bc9e12ef-22da-44a9-80db-79eb9dfdba00 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-1126-189/2013                                                                                                         Proceso Nr. 3-61-3-01744-2012-4                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 36 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 8 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,              dalyvaujant pareiškėjui J.

P.,             pareiÅ¡kėjo atstovui P. R.,             atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Alionai Gaiderovič,             trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tele-3“ atstovui advokatui Žygimantui Pacevičiui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys:

UAB „Tele-3“ – vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas); G. K. – televizijos laidos „PrieÅ¡ srovę“ rengėjas), n u s t a t ė:              Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Inspektorius) 2012-05-24 sprendimu „Dėl televizijos laidoje „PrieÅ¡ srovę“ (TV-3, 2011-12-13) paskelbtos informacijos“ Nr. SPR-51 (toliau – ir Sprendimas, b. l. 6–10, 82) pripažino pareiÅ¡kėjo 2012-01-13 skundÄ dėl televizijos laidoje „PrieÅ¡ srovę“ (TV-3, 2011-12-13) paskelbtos informacijos nepagrįstu.

             Skunde Inspektoriui pareiÅ¡kėjas siekė įrodyti, kad minėtoje laidoje paskleista informacija yra Å¡aliÅ¡ka ir neobjektyvi, t. y. žurnalistai, pasinaudodami savo padėtimi, siekė dezinformuoti visuomenę ir diskredituoti scientologijÄ visuomenės akyse, įrodyti, jog tai yra pavojinga sekta.             PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su priimtu Sprendimu (b. l. 6, 82), skunde (b. l. 1–4) ir patikslintame skunde (b. l. 26–30) prašė teismo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2012-05-24 sprendimÄ â€žDėl televizijos laidoje „PrieÅ¡ srovę“ (TV-3, 2011-12-13) paskelbtos informacijos“ Nr. SPR-51 bei atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Pabrėžė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nes buvo sukurtas tik vaizdas, kad tyrimas buvo atliktas, tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo atliktas blogai.

Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius nurodė, kad laidos „PrieÅ¡ srovę“ (TV-3, 2011-12-13) reklamoje buvo paskelbta, jog „Pasaulyje draudžiama sekta bando įtraukti mÅ«sų Seimo narius“. PareiÅ¡kėjo manymu, Å¡ie teiginiai yra dezinformacija, o norėdamas tai patvirtinti jis kreipėsi į Inspektoriaus tarnybÄ ir pateikė atitinkamus klausimus (Kurioje Å¡alyje scientologija yra uždrausta?; Kaip žodis sekta yra susijęs su Scientologijos bažnyčia?; Koks buvo laidos tikslas: ar televizijos laidos žiÅ«rovus informuoti, ar dezinformuoti?), tačiau atsakymų negavo.

BÅ«tent dėl to, nesulaukęs atsakymo į užduotus klausimus, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Inspektorių siekdamas, kad UAB „Tele-3“ paneigtų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir pateiktų įrodymus, kuriais remiantis laidoje buvo apkaltinta Scientologijos bažnyčia. Tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, Inspektorius ignoravo faktÄ , kad UAB „Tele-3“ neatsakė į pateiktus klausimus, o tai reiÅ¡kia, kad laida buvo sukurta remiantis gandais ir nepagrįsta baime.              PaaiÅ¡kino, kad nepagrįstai Inspektorius ignoravo pareiÅ¡kėjo, kaip profesionalo, nuomonę (scientologijos organizacijose dirba apie 10 metų), nes minėtos laidos dalyviai ir pati laidos vedėja, pasak pareiÅ¡kėjo, neturėjo supratimo, kuo skiriasi scientologija nuo krikščionybės.             Vertindamas atsakovės Sprendimo argumentus pažymėjo, kad Sprendimas buvo grindžiamas tik subjektyvia UAB „Tele-3“ direktorės ir laidos vedėjos „PrieÅ¡ srovę“ nuomone.

Be to, iÅ¡ Sprendimo turinio pareiÅ¡kėjas suprato, kad UAB „Tele-3“ direktorės yra menkinamai įžeidinėjamas, o tam nebuvo jokio pagrindo, nes direktorė pareiÅ¡kėjo nėra mačiusi, net nežino jo charakterio. Taigi UAB „Tele-3“ direktorė vietoj to, kad bÅ«tų ėmusis Å¡alinti trÅ«kumus, tik gynė neteisėtus laidos „PrieÅ¡ srovę“ rengėjų veiksmus.             Pabrėžė, kad praÅ¡ymÄ pateikti faktus, kuriais remiantis buvo sukurta laida, grindė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 22 str. 8 d. 1, 2, 4, 7 ir 8 punktų nuostatomis.

Todėl atsakovas atlikęs tyrimÄ jau vien tik Ä®statymo 22 str. 8 d. 4 p. pagrindu („neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų faktais neparemtų kaltinimų“) bÅ«tų veikęs teisinga linkme ir vykdęs strateginį Inspektoriaus tarnybos tikslÄ â€“ žmogaus teisių apsaugÄ visuomenės informavimo priemonėse.             PrieÅ¡taravo laidoje iÅ¡dėstytiems faktams dėl Scientologijos bažnyčiai mokamos 10 proc. sumos nuo pajamų. Atkreipė dėmesį, kad laidoje dalyvavęs scientologijos „ekspertas“ G.

G.-K., nurodydamas tokio pobÅ«džio informacijÄ , neturėjo nė vieno tai pagrindžiančio dokumento (dėl 10 proc. mokėjimo). Å iuo aspektu nurodė, kad nė viena Scientologijos bažnyčia Vokietijoje negauna jokių 10 proc., o gyvuoja tik iÅ¡ savo paslaugų, teikiamų parapijiečiams, t. y. žinios, kursai, už kuriuos parapijiečiai įneÅ¡a atitinkamai nuo 66 iki 200 litų sumas, atsižvelgiant į kursų trukmę, tačiau ne privalomus 10 proc.              PaaiÅ¡kindamas scientologijos prigimtį pabrėžė, jog tai mokslas apie žinojimÄ , o jos filosofijos pagrindas yra vedos, induizmas, budizmas, kitokios filosofijos, taip pat žinios iÅ¡ atominės fizikos bei iÅ¡ inžinerijos.

Todėl, kaip klaidingai yra linkę manyti žurnalistai, scientologija nėra toks pat tikėjimas kaip ir krikščionybė. Pagrįsdamas Å¡iuos teiginius pateikė užsienio filosofų (prof. Urbanos Galonso Avan, dr. Bryano Ronaldo Wilsono) mintis apie scientologijos religijÄ bei akcentavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) bylÄ â€žScientologinė Maskvos cerkvė prieÅ¡ RusijÄ â€œ (pareiÅ¡kimo Nr. 18147/02), kurioje scientologijos religijai buvo patvirtintos tokios pat teisės kaip ir bet kokiai kitai religijai Europoje.             Nurodė, kad UAB „Tele-3“ direktorė, vardindama Å¡alis, kuriose scientologija yra pripažinta, iÅ¡kraipė faktus, kadangi neįvardijo net pusės valstybių (iÅ¡ jų Austrijos, D.

K., Italijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Rusijos, Vengrijos ir kt.), kuriose scientologija yra pripažinta, taip pat ji, nurodydama, kad kitose valstybėse scientologija nepripažįstama religija, o laikoma kaip sekta arba komercinė organizacija, neįvardijo, kuriose valstybėse taip skelbiama. Pabrėžė, kad Inspektorių, priimant SprendimÄ , labiau domino tie informaciniai Å¡altiniai internete, kuriuose bÅ«tent ir yra demonstruojamas prieÅ¡iÅ¡kumas scientologijai, jos niekinimas, melas, faktų iÅ¡kraipymas, todėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, Inspektoriaus tiesos kriterijumi nagrinėjamu atveju tapo krikščioniÅ¡kame žurnale apie DievÄ ir Jo pasaulį atspausdintas melagingas straipsnis apie scientologijÄ arba dokumentinis filmas „Scientologija.

Neskelbti faktai“, kurio herojai už nesugebėjimÄ laikytis etikos normų iÅ¡ Scientologijos bažnyčios iÅ¡varyti nariai.             Apibendrindamas skundų teismui argumentus akcentavo, jog Inspektorius priimdamas SprendimÄ nesivadovavo faktais, kurie bÅ«tų kaip įrodymas, kad laidoje paskleista informacija yra tiesa, taip pat Inspektorius neatsakė nė į vienÄ pareiÅ¡kėjo pateiktÄ klausimÄ UAB „Tele-3“ administracijai.              Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunduose iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba remdamasi atsiliepimo (b. l. 40–42) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skundas Inspektoriui buvo nagrinėjamas tiek, kiek pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra susiję su jo teisių ir Ä®statymo pažeidimu.

Dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundų motyvų nurodė, jog jis nėra tinkamas ir įgaliotas Scientologijos bažnyčios atstovas ginti jos teises. Pažymėjo, kad Inspektorius Sprendimu tik vertino, ar ginčo laidoje paskleista informacija, kad Scientologijos bažnyčia yra sekta, pareiÅ¡kėjas sektantas ir ar ji yra draudžiama, buvo paskleista sÄ Å¾iningai, taip pat ar toks paskleidimas pažeidė Ä®statymo nuostatas. Taip pat, atsakovės teigimu, sprendžiant iÅ¡ paskleistos informacijos laidoje, buvo siekiama nustatyti, ar Scientologijos bažnyčia gali turėti įtakos įvairių valstybių institucijų priimamiems sprendimams.

Todėl Inspektorius pagrįstais vertino laidos žurnalistės paaiÅ¡kinimus, kad epizodu apie Scientologijos bažnyčiÄ buvo siekiama ne sužinoti apie Å¡iÄ organizacijÄ , tačiau iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pasaulio žiniasklaidoje yra fiksuota Å¡ios organizacijos, kuriai priklauso laidos paÅ¡nekovo žmona, veiklos faktų, kai organizacija imasi persekiojimo, grasinimo, gÄ sdinimo ir t. t.             Pabrėžė, kad nepagrįstais buvo įvertinti ir pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Inspektorius ignoravo jo nuomonę apie scientologijos organizacijas, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, atliekant tyrimÄ turėjo bÅ«ti vertinami ne tik jo, tačiau ir kitos Å¡alies pateikta informacija, net jei ji ir nesutampa su pareiÅ¡kėjo nuomone.

Dėl Å¡io aspekto atsakovė pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog pasaulyje Scientologijos bažnyčia ir scientologija yra vertinamos prieÅ¡taringai, ir Å¡iuos argumentus grindė vieÅ¡uosiuose interneto portaluose („Teismas atmetė Scientologijos Bažnyčios apeliacijÄ dėl sukčiavimo“ – www.delfi.lt, 2012-02-02; „Scientologija“ – www.prizme.lt; „Žinoma sekta veikė kriminaliniais metodais“ – www.respublika.lt, 200911-20; dokumentinis filmas „Scientologijos paslaptys“ – www. bbc.co.uk, 2010-09-28 ir kt.) skelbiama informacija.

Todėl remiantis surinkta informacija ir buvo priimta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl informacijos iÅ¡kraipymo nepagrįsti.             Nukreipdama argumentus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (2011-04-18 Nr. A-525-897/2011, 2011-11-07 Nr. A-492-3337/2011) nepagrįstais laikė ir pareiÅ¡kėjo argumentus, jog atsakovė kreipdamasi dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo į vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ (skleidėjÄ ) tik sukÅ«rė vaizdÄ , jog tyrė pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Paneigdama Å¡iuos argumentus taip pat pabrėžė, jog dėl paskleistos informacijos teisingumo Tarnyba įpareigota pirmiausia kreiptis į atitinkamÄ informacijÄ parengusius ir jÄ paskelbusius asmenis, tai Å¡iuo atveju ir buvo padaryta.             Dėl skundų teiginio, kad atsakovė ignoravo faktÄ , kad UAB „Tele-3“ neatsakė į pareiÅ¡kėjo pateiktus klausimus, nurodė, kad, kaip nurodyta Sprendime, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Inspektoriui pateiktame skunde nurodytos medžiagos matyti, kad UAB „Tele-3“ su pareiÅ¡kėju bendravo, pasiÅ«lė interneto portale užpildyti praÅ¡ymÄ , jei jis norėtų aptarti skundžiamÄ televizijos laidÄ dėl „Tele-3“ etikos kodekso nuostatų laikymosi.

Todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad informacijos rengėjas (skleidėjas) nesilaikė Ä®statymo nuostatų. Atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo atveju bet koks nurodymas, kokio turinio turėtų bÅ«ti atsakymas pareiÅ¡kėjui, bÅ«tų laikytinas kiÅ¡imusi į informacijos rengėjo (skleidėjo) veiklÄ bei kompetencijos virÅ¡ijimas.             Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.             Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tele-3“ remdamasi atsiliepimo (b. l.

94) argumentais pažymėjo, jog informacijos skleidėjai ir rengėjai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ skleisti informacijÄ visuomenei aktualiais klausimais. Tačiau skleidimas tik teigiamų dalykų bei reiÅ¡kinių, kaip ir Å¡iuo atveju, nesiderintų su žurnalisto profesine pareiga teikti tik teisingas ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaidoje yra gausu informacijos ir apie prieÅ¡taringÄ scientologijos veiklos vertinimÄ , Å¡ios informacijos ignoravimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisės aktų reikalavimų.             Akcentavo, kad laidos tikslas nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti scientologijos veiklÄ , jos privalumus ar trÅ«kumus, tačiau tai buvo laida, kurioje buvo nagrinėjamos kelių žmonių istorijos, susijusios su Scientologijos organizacija, o laidos rengėjų tikslas tik buvo rasti atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , ar iÅ¡ tiesų pasaulyje yra Å¡ias neigiamo turinio istorijas pagrindžiančių faktų.

Todėl vien aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su laidos turiniu, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad paskleista informacija yra Å¡aliÅ¡ka ar neobjektyvi.             Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Skundas atmestinas.             Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigÅ«nas, kuris prižiÅ«ri, kaip įgyvendinamos Å¡io įstatymo nuostatos.

Å io straipsnio 5 dalis nustato, kad Inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos sutartimis, Europos SÄ jungos aktais, Lietuvos žurnalistų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais. Žurnalistų etikos inspektorius savo veikloje privalo vadovautis ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimais, nes yra valstybės pareigÅ«nas, kuriam pavesta Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo kontrolė ir su tuo susijusi nepavaldžių subjektų priežiÅ«ra (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 str. 7 d., 5 str. 2 p.).

Inspektoriui pateikto skundo nagrinėjimas yra administracinė procedūra, kuri turi būti atliekama laikantis Viešojo administravimo įstatymo trečiame skirsnyje numatytų reikalavimų. Remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad šių įstatymo nuostatų buvo nesilaikyta.             Pareiškėjas kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių dėl televizijos laidoje „Prieš srovę“ (TV-3, 2011-12-13) paskelbtos informacijos. Skunde nurodė, kad paskleista informacija yra šališka ir neobjektyvi:

žurnalistai, pasinaudodami savo padėtimi, siekė dezinformuoti visuomenę ir diskredituoti scientologijÄ visuomenės akyse, įrodyti, jog tai yra pavojinga sekta. PareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡tirti skundÄ ir priimti įstatymų nustatytÄ sprendimÄ .              Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl paskelbtos informacijos Å¡aliÅ¡kumo, objektyvumo, atitikties tikrovei. Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu Žurnalistų etikos inspektorius vertino, kaip informuojant visuomenę laikomasi Å¡iame ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų.

Remdamasis Å¡ia įstatymo nuostata Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėjo, ar skundžiama televizijos laida atitiko Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , Visuomenės informavimo įstatymo ir kitus teisės aktų reikalavimus, taip pat ar skundžiamoje laidoje informacija apie scientologijÄ buvo paskleista sÄ Å¾iningai.              Remiantis Sprendimo priėmimo metu galiojusios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 3 straipsnio 3 dalimi, vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

O Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnis, apibrėžiantis neskelbtinÄ informacijÄ , nustatė, kad draudžiama platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ . Pagal to paties įstatymo 22 straipsnio 8 dalį vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams. VieÅ¡oji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal iÅ¡ankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus (1 p.).

Taip pat vieÅ¡osios informacijos rengėjai privalo bÅ«ti objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais (2 p.). Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.             IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo tiek inspektoriui, tiek teismui matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ iÅ¡ esmės grindžia Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 2, 4, 7, 8, punktais.

Tačiau jis konkrečiai nenurodė, kokiais vieÅ¡osios informacijos skleidėjo ir / ar rengėjo veiksmais buvo pažeistos konkrečios teisės normos. Remiantis bylos duomenimis, laidoje nebuvo siekiama atlikti žurnalistinio tyrimo apie Scientologijos organizacijÄ , iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti jos veiklÄ , privalumus, trÅ«kumus, nuveiktus darbus ir atliktus veiksmus. Laidoje buvo nagrinėjamos kelių žmonių asmeninės istorijos, kurias jie sutiko papasakoti laidos rengėjams. Atsižvelgiant į nelaimingas laidos dalyvių gyvenimo istorijas, kurias jie sieja su Scientologijos organizacija, laidoje rengėjai siekė rasti atsakymÄ Ä¯ klausimÄ , ar iÅ¡ tiesų pasaulyje yra faktų, kai Å¡i organizacija imasi persekiojimo, grasinimų, gÄ sdinimo, pasitelkia politikų ir jėgos struktÅ«rų pagalbÄ savo tikslams pasiekti.

Inspektorius sprendime pažymėjo, kad, sprendžiant iÅ¡ paskleistos informacijos, laidoje buvo siekiama nustatyti, ar Scientologijos bažnyčia gali turėti įtakos įvairių valstybių institucijų priimamiems sprendimams, žmonių asmeniniams gyvenimams ir pan. Nelaikytinas pagrįstu pareiÅ¡kėjo teiginys, kad inspektorius ignoravo pareiÅ¡kėjo nuomonę apie Scientologijos organizacijas. Inspektorius, atlikdamas tyrimÄ , vertino ne tik pareiÅ¡kėjo, bet ir kitos Å¡alies pateiktÄ informacijÄ .             Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde teiginys, kad Scientologijos sekta yra pasaulyje draudžiama, vertinamas kaip kaltinamas, melas ir dezinformacija.

Atsakydama į Å¡iuos argumentus TV-3 pažymėjo, kad pripažindami, jog teiginys „pasaulyje draudžiama Scientologijos sekta“ gali bÅ«ti suprantamas nevienareikÅ¡miÅ¡kai ir prieÅ¡taringai (ir dėl sÄ vokos „pasaulyje draudžiama“, ir dėl sÄ vokos „sekta“), negalima neatkreipti dėmesio, kad vienareikÅ¡mio ir visuotinai pripažinto scientologijos vertinimo taip pat nėra. Savo paaiÅ¡kinimuose inspektoriui TV-3 taip pat nurodė žinomus faktus apie prieÅ¡taringÄ Scientologijos organizacijos vertinimÄ (http://en.wikipedia.org/wiki/Scientology_status_by_country;http://en.wikipedia.org/wiki/Scientology_controversies).

Sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad skelbti tik teigiamas žinias apie scientologijÄ ir scientologus bÅ«tų nepagrįsta ir neatitiktų aptartų teisės aktų reikalavimų.             Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pastebėtina, kad Scientologijos bažnyčia nėra visuotinai pripažinta kaip religinė organizacija ir Å¡ios organizacijos pažiÅ«ros nėra vien religinio pobÅ«džio, todėl reikalavimas aiÅ¡kiai pristatyti Scientologijos bažnyčiÄ kaip religinę organizacijÄ , kuri nėra pripažinta religine bendruomene Lietuvoje, negali bÅ«ti grindžiamas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 8 punktu.

Žurnalistų etikos inspektorius savo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad teisinėje valstybėje Konstitucijos garantuojama saviraiÅ¡kos laisvė yra esminis demokratinės visuomenės pamatas, viena iÅ¡ pagrindinių demokratinės visuomenės sÄ lygų. SaviraiÅ¡kos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų.              Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis EŽTT praktika, saviraiÅ¡kos laisvė demokratinėje visuomenėje turi esminę reikÅ¡mę; ji taikoma plačiam informacijos ir idėjų spektrui, įskaitant tokias, kurios žeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo.

SaviraiÅ¡kos laisvės iÅ¡imtys, nustatytos Konvencijos 10 straipsnyje, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos griežtai, o bet kokių apribojimų reikalingumas – nustatomas įtikinamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktika“, Nr. 28, P. 374).             Žurnalistų etikos inspektorius, atlikęs tyrimÄ , sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog paskelbta informacija yra iÅ¡kraipyta ir tendencinga, laikytini nepagrįstais.             Laidoje paskleisti palyginimai, nevisiÅ¡kai tikslios frazės, apibÅ«dinančios Scientologijos organizacijÄ , nagrinėjamu atveju nelaikytinos teisės skleisti informacijÄ pažeidimu.

IÅ¡ žiniasklaidos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik sÄ Å¾iningai elgtis, t. y. sÄ moningai neiÅ¡kraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, tai reikÅ¡tų piktnaudžiavimÄ teise skleisti informacijÄ ir Å¡ios teisės ribų peržengimÄ , duodantį pagrindÄ taikyti teisinę atsakomybę. Teismų praktikoje konstatuota, kad iÅ¡ vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) negalima reikalauti visiÅ¡ko tikslumo, tačiau jis privalo elgtis sÄ Å¾iningai – nepažeisti asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, pasakytina, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas), remdamasis jam garantuojama teise skleisti informacijÄ , vertino organizacijos statusÄ ir Scientologijos bažnyčiÄ Ä¯vardijo kaip „pasaulyje draudžiamÄ sektÄ â€œ. Tačiau Scientologijos bažnyčios statuso vertinimas nagrinėjamu atveju nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo teise skleisti informacijÄ .             Pažymėtina, kad inspektorius, tirdamas skundÄ , turi pareigÄ spręsti, remdamasis pareiÅ¡kėjo, informacijos rengėjo ir skleidėjo pateiktais duomenimis, dėl paskelbtos informacijos atitikties Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams (2011 m. lapkričio 7 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-492-333/2011). Nurodytos tvarkos nagrinėjamu atveju buvo laikytasi (Inspektoriaus sprendime iÅ¡vados priimtos vadovaujantis pareiÅ¡kėjo, atsakovės trečiojo suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimais, įrodymais ir t. t.), todėl pareiÅ¡kėjas yra neteisus, nurodydamas, kad inspektorė rėmėsi tik atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens teiktais duomenimis, o kreipdamasi paaiÅ¡kinimų į vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ (skleidėjÄ ), tik sukÅ«rė vaizdÄ , kad tiria pareiÅ¡kėjo skundÄ .             Minėta, kad analizuojamos programos paskirtis buvo ne iÅ¡samiai analizuoti skirtingus scientologijos aspektus, kad bÅ«tų suteikta galimybė žiÅ«rovams apsispręsti, kaip vertinti scientologijÄ , o analizuoti, kokiÄ Ä¯takÄ gali daryti asmenų, besiremiančių scientologijos mokymu ir veikla, privačiam gyvenimui ir politikai.

Atmestinas ir pareiškėjo argumentas dėl programos rengėjų savanaudiškumo, neobjektyvumo ir šališkumo. Pažymėtina, kad skundo dalyje dėl Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo reiškiami argumentai susiję ne su programos rengėjų pozicija, o Scientologijos bažnyčios statusu Lietuvoje ir kitose šalyse bei scientologijos aspektais, kurie laidoje nebuvo analizuoti (pavyzdžiui, scientologijos pradininko ir kai kurių garsių scientologijos šalininkų sveikata, dianetikos esmė, scientologijos mokslų interpretacija ir pan.), dėl to šie argumentai nenagrinėjami.             Skundžiamoje televizijos laidoje taip pat yra pateikiamas Seimo narės D.

T. pasakojimas apie bendravimÄ su Scientologijos bažnyčios atstovu. PareiÅ¡kėjas mano, kad Å¡iuo pasakojimu jis buvo pristatytas kaip sektantas, bandęs įtraukti Seimo narę į draudžiamÄ sektÄ . Skunde teismui pareiÅ¡kėjas Seimo narės iÅ¡sakytus žodžius dėl sektos vertina kaip neigiamus. Teisėjų kolegija pažymi, kad inspektorius sprendime pagrįstai pažymėjo, kad „Tarptautinių žodžių žodynas“ sektÄ apibrėžia kaip religinę grupę, atsiskyrusiÄ nuo didžiųjų bažnyčių ir veikiančiÄ pagal savo organizacinius ir doktrinos principus (V.

VaitkevičiÅ«tė, leidykla „Žodynas“, Vilnius, 2007). Taigi pagal savo prasmę žodis „sekta“ apibrėžia kitÄ , nei didžiųjų bažnyčių pripažįstamÄ , religijÄ , tačiau neigiamos ar žeidžiamos prasmės neturi. Remdamasi byloje iÅ¡tirtų Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų, sprendimo, skundo, atsiliepimo į skundÄ , pareiÅ¡kėjo ir Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad tokiu bÅ«du buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie scientologijÄ ir pan., žeminanti pareiÅ¡kėjÄ .             Byloje nenustatyti procedÅ«rinio pobÅ«džio pažeidimai, kurie sudarytų pagrindÄ pripažinti sprendimÄ neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

Bylos medžiaga patvirtina, jog sprendimas priimtas nustatyta tvarka įvertinus visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, todėl skundas netenkintinas.             Nepatenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, teismo išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 44 str.).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:              atmesti pareiškėjo J.

P. skundÄ kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                                                  Violeta Balčytienė                                                                                                                                                Bronius JanuÅ¡ka                                                                                                                                                Liudmila Zaborovska