b9e8a5af-4be5-44b5-96fe-a09f7eb7ef3e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-351-1133/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46423-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.9.2; 2.3.6.4.1; 2.1.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Boženei Voišvilienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamajam M. M. (M. M.) ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Markevičiui, nukentėjusiajai G.

Å ., nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios M. M. įstatyminei atstovei E. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „F“ (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalyje, n u s t a t ė :

1. M. M., bÅ«damas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o bÅ«tent jis, 2019 m. spalio 30 d., apie 20.15 val., Vilniuje, Lentvario gatvėje, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) bÅ«damas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,90 promilės etilo alkoholio) ir važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Lentvario gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta nuo MÅ«rinės Vokės pusės BaliÅ¡kių kryptimi, tamsiu paros metu, neapÅ¡viestame kelio ruože, virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ 50 km/h greitį, važiavo didesniu negu 97 km/h greičiu, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, neatsižvelgė į jo važiavimo kryptimi prie Lentvario gatvės pastato Nr. 86 buvusį kelio vingį į kairę, ties minėtu kelio vingiu, bÅ«damas akinamas prieÅ¡inga kryptimi važiavusio automobilio žibintų Å¡viesų, nekeisdamas važiavimo krypties, nesulėtino greičio, o tęsė važiavimÄ kelio vingiu, dėl virÅ¡yto maksimalaus leistino greičio prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į deÅ¡inę pusę ir atsitrenkė į ties kelio deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu augantį medį.

Å io eismo įvykio metu automobilio „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) keleivis A. M. (A. M.) patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių tÄ pačiÄ dienÄ mirė VieÅ¡ojoje įstaigoje (toliau – VÅ¡Ä®) Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Tokiu bÅ«du M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 127, 129, 96 punktų reikalavimus ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje.

2. Kaltinamasis M. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įvykis buvo 2019 m. spalio 30 d., apie 20 val. TÄ dienÄ su A. M. buvo draugo Å¡ermenyse Lentvaryje, įprastai alkoholio nevartoja, tačiau tada ten iÅ¡gėrė 4-5 stikliukus, A. M. taip pat gėrė. Po to juos paėmė jo dėdė ir nuvežė pas jį (M. M.) į (duomenys neskelbtini), ten jis iÅ¡gėrė kavos, o A. M. kelis stikliukus alkoholio. Po to paskambino draugui ir jis pasakė atvažiuoti, kadangi jautėsi gerai ir nemanė, kad pripÅ«s, sėdo į automobilį ir važiavo pas draugÄ , jis buvo nelabai toli, nežino, kiek tuo metu buvo praėję laiko nuo tada, kai jis vartojo alkoholį.

Važiavo galbÅ«t 90-100 km/h greičiu, galėjo bÅ«ti ir 97 km/h greitis, nors ten leistinas 50 km/h greitis. Tuo keliu važiuoja dažnai bÅ«na 3-4 kartus per dienÄ , įprastai tokiu greičiu nevažiuoja, tačiau tÄ dienÄ po Å¡ermenų jautėsi kaip nesavas, kad jaunas draugas pasikorė. Toje vietoje, kur buvo įvykis, auga medžiai, toliau iÅ¡ vienos pusės laukai, o iÅ¡ kitos namai, Å¡iuo metu ten pastatyti kelio atitvarai, tuo metu jų nebuvo. Bevažiuojant jam į akis pradėjo spigintis kitos maÅ¡inos Å¡viesa, tÄ automobilį pastebėjo arčiau posÅ«kio, jo anksčiau pastebėti negalėjo, nes toje vietoje yra kelio vingis.

Kai jam į akis pradėjo spiginti kito automobilio Å¡viesa, jis pradėjo trauktis į deÅ¡inę pusę, kadangi ten labai siauras kelias, jį sumėtė link kelkraščio ir buvo smÅ«gis. Negali pasakyti, ar važiuodamas leistinu greičiu galėtų suvaldyti automobilį toje situacijoje. Atsibudo kažkur po 40 sekundžių ir pamatė, kad iÅ¡ maÅ¡inos nieko neliko, ji buvo sudraskyta į gabalus, perlaužta, pirmÄ kartÄ matė, kad taip bÅ«tų sudraskytas automobilis, nors vairavo daug automobilių ir daug avarijų matė.

Tuomet jis atsisegė dirÅ¾Ä ir iÅ¡lipo, pamatė, kad Å¡alia nėra A. M., nors jis buvo prisisegęs diržu. Po to matė, jog sagtis buvo diržo Å¡ovinyje, maÅ¡ina buvo pati nupjovusi dirÅ¾Ä . Pradėjo ieÅ¡koti A. M., jį rado kelkraÅ¡tyje, nepamena, kurioje automobilio vietoje, A. M. kažkÄ kalbėjo, kad Å¡alta. Nei jis, nei liudytojai A. M. nejudino, nes jis buvo labai sužalotas. Liudytojų paprašė, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Po to atvyko pareigÅ«nai. Pamena, jog atsigavo ligoninėje, jam (kaltinamajam) buvo susiÅ«ta ranka ir galva, tuomet sužinojo, kad A.

M. mirė. Jis (kaltinamasis) su A. M. buvo pažįstamas 9-10 metų, buvo kaimynas, geras draugas, jį įdarbino pas save darbe, taip pat gerai bendravo ir su jo artimaisiais. Automobilį, su kuriuo buvo įvykis, buvo įsigijęs prieÅ¡ 3 mėnesius iki avarijos, techninė apžiÅ«ra jam jau buvo atlikta, tačiau su Å¡iuo automobiliu dar lankėsi autoservise, nes buvo sugedę keli „sailendblokai“. VienÄ kartÄ automobilį vežė patikrinti, o kitÄ kartÄ tvarkyti. Buvo nustatytos problemos važiuoklės ir dėžės. Taip pat tikrinant buvo nustatyta, kad ant durų, kur laikomas stogas, didesni dažų sluoksniai nei leistina, mechanikas sakė, kad automobilis buvo „brauktas“.

Eksploatuojant automobilį pastebėjo, kad kažkas negerai su automobilio pakaba ir dėže, nes nuolat iÅ¡mesdavo klaidas, jungdavo aliarmÄ ir neleisdavo važiuoti, klaidas reikėdavo trinti kas 2-3 dienas, dėžė buvo pakeista, bet vis tiek kažkas buvo negerai. Mano, kad automobilis prieÅ¡ tai buvo muÅ¡tas į priekį ir buvo keisti slenksčiai, anksčiau tokius automobilius klijuodavo ir kniedydavo. Galvoja, kad ir su jo įsigytu automobiliu taip buvo daryta. Jeigu tai nebÅ«tų daryta, A. M. nebÅ«tų patyręs tokių sužalojimų, be to, toje vietoje, kur sėdėjo A.

M., lubose neišsiskleidė šoninė oro pagalvė, nors ji buvo virš galvos, ta viršutinė dalis buvo išrauta. Nepamena, ar išsiskleidė priekinė oro pagalvė iš daiktadėžės. Jo pusėje oro pagalvė išsiskleidė ir vaire ir lubose. Po įvykio atsiprašė visų nukentėjusiojo artimųjų, kuriuos pažinojo, tik neatsiprašė G. (A. M. krikšto motinos), ieškojo jos kontaktų, pasakė jai, kad norėtų atsiprašyti susitikus, o ji pasakė, kad neverta (kaltinamasis atsiprašė posėdžio metu).

Taip pat sumokėjo už jo laidotuves, rÅ«pinasi jo dukra, iki 18 metų visada jai padės, ji jam kaip dukra, dažnai jÄ mato, vyksta į svečius, kad su ja pabÅ«ti. Sutinka su nustatytu girtumu.

3. Nukentėjusioji G. Å ., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jai paskambino A. M. draugas ir pranešė apie įvykį, važiavo į ligoninę, kur reikėjo jį atpažinti kÅ«nÄ . Tik pamačiusi jo kÅ«nÄ suprato, kad tai tiesa. Kaltinamojo po įvykio nematė. Apskritai jo niekada nematė. PirmÄ kartÄ jį pamatė per posėdį ir gal prieÅ¡ mėnesį jis parašė jai atsipraÅ¡ymÄ per „Messenger“ programÄ . Laidotuves rengė ir už jas mokėjo ji pati. Kaltinamojo motina prieÅ¡ laidotuves padavė A. M. močiutei kažkokiÄ pinigų sumÄ , pasirašė dokumentÄ , jai (G. Å .) davė dalį pinigų, nepamena sumos. Kiek žino, jis kažkÄ perveda mergaitei ir E.. Mano, kad jis turi vaikÄ iÅ¡laikyti iki pilnametystės. Kaltinamajam jokių reikalavimų neturi, nes žmogaus nėra ir jo nesugrÄ Å¾ins. Ji ir E. yra suraÅ¡iusios pretenzijas draudime. Kaltinamajam neatleido, nes jis nesugrÄ Å¾ins jos krikÅ¡to sÅ«naus A. M., kuris su ja augo.

4. Nukentėjusioji ir nukentėjusiosios M. M. įstatyminė atstovė E. L., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykyje nedalyvavo. Su kaltinamuoju bendrauja, jis padeda jos vaikui, perka maistÄ , daiktus, pinigais nepadeda, periodinių įmokų nemoka. Paklausia ko reikia ir nuperka arba nuperka savo nuožiÅ«ra. Anksčiau padėdavo dažniau, dabar rečiau. Anksčiau jai buvo sunkiau, todėl papraÅ¡ydavo kaltinamojo padėti, kad jis vaikui kÄ nors nupirktų, o dabar jos finansinė situacija geresnė, todėl pati gali nusipirkti, nebuvo, kad jis atsisakytų padėti, nuperka ir padeda tuo, ko reikia vaikui.

Jis dažnai nori atvažiuoti, bet bÅ«na, kad jos nėra namuose arba bÅ«na ne tokia nuotaika, kad priimti svečius. Kartais su kaltinamuoju susimato, kartais į mėnesį kartÄ . Paskutinį kartÄ jis buvo atvažiavęs gal prieÅ¡ savaitę, tada jie važiavo į parduotuvę, o po to jis parvežė jÄ Ä¯ namus ir pabuvo su vaiku. Ji su juo bendrauja, kai pas jÄ (E. L.) atvažiuoja, nejaučia jam pykčio, tiesiog su juo bendrauja. Po įvykio galbÅ«t kažkada įvykį ir aptarė, tačiau Å¡ia tema nelabai su juo bendrauja, nemalonu apie tai kalbėti.

Tiksliai viskÄ sužinojo iÅ¡ teismo posėdžių. Nežino, kÄ kaltinamasis apie tai galvoja, gal jam bloga ant „dÅ«Å¡ios“. Iki įvykio kaltinamÄ jį pažinojo iÅ¡ A. M. pusės, bet su juo nebendravo. A. M. su kaltinamuoju pradėjo daugiau bendrauti, kai jis įsidarbino pas kaltinamÄ jį, tai buvo gal mėnuo iki įvykio, jie važiuodavo kartu iÅ¡ darbo, nes A. M. į darbÄ eidavo pėsčiomis.

5. Nukentėjusysis V. M. (V. M.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra A. M. tėvas. Apie sÅ«naus mirtį sužinojo 2019 m. spalio 30 d. vakarÄ , tai jam telefonu pranešė jo buvusios žmonos pusseserė ir sÅ«naus krikÅ¡to mama G. Å .. Å iuo metu jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tačiau su sÅ«numi palaikė pastovų ryšį. A. M. laidotuvėmis rÅ«pinosi G. Å ., jis jai padėjo materialiai (1 t., b. l. 62-64).

6. Liudytoju apklaustas UAB „K“ atstovas, teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba UAB „K“ (duomenys neskelbtini), turi universitetinį inžinieriaus iÅ¡silavinimÄ . Atsakant į kaltinamojo gynėjo klausimus parodė, kad automobilio „BMV 530“ modelio kompiuteris paprastai kažkokiu periodu fiksuoja automobilio gedimus, tas kas yra automobilyje. Galima matyti tam tikrÄ klaidÄ , prie kokios ridos, kokiu laiku įvyko klaida. Kompiuteris yra pagrindinis daiktas, kuris valdo visas elektronines automobilio sistemas, o klaidos fiksuojamos dažniausia tik tos, kurios tuo metu yra automobilyje.

Ta klaida gali bÅ«ti pasikartojanti, momentinė, jeigu atmintis nepratrinta ar neperraÅ¡yta programa, galima matyti istorijÄ . Jeigu kompiuterio atmintis buvo pratrinta, tada matysis aktualios tuo periodu iÅ¡trynimo klaidos. Dėl neiÅ¡siskleidusių oro pagalvių, kompiuteris galimai galėtų parodyti, ar tuo periodu sistema turėjo gedimų ar neturėjo, ar oro pagalvė iÅ¡siskleidė, ar neiÅ¡siskleidė, tačiau dėl kokių priežasčių, Å¡io automobilio kompiuteris nerodo. Dėl pagalvių iÅ¡siskleidimo yra labai daug aplinkybių, kada ji gali Å¡auti, kada negali – turėtų bÅ«ti tam tikras pagreitis, tam tikro pobÅ«džio smÅ«gis, kad suveiktų davikliai.

Jeigu slystamas smÅ«gis Å¡oninis, dažniausia priekinė pagalvė neiÅ¡siskleidžia, nes ji turi turėti kietÄ , bukÄ smÅ«gį į priekinę dalį, kad bÅ«tų tam tikras pagreitis. Å io modelio automobilio kompiuterinius duomenis bÅ«tų galima nustatyti testavimo aparatu, tačiau jeigu automobilis nepataisomai sumaitotas, įmonė UAB „K“ to padaryti negali, kadangi reikia, jog bÅ«tų sujungtos visos grandinės ir bÅ«tų galima įjungti automobilio degimÄ . Ä®dėjus kompiuterį ir pajungus prie automobilio maitinimo sistemos bloko, duomenų taip pat nebÅ«tų galima nuskaityti, bent jau oficialia įranga.

Å io modelio automobiliai buvo kviečiami patikrai pagal UAB „K“ raÅ¡tÄ (2 t., b. l. 140) dėl patikros pliusinio laido, kuris yra bagažinėje. Gamykla pripažino, kad su Å¡iuo laidu galėjo bÅ«ti problema ir toks praneÅ¡imas buvo siunčiamas keliasdeÅ¡imčiai tÅ«kstančių tokio modelio savininkams Lietuvoje. Å is laidas neturėjo jokios įtakos saugumo sistemoms ar oro pagalvių gedimui, kadangi jos „užmaitintos“ visai kitu pliusiniu laidu. Jeigu nepataisomai sugestų Å¡is laidas, kurį reikėjo tikrinti, automobilis visai neužsivestų, tai vienintelis gedimas.

Be to, suveikiant oro pagalvėms, šio laido „klemos“ (akumuliatoriaus gnybtai) yra nušaunamos, kad automobilis neužsidegtų ir neužtrumpintų sistemos. Automobilio rodomos klaidos, susijusios su automatine greičių dėže, visiškai nesusijusios su minėtu gamykliniu atšaukimu. Dėl šio automobilio modelio kėbulo, visos „nešančios detalės“ (automobilio rėmas) tikrai ne iš aliuminio. Servise neturėjo atvejų, kad šio modelio automobiliais važinėjant blogais keliais, sutrūkinėtų kėbulo tvirtinimas ir tai turėtų įtakos saugumui.

Gamykliniame atšaukime tokio dalyko nėra, todėl gali teigti, kad šio modelio automobiliai tokios problemos neturi, o automobiliai Lietuvos keliais važiuoja įvairūs, būna sulipinti iš kelių dalių, todėl nesistebi, jog autoįvykių metu jie perlūžta per pusę.

7. Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 30 d. 20.15 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, nuo Mūrinės Vokės pavažiavus apie 1 km link Lentvario, nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavo lengvasis automobilis (1 t., b. l. 3).

8. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. K. 2019 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. spalio 30 d. apie 20.15 val., patruliuojant kartu su A. S. (A. S.) ir S. L. (S. L.), iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Vilniuje, Lentvario g.

86. Atvykus į nurodytÄ vietÄ pamatė automobilį „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo apgadintas po eismo įvykio. Vairuotojas M. M. buvo sužeistas, su alkoholio matuokliu pirmu pÅ«timu 20.33 val. jam buvo nustatytas 0,92 promilių, o antru pÅ«timu 20.46 val. – 0,96 promilių girtumas. Dėl patirtų sužalojimų M. M. ir automobilyje keleivio vietoje važiavęs ir sunkius sužalojimus patyręs A. M. buvo nuvežti į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 5).

9. IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. G. (G. G.) 2019 m. spalio 30 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog 2019 m. spalio 30 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., apie 20.30 val., buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, kad Vilniuje, Lentvario g. 86, nuo MÅ«rinės Vokės pavažiavus apie 1 km link Lentvario, nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavo lengvasis automobilis. Nuvykus į Lazdynų ligoninę nustatyti asmenų tapatybių paaiÅ¡kėjo, kad automobilio vairuotojas M. M., keleivis A. M.. Keleivis eismo įvykio metui buvo sunkiai sužalotas ir vykstant į ligoninę automobilyje mirė, atvykę artimieji ligoninėje atpažino mirusiojo kÅ«nÄ (1 t., b. l. 6).

10. Iš 2019 m. spalio 30 d. – 2019 m. spalio 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais bei fotolentelės Nr. 1 matyti, jog tamsiu paros metu, apšviečiant dirbtiniu apšvietimu, buvo apžiūrėtas sausas kelias, kurio danga asfaltas, Vilniuje, Lentvario gatvėje, ties pastatu Nr. 86 esančiame kelio vingyje į kairę, žiūrint nustatyta M. M. važiavimo kryptimi nuo Mūrinės Vokės link Bališkių, kur kilo eismo įvykis. Žiūrint minėta kryptimi, pastatas Nr. 86 yra apie 50 metrų atstumu už kelio vingio.

AsfaltuotÄ kelio važiuojamÄ jÄ dalį Å¡ioje atkarpoje sudaro dvi apie 3,1 m pločio eismo juostos, t. y. po vienÄ eismo juostÄ , skirtÄ važiuoti kiekviena iÅ¡ krypčių. Maksimalus leistinas greitis Å¡iame kelio ruože 50 km/h. Kelio ilgio atžvilgiu, ties kelio vingiu, buvo rastos dvi, tikėtina, M. M. vairuoto automobilio „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ratų paliktos viena kitai lygiagrečios slydimo žymės, apie 1,8 m atstumu viena nuo kitos. DeÅ¡inės pusės slydimo žymė prasidėjo už kelio važiuojamosios dalies ribų esančiame kelkraÅ¡tyje, iÅ¡kart už jos deÅ¡iniojo kraÅ¡to važiavimo kryptimi nuo MÅ«rinės Vokės link BaliÅ¡kių, ir apie 18,75 m atstumu tęsėsi, iÅ¡ pradžių lygiagrečiai kelio aÅ¡inei linijai, iki apie 2,5 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, kelio ilgio atžvilgiu – ties kelio vingio pabaiga stovinčiu medžiu, esančiu apie 50 m atstumu prieÅ¡ pastatÄ Nr. 86, ant kurio kamieno buvo dideli pažeidimai.

Daug trumpesnė kairės pusės slydimo žymė prasidėjo vėliau nei dešinioji, taip pat ties kelio važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu, važiavimo kryptimi nuo Mūrinės Vokės link Bališkių, apie 4,4 m atstumu tęsėsi link medžio ir baigėsi beveik toje pačioje vietoje kaip ir dešinioji žymė. Ties minėtu medžiu, ant žemės, buvo rasta didelė pailga automobilio plastikinės detalės nuolauža. Taip pat ties medžiu gulėjo daug smulkesnių sugadintų automobilio detalių nuolaužų ir stiklo šukių.

ŽiÅ«rint aptariama eismo kryptimi toliau, apie 12,5 m atstumu už medžio ir apie 33 m atstumu prieÅ¡ pastatu Nr. 86, už kelio važiuojamosios dalies ribų, prie pat jos deÅ¡iniojo kraÅ¡to, skersai kelio aÅ¡inės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas link kelio, priekiniu deÅ¡inės pusės kampu iÅ¡lindęs į važiuojamÄ jÄ dalį, stovėjo sugadintas eismo įvykio metu M. M. vairuotas automobilis, ties jo deÅ¡iniu Å¡onu ir galine dalimi, gausiai iÅ¡sibarsčiusios automobilio dalių ir stiklo Å¡ukės (1 t., b. l. 7-19).

11. Iš 2019 m. spalio 30 d transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, transporto priemonės 2019 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų, Techninės apžiūros informacinės sistemos įrašo ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos įrašo peržiūros duomenų, bei papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu M.

M. vairuoto automobilio „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytoju ir savininku nuo 2019 m. liepos 15 d. buvo M. M.. Automobilis 2019 m. liepos 15 d. draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „L“, 2019 m. liepos 11 d. automobiliui atlikta techninė apžiÅ«ra, įvykio metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Pagrindiniai apgadinimai/deformacijos lokalizavosi automobilio deÅ¡inio Å¡ono priekinėje dalyje, t. y. be stogo buvo „nuplėštas“ priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, priekinis deÅ¡inės pusės ratas ir priekinės deÅ¡inės pusės durys su statramsčiais ir slenksčiais, iÅ¡laužiant iÅ¡ pagrindo priekinę keleivio vietÄ .

Eismo įvykio metu dėl smÅ«gio į medį pažeidus automobilio kėbulo vientisumÄ , automobilio galinė dalis ties galinėmis deÅ¡inės pusės durelėmis buvo atlenkta į kairę, dėl ko kėbulas įgavo netaisyklingos raidės „L“ formÄ (1 t., b. l. 20-27, 35, 75).

12. IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 17 d. specialisto L. Andrijausko iÅ¡vados Nr. 11-2487(19) matyti, jog Å¡io eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilio „BMW 530“ vairuotojas važiavo nuo MÅ«rinės Vokės link BaliÅ¡kių, tikėtina, didesniu negu 97 km/h greičiu. Kelio posÅ«kyje į kairę transporto priemonė prarado važiavimo stabilumÄ ir tiesiaeigiÅ¡kumÄ , sukdamasi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, iÅ¡slydo už kelio važiuojamosios dalies ribų į deÅ¡inę ir automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono priekine dalimi ties priekiniu ratu kontaktavo su deÅ¡inėje kelio pusėje augančiu medžiu.

Automobiliui tęsiant judėjimÄ , medis gilėjo kryptimi nuo priekio link galo ir iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, deformuojant deÅ¡inio Å¡ono dalis, kol buvo pažeistas kėbulo vientisumas ir galinė automobilio dalis, už galinių deÅ¡inės pusės durelių buvo atlenkta į kairę ir automobilis toliau sukdamasis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę tęsė judėjimÄ , kol sustojo 12,5 m atstumu nuo medžio, pasuktas priekine dalimi link kelio važiuojamosios dalies ir link MÅ«rinės Vokės pusės. Vairuotojas, važiuodamas mažesniu nei Å¡iame kelio ruože techniniu požiÅ«riu priimtinu 97 km/h važiavimo greičiu, tuo pačiu ir maksimaliu leistinu – 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti nuvažiavimo nuo kelio.

Automobilio „BMW 530“ vairuotojo M. M. veiksmai – važiavo virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ greitį, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio, buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie duotų pagrindÄ teigti, kad automobilio „BMW 530“ techninė bÅ«klė turėjo įtakos eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 88-92).

13. Vyriausiasis ekspertas Linas Andrijauskas, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tyrimas ir specialisto iÅ¡vada (1 t., b. l. 88-92) buvo atlikta ir suraÅ¡yta iÅ¡ nuotraukų, automobilio gyvai nematė. Atliekant tyrimÄ nebuvo užduota klausimų apie automobilio dažymÄ , buvo klausiama tik dėl nuvažiavimo nuo kelio, automobilio „špakliavimas“ neturėjo įtakos pačiam važiavimui. Kai automobilis lūžta, tikėtina, kad jis anksčiau yra turėjęs eismo įvykių, dažniausia kėbulas deformuojasi, sulinksta, bet nelūžta, jis yra plastiÅ¡kas, kėbulo skilimas per puse bÅ«na kaip iÅ¡imtis, skilimo pradžia prasideda nuo deÅ¡inės pusės. Å iuo atveju automobilio kėbulas sulūžo per pusę, o kitos dalys liko sveikos, nes tie „žiÅ«ronai“ laiko priekinę buferio sienÄ , kadangi procentaliai dažniausiai kontaktas vyksta priekinėmis dalimis, ta dalis bÅ«na labiau sutvirtinta.

Šiuo atveju, važiuojant 100 km/h greičiu ir trenkiantis į medį, susilenkė kėbulas, nekyla papildomų klausimų, kad į medį buvo atsitrenkta dešine puse. Negali atsakyti ar atlikti tokių tyrimų, ar automobilis buvo surinktas, suklijuotas iš detalių po avarijos, taip pat negali atsakyti, ar jis buvo sutvarkytas laikantis visų remonto reikalavimų. Šiuo atveju, jei šonas buvo remontuotas, galbūt šoninės oro pagalvės buvo senos, neveikiančios, todėl neišsiskleidė. Oro pagalvės jutikliai sudėlioti skirtingose kėbulo dalyse.

Jei spaudimas staigesnis, tai pagalvė iš karto šauna, teoriškai jos turėjo iššauti dar prieš atsitrenkiant, bet praktiškai būna įvairiai. Gali būti, kad neliko jutiklių, dėl kurių neiššovė oro pagalvė. Jei yra kompiuteris ir jis nepažeistas, dažniausiai įrašinėjama kelios sekundės iki oro pagalvių išsiskleidimo, koks buvo greitis, ar buvo prisegti saugumo diržai, tačiau jie (specialistai) negali šio modelio nuskaityti, kadangi jų įranga tokio modelio neskaito.

Negali pasakyti, kokie galėtų bÅ«ti automobilio apgadinimai, jeigu jis bÅ«tų važiavęs 50 km/h greičiu. Nežino, dėl ko gamintojas numato Å¡io modelio automobilio atÅ¡aukimÄ , tačiau dėl automobilio svarbu, kad bÅ«tų tvarkinga važiuoklė, o kaip dirbs papildomi „agregatai“ nėra pagrindinė esmė. Specialisto iÅ¡vadoje nurodytas mažiausias apskaičiuotas greitis, kuris yra automobilio ESP (electronic stability program). Skaičiuojant pagal formulę, skaičiuojamas minimalus greitis važiuojant su paprastais automobiliais, važiuojant su automobiliu su sistemomis, kaip buvo Å¡iuo atveju, automobilis galėjo važiuoti tik didesniu greičiu.

Negali atsakyti, ar Å¡iuo atveju suveikė automobilio Å¡oninio stabilumo sistema, kadangi to vertinti nereikėjo. Slydimo sistema duoda galimybę vairuoti, jei automobilis slysta į Å¡onÄ , tuomet neprarandamas automobilio valdomumas, ji padeda suvaldyti slydimÄ Å¡one. Tačiau Å¡i sistema tik pagalbininkė, pagrindinis vairuotojas, kuris vairuoja. Negali atsakyti, ar veikė elektronika, nes nebuvo daroma diagnostika, tačiau jei bÅ«tų nustatyta, kad tokia sistema nesuveikė, vis tiek mano, kad šį įvykį nulėmė vairavimo veiksmai.

Nebuvo duomenų, kad prieš automobiliui važiuojant sistema veikė formaliai ar buvo pažeista važiuoklė. Eismo įvykio mechanizmas yra toks, kad važiavo vingiu, nesuvaldė automobilio, nuslydo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.

14. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės J. Bytautaitės iÅ¡vados Nr. M 1178/2019 (01) matyti, jog buvo atliktas eismo įvykio metu žuvusio A. M. kÅ«no tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad A. M. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio sekančiais jo kÅ«ne nustatytais sužalojimais: daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos (daugiausiai deÅ¡iniajame kÅ«no pavirÅ¡iuje), daugybinės pjautinės žaizdelės deÅ¡inėje plaÅ¡takoje ir deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inės pusės VI-X Å¡onkaulių lūžiai, kraujosruva deÅ¡inio plaučio apatinėje skiltyje, skeveldrinis deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžis, kairio klubakaulio lūžis per kryžkaulio sÄ narį, masyvus diafragmos plyÅ¡imas, Å¡irdiplėvės, plaučių ir blužnies vartų srities plyÅ¡imai, daugybiniai kepenų plyÅ¡imai, deÅ¡inio inksto plyÅ¡imas, kraujosruva Å¡lapimo pÅ«slės priekinėje sienoje, kraujosruvos didžiojoje smegenų jungtyje ir po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais pakauÅ¡inių skilčių sferiniame pavirÅ¡iuje.

Pjautinės žaizdelės, tikėtina, padarytos stiklo Å¡ukėmis ar kitais aÅ¡triais objektais, visi kiti sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Kaktos ir juosmens deÅ¡inėje pusėje bei deÅ¡inėje blauzdoje esantys odos nubrozdinimai, tikėtina, padaryti neriboto pavirÅ¡iaus objektais. Pagal sužalojimų makroskopinį vaizdÄ , visi sužalojimai atitinka panašų laikotarpį ir, tikėtina, buvo padaryti nurodyto autoįvykio metu. A. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,62 promilės etilo alkoholio, Å¡lapime nustatyta mažiausia 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 40-47).

15. Ekspertė Jana Bytautaitė, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo iÅ¡vadÄ (1 t., b. l. 40-47) palaiko bei jÄ patikslino. Nurodė, kad iÅ¡oriniai sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Å iuo atveju kalbama apie vidaus organų plyÅ¡imÄ , galvos smegenų pažeidimÄ kraujosruvos didžiųjų smegenų jungtyje. Kiekvienas iÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje nurodytų vidaus organų sužalojimų kartu prisidėjo ir stiprino vienas kitÄ , tačiau galvos smegenų sužalojimai pirmauja, nes jei sužalotos smegenys, po kurio laiko sustoja ir kitų organų veikla.

Šiuo atveju iš smegenų vingių matyti, kad yra smegenų pabrinkimas, jie suplokštėję, paprastai smegenų reljefas banguotas, o brinkstant smegenims tie vingiai išsilygina. Labai nedidelis kraujo kiekis buvo išsilaistęs po minkštaisiais smegenų dangalais, tai gali rodyti, kad buvo trauminis poveikis į pakaušinę galvos dalį. Galėjo būti arba išorinis smūgis į pakaušį arba pačios smegenys judėdamos galėjo susižaloti. Mano, jog didžiausi sužalojimai buvo patirti pirminio smūgio metu, kai buvo atsitrenkta į medį ir dešine kūno puse buvo kontaktuota su automobilio šonu, o iškritus iš automobilio galėjo atsirasti antriniai sužalojimai, tačiau konkrečiai pasakyti, kokiu momentu kurio organo plyšimas įvyko, negali.

Mano, jog pirminis smÅ«gis buvo pagrindinis faktorius, dėl kurio atsirado daugelis sužalojimų, jie greičiausiai buvo padaryti vienu metu. IÅ¡Å¡ovus oro pagalvei, nuo jos sužalojimai bÅ«na nesunkÅ«s ar nežymus– kaulų lūžiai, nubrozdinimai, mėlynės. Negali atsakyti, ar Å¡iuo atveju, jeigu bÅ«tų iÅ¡Å¡ovusi oro pagalvė, sužalojimai bÅ«ti didesni ar mažesni, tai apskritai buvo didelis kÅ«no sukrėtimas, tÄ rodo vidaus organai, plyÅ¡imai. Oro pagalvės buvo kuriamos su apsauginiu tikslu apsaugoti galvÄ nuo sunkių sužalojimų, bet ta apsauga turi savo ribas iki tam tikro greičio ir paprastai siekia 50-60 km/h, virÅ¡ijus šį greitį apsauginės galimybės mažėja ir neužtikrina, kad bus iÅ¡vengta sunkių sužalojimų.

Oro pagalvė įsivaizduojama kaip minkÅ¡tas daiktas, bet kai yra labai didelis greitis ir didelės galios smÅ«gis, ji gali pavirsti į kietÄ daiktÄ . Å iuo atveju turėjo kontaktÄ galva, mano, jog ji turėjo atsitrenkti į Å¡oninį stiklÄ ar rėmÄ , o galbÅ«t į priekinį stiklÄ , vien smÅ«gis jau turėtų turėti pakankamÄ poveikį, neatsižvelgiant į tai, ar oro pagalvė bÅ«tų iÅ¡Å¡ovus ar ne. IÅ¡ esmės difuzinis saksoninis smegenų sužalojimas atsiranda dėl stipraus ir staigaus galvos posÅ«kio į kažkuriÄ pusę ir smegenys kaukolės viduje iÅ¡ paskos juda į tÄ smÅ«gio pusę ir tuo metu plyÅ¡ta neuronų jungtis.

Tokiam pažeidimui gali bÅ«ti du mechanizmai – gali bÅ«ti ir dėl kontakto ir nesant kontaktui, o tiesiog iÅ¡ inercijos, pajudinant dideliu greičiu į kažkuriÄ kryptį. Kalbant apskritai apie mirtis autoįvykiuose, tai jos yra skirstomos į tris rÅ«Å¡is – staigios, ankstyvos ir atokios mirtys. Å iuo atveju A. M. mirtis įvyko mažiau nei po valandos po autoįvykio. TokiÄ jo mirtį galima priskirti prie staigių mirčių, kurioms yra bÅ«dingi galvos smegenų sužeidimai, kažkokie masyvÅ«s kraujo apytakos sistemos sužalojimai.

Autopsijos metu rasta stipraus kūno sukrėtimo požymių – vidaus organų raiščių plyšimai, kas yra būdinga didelės energijos traumoms. Chirurgai turi rodiklį, pagal kurį apskaičiuoja pacientų išgyvenamumo tikimybė pagal vidaus kūno sužalojimus, šiuo atveju sudėjus trijų didžiausių sužalojimų rodiklius – diafragmos plyšimas, kepenų plyšimas ir plaučių raiščių plyšimas, gaunamas 27 procentų išgyvenamumas, tai yra mažo laipsnio išgyvenamumas.

Taip pat išvadoje nenurodyta apie nukraujavimo dydį – autopsijos metu pilve ir krūtinės ertmėje iš viso buvo rasta apie 2 litrus kraujo, kas sudaro 40 procentų viso kraujo tūrio esančio pas žmogų, mediciniškai toks kraujo netekimas yra nesuderinama su gyvybe. Atstatyti jo kiekį klinikinėje praktikoje mažai tikėtina. Ir šiuo atveju, medicininė pagalba buvo suteikta pakankamai greitai, praktiškai po 11 minučių, iš karto buvo pastatyta infuzinė sistema, lašinami skysčiai, kad atstatyti kraujo tūrį, tačiau tas nesuveikė, nes kai yra dideli kraujagyslių pažeidimai, tai skysčių lašinimai beprasmiški, kadangi viskas iš kraujagyslės išbėga ir atstatyti kraujo tūrį, kai yra didelis pažeidimas, sudėtinga.

Kad sustabdyti kraujavimÄ , reikia operuoti ir žiÅ«rėti, iÅ¡ kur kraujuoja, tačiau Å¡iuo atveju atvykus į ligoninę A. M. sustojo Å¡irdis, buvo pradėtas taikyti gaivinimas. Atgaivinti nepavyko, todėl tolesni veiksmai nebeįmanomi, žmogaus, kurio Å¡irdis sustojusi ar kraujotaka nestabili, operuoti negalima, nes jis ir pačios operacijos neatlaikytų. Reziumuojant, be galvos sužalojimų buvo kitų galimai mirtinų sužalojimų – kraujagyslių sužalojimai, iÅ¡ kurių vyko kraujavimas.

Žuvusiojo kraujyje buvo rastas nemažas alkoholio kiekis, tačiau Å¡iuo atveju alkoholio įtakos su mirtimi nesietų. Kai yra labai sunkÅ«s sužalojimai, alkoholio įtaka nevertinama, nes neužilgo ir iÅ¡tiko mirtis. StatistiÅ¡kai daugiausiai mirčių įvyksta tada, kai automobilio greitis 100 km/h ar daugiau. SusidÅ«rimo rizikÄ dvigubai didina alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,5 promilių, be to, Å¡oniniai susidÅ«rimai susiję su rizika sukelti didesnio masto sužalojimus.

16. Iš kaltinamojo pateikto antstolės Daivos Prunskienės 2019 m. gruodžio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0068/19/51F matyti, jog 2019 m. gruodžio 16 d. apžiūrėjus automobilį „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) buvo matyti, jog automobilis yra po avarijos, automobilio spidometro strėlė sustojusi ties skaičiumi 100, automobilio greičių dėžė yra automatinė, įjungtas bėgis „D“, šalia vairuoto keleivio sėdynė yra pasisukusi į dešinę, visos padangos demisezoninės, automobilio lūžis yra už vairuotojo ir keleivio sėdynių. Apžiūrėjus automobilio galinę dalį matyti daug visokiausių siūlių ir jų uždažymo darbų (1 t., b. l. 140-163).

17. IÅ¡ kaltinamojo pateikto UAB „K“ 2021 m. sausio 14 d. raÅ¡to matyti, jog jam, kaip automobilio „BMW“, savininkui buvo siųstas praneÅ¡imas dėl automobilio atÅ¡aukimo, kuriame nurodyta, jog „BMW AG“ bendrovė, atlikdama automobilių kokybės patikrinimÄ , nustatė tikėtinÄ problemÄ , susijusiÄ su galimu automobilio sutrikimu, todėl jis turi atvykti į BMW aptarnavimo centrÄ bei atlikti neeilinę automobilio techninę apžiÅ«rÄ (2 t., b. l. 140). UAB „K“ atstovas G. K. apklaustas teisme (žr. 6 punktas).

18. Iš alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1141486 duomenų matyti, kad M. M. 2019 m. spalio 30 d. 20.33 val. buvo nustatytas 0,92 promilių girtumas, o 2019 m. spalio 30 d. 20.46 val., nustatytas 0,96 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (1 t., b. l. 82-83).

19. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadosNr. T-A 7254/2019 (01) matyti, jog 2019 m. spalio 30 d. 21 val. paimtame M. M. kraujyje nustatyta mažiausia 0,90 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 81). Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas 20. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

21. Å iame BK straipsnyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina keturi esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus); priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių; taip pat nusikalstamos veikos subjekto bÅ«sena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 straipsnio 6 dalį bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių įvardytų požymių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018).

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar Å¡ie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-204-697/2017, 2K-7-1-693/2018, 2K-379-697/2018).

22. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės. M. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET reikalavimus, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) bÅ«damas neblaivus (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,90 promilės etilo alkoholio), važiuodamas didesniu nei 97 km/h greičiu virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį, tamsiu paros metu, neapÅ¡viestame kelio ruože, neatsižvelgė į jo važiavimo kryptimi prie Lentvario gatvės pastato Nr. 86 buvusį kelio vingį į kairę, ties minėtu kelio vingiu, bÅ«damas akinamas prieÅ¡inga kryptimi važiavusio automobilio žibintų Å¡viesų, nekeisdamas važiavimo krypties, nesulėtino greičio, o tęsė važiavimÄ kelio vingiu, dėl virÅ¡yto maksimalaus leistino greičio prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į deÅ¡inę pusę ir atsitrenkė į ties kelio deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu augantį medį.

Å io eismo įvykio metu automobilio „BMW 530“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) keleivis A. M. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių tÄ pačiÄ dienÄ mirė VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

23. Pats kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, sutiko, jog automobilį vairavo neblaivus, paaiÅ¡kino, jog įvykio dienÄ iÅ¡ tiesų vartojo alkoholį, tačiau teigė, jog iki vairavimo kurį laiko jo nevartojo, o sėsdamas vairuoti automobilį jautėsi gerai, nemanė, kad pripÅ«s. Taip pat sutiko, jog padarė kaltinime nurodytus KET pažeidimus, nurodė, jog prieÅ¡ įvykstant autoįvykiui važiavo nuo MÅ«rinės Vokės 90-100 km/h greičiu, gali bÅ«ti, kad 97 km/h.

Bevažiuojant jam į akis pradėjo spiginti kito automobilio, kurį pastebėjo arčiau kelio vingio, šviesa, tuomet jis pradėjo trauktis į dešinę pusę, o kadangi ten labai siauras kelias, jį sumėtė link kelkraščio ir buvo smūgis. Tačiau M. M. nuomone, įvykio metu A. M. galėjo žūti ne dėl jo padarytų KET pažeidimų, o dėl transporto priemonės techninių pakeitimų, apie kuriuos jis iš anksto nežinojo. Taigi teismo vertinimu M. M. kaltę pripažįsta iš dalies.

24. Kaip matyti, kaltinamasis neginčija, jog vairavo automobilį neblaivus ir pažeidė kaltinime nurodytus KET reikalavimus. Byloje nustatyta, jog M. M. pažeidė: 24.1. KET 14 punktÄ , numatantį draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; 24.2. KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 24.3.

KET 129 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu; 24.4. KET 96 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę Å¡viesos signalizacijÄ ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, o prireikus – ir sustoti.

25. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog praneÅ¡imas apie įvykį buvo gautas 2019 m. spalio 30 d. 20.15 val. (1 t., b. l. 3), o kaltinamajam girtumas alkotesteriu buvo tikrintas 2019 m. spalio 30 d. 20.33 val., t. y. praėjus apie 15 min po įvykio. Pirmu pÅ«timu M. M. buvo nustatytas 0,92 promilių girtumas, o praėjus 13 min, antru pÅ«timu, buvo nustatytas 0,96 promilių girtumas (1 t., b. l. 5, 82-83). Tai, kad M. M. iÅ¡ tiesų buvo apsvaigęs nuo alkoholio taip pat patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nustatyta, jog kaltinamojo kraujyje, kuris buvo paimtas įvykio dienÄ apie 21 val., t. y. praėjus apie 45 min. nuo įvykio, kraujyje buvo nustatyta mažiausia 0,90 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 81). Å ie duomenys neabejotinai patvirtina, jog M. M. automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 0,90 promilės etilo alkoholio koncentracija.

26. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog M. M. iÅ¡ tiesų prieÅ¡ įvykstant autoįvykiui važiavo beveik dvigubu nei yra leistinas nurodytoje vietoje (50 km/h) greičiu, t. y. didesniu nei 97 km/h greičiu. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada, jog M. M., vairuodamas automobilį „BMW 530“ važiavo, tikėtina, didesniu negu 97 km/h greičiu (1 t., b. l. 88-92). Teisme apklaustas iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas L.

Andrijauskas, paaiškino, jog specialisto išvadoje yra nurodytas mažiausias apskaičiuotas greitis, kadangi skaičiuojant greitį pagal formulę, skaičiuojamas minimalus greitis važiuojant su paprastais automobiliais, važiuojant su automobiliu su sistemomis, kaip buvo šiuo atveju, automobilis galėjo važiuoti tik didesniu greičiu. Iš kaltinamojo pateikto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su prie jo pridedamomis fotonuotraukomis taip pat matyti, jog kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio spidometro strėlė sustojusi ties 100 km/h (1 t., b. l. 140-141, 143).

M. M. Å¡ios iÅ¡vados neginčijo, sutiko, kad galėjo važiuoti ir didesniu nei 97 km/h greičiu. Esant visiems Å¡iems duomenimis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykio kilimo metu kaltinamasis važiavo didesniu nei 97 km/h greičiu.

27. Teismui taip pat nekyla abejonių, jog M. M., vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, o bÅ«tent į jo važiavimo kryptimi esantį kelio vingį į kairę, be to, jis, bÅ«damas akinamas prieÅ¡inga kryptimi važiavusio automobilio žibintų Å¡viesų, nekeisdamas važiavimo krypties, nesulėtino greičio, o tęsė važiavimÄ kelio vingiu beveik dvigubai virÅ¡ydamas leistinÄ greitį ir bÅ«tent dėl to prarado stabilumÄ ir automobilio valdymo kontrolę, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į ties kelio deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu augantį medį.

Šias aplinkybes patvirtina aukščiau nurodyti kaltinamojo parodymai, jog jam bevažiuojant jį pradėjo akinti automobilio šviesos, kurių anksčiau negalėjo pastebėti, nes ten buvo kelio vingis; apie šį kelio vingį jis žinojo, nes pakankamai dažnai važiuodavo šiuo keliu. Taip pat minėtas aplinkybes patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis ir eismo įvykio vietos planu, iš kurių matyti, jog nurodytame kelyje buvo vingis, ties kuriuo buvo rastos dvi M.

M. vairuoto automobilio ratų paliktos viena kitai lygiagrečios slydimo žymės, apie 1,8 m atstumu viena nuo kitos, kurios tęsėsi iki ties kelio vingio pabaiga stovinčiu medžiu, ant kurio kamieno buvo dideli pažeidimai (1 t., b. l. 7-19). Atlikus tyrimÄ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje pateiktas konkretus Å¡io autoįvykio mechanizmo apraÅ¡ymas: automobilio vairuotojui važiuojant nuo MÅ«rinės Vokės link BaliÅ¡kių, tikėtina, didesniu negu 97 km/h greičiu, kelio posÅ«kyje į kairę transporto priemonė prarado važiavimo stabilumÄ ir tiesiaeigiÅ¡kumÄ , sukdamasi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, iÅ¡slydo už kelio važiuojamosios dalies ribų į deÅ¡inę ir automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono priekine dalimi ties priekiniu ratu kontaktavo su deÅ¡inėje kelio pusėje augančiu medžiu (1 t., b. l. 7-19, 92).

Ekspertas L. Andrijauskas, nors ir negalėjo atsakyti, ar Å¡iuo atveju suveikė automobilio Å¡oninio stabilumo sistema (slydimo sistema), kuri duoda galimybę vairuoti, jei automobilis slysta į Å¡onÄ , tuomet neprarandamas automobilio valdomumas, ji padeda suvaldyti slydimÄ Å¡one, tačiau nurodė, jog Å¡i sistema tik pagalbininkė, pagrindinis vairuotojas, kuris vairuoja. Pažymėjo, jog jei nors ir bÅ«tų nustatyta, kad tokia sistema nesuveikė, mano, kad šį įvykį nulėmė vairavimo veiksmai.

Nebuvo duomenų, kad prieÅ¡ automobiliui važiuojant sistema veikė formaliai ar buvo pažeista važiuoklė. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog automobilio „BMW 530“ vairuotojas, važiuodamas mažesniu nei 97 km/h greičiu, tuo pačiu ir maksimaliu tame kelio ruože leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galybę iÅ¡vengti nuvažiavimo nuo kelio (1 t., b. l. 92). Taigi, įvertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytus KET pažeidimus ir bÅ«tent jo veiksmai ir jo padaryti kaltinime nurodyti KET pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis.

Važiuodamas leistinu greičiu, kaltininkas turėjo techninę galimybę išvengti nuvažiavimo nuo kelio.

28. Šio eismo įvykio metu žuvo automobilyje kartu su vairuotoju – kaltinamuoju M. M. priekinėje keleivio vietoje važiavęs A. M.. Kaip matyti iš bylos duomenų, žuvusysis mirė po autoįvykio vežamas į ligoninę, nuo autoįvykio nepraėjus nė valandai dėl autoįvykio metu patirtų daugybinių kūno sužalojimų. Tačiau, kaip minėta, kaltinamasis mano, jog A. M. galėjo žūti ne dėl jo neteisėtų veiksmų, o dėl jo įsitikinimu techniškai netvarkingo automobilio, kadangi jo vertinimu, automobilis buvo „klijuotas“ iš dviejų dalių, jei nebūtų buvęs klijuotas – nebūtų lūžęs pusiau, o A.

M. nebūtų patyręs tokių specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų. Be to, jo manymu, A. M. taip pat nebūtų patyręs mirtinų sužalojimų, jeigu toje vietoje, kur jis (žuvusysis) sėdėjo, lubose būtų iššovusi šoninė oro pagalvė, nes jo (kaltinamojo) pusėje abi oro pagalvės išsiskleidė ir jis liko gyvas.

29. Teismas atmeta tokiÄ kaltinamojo versijÄ , nes jÄ paneigia byloje iÅ¡tirti įrodymai. Pirmiausia, iÅ¡ ekspertės J. Bytautės parodymų matyti, kad sunkiausi, pirminiai sužalojimai A. M. buvo padaryti M. M. vairuojamo automobilio kontakto Å¡onu su medžiu metu; sužalojimų sunkumui didžiulės įtakos turėjo ir automobilio važiavimo didelis greitis, didesniu nei 97 km/h ir tai, kad kontaktas buvo Å¡onu. Antra, smÅ«gis buvo ne į vairuotojo, o į keleivio pusę ir bÅ«tent todėl kaltinamasis iÅ¡vengė sunkių sužalojimų.

Trečia, atlikus eismo įvykio metu žuvusio A. M. kÅ«no tyrimÄ buvo nustatyta, kad A. M. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio jo kÅ«ne nustatytais sužalojimais: daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos (daugiausiai deÅ¡iniajame kÅ«no pavirÅ¡iuje), daugybinės pjautinės žaizdelės deÅ¡inėje plaÅ¡takoje ir deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inės pusės VI-X Å¡onkaulių lūžiai, kraujosruva deÅ¡inio plaučio apatinėje skiltyje, skeveldrinis deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžis, kairio klubakaulio lūžis per kryžkaulio sÄ narį, masyvus diafragmos plyÅ¡imas, Å¡irdiplėvės, plaučių ir blužnies vartų srities plyÅ¡imai, daugybiniai kepenų plyÅ¡imai, deÅ¡inio inksto plyÅ¡imas, kraujosruva Å¡lapimo pÅ«slės priekinėje sienoje, kraujosruvos didžiojoje smegenų jungtyje ir po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais pakauÅ¡inių skilčių sferiniame pavirÅ¡iuje; pagal sužalojimų makroskopinį vaizdÄ , visi sužalojimai, tikėtina, buvo padaryti autoįvykio metu, nuo kurių jis mirė (1 t., b. l. 40-47).

Teisme apklausta specialisto iÅ¡vadÄ pateikusi ekspertė J. Bytautaitė patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir jÄ patikslino. Nurodė, jog autopsijos metu rasta stipraus kÅ«no sukrėtimo požymių – vidaus organų raiščių plyÅ¡imai, kas yra bÅ«dinga didelės energijos traumoms. A. M. didžiausi sužalojimai buvo patirti vienu, pirminio kontakto metu, t. y. automobiliui, važiavusiam apie 100 km/h greičiu, atsitrenkus į medį ir žuvusiajam deÅ¡ine kÅ«no puse kontaktuojant su automobilio Å¡onu, o iÅ¡kritus iÅ¡ automobilio galėjo atsirasti antriniai sužalojimai.

IÅ¡ pradžių manė, jog smegenų sužalojimai vertinant mirties priežastį pirmauja, tačiau patikslino, kad galvos trauma galėjo bÅ«ti lengva, nes iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, jog žuvusysis po eismo įvykio buvo atgavęs sÄ monę. Ä®vertinus A. M. patirtus tris didžiausius vidinius sužalojimus – diafragmos plyÅ¡imÄ , kepenų kraujagyslių plyÅ¡imÄ ir plaučių raiščių plyÅ¡imÄ , neatsižvelgiant į galvos traumÄ (smegenų sužalojimus), iÅ¡gyvenamumas, skaičiuojant pagal skalę, lygus 27 procentams, kas laikytina mažo laipsnio iÅ¡gyvenamu.

Taip pat nurodė, jog autopsijos metu A. M. pilve ir krÅ«tinės ertmėje iÅ¡ viso buvo rasta apie 2 litrus kraujo, kas sudaro 40 procentų viso žmogaus kraujo tÅ«rio ir mediciniÅ¡kai toks kraujo netekimas yra nesuderinamas su gyvybe. Tokiu atveju atstatyti kraujÄ mediciniÅ¡kai panaudojus gydimÄ intravenines infuzijas, laÅ¡inant skysčius ar kraujÄ yra klinikinėje praktikoje mažai tikėtina. Nagrinėjamu atveju žuvusįjį iÅ¡tiko staigi mirtis, nors pagalba suteikta greitai (per 11 min.). Apibendrindama nurodė, jog be galvos sužalojimų buvo kraujagyslių sužalojimai, iÅ¡ kurių vyko nukraujavimas.

Iš karto buvo pastatyta infuzinė sistema – lašinami skysčiai tam, atstatyti kraujo tūrį ir tas nesuveikė, kai yra didelis kraujagyslių pažeidimai, tai skysčių lašinimai beprasmiški, nes viskas iš kraujagyslės išbėga ir atstatyti, kai yra didelis pažeidimas kraujo tūrio yra sudėtinga. Nurodė, kad sprendžiant dėl operacijos, reikia nustatyti iš kur vyksta kraujavimas. Tačiau šiuo atveju, A. M. atvežus į ligoninę, jam sustojo širdis ir pradėtas taikyti gaivinimas.

Atgaivinti nepavyko, tai tolesni veiksmai jau nebeįmanomi. O žmogaus, kurio Å¡irdis sustojusi ar kraujotaka nestabili operuoti negalima, nes žmogus ir pačios operacijos neatlaikytų. Å ios nustatytos aplinkybės paneigia kaltininko versijÄ , jog A. M. patirtų sužalojimų, dėl kurių jis mirė, lemiamas veiksnys buvo neiÅ¡siskleidusi Å¡oninė keleivio oro pagalvė ir automobilio galima techninė bÅ«klė („sulipdymas“), apie kuriÄ jis galimai nežinojo.

30. Kartu pažymėtina, jog iÅ¡ UAB „K“ atstovo G. K. paaiÅ¡kinimų matyti, jog tai, kad neiÅ¡siskleidė oro pagalvė, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo kažkoks gedimas. G. K. paaiÅ¡kino, kad yra daug aplinkybių, nuo kurių priklauso, ar pagalvė iÅ¡siskleis, ar ne; turi bÅ«ti tam tikras pagreitis, tam tikro pobÅ«džio smÅ«gis, kad suveiktų davikliai; jeigu slystamas smÅ«gis Å¡oninis, dažniausia priekinė pagalvė neiÅ¡siskleidžia, nes ji turi turėti kietÄ , bukÄ smÅ«gį į priekinę dalį, kad bÅ«tų tam tikras pagreitis, ko Å¡iuo atveju nebuvo.

Ekspertas L. Andrijauskas paaiškino, kad šiuo atveju, jei šonas buvo remontuotas, galbūt šoninės oro pagalvės buvo senos, neveikiančios, todėl neišsiskleidė; oro pagalvės jutikliai sudėlioti skirtingose kėbulo dalyse, jei spaudimas staigesnis, tai pagalvė iš karto šauna, teoriškai jos turėjo iššauti dar prieš atsitrenkiant, bet praktiškai būna įvairiai. Antra, net jeigu autoįvykio metu minėta oro pagalvė būtų iššovusi, savaime nereiškia, jog ji būtų apsaugojusi A.

M. nuo sunkių sužalojimų. Apklausta ekspertė J. Bytautaitė paaiÅ¡kino, jog oro pagalvės apsaugo iki tam tikro greičio ir paprastai jis siekia 50-60 km/h, o kai yra labai didelis greitis ir didelės galios smÅ«gis, oro pagalvė apsauginės funkcijos nebeteikia ir neužtikrina, kad bus iÅ¡vengta sunkių sužalojimų; oro pagalvė įsivaizduojama kaip minkÅ¡tas daiktas, bet kai yra labai didelis greitis ir didelės galios smÅ«gis, ji gali pavirsti į kietÄ daiktÄ ; statistiÅ¡kai didžioji dalis mirčių vyksta, kai yra didelis automobilio greitis – 100 km/h ir daugiau, o Å¡oniniai susidÅ«rimai susiję su rizika sukelti didesnio masto sužalojimus.

31. Taigi, iš ištirtų įrodymų matyti, kad nėra pagrindo išvadai, jog išsiskleidus šoninei oro pagalvei, būtų išvengta A. M. mirties. Pasak ekspertės A. M. didžiausius sužalojimus patyrė pirminio smūgio metu, kai buvo atsitrenkta į medį ir dešine kūno puse buvo kontaktuota su automobilio šonu, šio kontakto metu patyrė jis patyrė ne tik galvos, bet daugybinius viso kūno sužalojimus, didžiausi iš jų — diafragmos plyšimas, kepenų kraujagyslių plyšimai ir plaučių raiščių plyšimas; dėl stipraus vidinio kraujavimo A.

M. neteko 40 procentų kraujo, kas mediciniÅ¡kai nėra suderinamas su gyvybe ir kurio atstatymas mediciniÅ¡kai, panaudojus gydimÄ intravenines infuzijas, laÅ¡inant skysčius ar kraujÄ yra klinikinėje praktikoje mažai tikėtinas, nes pilami skysčiai iÅ¡bėga kaip per rėtį. Kraujo netekimas, kartu su kitais sunkiais vidiniais, pasak ekspertės, lėmė jo mirtį. Taip pat, kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog automobilio „BMW 530“ vairuotojas, važiuodamas mažesniu nei 97 km/h greičiu, tuo pačiu ir maksimaliu tame kelio ruože leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galybę iÅ¡vengti nuvažiavimo nuo kelio (1 t., b. l. 92).

32. Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, jog A. M. mirė ne dėl techniÅ¡kai netvarkingo automobilio, o dėl M. M. aukščiau aptartų neteisėtų veiksmų vairuojant automobilį, kurie lėmė automobilio, važiavusio dideliu greičiu, nuvažiavimÄ nuo kelio ir kontaktÄ keleivio puse į medį. Teismo įsitikinimu aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog bÅ«tent dėl M. M. veikos sukeltas eismo įvykis buvo priežastis, sukėlusi kaltinime nurodytas pasekmes – kartu važiavusio A. M. mirtį.

33. Minėta, kad oro pagalvės nesuveikimÄ ir automobilį lūžį kaltinamasis sieja su tuo, jog automobilis galimai nebuvo tvarkingas, galimai „klijuotas“, o jis apie tai nežinojo. Visų pirma, byloje yra duomenys, kad automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra ir eismo įvykio metu ji galiojo. Be to, kaltinamasis po įsigijimo pats kelis kartus vežė automobilį į autoservisÄ taisyti gedimų, tačiau nenurodė, jog jam meistrai griežtai sakė nebenaudoti dėl kokių nors priežasčių, gedimų.

Antra, Å¡iame kontekste teismas pažymi, jog tokia apelianto prielaida savaime nepaneigtų jo kaip vairuotojo atsakomybės. Nors kaltinamasis automobilį pirko prieÅ¡ 3 mėnesius iki įvykio, Å¡io automobilio pirma registracijos data buvo 2004 m. gegužės 27 d. (1 t., b. l. 21), vadinasi iki tol, kol kaltinamasis jį nupirko, automobilis jau buvo eksploatuojamas daugiau nei 16 metų, taigi M. M. galėjo ir turėjo suprasti, jog jo įsigytas automobilis nėra naujas ir per tÄ laikÄ galėjo turėtų gedimų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors automobilis autoįvykio metu turėjo galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ , kuri buvo atlikta 2019 m. liepos 11 d. (1 t., b. l. 23), tačiau iÅ¡ pačio kaltinamojo parodymų matyti, jog jis galimai turėjo gedimų, kadangi, kaip teigė pats kaltinamasis, automobilyje esantis kompiuteris nuolat iÅ¡mesdavo klaidas, neleisdavo važiuoti, todėl jas kas 2-3 dienas iÅ¡trindavo. Be to, nupirkęs automobilį, jį 2 kartus varė į autoservisÄ tvarkyti, kur jam pasakė, kad ant automobilio durų, kur laikomas stogas, didesni dažų sluoksniai nei leistina.

Taigi matyti, jog kaltinamasis dar iki autoįvykio pats turėjo duomenų, jog jo įsigytas automobilis galimai nėra visiÅ¡kai tvarkingas ir galimai yra tvarkytas po autoįvykio, tačiau automobilio metamas klaidas iÅ¡trindavo ir, po patikrinimų autoservise, jį toliau eksploatavo. Atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojas turi pareigÄ nuolat stebėti visų automobilio mechanizmų darbÄ (KET 15 punktas) ir neeksploatuoti transporto priemonės galimai techniÅ¡kai netvarkingos ir neatitinkančios transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų.

Å ių reikalavimų, kaip ir Kelių eismo taisyklių, laikymasis taip pat yra labai svarbus, nes gali lemti labai skaudžių padarinių atsiradimÄ , už kuriuos gali atsakyti asmuo, naudojantis techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį.

34. Kaltinamojo gynėjas taip pat kelia versijÄ , jog automobilis galimai turėjo esminį gedimÄ , galėjusį įtakoti jo saugumo sistemas, nes kaltinamasis iÅ¡ UAB „K“ gavo raÅ¡tÄ , dėl jo autoįvykyje dalyvavusio automobilio atÅ¡aukimo (2 t., b. l. 140), tačiau teisme apklaustas UAB „K“ atstovas paaiÅ¡kino, jog Å¡is praneÅ¡imas buvo siunčiamas visiems Å¡io automobilio modelio savininkams, kadangi automobilio gamykla nustatė, jog Å¡io modelio automobiliai galėjo turėti problemÄ dėl pliusinio laido, kuris yra bagažinėje; gamykla pripažino, kad su Å¡iuo laidu galėjo bÅ«ti problema ir toks praneÅ¡imas buvo siunčiamas keliasdeÅ¡imčiai tÅ«kstančių tokio modelio savininkams Lietuvoje;

šis laidas neturėjo jokios įtakos saugumo sistemoms ar oro pagalvių gedimui, kadangi jos „užmaitintos“ visai kitu pliusiniu laidu; jeigu nepataisomai sugestų šis laidas, kurį reikėjo tikrinti, automobilis visai neužsivestų, tai vienintelis gedimas. Taigi, UAB „K“ atstovas paneigė, jog minėto laido gedimas galėjo turėti įtakos saugumo sistemoms, ar oro pagalvių gedimui. Patikino, jog šio automobiliai problemų dėl kėbulo tvirtumo tikrai neturi, o jei žmonės perka senus, sulipdytus automobilius, tai jau ne gamintojo kaltė.

35. Atsižvelgdamas į visa kas pasakyta, teismas mano, jog iÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų visumos galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis M. M. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavimo metu taip pat pažeidė KET 127, 129 ir 96 punktų reikalavimus. Å iuo atveju, kaltinamojo veika buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis, sukėlusi kaltinime nurodytas pasekmes: eismo įvykį ir keleivio žūtį. Todėl M. M. pripažįstamas kaltu, dėl neatsargumo padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje. Dėl M. M. skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės.

36. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).??? 37. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Taigi, vienas iÅ¡ svarbiausių teismo uždavinių yra teisingos bausmės paskyrimas nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui. Pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį. Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pasekmes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiÅ¡kia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimÄ . Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013 ir kt.). 38.

BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų.

39. Teismas nenustatė kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalyje, tačiau BK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė teismas pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, padeda žuvusiojo draugei ir prisideda prie žuvusiojo mažametės dukros iÅ¡laikymo, perka maistÄ ir reikalingus daiktus (2 t., b. l. 110-139), taip pat iÅ¡ karto po įvykio žuvusiojo A. M. močiutei J. K. draugo laidotuvėms davė 2 000 Eur (1 t., b. l. 76) (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

40. Nors kaltinamojo gynėjas posėdžio metu prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis teisminio nagrinėjimo metu pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, teismas mano, jog šis prašymas yra nepagrįstas.

41. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ;

b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-334-699/2018, 2K-48-628/2019 ir kt.). Tuo tarpu nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

42. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis M. M. nors ir nurodė, kad kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, tačiau iÅ¡ jo duodamų parodymų matyti, jog jis nepripažino, kad A. M. sužalojimai, dėl kurių jis mirė, atsirado dėl jo padarytų KET pažeidimų, dėl kurių jo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, iÅ¡važiavo iÅ¡ kelio ir atsitrenkė į medį. Jis laiko, jog sužalojimų sunkumas turėtų bÅ«ti siejamas ne su minėtais pažeidimais, o su jo automobilio technine bÅ«kle, apie kuriÄ jis iÅ¡ anksto neturėjo duomenų.

Vis tik, kaip buvo nustatyta, teismui nekyla abejonių, jog tarp M. M. veiksmų ir kilusių padarinių – A. M. mirties, yra priežastinis ryšys, todėl teismo įsitikinimu, nors M. M. ir gailisi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius, tačiau kaltę pripažįsta iš dalies. Nesant byloje visiško kaltės pripažinimo, teismas negali laikyti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

43. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog M. M. padarė vienÄ baigtÄ neatsargų nusikaltimÄ , kuris sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį. Jis automobilį vairavo neblaivus, kas rodo padidintÄ jo neatsakingumÄ ir abejingumÄ kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog veikos, kurių metu neblaivus asmuo pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnės už veikas, kai analogiÅ¡kas pasekmes pažeisdamas Å¡ias taisykles sukelia blaivus vairuotojas.

M. M. nurodė, jog alkoholį vartojo dienÄ , o prieÅ¡ sėsdamas vairuoti jautėsi gerai ir nemanė, kad pripÅ«s, tačiau teismas pažymi, jog jo kraujyje buvo nustatytas ne mažesnė negu 0,90 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuriai ženkliai virÅ¡ija 0,40 promilių ribÄ , iki kurios vairuoti automobilius nėra draudžiama, todėl bÅ«damas vairuotoju jis turėjo pareigÄ Ä¯vertinti savo suvartoto alkoholio kiekį ir apsvaigimo bÅ«senÄ , įvertinti, jog vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, jis gali nesuvaldyti automobilio ir numatyti dėl tokio paties elgesio galimai kilsiančias pasekmes.

Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), nevedęs, nuo 2017 m. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuodamas teigiamai (2 t., b. l. 139), per paskutinius penkis metus nei karto nėra baustas administracine tvarka, taip pat neteistas (1 t., b. l. 100-101). M. M. per paskutinių 5 metų laikotarpį į Respublikinio priklausomybės lig centro Vilniaus filialÄ nesikreipė, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 102-103), gydytas VÅ¡Ä® Centro poliklinikos Psichiatrijos dienos stacionare nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. (1 t., b. l. 110) ir po eismo įvykio, dėl (duomenys neskelbtini), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. (1 t., b. l. 115).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. vasario 4 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-29/2020 duomenimis M. M. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 115).

44. Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis M. M. yra charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų, jog jis bÅ«tų linkęs nusikalsti, jo prieÅ¡ingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra susiformavęs ar sistemingas, prieÅ¡ingai, jog elgesys vertintinas kaip asmens, kuris laikosi įstatymų ir nedaro pažeidimų. Taip pat matyti, kad jis nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyvena dėl įvykio, dėl įvykio buvo paÅ¡lijusi psichinė sveikata; padeda pagal poreikį žuvusiojo dukrai. Atsižvelgiant į tai teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. M. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 6 dalyje paskyrus sankcijoje numatytÄ vienintelę laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas Å¡iek tiek didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas – 3 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

45. Prokuroras prašė skirti kaltinamajam realų laisvės atėmimÄ , atsižvelgiant į teismų praktikÄ tapataus pobÅ«džio bylose. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atidėti bausmės vykdymÄ . Nukentėjusiosios taip pat nurodė, kad jų nuomone, įkalinimas Å¡ioje situacijoje jau nieko nepakeis, o kaltininkas, bÅ«damas laisvėje, gali labiau prisidėti prie neigiamų pasekmių Å¡velninimo (pagalba žuvusiojo Å¡eimai).

46. Kaip minėta, bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbÅ«s yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, bÅ«na pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Paskyrus Å¡velnesnę bausmę nei Å¡eÅ¡eri metai laisvės atėmimo, remiantis BK 55 straipsniu bei BK 75 straipsnio nuostatomis, įstatymas įtvirtina taisyklę, jog įprastiniais atvejais skirtinos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, o nusprendus skirti laisvės atėmimo bausmę, bÅ«tina tokį sprendimÄ motyvuoti.

47. BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir pagrindus. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymÄ gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

48. Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018, 2K-268-693/2019 ir kt.).

Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2007, 2K-437/2010 ir kt.). Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraÅ¡tutinė priemonė, todėl esant galimybei bÅ«tina siekti iÅ¡saugoti asmens teigiamus socialinius ryÅ¡ius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-189-1073/2019).

49. Teismas sutinka su prokuroru, kad nuteistasis turi bÅ«ti nubaustas už savo veiksmus, tačiau neteisinga nubaudimÄ sieti tik su padariniais. Tokia bausmių skyrimo praktika formuojama ir kitose kasacinėse bylose, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , net ir tais atvejais kai padaryti grubÅ«s kelių eismo taisyklių pažeidimai (kasacinės bylos Nr. 2K-465/2008, 2K-29/2009, 2K-299/2010, 2K-579/20100).

50. Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta M. M. nusikalstama veika, kilusiomis itin skaudžiomis ir negrįžtamomis pasekmėmis, tiek su kaltininko asmenybe (žr. 41 punktÄ ), nukentėjusiųjų pozicija Å¡iuo klausimu, sprendžia, kad yra pagrindas M. M. bausmės vykdymÄ atidėti, nes bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neatėmus kaltininkui laisvės. Pažymėtina jog kaltinamasis M. M. po įvykio atsiprašė nukentėjusiųjų, pakartotinai jų atsiprašė teisiamojo posėdžio metu, dėl Å¡io įvykio nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyvena, dėl ko gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, jo nusikalstamas elgesys nėra dėsningas, o atsitiktinio pobÅ«džio, galimai nulemtas tos dienos įvykių – dėl dalyvavimo jauno draugo, atėmusio sau gyvybę, laidotuvėse, jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl teismas turi pagrindÄ manyti, jog jis įvertins savo elgesį ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taip pat svarbu įvertinti, jog M. M. yra jauno darbingo amžiaus, turi nuolatinį darbÄ , gyvena su motina ir turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, stengiasi prisidėti prie žuvusio mažametės dukros iÅ¡laikymo, bendrauja su ja, nors ir neteikia periodinių iÅ¡mokų vaiko iÅ¡laikymui, tačiau rodo pastangas. Nukentėjusiosios teisme taip pat nurodė, kad nesiekia kaltininko įkalinimo. Nukentėjusioji G. Å . nurodė, jog nors kaltinamajam ir neatleidžia, tačiau mano, jog kalėjimas geros įtakos jam neturės, be to bÅ«damas laisvėje jis galės rÅ«pintis žuvusiojo vaiku.

Nukentėjusioji E. L. taip pat nurodė, jog jos manymu kalėjimas nebÅ«tų gerai. Taigi, teismas, atsižvelgęs į nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, jog Å¡iuo atveju bausmės tikslai ir veiksminga M. M. resocializacija gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam terminui – 3 metams, nustatant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas – bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

51. Kadangi M. M. nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu bÅ«tent toks terminas bus pakankamas bausmės paskirčiai ir prevenciniams tikslams įgyvendinti, taip pat proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, atsižvelgiant į ja sukeltus padarinius ir kaltininko asmenybei.

52. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 97-98), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina. Dėl kitų klausimų 53. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su nuotraukomis iš įvykio vietos (prisegtas prie 1 t. bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu n u s p r e n d ž i a : M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti. Kompaktinį diskÄ su nuotraukomis iÅ¡ įvykio vietos palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė NuoraÅ¡as tikras Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė