Legislator Case Law & Legislation
b9e856ec-65a5-479c-b6bf-7d3c474e20d2 AI generated

b9e856ec-65a5-479c-b6bf-7d3c474e20d2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b9e856ec-65a5-479c-b6bf-7d3c474e20d2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-203-1018/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18666-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2016 m. vasario 5 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,nukentėjusiajam R. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

b9e856ec-65a5-479c-b6bf-7d3c474e20d2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Č. patvirtino 2015 m. spalio 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes, jog, paskambinus liudytojo telefonu Nr. 864669689, jis (liudytojas) paaiÅ¡kino, kad automobilis Mitsubishi, apsisukinėdamas atbulas, atsitrenkė į stovintį Nissan automobilį, ir apgadino jo priekinį bamperį kairėje pusėje bei kairį priekinį posÅ«kio žibintÄ ; vairuotojas iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo automobilį, už valytuvo paliko raÅ¡telį, tačiau vėliau grįžęs jo (raÅ¡telio) liudytojas nerado, todėl paliko raÅ¡telį su savo duomenimis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-203-1018/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18666-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2016 m. vasario 5 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,nukentėjusiajam R. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. spalio 26 d. apie 20:00 val. Žirmūnų g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga buvo neatidus, nes nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl to kliudė stovintį automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.A.

B. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. spalio 26 d. apie 20-21 val. paprašė tėčio automobilio, kad galėtų pasitikti draugÄ iÅ¡ oro uosto. Pakeliui užvažiavo pasiimti klasiokės. Nuvažiavęs norėjo apsisukti, bet jam trukdė automobilis iÅ¡ priekio, todėl buvo sunku orientuotis. Nepastebėjo automobilio, į kurį atsitrenkė, todėl prisilietė prie jo. IÅ¡ karto sustojo, iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo. Nelabai matėsi įtrenkimas, nes buvo tamsu. Pradėjo ieÅ¡koti maÅ¡inos, į kuriÄ atsitrenkė, savininko.

Klausinėjo praeivių, gal jį pažįsta. Po 5 min. jam teko patraukti savo automobilį, nes jis užstatė pravažiavimÄ keliu, tačiau po to dar apie 30 min. ieÅ¡kojo savininko. Ä®vykio vietoje buvo liudininkas, kuris sėdėjo maÅ¡inoje, t. y. automobilyje, kuris pradžioje jam trukdė pravažiuoti. Pabendravęs su Å¡iuo liudininku, paprašė jo lapuko, kad užraÅ¡ytų savo telefono numerį. Tuomet lapelį su savo telefono numeriu, vardu ir užraÅ¡u, kad jis įvažiavo į jo automobilį, paliko už maÅ¡inos deÅ¡inės pusės stiklo valiklio ir iÅ¡važiavo.

Jokio skambučio iÅ¡ automobilio, į kurį atsitrenkė, savininko nesulaukė. Nurodė, kad byloje esantį lapelį rašė ne jis. PaaiÅ¡kino, kad įvykį mačiusio liudininko jis klausė, kÄ jam daryti, o jis sakė skambinti į policijÄ ir draudimÄ , nurodydamas ir tai, kad jis gali paraÅ¡yti ir palikti savo telefono numerį. Jis nusprendė pasirinkti pastarÄ jį bÅ«dÄ ir susitarti be policijos. Vėliau jis dar buvo grįžęs į įvykio vietÄ , klausinėjo praeivių, gal žino apie automobilio savininkÄ , tačiau atsakymai buvo neigiami.

Su nukentėjusiuoju jis vėliau bendravo, sakė, kad jam neturi pretenzijų, nes jam draudimas žalÄ padengs. Klausė nukentėjusiojo dėl raÅ¡telio, bet jis sakė, kad jo raÅ¡telio nerado. Kur dingo jo raÅ¡ytas lapelis, jis nežino, nurodydamas, kad jį gerai pritvirtino ir tikrai negrįžo pasiimti. Papildomai pažymėjo, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, buvo tamsu, kitas automobilis buvo tamsiai mėlynas, vieta neapÅ¡viesta, todėl ir atsitrenkė. Pats dėl patirto eismo įvykio sumiÅ¡o, todėl, kÄ daryti, klausė įvykį mačiusio liudininko.

Nusprendė, kad susitariant su nukentėjusiuoju, bÅ«tų pigesnis problemos sprendimo bÅ«das. Pripažino, kad žinojo, jog reikia praneÅ¡ti policijai, jeigu įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo.Nukentėjusysis R. V. paaiÅ¡kino, kad jis ryte, adresu ŽirmÅ«nų g. 4-25, Vilniuje, gyvenamosios vietos stovėjimo aikÅ¡telėje rado savo pažeistÄ automobilį. Buvo iÅ¡muÅ¡tas kairės pusės posÅ«kis bei priekinis bamperis. IÅ¡kvietė policijÄ , užfiksavo įvykį. Kaltininko įvykio vietoje nebuvo.

Rado liudininko raÅ¡ytÄ raÅ¡telį, kuriame buvo paraÅ¡yta, kad jis matė, kaip įvyko eismo įvykis ir paliko savo telefono numerį. Byloje esantis raÅ¡telis ir buvo tas, kurį jis rado ryte. Kito raÅ¡telio nerado. Paskambinęs liudininkui, jis jam papasakojo, kaip viskas buvo, t. y. kad vaikinukas atsitrenkė į jo automobilį ir jis matė, kas atsitrenkė. Daug neÅ¡nekėjo su juo, tačiau jis nieko nesakė apie kitÄ raÅ¡telį. Jis pats matė tik tÄ raÅ¡telį, kuris yra byloje. IÅ¡ draudimo kompanijos jau gavo atsakymÄ , kad jam gali bÅ«ti atlyginti jo patirta žala.Liudytoju apklaustas D.

Č. patvirtino 2015 m. spalio 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes, jog, paskambinus liudytojo telefonu Nr. 864669689, jis (liudytojas) paaiÅ¡kino, kad automobilis Mitsubishi, apsisukinėdamas atbulas, atsitrenkė į stovintį Nissan automobilį, ir apgadino jo priekinį bamperį kairėje pusėje bei kairį priekinį posÅ«kio žibintÄ ; vairuotojas iÅ¡lipo, apžiÅ«rėjo automobilį, už valytuvo paliko raÅ¡telį, tačiau vėliau grįžęs jo (raÅ¡telio) liudytojas nerado, todėl paliko raÅ¡telį su savo duomenimis.

Liudytojas stebėjo visÄ Ä¯vykį, nes įtarė klastÄ , kad vairuotojas gali bÅ«ti nesÄ Å¾iningas.Administracinio teisės pažeidimo faktas turi bÅ«ti pagrįstas neabejotinais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitais dokumentais (LR ATPK 256 str.).

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktÄ (vietÄ , laikÄ , esmę) ir konstatavus bÅ«tinus pažeidimo sudėties elementus: objektÄ , objektyviÄ jÄ pusę, subjektÄ ir subjektyviÄ jÄ pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta.

LR ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sÄ lygų sprendžiant klausimÄ dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiÅ¡kia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimÄ turi bÅ«ti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimÄ padariusio asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju A.

B. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. spalio 26 d. apie 20:00 val. ŽirmÅ«nų g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga buvo neatidus, nes nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, dėl to kliudė stovintį automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, pažeisdamas KET 9, 126 ir 222 punktų reikalavimusA. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiÅ¡kinimai teismo posėdžių metu, tiek byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, o bÅ«tent: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės eismo įvykio aplinkybės, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 bÅ«rio vyriausiojo patrulio D.

Č. 2015 m. spalio 27 d. tarnybinis praneÅ¡imas ir paties patrulio duoti parodymai teismo posėdžio metu; administracinio teisės pažeidimo faktÄ patvirtina ir iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro duomenys (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6-7), apgadinto automobilio savininko R. V. paaiÅ¡kinimai, automobilio Mitsubishi Galant savininko I. B. paaiÅ¡kinimas (b. l. 11), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, kuriame nurodyta, kad transporto priemonių Mitsubishi Galant ir Nissan Almera kontaktavusių vietų iÅ¡lenkimai atitinka (b. l. 14-16).IÅ¡dėstyti ir iÅ¡tirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

B., vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė stovintį automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino (KET 9 p.). Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Pagal Å¡io pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y., asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). KET 234 punkte nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Nagrinėjamos bylos duomenys įrodo, kad A. B., sukėlęs eismo įvykį, dėl ko buvo apgadinti du automobiliai (padaryta tik turtinė žala), ir eismo įvykio metu nesant nukentėjusiojo, nesikreipė į policijÄ , t. y. KET 234 punkto reikalavimų nesilaikė. Kaip paaiÅ¡kino administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, po automobilių kontakto, iÅ¡ karto iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ir, apžiÅ«rėjęs apgadinimus, ėmė ieÅ¡koti apgadinto automobilio savininko; nepavykus jo rasti, raÅ¡telį su savo duomenimis ir tai, kad jis apgadino automobilį, paliko už sugadinto automobilio stiklo valytuvo.

Nors nurodyto raÅ¡telio byloje nėra, o taip pat nepavyko surasti ir apklausti įvykį mačiusį liudininkÄ , tačiau teismas neturi pagrindo abejoti A. B. duotų paaiÅ¡kinimų teisingumu. Aplinkybes, jog A. B. iÅ¡ tiesų paliko raÅ¡telį sugadinto automobilio savininkui, patvirtina 2015 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 bÅ«rio vyr. patrulio D. Č. parodymai ir tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad susisiekus su eismo įvykį mačiusiu liudininku, jis paaiÅ¡kino, kad už vairo sėdėjęs jaunuolis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo apgadinimus ir už valytuvo paliko raÅ¡telį; vėliau į kiemÄ grįžęs liudininkas pamatė, kad nebėra palikto raÅ¡telio, todėl už Nissan automobilio priekinio valytuvo paliko savo duomenis.

Byloje nenustatyta, kad A. B. ar jo nurodytas kitas asmuo vėliau grįžo ir paliktÄ lapelį pasiėmė. Nustatytos aplinkybės, t. y. raÅ¡telio palikimas, informuojant apie eismo įvykį ir nurodant savo duomenis, tikintis tiesiogiai su nukentėjusiuoju susitarti dėl žalos atlyginimo, įrodo, kad A. B. nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti žalÄ . Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. B. yra jaunas žmogus (18 m. amžiaus), neturintis pakankamai vairavimo stažo ir patirties (vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas 2015 m. spalio 6 d.), tuo labiau įvykį matęs liudininkas jam patvirtino, kad toks bÅ«das (praneÅ¡imas apie eismo įvykį, paliekant raÅ¡telį), yra tinkamas, todėl yra įsitikinęs, kad, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ eismo įvykio, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įsitikinęs, kad apie įvykį pranešė tinkamai, t. y. nesuvokė, jog jo pasiÅ¡alinimas prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams, sÄ Å¾iningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Nustatytos aplinkybės apie A.

B. elgesį po eismo įvykio, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis (A. B.) nesislėpė ir nevengė atsakomybės, todėl konstatuotina, kad A. B. veiksmuose nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta tyčia, pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, ir paties įvykio. Tai sudaro pagrindÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.Padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), gali bÅ«ti skiriama bauda vairuotojams nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkiasdeÅ¡imt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų LR ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina tai, kad A. B. padarytÄ pažeidimÄ pripažino ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudÄ , įvertintinas ir pažeidimo pobÅ«dis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), pažeidėjo asmenybė (nebaustas administracine tvarka, neteistas, jauno amžiaus, teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs tik 2015 m. spalio 6 d.).

Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiÅ¡kinimai leidžia manyti, kad asmuo padarys reikiamas iÅ¡vadas ir daugiau nenusižengs. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas nusprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti A. B. paskyrus minimalaus dydžio baudÄ , numatytÄ LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl jam skiriama 28 Eur bauda.Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :

A. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) dydžio baudÄ .A. B. administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.Bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos (LR ATPK 313 str.).

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800;

LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.). Mokant paskirtÄ baudÄ , mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį Å¡io nutarimo virÅ¡uje, ir įmokos kodÄ (1001).Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jurgita Petrauskienė