2025-01-22 Nr. AB-1315-3-63-3-01203-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-73-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01203-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. N. skundą atsakovui Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Š. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (toliau – ir atsakovas) 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. IBPS-S-542309-24 (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimas); 2) panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. IBPS-S-563766-24 (toliau – ir 2024 m. spalio 7 d. sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2024 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjo atstovo advokato pateiktą prašymą (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymas).

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė įteikė pareiškėjui nutarimą Nr. IBPSS-334332-24 nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06621-24 (toliau – ir 2024 m. birželio 12 d. nutarimas). Įteikdama pareiškėjui minėtą nutarimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė nurodė, kad 2021 m. balandžio 19 d. – 2021 m. balandžio 29 d. laikotarpiu sudarydamas prielaidas pateikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui neteisingus asociacijos „Kartenos sklandymo klubas“ dokumentus, (duomenys neskelbtini) J. A. S. neatliko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio nuostatose numatytos veikos ir atliko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 233 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytą administracinį nusižengimą. Taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė pažymėjo, kad administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas dėl J. A. S. atlikto administracinio pažeidimo yra suėjęs, todėl nebėra pagrindo pradėti vykdyti administracinės teisenos procesą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. I-57 „Dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, pareiškėjo atstovas advokatas 2024 m. rugsėjo 25 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pareiškėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06621-24 duomenimis. Teikdamas 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymą, pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, kad pareiškėjas siekia susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06621-24 duomenimis ir, įvertinęs šių duomenų turinį, juos pateikti civilinę bylą Nr. e2-1910-1142/2024 nagrinėjančiam teismui.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymą. Priimdama minėtą sprendimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė konstatavo, kad, remdamasis Rekomendacijų nuostatomis, pareiškėjas neturi pagrįsto procesinio ir (ar) tarnybinio suinteresuotumo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-06621-24 duomenimis. Atsižvelgdama į įvardytą aplinkybę, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė pasiūlė pareiškėjui išsireikalauti civilinei bylai Nr. e2-1910-1142/2024 nagrinėti reikalingus dokumentus teikiant prašymą minėtą civilinę bylą nagrinėjančiam teismui.

Dėl 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikė vyresniajam prokurorui skundą (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 27 d. skundas). Minėtame skunde pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė nepagrįstai įvertino pareiškėjo interesus. Pareiškėjas paaiškino, kad, atsižvelgdamas į itin didelę prašomų dokumentu apimtį, civilinę bylą Nr. e2-1910-1142/2024 nagrinėjantis teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti iš atsakovo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06621-24 protokolus. Pareiškėjas įvardijo, kad jis nėra įsitikinęs, ar minėti dokumentai yra susiję su nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1910-1142/2024, ir, siekdamas tai patikrinti, dėl šios priežasties kreipėsi į atsakovą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2024 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti 2024 m. rugsėjo 27 d. skundą. Remdamasis BPK bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. I-103 „Dėl asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06621-24 duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nenurodė jokių viešojo administravimo srityje atsakovo atliktų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatomis, tačiau neįvardijo jokių atsakovo konkrečių administracinių procedūrų ir (ar) taisyklių pažeidimo.

III. Pareiškėjas Š. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas teigia, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp pareiškėjo bei atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius. Pareiškėjas paaiškina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2024 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti 2024 m. rugsėjo 27 d. skundą. Priimdamas minėtą sprendimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas įvardijo, kad pareiškėjo prašymas susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo metu surinktas duomenimis yra nagrinėtinas pagal Aprašo nuostatas. Taip pat, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pažymėjo, kad minėtas sprendimas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl viešojo administravimo srityje atsakovo priimto sprendimo riboti (atimti) pareiškėjo teisę gauti informaciją.

Pareiškėjas nurodo, kad, priimdama skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismo teisėja nesilaikė nešališkumo standartų. Pareiškėjas paaiškina, kad 2015 m. gruodžio 21 d. teisėja nusišalino nuo administracinės bylos Nr. eI-12047-473/2015 nagrinėjimo. Nuo minėtos bylos nagrinėjimo teisėja nusišalino dėl to, kad pareiškėjo atstovas advokatas atstovavo buvusį teisėjos sutuoktinį. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjas mano, kad, nepagrįstai atsisakydama priimti pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismo teisėja nesilaiko teisės aktuose nustatytų nešališkumo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-968/2023). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-88-756/2022, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-669-575/2023).

Nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas 2024 m. rugsėjo 25 d. pateikė atsakovui prašymą leisti pareiškėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06621-24 duomenimis. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2024 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti 2024 m. rugsėjo 25 d. prašymą. Prieštaraudamas 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo nuostatoms, 2024 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas pateikė vyriausiajam prokurorui skundą. Išnagrinėjęs minėtą skundą, 2024 m. spalio 7 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti 2024 m. rugsėjo 27 d. skundą. Vadinasi, priimdami 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą bei 2024 m. spalio 7 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas veikė ne kaip viešojo administravimo subjektai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, siekdamas inicijuoti ginčą dėl minėtų sprendimų pagrįstumo bei teisėtumo, pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtiną skundą.

Aplinkybė, kad, priimdamas 2024 m. spalio 7 d. sprendimą, Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodė netinkamą minėto sprendimo tvarką, savaime nekeičia bylos teismingumo. Šiuo aspektu paminėtina, kad minėto sprendimo priėmimo metu pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Vykdydamas profesinę teisinių paslaugų teikimo veiklą, pareiškėjo atstovas advokatas turėjo žinoti apie 2024 m. spalio 7 d. sprendimo apskundimo tvarka, o, kilus abejonių dėl minėto sprendimo apskundimo tvarkos, jis turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pašalinti šias abejones ir padėti pareiškėjui tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., LVAT 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-822/2024).

Teikdamas atskirąjį skundą, pareiškėjas išreiškė savo abejones dėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusios teisėjos V. B. nešališkumo. Minėtas abejones pareiškėjas grindė teiginiais, kad jo atstovas advokatas atstovavo buvusį teisėjos sutuoktinį. Priimdama skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismo teisėja nesilaiko ABTĮ nuostatose numatytų teismo nepriklausomumo bei nešališkumo standartų.

Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad, priimdama skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismo teisėja nesilaikė nešališkumo reikalavimų. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina aplinkybės, kad, priimdama skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismo teisėja sąmoningai siekė apsunkinti pareiškėjui galimybes pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir (arba) turėjo suinteresuotumą nagrinėjamos administracinės bylos baigtimi. Aplinkybė, kad pareiškėjo atstovas advokatas anksčiau atstovavo buvusį pirmosios instancijos teismo teisėjos sutuoktį, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad, priimdama skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismo teisėja nesilaikė nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo abejonės dėl skundžiamą nutartį priėmusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo grindžiamos abstrakčiais ir deklaratyvaus pobūdžio argumentais. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priimdamas procesinius sprendimus, teismas (teisėjai) įgyvendina teismo (teisėjų) jurisdikcinę veiklą. Minėtos veiklos vykdydamas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad, priimdami procesinius sprendimus, teisėjai nesilaiko nepriklausomumo bei nešališkumo reikalavimų.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, priimdama skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismo teisėja nepažeidė ABTĮ nuostatose numatytų teismo nepriklausomumo bei nešališkumo standartų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjų atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Š. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė