2021-12-08 Nr. AB-26622-3-62-3-02119-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-856-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02119-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo laikomas Marijampolės PN kameroje Nr. 9 (toliau – ir Kamera), kurioje nėra užtikrinamas jo privatumas, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (toliau – ir Ginčo laikotarpis). Kameroje sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas tik užuolaida, dėl to pareiškėjas prižiūrėtojų atžvilgiu patyrė diskomfortą, pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjas teigė ne kartą kreipęsis į Marijampolės PN dėl privatumo sąlygų užtikrinimo, bet jam atsakyta, kad užuolaida yra pakankama apsaugos priemonė. Pareiškėjas pažymėjo, jog jį trikdo ne tik į Kamerą įeinantys prižiūrėtojai ir kiti asmenys, bet ir prižiūrėtojai, stebintys jį pro kilnojamą langelį. Pareiškėjas pabrėžė, kad visi išvardinti išgyvenimai yra nepertraukiami, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikomis, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas, sąlygos turėtų būti gerinamos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN neužtikrina nuteistųjų užimtumo. Pareiškėjas būdavo išvedamas vieną kartą per savaitę pažaisti krepšinį. Karantino laikotarpio pabaigoje leidimas žaisti krepšinį buvo nutrauktas. Vėl žaisti krepšinį leista tik nuo 2020 m. liepos 16 d. (po 2 mėnesių pertraukos). Pareiškėjas pabrėžė, kad Marijampolės PN administracija meluoja dėl pasivaikščiojimų laiko (pažymoje Nr. 20/07-875 nurodyta, kad pasivaikščiojimas trunka 1,5 valandos, pažymoje Nr. 20/07-878 – 2 valandas).

4. Pareiškėjas teigė, jog ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas suteikti bet kokį darbą, tačiau kas kartą gaudavo atsakymą, kad nėra darbo vietų.

5. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsniu, Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 1 straipsniu, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsniu, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nurodo, kad valstybė turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios neteisėtų aktų.

6. Pareiškėjas nurodė, kad žalai atlyginti skirta suma turėtų būtų skaičiuojama pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo standartus, nes Lietuvos teismai, priteisdami mažesnes sumas, iš esmės pažeidžia tautų lygybės principą.

7. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Marijampolės PN nurodė, kad Kameros sanitarinis mazgas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 dalies reikalavimus. Pateiktos nuotraukų kopijos patvirtina, kad sanitarinis mazgas Kameroje yra atskirtas užuolaidėlėmis, todėl pareiškėjui privatumas yra užtikrinamas pakankamai. Pareiškėjas Kameroje laikomas vienas, o Marijampolės PN pareigūnai nėra suinteresuoti žiūrėti į nuteistuosius, besinaudojančius sanitariniu mazgu.

9. Atsakovo atstovas teigė, kad užimtumo veiklos vykdomos pagal Marijampolės PN programų ir pozityvaus užimtumo priemonių kalėjimo režime vykdymo grafikus. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato atskirų sporto kiemelių ar laisvalaikio kambarių įrengimo. Karantino laikotarpiu sportiniai užsiėmimai Marijampolės PN nebuvo vykdomi, įgyvendinant Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. V‑98 „Dėl darbo organizavimo Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ekstremalios situacijos dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir COVID-19 tvarkos aprašas). Marijampolės PN laikėsi visų nurodymų ir rekomendacijų, siekiant apsaugoti nuteistuosius ir Marijampolės PN dirbančius pareigūnus. Pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes užimtumo veiklos nebuvo vykdomos dėl paties pareiškėjo sveikatos. Be to, remiantis Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. 55/04-366, pareiškėjas Ginčo laikotarpiu užsiėmimuose nedalyvaudavo, nes, pasak jo, nėra programų, tinkančių jam asmeniškai.

10. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad patalpų atitikimas higienos normoms periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o šiurkščiai pažeidžiančioms normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Atsakovo atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2018 m. lapkričio 15 d. periodinį patikrinimo aktą Nr. PA-7992. Be to, Marijampolės PN patalpos yra nuolatos tikrinamos ir specialisto, priskirto prižiūrėti tam tikrą būrį, taip pat Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus specialistų.

11. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas Ginčo laikotarpiu nesikreipė į Marijampolės PN su prašymu įsidarbinti. Pareiškėjas 2020 m. sausio 24 d. buvo pateikęs skundą Marijampolės PN, jog niekas iš nuteistųjų, esančių kalėjimo režime, negali įsidarbinti ir jam buvo atsakyta, kad kol kas nėra tokios galimybės dėl paskelbtos ekstremalios situacijos, o atsiradus galimybei įsidarbinti jis bus iškart informuotas.

12. Marijampolės PN pažymėjo, jog, remiantis Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. 55/04-366 „Dėl nuteistojo R. K. kreipimosi“, pareiškėjas Ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų į psichologus kreipęsis nebuvo, taip pat nesikreipė dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

13. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturtinė žala yra ne bet koks poveikis, sukeliantis vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus arba sudarantis nesudėtingas ar nesunkiai įveikiamos kliūtis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ir veiksniai yra pakankamai intensyvūs. Marijampolės PN pažymėjo, kad neturi duomenų apie pareiškėjo moralinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, galimas kančias ir pažeminimus, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos Marijampolės PN. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, taigi, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas Kameroje kalėjo vienas ir sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas nepermatoma užuolaida. Nors pareiškėjas tvirtino, jog jį naudojantis sanitariniu mazgu galėjo matyti pareigūnai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti buvus tokiai aplinkybei. Teismo vertinimu, Kameroje įrengtas sanitarinis mazgas formaliai neatitiko Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 16.5 punkto, t. y. nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios kameros dalies ne mažesne nei 1,5 m aukščio pertvara tačiau, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjo privatumas ginčo laikotarpiu buvo užtikrinamas tinkamai.

16. Teismas nustatė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas davė skundus pataisos namų administracijai dėl nevedimo žaisti krepšinio. Marijampolės PN pateikė pareiškėjui išsamius atsakymus ir paaiškino, kad dėl nuo 2020 m. vasario 28 d. paskelbtos ekstremalios situacijos pataisos įstaiga griežtai laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir juose nurodytų reikalavimų, tarp jų – nevykdyti jokių susibūrimų tarp nuteistųjų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikoje įvestas karantinas. Nuteistųjų grupinių užsiėmimų vykdymas buvo sustabdytas vadovaujantis COVID-19 tvarkos aprašu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl grupinių užsiėmimų ekstremalios situacijos laikotarpiu, įeinančiu į Ginčo laikotarpį, (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. liepos 16 d.) atmestini kaip nepagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skunde neneigė, kad Ginčo laikotarpiu, neįeinančiu į karantino laikotarpį, žaisti krepšinio jis buvo vedamas. Be to, iš atsakovo atstovo atsakymo pareiškėjui matyti, jog pareiškėjas, turėdamas galimybę sportuoti, atsisakydavo tai daryti. Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas Ginčo laikotarpiu užsiėmimuose nedalyvavo, nes, jo teigimu, nebuvo programų, kurios jam asmeniškai tiktų. Pareiškėjas prie skundo pateikė Marijampolės PN 2019 m. balandžio 5 d. atsakymą į jo skundą dėl užsiėmimų, tačiau teismas šio dokumento nevertino, nes jis nepateko į Ginčo laikotarpį. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Marijampolės PN nesudarė galimybės žaisti krepšinį ir neužtikrino užimtumo.

17. Teismas iš byloje esančių duomenų sprendė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl įdarbinimo. Marijampolės PN 2020 m. balandžio 14 d. pateikė atsakymą, jog su valstybės įmone „Mūsų amatai“ administracija aptarta galimybė įdarbinti keletą nuteistųjų, atliekančių bausmę iki gyvos galvos. Taip pat atsakyme nurodė, kad dėl paskelbtos ekstremalios situacijos gamybos apimtis sumažėjo ir įdarbinti nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, nėra galimybės. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą įtraukti asmenis į darbą arba išbraukti iš dirbančių asmenų sąrašo gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas konstatavo, jog Marijampolės PN teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo įdarbinti.

18. Teismas pažymėjo, jog tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas, į bylą pateikė dokumentų, nesusijusių su Ginčo laikotarpiu, kurių teismas nevertino.

19. Teismas nustatė, jog byloje nėra aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neturtinės žalos atsiradimo fakto, Marijampolės PN neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius neturtinės žalos atsiradimo fakto ir valstybės institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, todėl teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, nėra.

III. 20. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad skundą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo vienašališkai. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pareiškėjas teigia, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos tik užuolaida turi būtų laikomas privatumo pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog pateiktose nuotraukose Kameros lubų nesimato ir sprendė, kad užuolaidos pritvirtintos prie lubų, nors iš tikrųjų nuo lubų iki užuolaidų viršaus yra 120 cm. atstumas. Pareiškėjas nurodo, jog yra kalbėjęs su psichologu apie sanitarinį mazgą kelis kartus. Pareiškėjas pabrėžia, jog privatumas naudojantis sanitariniu mazgu turi būti užtikrintas ir nuo pareigūnų. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Kameroje dėl nepakankamo sanitarinio mazgo atskyrimo dvokia, keliant jam nepatogumą, kai reikia bendrauti su medicinos darbuotojais, ateinančiais į Kamerą.

22. Pareiškėjas teigia, kad krepšinį žaisti Marijampolės PN administracija per karantino laikotarpį vedė, o jam pasibaigus – nevedė.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovo atstovas nurodo, jog detaliai į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 200 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas R. K. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino konstatavęs, kad byloje nėra aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis vien atsakovo atstovo argumentais, neatsižvelgė į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

30. Pareiškėjas nurodo, kad jam nėra užtikrinamas privatumas besinaudojant sanitariniu mazgu tuo aspektu, jog sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas tik užuolaida. Taisyklių 16.5 punktas, reglamentuojantis sanitarinio mazgo įrengimą pataisos įstaigose nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

31. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad sanitarinis mazgas Kameroje buvo įrengtas pažeidžiant Taisyklių 16.5 punkto reikalavimus – sanitarinio mazgo vieta nebuvo atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, o nuo likusio kameros ploto iš visų pusių buvo atskirta beveik nuo lubų iki grindų besitęsiančia užuolaida. Taigi, iš esmės konstatuotinas Taisyklių 16.5 punkto pažeidimas, t. y. atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad uždengus užuolaidą, sanitarinio mazgo nuo kameros durų nesimato, taigi pareigūnai negalėtų stebėti pareiškėjo, besinaudojančio sanitariniu mazgu esant užtrauktai užuolaidai. Įvertinus ir tai, kad pareiškėjas Kameroje buvo laikomas vienas, konstatuotina, kad pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas besinaudojant taip įrengtu sanitariniu mazgu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl minėto pažeidimo nėra pagrindo pripažinti neturtinės žalos padarymo fakto, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, kad bylos medžiaga nepatvirtina, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėjui būtų kilę kokios nors neigiamos pasekmės. Taigi dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos – neturtinės žalos padarymo fakto – nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl to, kad jam nebuvo suteiktas užimtumas, teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui būtų neleidžiama užsiimti pozityvaus užimtumo veikla – žaisti krepšinį, išskyrus karantino laikotarpį, kai tokia veikla buvo sustabdyta saugant nuteistųjų ir įstaigos darbuotojų sveikatą ir vadovaujantis COVID-19 tvarkos apraše nurodytu reguliavimu.

33. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjo kreipimosi į Marijampolės PN administraciją dėl galimybės įsidarbinti metu tinkamų laisvų darbo vietų nebuvo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pataisos namų administracijai nenustatyta imperatyvi pareiga aprūpinti nuteistuosius darbu net ir tais atvejais, kai laisvų darbo vietų nėra, ir nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo aspektu.

34. Apibendrindama išsakytus argumentus, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė