b9ec876c-6830-4530-a151-50982fd6a7db · Kauno apygardos teismas

                                                           Pranešėja Regina Majauskienė             Byla Nr. lA-575-120/2012Teisėja Vidmantas Paurys             Proceso Nr.1-61-1-00800-2010-0                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

                               2.4.6.; 2.4.6.3.4.                                  (S)                                                KAUNO APYGARDOS TEISMASN    U    T    A    R    T    I    SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Kaunas                                                                    2012 m. sausio 8 d.

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, iÅ¡teisintajam R. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiam V. K., gestų kalbos vertėjoms A. Å ., Z. P., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. gegužės 3 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. G. iÅ¡teisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomonių,                             n  u s t  a  t  ė :                          R. G., kaltintas pagal BK 135 str. 1 d. tuo, kad jis , 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 14.10 val. bÅ«damas buto, adresu Kauno g. (duomenys neskelbtini), Jonava, kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl kilusių tarpusavio nesutarimų, deÅ¡inės kojos keliu prispaudęs nukentėjusiajam V.

K. krÅ«tinę ir kaire ranka pasukęs jo galvÄ Ä¯ deÅ¡inę, turėdamas tikslÄ sužaloti, tyčia peiliu sudavė vienÄ smÅ«gį V. K. į kaklÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. vienÄ kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdÄ kaklo kairėje pusėje su vidinės jungo venos bei kairio plaučio sužalojimu, lydimÄ kraujo susikaupimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje bei Å¡oko dėl nukraujavimo, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatÄ , skundžiamu 2012 m. gegužės 3 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iÅ¡teisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . R. G. iÅ¡teisinimas teismo yra motyvuotas tuo, kad jo kaltę patvirtinančių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme, metu, nesurinkta.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-05-03 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.

Juo, R. G., pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai – priteisti iÅ¡ R. G. Valstybinei ligonių kasai 8391,27 litus gydymo iÅ¡laidų. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ , o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Daiktinius įrodymus - virtuvinį peilį, plastikinį tuščiÄ alaus butelį, du stikliukus, dvi paklodes, įtariamojo R.

G. Å¡ortus, du vokus su nuorÅ«komis, vokÄ su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nurodo, kad apylinkės teismo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nepagrįstas. Liudytojas V. Ž. (t. l b.1.93-95) ikiteisminio tyrimo metu papasakojo sužalojimo aplinkybes bei mechanizmÄ , matytus įvykio metu. Jis parodė, kad, R. G., ant sofos gulinčiam V. K. keliu užspaudė krÅ«tinę, pasuko jo galvÄ ir peiliu dÅ«rė jam į kaklo sritį. Å io liudytojo parodymais remdamasi specialistė davė labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

K. sužalotas buvo duriant jam peiliu į kaklo sritį iš viršaus (t. l, b.l.56-57). Teismas galimybės, jog V. K. galėjo būti sužalotas tyčia, t.y. tokiomis aplinkybėmis ir būdu kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas V. Ž., neatmetė. Tai, kad Ž. tuoj pat po įvykio nustatytas buvo sunkus girtumo laipsnis [3.82 promilės, (l t.,b.l.92)] bei tai, kad ir antros apklausos metu šis liudytojas parodymus davė po pabuvojimo bare, jo apklausinėjimui (t. l b.1.93-94, 95) įtakos neturėjo.

Abiem kartais jo parodymai buvo tie patys. Liudytojo V. Ž. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, metu, parodė, kad jo bijojimas susidorojimo yra jo parodymų keitimo teisme, priežastimi (t. 2, b.l. 113), nes, nors liudytojas V. Ž. tiesiogiai ir nepasakė, kad parodymus jis pakeitė, bijodamas susidorojimo, tačiau primygtinis jo kartojimas, kad, jei jam kas nors atsitiks, kaltas bus R. G., leidžia kaltinimui daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teisme V. Ž. parodymai pakeisti buvo bijant galimo kerÅ¡to iÅ¡ teisiamojo pusės. Kaltinamojo R.

G. parodymai, nenuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad su V., susikabinęs pargriuvo ant grindų, kažkuriuo momentu pastebėjęs, kad iÅ¡ V. kaklo kraujuoja, užspaudė jam žaizdÄ ir liepė V. Ž. skambinti į greitÄ jÄ â€œ. Tiek kaltinamasis R. G., tiek nukentėjusysis V. K. nurodo skirtingus sužalojimo padarymo momentus. V. K. teigia, kad persibraukė per kaklÄ dar prieÅ¡ nukrentant ant grindų, o R. G., - kad jis sugriebė nukentėjusiajam už rankos, norėdamas atimti peilį, kad Å¡is nesusižalotų, kad jie abu nukrito ant grindų, kad, iÅ¡sivadavęs nuo nukentėjusiojo, jis pamatė, jog Å¡iam iÅ¡ kaklo bėga kraujas.

V. K. yra R. G. tetos L. L. draugas, todėl gelbėdamas R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, bei nenorėdamas gadinti santykių su L. L., jis ir duoda R. G. teisinančius parodymus. Be to, V. K. apklaustas buvo po to, kai ligoninėje pas jį jau buvo lankęsi R. G. artimieji - R. G. motina liudytoja H. V.. R. G. ne pirmÄ kartÄ konfliktus sprendžia peiliu, ir toks V. K. sužalojimo padarymas, bÅ«dingas yra R. G. veiksmams. O ir liudytoja E. K. parodė, kad R. G. jai sakėsi, jog „konfliktas įvykęs buvo dėl L. ir, kad nukentėjęs nevykdė jo nurodymo eiti ir gauti pinigų“.Prokuroro skundas nepagrįstas ir atmetamas, o teismo nuosprendis dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų, keičiamas..Kaltinimas R.

G. kaltę grindė ir grindžia:1) ikiteisminio tyrimo metu (duotais liudytojo V. Ž. parodymais (t.1, b.l. 93-94, 95) apie tai, kad jis matė, kaip R. G., atsinešęs iÅ¡ virtuvės peilį, priėjo prie gulinčio lovoje nukentėjusio, prispaudė Å¡io krÅ«tinę koja ir, kaire ranka pasukęs jo galvÄ , dÅ«rė deÅ¡ine ranka į kaklÄ . IÅ¡ žaizdos kraujas pasipylė fontanu, bėgo ant žemės ir ant sofos kraÅ¡to. Nukentėjęs atsisėdo ant lovos kraÅ¡to ir nugriuvo ant žemės, o R.

G., užspaudė Å¡iam arterijÄ ranka; 2) 2010 m. lapkričio 3 d. specialisto iÅ¡vada apie tai, kad labiausiai yra tikėtina, jog V. K. sužalotas buvo duriant peiliu į kaklo sritį iÅ¡ virÅ¡aus.Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, metu, liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokole užfiksuotų parodymų nepatvirtino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, jis apklausos protokolus pasirašė jų neskaitęs, kad, įvykio dienÄ , jis, kad R. G., liepė jam skambinti greitajai, kad jis pamatė kruvinÄ nukentėjusį, matė R.

G. atimant iÅ¡ nukentėjusio peilį, o po to laikant užspaudus nukentėjusiam žaizdÄ t.2, b.l. 111-113). Duodamas parodymus Å¡ios instancijos teisme, liudytojas parodė, kad, sugrįžęs iÅ¡ tualeto, pamatė nukentėjusį prispaustÄ keliu, pamatė, kad nukentėjusiam atsistojus, jam bėgo kraujas, o pas R. G. rankose buvo peilis, bet paties įvykio, nematė ir nežino ar nukentėjęs dÅ«rėsi pats, ar jam dÅ«rė R. G. (t.2, b.l. 163-164).. Pirmos instancijos teisme paaiÅ¡kinusi, jog V. K. padarytas sužalojimas savęs žalojimui bei griuvimui, nebÅ«dingas (t.2, b.l. 68-69), duodama paaiÅ¡kinimus Å¡ios instancijos teisme, davusi specialisto iÅ¡vadÄ ekspertė paaiÅ¡kino, kad labiausiai tikėtinas yra V.

K. sužalojimo padarymo bÅ«das yra dÅ«ris iÅ¡ virÅ¡aus, tačiau ji neatmeta visiÅ¡kai ir galimybės, kad toks sužalojimas nukentėjusiam padarytas galėjo bÅ«ti ir griuvimo metu (t.2, b.l. 164). Pagal BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ tyčia. Tokių duomenų kaltinimas, R. G. pateikto kaltinimo pagrindimui, nepateikė.Duomenimis byloje nustatyta, kad įvykio metu ir iÅ¡teisintasis R. G., ir liudytojas A. Ž., ir nukentėjęs V. K. buvo sunkiame girtumo laipsnyje. R.

G. nustatytas buvo 3,78 promilių girtumas (t.1, b.l. 106), V. Ž. – 3,82 promilių girtumas (t.1, b.l.

92) V. K. – 3,57 promilių girtumas (t.1, b.l. 75). Kiekvieno jų apie įvykio aplinkybes duodami parodymai kaskart yra vis kitokie. Tiek pirmos instancijos, tiek ir Å¡ios instancijos teismų pastangos paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus jų parodymuose apie įvykio aplinkybes, jokių rezultatų nedavė. R. G. savo kaltę kategoriÅ¡kai neigia, tvirtindamas, kad V. K. sužalojimas atsitiktinai padarytas galėjo bÅ«ti tik peilio iÅ¡ jo atiminėjimo metu. V. K. tvirtina tyčia pats siekęs nusižudyti ir yra įsitikinęs, kad, iki peilio iÅ¡ jo atėmimo, kaklÄ peiliu jis susižalojo pats.

Liudytojo V. Ž. parodymai apie V. K. sužalojimo aplinkybes, kaskart yra vis kitokie ir nei vienų iÅ¡ jų jokie faktiniai duomenys byloje, nepatvirtina. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, metu, iÅ¡vada apie sužalojimo V. K. padarymo bÅ«dÄ , buvo tik tikėtina, t.y., buvo nustatyta, jog, „remiantis V. Ž. parodymais, labiausiai yra tikėtina, kad V. K. buvo sužalotas duriant peiliu į kaklo sritį iÅ¡ virÅ¡aus ir mažai tikėtina, V. K. sužalojimas padarytas buvo griuvimo metu“.

Teismo med. ekspertės paaiÅ¡kinimai, duoti Å¡ios instancijos teismo posėdyje, patvirtina, kad V. K. konstatuotas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas ir griuvimo metu. Ne tik baudžiamosios bylos duomenys, bet ir apeliacinio skundo teiginiai akivaizdžiai patvirtina pirmos instancijos teismo padarytos iÅ¡vados apie inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ patvirtinančių faktinių duomenų byloje nebuvimÄ , teisingumÄ bei tai, kad, remiantis faktiniais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, tokiomis, kaip R.

G. kaltės grindimas V. Ž. parodymų pakeitimu iš baimės, V. K. sužalojimas R. G. būdingu būdu, galimas V. K. paveikimas ligoninėje, kad šis duotų R. G. palankius parodymus ir t.t., faktiniais duomenimis byloje nei paties nusikaltimo padarymo fakto, nei R. G. kaltės, nepatvirtinus, inkriminuoto nusikaltimo padarymas R. G. yra tiesiog preziumuotas. Būtent todėl R. G. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d., pagrindo nėra ir prokuroro skundas atmetamas. Bylos duomenimis nusikaltimo V. K. atžvilgių padarymo fakto buvimas jokiais faktiniais duomenimis byloje, nepatvirtintas.

Teismo nurodytas R. G. iÅ¡teisinimo pagrindas – „neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkrimimuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€œ, taikomas tik esant konstatuotam nusikaltimo padarymo fakto buvimui, tad, Å¡iuo konkrečiu atveju, nesant nustatytam inkriminuoto nusikaltimo padarymo fakto buvimui, R. G. iÅ¡teisintas turėjo bÅ«ti nepadarius veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo požymių. Teismo neteisingai nurodyto iÅ¡teisinimo pagrindo pakeitimas kitu iÅ¡teisinimo pagrindu, iÅ¡teisintojo padėties neblogina, tad nuosprendis Å¡ioje dalyje, dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų, keičiamas, pakeičiant iÅ¡teisinimo pagrindÄ .Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,                                     n  u  t  a  r  i  a:Kauno apygardos prokuratÅ«ros Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ , atmesti.

             Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nuosprendį, dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų, pakeisti R. G. iÅ¡teisinimo pagrindo nustatymo dalyje, konstatuojant, kad pagal BK 135 str. 1 d. R. G. yra iÅ¡teisintas nepadarius jam veikos, turinčios BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.               Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                               Regina Majauskienė                                                                                Dmitrijus Korsakovas                                                                                                                                              Kęstutis Dargužis