiko interesus. Nurodytas punktas teigia, kad kiekvienais metais pirmÄ birželio mėnesio sekmadienį, t. y. per Tėvo dienÄ , ieÅ¡kovas pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį kitÄ dienÄ iki 8 val. į jo ugdymo įstaigÄ , o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kovas mano, kad tokia nuostata, jog, jeigu vaikas tuo laiku nelanko ugdymo įstaigos, ieÅ¡kovas privalo vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ parvežti 8 val. ryto, yra pažeidžianti vaiko teisę į poilsį, tokia nuostata pati savaime yra neadekvati, kadangi, vaikui nelankant ugdymo įstaigos, nėra jokios bÅ«tinybės trikdyti vaiko miego režimÄ , dėl to parvežimo laikas turėtų bÅ«ti prailgintas iki 10 val. 18.14. Bendravimo tvarkos 7 punkte yra nurodoma, kad kiekvienais metais ieÅ¡kovas jo gimimo dienÄ . t. y. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vaiko pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, pasiima sÅ«nų iÅ¡ jos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val.

Atsižvelgiant į tai, kad užsiėmimai ugdymo įstaigoje baigiasi iki 17 val., tokiu atveju vaikas su tėčiu per ieÅ¡kovo gimimo dienÄ bendrautų vos l val., į kuriÄ Ä¯eitų ir vaiko parvežimas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tokia nuostata neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų. IeÅ¡kovui turėtų bÅ«ti suteikta teisė su vaiku gimimo dienÄ praleisti su nakvyne, vaikÄ sausio 14 d. 8 val. pristatant į ugdymo įstaigÄ , o jeigu vaikas tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, 10 val. pristatant į gyvenamÄ jÄ vietÄ . 18.15.

Bendravimo tvarkos 14 punkte nurodyta, jog kiekvienais metais pirmÄ gegužės sekmadienį sÅ«nus praleidžia su atsakove nepriklausomai, ar Å¡i diena yra skirta sÅ«naus bendravimui su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas su sÅ«numi, remiantis skundžiamu sprendimu, privalo bendrauti, be visa ko, kiekvieno mėnesio pirmÄ savaitgalį, pasiimant vaikÄ 17 val. penktadieniais ir grÄ Å¾inant vaikÄ 15 val. sekmadieniais, kyla pagrįstas klausimas, kokiu metu vaikas turėtų bÅ«ti perduotas sekmadienį, jeigu tai yra motinos diena.

Nors 14 punkte numatoma, kad atsakovė bendrauja su vaiku nepriklausimai nuo to, ar Å¡i diena yra skirta sÅ«naus bendravimui su tėvu, tačiau akivaizdu, kad vaikas su tėvu bendraus jau nuo penktadienio, todėl sekmadienį, kai tai yra motinos diena, turėtų įvykti vaiko perdavimas, tačiau apie perdavimo tvarkÄ teismas nenurodė, dėl to sprendimas tampa neaiÅ¡kus.

19. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė J. Å . praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 000 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 19.1. Teismo sprendimu nustatytas bendravimo laikas praktiÅ¡kai atitinka tÄ bendravimo laikÄ , kuris yra vykdomas iki Å¡iol, ir nustatyta bendravimo tvarka, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nepažeidžia vaiko interesų, nesumažina nusistovėjusios ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimo tvarkos.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad vaikas miega pas jį tris nakvynes per savaitę, yra visiÅ¡kas melas, nes tai yra itin reti atvejai. 19.2. Teismas, remdamasis tiek paties ieÅ¡kovo teismo posėdyje iÅ¡sakytais teiginiais, kad jis nesutiko su gydytojos paskirtais vaikui vaistais, nes nerimauja dėl įraÅ¡o, kad vaikui nepakenktų ateityje, norint darbintis, eiti į kariuomenę, policijÄ , tiek ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimo žinutėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡tarauja gydytojos neurologės paskirtų vaikui vaistų vartojimui, padarė visiÅ¡kai pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas.

Faktas tas, kad ieškovas į vaiko sveikatos būklę žiūri aplaidžiai, yra įrodytas ir byloje esančia rašytine medžiaga. 19.3. Šiuo metu nėra dienos, kad vaikas nematytų mamos, nėra savaitės, kad vaikas nematytų tėčio, o atsakovas siekia, kad vaikas net 7 dienas nematytų tėčio, kitas 7 dienas – mamos, todėl jo siūloma bendravimo tvarka visiškai neatitinka šiuo metu esančios bendravimo tvarkos. Be to, vaikų neurologė ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodė, kad A. yra rekomenduojamas režimas, stabilaus emocinio fono palaikymas. 19.4.

Nors atsakovas teigia, kad jis neprieÅ¡tarauja homeopatinių vaistų vartojimui, tačiau atsakovė pateikė jo vasario 14 d. raÅ¡ytÄ Å¾inutę atsakovei, patvirtinančiÄ , kad yra prieÅ¡ingai. IÅ¡ ieÅ¡kovo teiginių galima suprasti, jog jis mano, kad jis geriau už pačius gydytojus žino, kokius vaikui vaistus geriau vartoti ar iÅ¡vis vartoti, todėl teismo abejonės, kad jis gali neužtikrinti vaiko teisės į sveikatÄ , yra visiÅ¡kai pagrįstos. 19.5. IeÅ¡kovas įrodymus vertina pagal savo supratimÄ , o ne objektyviai.

Psichologo iÅ¡vadoje nurodyta, kad bÅ«tų tikslinga nekeisti vaiko gyvenamosios vietos, tai reiÅ¡kia, kad psichologė mano, jog vaikui gali pakenkti, jei jis keis gyvenamÄ jÄ vietÄ kas savaitę, nes bendravimas kas savaitę faktiÅ¡kai reiÅ¡kia gyvenamosios vietos keitimÄ ir nustatymÄ su abiem tėvais. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, Å¡ioje iÅ¡vadoje yra nurodyta vaiko emocinė bÅ«sena, jo jausmai ir kt., o rekomendacijas psichologė padarė atsižvelgdama į individualiÄ A. emocinę bÅ«senÄ , jo dabartinę situacijÄ .

Lankymasis pas ieÅ¡kovÄ teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nelaikytina gyvenamosios vietos keitimu, nes vaikas negyvens su ieÅ¡kovu, o pas jį svečiuosis. Todėl teismas visiÅ¡kai teisingai aiÅ¡kino psichologės pateiktas iÅ¡vadas / rekomendacijas. 19.6. Socialiniame tinkle „Facebook“ draugėmis atsakovė su psichologe tapo gerokai vėliau nei buvo paraÅ¡yta minėta iÅ¡vada, t. y. 2022 m. kovo 12 d., ir tai nutiko dėl to, kad psichologė dėl vaiko emocinės bÅ«senos rekomendavo nupirkti Å¡uniukÄ ir ji žinojo, kur jį galima įsigyti, todėl tam, kad galėtų atsiųsti nuotraukÄ , jos ir tapo „Facebook?o“ draugėmis ir iÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo informacijos matyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ po priėmimo į draugus ir vyko susiraÅ¡inėjimas dėl Å¡uniuko. 19.7.

Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovas sako tiesÄ dėl psichologės atsisakymo pateikti jam iÅ¡vadÄ , atsakovės atstovė pateikė užklausimÄ psichologei ir gavo atsakymÄ , kad ieÅ¡kovas kreipėsi į jÄ antros konsultacijos, nustatydamas sÄ lygas, kad ji pateiktų psichologinę iÅ¡vadÄ , jog vaikui pasireiÅ¡kiantys nerimastingumo simptomai yra priežastis, kad jis negyvena su tėvu po vienÄ savaitę nepertraukiamai. Taigi daugiau nei akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo vertinti minėtÄ psichologės iÅ¡vadÄ kritiÅ¡kai, nes ji yra objektyvi, atspindinti realybę, o patį ieÅ¡kovÄ reikia vertinti kaip itin nesÄ Å¾iningÄ Å¡ioje byloje, kuris gali paminti vaiko interesus vardan savų. 19.8.

BÅ«tent ieÅ¡kovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje teismas konstatavo, kad 50:50 procentų laiko bendravimo su vaiku tvarkÄ teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus, įvertinęs vaiko socialinius ryÅ¡ius su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumÄ ir t.t. Å iuo atveju, atsižvelgus į vaiko sveikatos bÅ«klę ir kitas Å¡ios bylos aplinkybes, akivaizdu, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti 50:50 bendravimo su vaiku tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, dėl to teismas pagrįstai ir atmetė ieÅ¡kinį. 19.9.

Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovo tiek gaunamos pajamos, tiek ir turtas stipriai padidėjo nuo teismo sprendimo priteisti iÅ¡laikymÄ priėmimo dienos, o per tÄ laikÄ ir vaiko poreikiai stipriai iÅ¡augo dėl sveikatos bÅ«klės, lankomo sportinių Å¡okių klubo „(duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡mokyklinės grupės lankymo ir nuo Å¡ių metų rugsėjo l d. mokyklos lankymo, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo mažinti priteisto vaikui iÅ¡laikymo dydžio. 19.10. IeÅ¡kovas nesutinka, kad vaikÄ reikės grÄ Å¾inti sekmadieniais iki 15 val., pageidauja, kad bÅ«tų pakeistas laikas iki 19 val.

Su tokia pozicija atsakovė nesutinka, nes mano, jog sekmadienį nuo 15 val. vaikas turėtų pasiruošti pamokas, susiruošti mokyklai, todėl ši teismo sprendimo dalis yra teisinga. Pažymėtina tai, kad A. jau seniai nemiega pietų miego, todėl jo parvežimas 15 val. nesutrukdys jo dienos ritmo. 19.11. Pats ieškovas teigė, kad jis dirba savarankiškai, todėl pats gali nuspręsti, kada jam dirbti, o kada ne, todėl jokių keblumų jam dėl atostogų neiškils, tuo tarpu atsakovė dirba valstybinėje įstaigoje ir detalaus atostogų laiko pasirinkti kaip ieškovas neturi galimybės, todėl šiuo atveju teismo sprendimas yra teisingas.

Be to, ieÅ¡kovas iÅ¡ viso neprašė nustatyti jo ir sÅ«naus bendravimo tvarkos per atostogas, todėl nesuprantama, kodėl Å¡iuos klausimus pradėjo kelti apeliaciniame procese. 19.12. Dėl vaiko parvežimo birželio 2 d. į gyvenamÄ jÄ vietÄ 10 val., jei jis nelanko ugdymo įstaigos, atsakovės vertinimu, tokiu atveju Å¡alys tikrai galės pasinaudoti teismo sprendimo 20 punktu ir susitarti. 19.13. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, vaikas nuo rugsėjo l d. lankys mokyklÄ , todėl pamokos jam baigsis pradinėse klasėse iki 12–13 val., vėlesnėse klasėse – Å¡iek tiek vėliau, o ne 17 val., todėl vaiko pabendravimui su tėvu iki 18 val. bus pakankamai laiko.

Atsakovė supranta, kad gali bÅ«ti iÅ¡imtinių atvejų, kai iÅ¡ties vaikas su tėvu norės pabÅ«ti ilgiau per gimtadienį, tuomet Å¡alys tikrai galės pasinaudoti teismo sprendimo 20 punktu ir susitarti. 19.14. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, teismo sprendimu nustatyta, kad jis vaikÄ pasiima ne kiekvieno mėnesio pirmÄ savaitgalį, o kiekvieno mėnesio pirmÄ penktadienį, todėl ir Motinos dienÄ vaikas dažniausiai nebus pas ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas kelia klausimÄ , jei vaikas tÄ dienÄ vis dėlto bus pas jį, tai, neaiÅ¡ku, kada vaikÄ reikės grÄ Å¾inti mamai.

Kadangi sprendime nurodyta, kad tÄ dienÄ atsakovė su vaiku praleidžia, tai logiÅ¡ka, kad ryte vaikÄ reikia parvežti mamai. Manytina, kad Å¡ioje vietoje Å¡alys turėtų vadovautis protingumo principu, pasinaudoti teismo sprendimo 20 punktu ir sutarti, kad vaikÄ mamai ieÅ¡kovas parvežtų 10 val., nes bÅ«tent nuo 10 val. ieÅ¡kovas pasiima vaikÄ per Tėvo dienÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų 20.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 21. IeÅ¡kovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos sÄ lygos jo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovo vertinimu, yra bÅ«tina apklausti Å¡alių nepilnametį vaikÄ teismo posėdžio metu, taip pat nustatyti svarbias faktines bylos aplinkybes pakartotinai arba papildomai iÅ¡tirti įrodymus.

Atsakovė nesutinka su tokiu ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, nurodydama, jog visos aplinkybės yra aiÅ¡kios, apeliacinės instancijos teismui reikia tik įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymų visumÄ Å¡ioje byloje ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , todėl nėra pagrindo surengti žodinio bylos nagrinėjimo.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylÄ apeliacine tvarka nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) praÅ¡ymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

24. Nagrinėjamu atveju Å¡alys savo argumentus iÅ¡samiai yra iÅ¡dėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose – apeliaciniame skunde, atsiliepime ir papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, kurie vertinami bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be to, Å¡alys dalyvavo ir pasisakė duodamos paaiÅ¡kinimus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo raÅ¡ytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti teismo posėdyje nepilnametį Å¡alių vaikÄ yra netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl vaiko nuomonės iÅ¡klausymo, apklausiant jį teismo posėdyje su psichologo pagalba, teisėjų kolegija daugiau pasisakys ir kitoje Å¡ioje procesinio sprendimo dalyje (žr. Å¡ios nutarties 43 ir 44 punktus). Dėl naujų įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 25. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

26. IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ interneto puslapio Facebook ekrano nuotraukÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, Å¡is naujas įrodymas patvirtina atsakovės ryÅ¡ius su psichologe D. L., taip pat ieÅ¡kovas pabrėžia, kad Å¡is naujas įrodymas yra tik vieno lapo ir neužvilkins bylos nagrinėjimo.

27. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ taip pat pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – atsakovės ir ieÅ¡kovo susiraÅ¡inėjimų iÅ¡raÅ¡us, atsakovės ir psichologės D. L. susiraÅ¡inėjimo interneto puslapyje „Facebook“ iÅ¡raÅ¡Ä , taip pat atsakovės atstovės praÅ¡ymo ir psichologės D. L. atsakymo kopijas. Atsakovės vertinimu, pateikiami nauji įrodymai paneigia ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir patvirtina atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus teiginius.

28. IeÅ¡kovas 2022 m. liepos 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir naujus įrodymus – garso įraÅ¡o laikmenÄ ir pažymÄ apie iÅ¡klausytÄ Pozityvios tėvystės mokymų kursÄ . IeÅ¡kovas pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir garso įraÅ¡u įrodinėja, jog jis, prieÅ¡ingai nei argumentuoja atsakovė, nedarė jokios įtakos psichologei, tiesiog prašė konkretesnės iÅ¡vados, ar vaikui nustatyti tikai gali trukdyti vaikui gyventi vienÄ savaitę pas vienÄ iÅ¡ tėvų, o kitÄ savaitę pas kitÄ iÅ¡ tėvų. IeÅ¡kovas laikosi nuomonės, kad jo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka nedarytų jokios blogos įtakos vaikui, o pateikiama pažyma apie iÅ¡klausytÄ Pozityvios tėvystės mokymų kursÄ patvirtina, kad tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek po bylos iÅ¡nagrinėjimo ieÅ¡kovas lankė kursus, tai tik parodo, kad jis yra atsakingas tėvas, siekiantis kaip įmanoma geriau užtikrinti vaiko interesus.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ryšį su byla, jų svarbÄ teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, taip pat į tai, kad abi Å¡alys yra susipažinusios su teikiamais naujais įrodymais, dėl daugumos jų pateikusios savo nuomonę, daro iÅ¡vadÄ , kad naujų įrodymų ir ieÅ¡kovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, Å¡alių teikiamus naujus įrodymus ir ieÅ¡kovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas pakeitė ankstesniu teismo sprendimu nustatytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ ir atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo 31. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu vaiku tvarka, argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas sumažino iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos nusistovėjusiÄ nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus ir ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ , kurios pagrindu ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendraudavo kiekvienÄ savaitę po 3 dienas, tai reiÅ¡kia, kad nepilnametis vaikas nakvodavo pas ieÅ¡kovÄ 2–3 naktis per savaitę, be to, pasak ieÅ¡kovo, jo siÅ«lytas 50:50 bendravimo tvarkos modelis labiau atitinka vaiko interesus, kadangi ji mažiau skiriasi nuo dabar esančio, o praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka yra kur kas aiÅ¡kesnė ir stabilesnė, nereikalaujanti vaiko buvimo vietÄ keisti taip dažnai, kaip tai buvo daroma nuo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta ginčo Å¡alių santuoka, įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos šalių nepilnamečio sūnaus A. K. bendravimo su ieškovu tvarkos.

32. Pamatinė vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

34. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 buvo pasisakyta dėl vienos iÅ¡ vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kuriÄ vaikas kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventų su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sÄ lygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais.

Tačiau dėl kitokių, ne tokių kraÅ¡tutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sÄ lygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kuriÄ vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iÅ¡ tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ , todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali bÅ«ti taikoma ir nesant vienos iÅ¡ nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sÄ lygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka yra iš principo galima.

35. Tačiau pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi rasti balansÄ tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabiliÄ namų aplinkÄ ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Å iuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos bÅ«klę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietÄ , faktinę vaiko tėvų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nulemiančiÄ vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima bÅ«tent pagal esamÄ situacijÄ ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

36. Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateikti Å¡alių nepilnamečio vaiko medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog A. K. 2022 m. sausio 7 d. nustatyti lėtiniai judesių arba balso tikai. Remiantis gydytojos vaikų neurologės S. J. 2022 m. sausio 7 d. rekomendacija, gydytoja rekomendavo, be kita ko, palaikyti vaiko stabilų emocinį fonÄ . Pagal pirmosios instancijos teismui pateiktÄ VÅ¡Ä® Psichologinės pagalbos ir Å¡vietimo centro psichologės D. L. 2021 m. gruodžio 23 d. psichologo konsultacijos lapÄ psichologė pažymėjo, jog vaikui yra svarbu patirti pastovumÄ , aiÅ¡kumÄ , kad galėtų vykti mokymasis ir tobulėjimas, ir, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko Å¡iuo metu iÅ¡gyvenamas raidos formavimosi krizes, kad vaikas galėtų jas produktyviai pereiti, bÅ«tų tikslinga dažnai nekeisti gyvenamosios vietos.

37. Kaip jau minėta, bendravimo tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta tokia, kokia ji galima bÅ«tent pagal esamÄ situacijÄ ir geriausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių nepilnametis vaikas A. K. turi neurologinių sveikatos problemų, ir tiek gydytojas vaikų neurologas, tiek psichologas pateiktose rekomendacijose iÅ¡ esmės rekomenduoja užtikrinti kiek įmanoma stabilesnę vaiko aplinkÄ , teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kad Å¡iuo atveju didesnį pastovumÄ ir stabilumÄ užtikrintų ta tvarka, kuriÄ skundžiamu sprendimu ir nustatė pirmosios instancijos teismas, t. y. ne Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos (aplinkos) keitimas kiekvienÄ savaitę, bet iÅ¡ esmės pastovios ir stabilios gyvenamosios vietos (aplinkos) iÅ¡laikymas su vienu iÅ¡ tėvų (Å¡iuo atveju atsakove), užtikrinant sÅ«naus įprastinį bendravimÄ su kitu iÅ¡ tėvų (ieÅ¡kovu), vaikui turiningai praleidžiant tam tikrÄ laikÄ su ieÅ¡kovu ir reguliariai lankantis ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bÅ«tent tokios bendravimo tvarkos užtikrinimas su vienu iÅ¡ tėvų yra ypatingai svarbus vaikui nuo Å¡ių metų rugsėjo mėnesio pradedant lankyti mokyklÄ ir iÅ¡gyvenant adaptacijos krizę, kuri vaikui yra papildomas streso Å¡altinis.

38. Visi kiti Å¡alių nurodyti ir ginčijami aspektai (tėvų nesutarimai dėl vaiko vaistų vartojimo, dėl vaiko susižalojimų, kad vaikas vienÄ dienÄ teigiamai, o kitÄ dienÄ neigiamai atsiliepia apie ieÅ¡kovo sugyventinės vaikÄ ar apie pačiÄ sugyventinę), teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra esminiai veiksniai dėl tokios ieÅ¡kovo bendravimo tvarkos su Å¡alių nepilnamečiu vaiku nustatymo. NatÅ«ralu, kad tėvų požiÅ«riai dėl vaiko gydymo, dėl rekomenduojamų vaistų vartojimo ir kitų vaiko priežiÅ«ros aspektų gali iÅ¡siskirti, o vaikui augant ir siekiant pažinti pasaulį gali nutikti ir nelaimingų atsitikimų (traumų ar pan.).

Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad tėvų požiÅ«riai ar elgesys su vaiku bÅ«tų tokio pobÅ«džio, jog galėtų tikėtinai padaryti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ geriausiems vaiko interesams. Vaiko tėvai turi teisę diskutuoti dėl to, kas yra geriausia vaikui, ir turi siekti kompromiso, ieÅ¡koti bendro sutarimo, kad bÅ«tų geriausiai užtikrinami vaiko interesai. Tačiau Å¡ie aspektai nėra lemiantys veiksniai dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako ir tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka turėtų prisidėti prie didesnio vaiko gyvenimo stabilumo, kurio jam Å¡iuo metu reikia.

39. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį, jog pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Taigi laikui bėgant ir vaikui augant, nustatytÄ bendravimo tvarkÄ galima keisti ir gali bÅ«ti svarstoma dėl didesnio nepilnamečio vaiko laiko praleidimo su ieÅ¡kovu, atsižvelgiant į vaiko sveikatos bÅ«klę. Dėl bendravimo trukmės 40. IeÅ¡kovo įsitikinimu, skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka sutrumpinamas jo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu vaiku laikas, nes iki Å¡iol ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendraudavo kiekvienÄ savaitę po 3 dienas, tai reiÅ¡kia, kad nepilnametis vaikas nakvodavo pas ieÅ¡kovÄ 2–3 naktis per savaitę ir ieÅ¡kovas su sÅ«numi praleisdavo panašų skaičių dienų, kiek vaikas praleisdavo ir su atsakove (tris dienas iÅ¡ septynių), dėl to ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas nustatyti, kad vaikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų bendrauja kas antrÄ savaitę nepertraukiamai yra kur kas labiau panaÅ¡i į bendravimo tvarkÄ , prie kurios yra įpratęs sÅ«nus, taip pat yra kur kas aiÅ¡kesnė ir stabilesnė, nereikalaujanti vaiko buvimo vietÄ keisti taip dažnai.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai ieškovo nuomonei.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo sutrumpintas ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi laikas. Remiantis Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4444-351/2019 patvirtinta ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi, šalys sutarties 3.1 punktu susitarė, kad nepilnamečio vaiko A. K. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su atsakove. Šalys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos – 3 dienos per savaitę, susitikimus planuojant bendru sutarimu (sutarties 3.3 punktas).

Å alys sutarties 3.4 punktu taip pat susitarė, kad bet kurios Å¡alies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaiku gali bÅ«ti ribojamos tik įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, ankstesniu teismo sprendimu nustatytoje ieÅ¡kovo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu vaiku tvarkoje net nebuvo konkrečiai užsiminta apie vaiko nakvojimÄ pas ieÅ¡kovÄ . Remiantis bylos duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vaikas retkarčiais (paprastai dvi naktis per savaitę) pernakvodavo ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kad pradinuko mokykliniai užsiėmimai paprastai netrunka ilgiau nei iki 13 val., teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieÅ¡kovas su Å¡alių nepilnamečiu vaiku turės pakankamai laiko po dvi darbo dienas per savaitę (iÅ¡ esmės nuo 13–14 val. iki 19 val.) ir nustatytais savaitgaliais praleisti aktyviai, turiningai ir pilnavertiÅ¡kai. Vadinasi, per dvejų savaičių laikotarpį vaikas su ieÅ¡kovu iÅ¡ esmės praleis apie 7 dienas (pusdienius; 4 kartus darbo dienomis ir iÅ¡ esmės 3 dienas nuo penktadienio popietės iki sekmadienio kartÄ per dvi savaites), o tai reikÅ¡mingai nesiskiria nuo 6 dienų per dvi savaites, kurios buvo sutartos Å¡alims nutraukiant santuokÄ , ir nuo pastaruoju metu įprasto vaiko bendravimo su tėvu režimo.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bendravimo tvarkÄ teismas nustato pagal esamÄ situacijÄ , t. y. atsižvelgdamas į tai, kas Å¡iuo metu geriausiai užtikrintų vaiko interesus.

42. Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, skundžiamu sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka yra stabilesnė ir artima tai, kuri buvo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tuo tarpu ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka, kai vaikas praleidžia vienÄ savaitę su vienu iÅ¡ tėvų, o kitÄ â€“ su kitu, bÅ«tų kur kas radikalesnė esamai ir, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Vaiko aplinkos keitimas pagal ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ nustatyti tvarkÄ bÅ«tų esminis pokytis vaikui, kuris, be kita ko, vyktų kas savaitę, todėl turėtų kur kas didesnį neigiamÄ poveikį vaiko aplinkos pastovui ir stabilumui, nei vaiko susitikimai su tėvu pagal nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡ esmės iÅ¡laikant jo (pagrindinę) gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama.

Dėl vaiko nuomonės išklausymo ir psichologės rekomendacijų šališkumo 43. Ieškovas apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiria cituojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016, kurioje buvo pasisakyta dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis).

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad tokia tvarka gali būti nustatoma, be kita ko, jei būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus ir su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Ieškovo nuomone, šalių nepilnametis vaikas šiuo klausimu nebuvo apklaustas nei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, nei paties teismo posėdžio metu dalyvaujant teismo psichologui. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu ieškovo argumentu.

44. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir specialistų pateiktas rekomendacijas, geriausių vaiko interesų neatitinka, todėl šioje byloje nebūtina nustatyti, ar vaikas konkrečiai pritaria ar nepritaria ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai. Be to, vaikas buvo apklaustas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės D.

L., kuri pateikė iÅ¡vadÄ byloje, taip pat vaikas bendravo su psichologe D. L.. Nors ieÅ¡kovas akcentuoja, kad vaikui nebuvo užduotas klausimas, kaip vaikas norėtų bendrauti su tėčiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepilnamečiui vaikui, neturinčiam 7 metų, nei teismas, nei tėvai negali perkelti atsakomybės priimti sprendimÄ , kas jam Å¡ioje situacijoje yra geriausia ir kokia konkrečiai bendravimo su tėvais tvarka turėtų bÅ«ti nustatyta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vaikas labai nori bendrauti su abiem tėvais ir abu juos labai myli, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių (tėvų skyrybų) vaikas nebegali didžiausiÄ dalį laiko leisti su abiem tėvais, todėl reikia priimti sprendimÄ , kuris atitiktų geriausius vaiko interesus.

Å iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka Å¡iuo metu ir atitinka geriausius Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus interesus, o papildoma vaiko apklausa teismo posėdyje, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos bÅ«klę, artimÄ ryšį su abiem tėvais, nėra tikslinga ir reikalinga.

45. IeÅ¡kovas taip pat atkreipia dėmesį, kad, jo vertinimu, psichologė D. L. yra pačios atsakovės artima pažįstama, tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiama informacija iÅ¡ interneto svetainės Facebook, kurioje matoma, kad D. L. drauguose yra atsakovė. Be to, ieÅ¡kovui kreipusis į tÄ pačiÄ psichologę, ji atsisakė ieÅ¡kovui parengti iÅ¡vadÄ apie vaikÄ , todėl ieÅ¡kovui kyla klausimas, kodėl atsakovei be teismo nurodymo ta pati psichologė parengė iÅ¡vadÄ , tačiau to praÅ¡ant ieÅ¡kovui, iÅ¡vados parengti nesutiko. Teisėjų kolegija tokius ieÅ¡kovo samprotavimus atmeta kaip nepagrįstus.

46. Visų pirma draugystė Facebook?e niekaip neįrodo, kad asmenys iÅ¡ tiesų yra draugai. Antra, atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikti susiraÅ¡inėjimo su D. L. iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad atsakovė su D. L. Facebook?o draugais tapo jau po 2021 m. gruodžio 23 d. psichologo konsultacijos lapo parengimo. Trečia, kaip patvirtino ir pats ieÅ¡kovas, jis kreipėsi į D. L., praÅ¡ydamas konkretesnės iÅ¡vados, ar vaikui nustatyti tikai gali trukdyti vaikui gyventi vienÄ savaitę pas vienÄ iÅ¡ tėvų, o kitÄ savaitę – pas kitÄ iÅ¡ tėvų.

Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, tvirtai atsakyti į klausimÄ , ar vaiko tikai paaÅ¡trėtų ar iÅ¡nyktų vaikui pradėjus gyventi kitokiu režimu, yra be galo sudėtinga, o galbÅ«t net ir sunkiai įmanoma. Todėl psichologės atsisakymas pateikti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ iÅ¡vadÄ teisėjui kolegijai nesudaro pagrindo abejoti psichologės neÅ¡aliÅ¡kumu ir objektyvumu. Dėl bendravimo tvarkos 2 punkto (Å¡ios nutarties 15.2 punktas) 47. IeÅ¡kovo nuomone, atsižvelgiant į kitas nustatytas bendravimo tvarkos nuostatas, bendravimo tvarkos 2 punktu turėtų bÅ«ti nustatyta ieÅ¡kovo teisė parvežti vaikÄ iki sekmadienio 19 val. vietoje nustatytos 15 val.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovo nuomone, kad jam turėtų bÅ«ti suteikta teisė parvežti vaikÄ vėlesniu laiku, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiam vaikui po praleisto savaitgalio ne įprastoje gyvenamojoje vietoje reikia laiko grįžti į normalų ritmÄ , prisitaikyti prie pokyčio, taip pat reikia laiko pasiruoÅ¡ti mokyklai, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡alių nepilnametį vaikÄ po praleisto savaitgalio kartu turėtų parvežti 17 val. Dėl Å¡alių atostogų laiko nustatymo su nepilnamečiu vaiku (Å¡ios nutarties 15.3 ir 15.4 punktai) 48.

IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė tikslias ieÅ¡kovo atostogų su Å¡alių nepilnamečiu vaiku datas, o atsakovei paliko teisę pačiai derinti atostogų laikÄ prie savo užimtumo. IeÅ¡kovo manymu, tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Pirmosios instancijos teismas privalėjo arba abiem tėvams nustatyti tikslias atostogų dienas, kuriomis jie nepertraukiamai bendraus su vaiku ir tuo laiku nebus taikoma įprastinė bendravimo tvarka kas antrÄ savaitgalį ir darbo dienomis, arba nurodyti, kad tėvai turi tarpusavyje susitarti apie tikslų nepertraukiamÄ bendravimÄ su vaiku atostogų metu (bendru sutarimu nusistatyti atostogų grafikÄ ).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais ieškovo argumentais.

49. IÅ¡ tikrųjų pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta tokia tvarka, kai ieÅ¡kovui nustatomos konkrečios atostogų su Å¡alių nepilnamečiu vaiku datos, o atsakovei – ne, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka tėvų lygiateisiÅ¡kumo principo ir suteikia pernelyg nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ atsakovei. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktai atitinkamai keistini, nustatant, kad iki kiekvienų metų gegužės 20 d. Å¡alys gali tarpusavyje susitarti dėl jiems patogių atostogų su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi laikotarpių du kartus po 10 dienų per tų metų vasarÄ , o tuo atveju, jeigu Å¡alims nepavyksta susitarti, – atsakovė iki kiekvienų metų gegužės 27 d. turi nurodyti atsakovui datas, kada ji atostogauja du kartus po 10 dienų su vaiku, tuomet ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti kitas datas, negu nurodė atsakovė, ir, įspėjęs atsakovę prieÅ¡ 14 d., pasiimti Å¡alių nepilnametį vaikÄ atostogų.

Šiuo atveju prioritetas pasirinkti atostogų datas suteikiamas atsakovei, nes jos darbo grafikas, kaip pripažino ir pats ieškovas, yra mažiau lankstus.

50. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kelia naujÄ reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo per nepilnamečio sÅ«naus pavasario, rudens ir žiemos atostogas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teisme, dėl jo pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nepasisakė ir nesprendė, taip pat netgi pats ieÅ¡kovas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė, kaip tokia tvarka Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu galėtų bÅ«ti organizuojama.

Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų (Å¡ios nutarties 15.1, 15.5, 15.7 ir 15.14 punktai) 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo tvarka su Å¡alių nepilnamečiu vaiku tikslintina, nustatant, kad: jeigu vaikas kitÄ dienÄ po Tėvo dienos nelanko ugdymo įstaigos, ieÅ¡kovas vaikÄ turi parvežti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10 val. (bendravimo tvarkos 5 punktas); kiekvienais metais ieÅ¡kovas jo gimimo dienÄ . t. y. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vaiko pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, pasiima sÅ«nų iÅ¡ jos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį kitÄ dienÄ iki 8 val.

į jo ugdymo įstaigÄ , o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10 val. (bendravimo tvarkos 7 punktas); kiekvienais metais pirmÄ gegužės sekmadienį (motinos dienÄ ) ieÅ¡kovas Å¡alių nepilnametį vaikÄ turi parvežti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10 val. (bendravimo tvarkos 14 punktas).

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus dėl trumpo bendravimo darbo dienomis (apeliacinio skundo 11 punktas), taip pat tikslina bendravimo tvarkos 1 punktÄ taip, kad vaikui nelankant ugdymo įstaigos ieÅ¡kovas jį galėtų pasiimti nuo 10 val. ryto. Dėl iÅ¡laikymo dydžio 53. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu bÅ«tų nuspręsta pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, remiantis teismų praktika, atsirastų bÅ«tinybė peržiÅ«rėti ir iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgiant į vaiko faktiÅ¡kai praleidžiamÄ laikÄ su abiem tėvais.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (tik patikslintini atskiri nustatytos bendravimo tvarkos punktai), ieškovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo nesprendžiamas. Dėl procesinės bylos baigties 54. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė iš esmės teisingas išvadas dėl nustatytinos ieškovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu sūnumi.

Tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, patikslinant atskirus nustatytos bendravimo tvarkos punktus atsižvelgiant į Å¡ios nutarties motyvus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

55. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl Å¡ių argumentų iÅ¡samiau nepasisako. Teisėjų kolegija tik papildomai nurodo, kad neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovu, kad byloje nebuvo surinkti visi bÅ«tini įrodymai, nebuvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo naÅ¡ta, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus.

Teisėjų kolegijos manymu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima priimti teisingÄ sprendimÄ byloje, ir pirmosios instancijos teismas juos tinkamai įvertino. Be to, tai, kad teismas priėmė atsakovei palankų sprendimÄ nereiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡reiÅ¡kė akivaizdų prielankumÄ atsakovei. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 56. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys visiÅ¡kai atmestas, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis beveik visiÅ¡kai patenkintas, o apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka patikslinta, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad ieÅ¡kovas laimėjo 6 proc., o atsakovė 94 proc. bylos. Pagal Å¡ias proporcijas perskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 57.1. ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės nepriteisiama žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, dalis, nes ieÅ¡kovo reikalavimai dėl bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, už kuriuos jis sumokėjo žyminį mokestį, buvo atmesti; 57.2. atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 78,02 Eur (83 Eur x 94 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, ir 1 692 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (1 800 Eur x 94 proc.); 57.3. iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisiama 7,31 Eur (7,78 Eur x 94 proc.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis iš atsakovės nepriteisiama, nes nesiekia minimalaus teisės aktais nustatyto dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

58. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė pagrindinį reikalavimÄ tenkinti jo ieÅ¡kinį (jį sudarė du reikalavimai – dėl bendravimo tvarkos ir vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo) ir pagal savo pobÅ«dį alternatyvų reikalavimÄ pakeisti pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo tvarkos tam tikras nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies (60 proc.) tenkino alternatyvų ieÅ¡kovo reikalavimÄ , todėl laikytina, kad tenkinta 20 proc. (60 / 3) jo apeliacinio skundo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau: 58.1. ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 18,80 Eur (94 Eur x 20 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ , ir 700 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (3 500 Eur (Å¡i ieÅ¡kovo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių) x 20 proc.); 58.2. atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 800 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (1 000 Eur x 80 proc.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimÄ pakeisti. Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieÅ¡kovo M. K., atsakovės J. Å . ir sÅ«naus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 1 punktÄ , nustatant, kad M. K. kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieÅ¡kovo M. K., atsakovės J. Å . ir sÅ«naus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 2 punktÄ , nustatant, kad M. K. kiekvieno mėnesio pirmÄ , trečiÄ ir penktÄ penktadienį nuo 17 val. arba pasibaigus pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo įstaigos, o jei jis tuo metu jos nelanko, iÅ¡ gyvenamosios vietos, ir įsipareigoja parvežti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį iki 17 val.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieÅ¡kovo M. K., atsakovės J. Å . ir sÅ«naus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktus, nustatant, kad iki kiekvienų metų gegužės 20 d. ieÅ¡kovas M. K. ir atsakovė J. Å . gali tarpusavyje susitarti dėl jiems patogių nepertraukiamų atostogų su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi A. K. laikotarpių du kartus po 10 dienų per tų metų vasarÄ , o tuo atveju, jeigu Å¡alims nepavyksta susitarti – atsakovė iki kiekvienų metų gegužės 27 d. turi nurodyti M.

K. datas, kada ji atostogauja du kartus po 10 dienų su vaiku (Å¡iuo laiku netaikoma nustatyta M. K. ir sÅ«naus bendravimo tvarka), tuomet ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti kitas datas, negu nurodė atsakovė, ir, įspėjęs atsakovę prieÅ¡ 14 d., pasiimti Å¡alių nepilnametį vaikÄ vasaros atostogų du kartus po 10 dienų. Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieÅ¡kovo M. K., atsakovės J. Å . ir sÅ«naus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 5 punktÄ , nustatant, kad kiekvienais metais pirmÄ birželio mėnesio sekmadienį, t. y. per Tėvo dienÄ , M.

K. pasiima sÅ«nų A. K. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir įsipareigoja parvežti jį kitÄ dienÄ iki 8 val. į jo ugdymo įstaigÄ , o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10 val. Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieÅ¡kovo M. K., atsakovės J. Å . ir sÅ«naus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 7 punktÄ , nustatant, kad kiekvienais metais M. K. jo gimimo dienÄ . t. y. (duomenys neskelbtini) pasibaigus vaiko pamokoms / užsiėmimams ugdymo įstaigoje, pasiima sÅ«nų iÅ¡ jos, o jei jis jos tuo metu nelanko – 10 val. pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti jį kitÄ dienÄ iki 8 val.

į jo ugdymo įstaigÄ , o jei tuo metu jis nelanko ugdymo įstaigos, tuomet į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10 val. Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos ieÅ¡kovo M. K., atsakovės J. Å . ir sÅ«naus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos 14 punktÄ , nustatant, kad kiekvienais metais pirmÄ gegužės mėnesio sekmadienį sÅ«nus praleidžia su mama J. Å ., nepriklausomai ar Å¡i diena yra skirta sÅ«naus bendravimui su tėvu, o ieÅ¡kovas M.

K. Å¡iÄ dienÄ Ä¯sipareigoja Å¡alių nepilnametį vaikÄ parvežti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 10 val. Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K. priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir: – priteisti atsakovei J. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K. 1 770,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; – priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K. 7,31 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti atsakovei J. Š. iš ieškovo M. K. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti ieškovui M. K. iš atsakovės J. Š. 718,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Milda Skersienė Giedrė Seselskytė