2022-11-23 Nr. AB-28331-3-61-3-01563-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3921-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01563-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2022 m. kovo 10 d. įsakymo „Dėl gr. V. G. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) 3 punktą.

2. Pareiškėjo teigimu, Įsakymo 3 punktas, kuriame nurodyta pareiškėjui grąžinti 1847,39 Eur, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Nesibaigus bandomojo laikotarpio terminui, pareiškėjas apsisprendė, jog negalės tinkamai atlikti karo tarnybos ir dėl susiklosčiusios sunkios šeiminės finansinės padėties, 2022 m. vasario 11 d. pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir išleisti jį į atsargą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2022 m. kovo 10 d. tenkino pareiškėjo prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį, prašyme nurodytas priežastis pripažino svarbiomis ir atleido pareiškėją iš stebėjimo operatoriaus pareigų, nutraukdamas profesinės karo tarnybos sutartį ir išleisdamas jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad priimant ginčijamo Įsakymo 3 punktą visiškai nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjas nutraukė profesinę karo tarnybos sutartį nepasibaigus sutartyje numatytam bandomajam laikotarpiui (apsisprendus, kad negalės tinkamai atlikti profesinės karo tarnybos) ir dėl krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 44 straipsnio 3 dalį.

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas su Ministerija 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė profesinės karo tarnybos sutartį Nr. KS-418 (toliau – ir PKT sutartis). Atsakovas nurodė PKT sutarties 1, 2 ir 3 punktus. Atsakovas, vadovaudamasis KASOKTĮ ir PKT sutarties nuostatomis darė išvadą, kad pareiškėjas savanoriškai pasirašydamas PKT sutartį įgijo profesinės karo tarnybos kario statusą ir įsipareigojo tarnauti profesinėje karo tarnyboje KASOKTĮ, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

7. Pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. buvo supažindintas su Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažyma Nr. PZ-8 (3.12), kurioje buvo nuodyta grąžintina 1 847,39 Eur suma. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo 2022 m. vasario 24 d. parašas ant šios pažymos.

8. Nors skunde teigiama, kad iki jo padavimo dienos, pareiškėjui prašomi pateikti duomenys nebuvo pateikti, tačiau Ministerija pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės kanceliarija tokio prašymo nebuvo gavusi. Atsižvelgiant į šį pareiškėjo atstovės prašymą, Ministerija kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Finansų apskaitos departamentą, kuris 2022 m. balandžio 27 d. raštu „Dėl gr. V. G. mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo pagrindimo“ pateikė pareiškėjo prašomą mokymo išlaidų apskaičiavimo pagrindimą ir su tuo susijusius dokumentus.

9. Kadangi pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 d. pagrindu, todėl vadovaujantis KASOKTĮ 44 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pareiškėjas privalo atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

10. Pareiškėjas, nutraukdamas PKT sutartį, krašto apsaugos ministrui pateiktame 2022 m. vasario 11 d. prašyme (toliau – ir Prašymas) nurodė subjektyvius lūkesčius ir priežastis, t. y., kad bandomuoju laikotarpiu apsisprendė, kad negalės tinkamai atlikti profesinės karo tarnybos, gaunamos pajamos nėra pakankamos ir negalės užtikrinti nei savo, nei savo šeimos pilnavertiškos gerovės ir gyvenimo kokybės, kad dirbti ir gauti pajamas antraeilėse pareigose nėra galimybės, nes tokiu atveju pažemintų kario vardą bei pažeistų įstatymą. Taip pat prašyme nurodoma, kad turi susiradęs geriau apmokamą darbą.

11. Iš pareiškėjo Prašyme nurodytų priežasčių matyti, kad jis neturėjo motyvų toliau tarnauti profesinėje kario tarnyboje, netenkino jo tarnybinio atlyginimo dydis ir tai, kad susirado geriau apmokamą darbą. Ministerijos manymu, šios priežastys negali būti pagrindas, atleisti karį, savanoriškai įsipareigojusį tarnybą atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas, nuo iš KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalies kylančios prievolės grąžinti jo mokymui išleistų lėšų.

12. Priimdama ginčijamą Įsakymą, Ministerija vadovaudamasi Krašto apsaugos ministro 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-231 „Dėl profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Profesinės karo tarnybos nutraukimo kario iniciatyva prieš terminą tvarkos aprašu, (toliau – ir Aprašas), pripažino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes (priežastis) svarbiomis dėl kurių pareiškėjas savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš PKT sutartyje įsipareigotą terminą. Spręsdama pareiškėjo mokymo išlaidų grąžinimo klausimą, Ministerija nesutiko pripažinti pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių nuo jo valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis aplinkybėmis.

13. Nors pareiškėjo aplinkybės atitiko Aprašo 2.2.5. p. nuostatą – karys bandomuoju laikotarpiu apsisprendžia, kad negali tinkamai atlikti profesinės karo tarnybos ir nors pagal Aprašo 2.2 p. ši priežastis yra laikoma svarbia, tačiau dėl kario valios atsiradusia ir pašalinama priežastimi.

14. Atsakovas nurodė KASOKTĮ 44 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir Ministerija 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Profesinę karo tarnybos sutartį Nr.KS-418. Teismas nurodė PKT sutarties 1, 2, 3 punktus. Pareiškėjas prisiekė Lietuvos valstybei (KASOKTĮ 23str., 24 str.). Pareiškėjas nurodė, kad nesibaigus bandomajam laikotarpiui, jis apsisprendė, jog negalės tinkamai atlikti karo tarnybos dėl susiklosčiusios sunkios šeiminės finansinės padėties, 2022 m. vasario 11 d. pateikė prašymą nutraukti sutartį ir išleisti jį į atsargą. 2022 m. vasario 24 d. pareiškėjas buvo supažindintas su Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų pažyma Nr. PŽ-8(3.12), kurioje buvo nurodyta grąžintina 1847,39 Eur suma, tai patvirtina pareiškėjo parašas ant šios pažymos. Pareiškėjo sutartis nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas šio atleidimo pagrindo neginčijo. 2022 m. kovo 14 d. pareiškėjas buvo supažindintas su ginčijamu atsakovo Įsakymu. 2022 m. kovo 14 d. Kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutarties pareiškėjas nepasirašė, prieraše nurodė „susipažinau, sudaryti sutartį atsisakau“. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytų išlaidų suma ir jos pagrįstumu, 2022 m. balandžio 5 d. per advokatę kreipėsi į Lietuvos kariuomenę, prašydamas suteikti informaciją, detalizuoti mokymo išlaidų 1847,39 Eur sumą ir pateikti šios sumos dydį pagrindžiančius dokumentus, tačiau šie duomenys jam pateikti nebuvo.

17. Sutartis buvo sudaryta vadovaujantis KASOKTĮ 31 straipsnio nuostatomis. Profesinės karo tarnybos santykių pobūdis riboja į tarnybą priimamų karių galimus lūkesčius, nes krašto apsaugos organizavimą užtikrinantys subjektai turi labai plačią diskreciją, tiek priimdami sprendimus dėl karių profesinio rengimo ar tobulinimo, tiek dėl skyrimo į vienokias ar kitokias pareigas, tiek dėl jų paaukštinimo ar karinio laipsnio suteikimo.

18. Teismas išanalizavo PKT sutarties 8 punktą, KASOKTĮ 44 straipsnio 2 dalį.

19. Pareiškėjo sutartis nutraukta prieš terminą KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu. Aplinkybės, lėmusios šios sutarties nutraukimą, krašto apsaugos ministro sutikimu nebuvo pripažintos nuo kario valios nepriklausančiomis ir nepašalinamomis. 2022 m. vasario 11 d. Prašyme nutraukti sutartį pareiškėjas nurodo, kad negalės tinkamai atlikti profesinės karo tarnybos, gaunamos pajamos nėra pakankamos, negalės užtikrinti savo ir šeimos pilnavertiškos gerovės ir gyvenimo kokybės, nurodo, kad turi susiradęs geriau apmokamą darbą. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja grąžinti mokymui skirtas lėšas (KASOKTĮ 44 str. 2d.). Pasirašant sutartį, pareiškėjui buvo žinomas tarnybinio atlyginimo dydis (KASOKTĮ 60 str. ir šio įstatymo 2 priedas) bei nustatyti apribojimai dirbti kitą darbą, išskyrus numatytas tam tikras išimtis (KASOKTĮ 36 str.7 d.).

20. Teismas, išanalizavęs Aprašo 3 punktą, nurodė, kad pareiškėjo Prašyme nurodytos aplinkybės atitiko Aprašo 2.2.5 punktą.

21. Teismas, atsižvelgęs į KASOKTĮ 44 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, sprendė, kad atsakovo Įsakymo 3 punkte pagrįstai ir teisėtai nurodoma grąžinti atsakovui išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu rengimu ar kvalifikacijos tobulinimu.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjo mokymo išlaidos atsirado dėl jo dalyvavimo 2021 m. rugsėjo 21- spalio 29 dienomis stebėjimo operatoriaus kurse ir karių pirmos pagalbos mokymo kurse 2022 m. sausio 10-13 dienomis. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų 2022 m. liepos 8 d. rašte detalizuota stebėjimo operatoriaus kurso kaina, nurodyta jos skaičiavimo formulė bei apskaičiuota suma – 1813,66 Eur. Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2002 m. liepos 8 d. rašte pateiktas Karių privalomojo pirmosios pagalbos mokymo kurso išlaidų kainos pagrindimas, kurso kaina – 33,73 EUR. Teismas išanalizavo Išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 26 ir 27 punktus.

23. Teismas, vertindamas visus įrodymus, darė išvadą, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą ir jo 3 punkte pagrįstai nurodoma pareiškėjui grąžinti Lietuvos kariuomenei mokymo išlaidas – 1847,39 Eur iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vadu kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį.

24. Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą.

26. Pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė ir nesprendė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, susijusių su atsakovo apskaičiuotos 1847,39 Eur sumos pagrindimu. Tinkamai konstatavęs ginčo apimtį, bylą nagrinėjęs teismas nurodytos grąžinti mokymo sumos 1847,39 Eur pagrįstumo net nesprendė, dėl to teismo sprendime visiškai nepasisakė.

27. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo nurodomų argumentų, kad pareiškėjui neabejotinai suprantama, kad matematiškai, tam, kad gauti nurodytą kursų kainą reikia į formulę įrašyti tam tikrus skaičius, tačiau ginčas ir kilo dėl formulėse nurodytų skaičių pagrindimo. Nesant pateiktų įrodymų dėl formulėse nurodytų dedamųjų dalių pagrindimo, nei pareiškėjas, nei bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės įvertinti ginčijamo įsakymo pagrįstumo, ar atsakovo įsakymuose nurodyta kursų kaina yra paskaičiuota teisingai ir ar ginčijamo įsakymo 3 punktas yra teisėtas.

28. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo į bylą pateikti duomenys yra prieštaringi. Teismui pateiktoje 2022 m. liepos 8 d. Lietuvos Kariuomenės Karinės oro pajėgos pažymoje (I t. 54 b. l.) nurodoma, kad pernai – t. y. 2021 m. buvo du kariai, vienas kursas. Tačiau byloje esantis Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų vado 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Dėl stebėjimo operatoriaus kurso 21-1 organizavimo (I t. 35 b. l.), patvirtina, kad 2021 m. stebėjimo operatoriaus kurso klausytojais buvo 5 kurso klausytojai, todėl atitinkamai stebėjimo operatoriaus kursų kaina dalinant iš 5, o ne iš 2 kaip nurodyta atsakovo pateiktame pagrindime, turėtų būti 3627,24x/1/5=725,45 Eur, o ne 1813,66 Eur. Be to, stebėjimo operatoriaus kursas yra organizuojamas ne vieną kartą per metus.

29. Pareiškėjui abejonės dėl pateiktų skaičiavimų kilo ir dėl to, kad stebėjimo operatoriaus kursas trukęs nuo 2021 m. rugsėjo 21 d.-2021 m. spalio 29 d. tuo pačiu metu subendrintai vyko su Identifikavimo operatoriaus kursu, kuriame dalyvavo 3 kursantai. Teismui šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai buvo pateikti (I t. 66 b. l.). Be to, pirmas dvi savaites kartu vykęs Stebėjimo operatoriaus ir Identifikavimo operatoriaus kursas dubliavosi su specialiųjų operacijų pajėgų kariams vedamais mokymais, kuriuose buvo 4-5 kariai.

30. Nors pareiškėjas yra įgijęs paramediko kvalifikaciją, jis buvo siunčiamas į pirmosios pagalbos mokymo kursą, kurio kaina 33,73 Eur, o ne į žinių atnaujinimo kursą – Karių pirmosios pagalbos kursą (tęstinį) kurio kaina 9,21 Eur.

31. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė sprendime, kad pareiškėjo mokymo išlaidos atsirado dėl jo dalyvavimo 2021 m. rugsėjo 21 – spalio 29 dienomis stebėjimo operatoriaus kurse ir karių pirmos pagalbos mokymo kurse 2022 m. sausio 10 – 13 dienomis.

34. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su mokymo išlaidų dydžiu ir kritikuodamas jų paskaičiavimą, nenurodė pirmosios instancijos teismui konkrečių padarytų skaičiavimo klaidų. Pareiškėjas skunde iš esmė teigė, kad trūksta mokymo išlaidas patvirtinančių duomenų ir apeliaciniame skunde papildomai argumentavo, kad mokymus organizuojančios institucijos vadų įsakymu nustatytas įkainis nepagrindžia patirtų mokymo išlaidų.

35. Atsakovas nurodo Krašto apsaugos ministro 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. V-782 2 punktą ir teigia, kad Lietuvos kariuomenės padaliniai pagal Aprašo 9 punktą ir kitas galiojančias Aprašo nuostatas realiai patirtų išlaidų paskaičiavimą ir atliko.

36. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad jam nesuprantamos mokymo išlaidų (kursų) kainų apskaičiavimo formulės ar nepateikti dokumentai, patvirtinantys minėtas išlaidas, nes pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių konkrečių nesutikimo su nurodytais apskaičiavimais motyvų, apsiribodamas tik savo deklaratyviais teiginiais/abejonėmis. Pareiškėjas tik apeliaciniame skunde nurodė kai kuriuos Lietuvos kariuomenės raštuose, jo nuomone, netikslius išsireiškimus ir tam tikroje dalyje paskaičiavimą, pagal kurį jo nuomone turėtų būti sumažinta mokymo išlaidų suma.

37. Byloje atsakovas pateikė pakankamai duomenų (Finansų apskaitos departamento raštas su duomenimis, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų ir Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos raštai), patvirtinančių Įsakymo 3 punkte nurodytas grąžintinas mokymo išlaidas.

38. Atsižvelgiant į Pareiškėjo kario statusą, į su juo sudarytos profesinės karo tarnybos sutarties nuostatas ir minėtą KASOKTĮ reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovo nuomone, yra nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomos apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl mokymo išlaidų išieškojimo iš darbuotojų. Atsakovas akcentuoja KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2022 m. kovo 10 d. įsakymo „Dėl gr. V. G. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 3 punkto, kuriuo nurodoma pareiškėjui grąžinti Lietuvos kariuomenei mokymo išlaidas – 1847,39 Eur iš karto arba dalimis, pasirašius su Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos vadu kario mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų grąžinimo sutartį, teisėtumo bei pagrįstumo.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nors ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo kilęs dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto Įsakymo 3 punkte nurodytos apskaičiuotos mokymo išlaidų sumos (1847,39 Eur) pagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu ginčo nenagrinėjo, o tik pritarė atsakovo išdėstytai pozicijai. Toks skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, nes neatitinka anksčiau paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų.

44. Remiantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.

45. ABTĮ įtvirtintas ir administracinių bylų betarpiškumo principas (ABTĮ 10 straipsnis), kuris reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 str. 1 d.). Šis principas taip pat reiškia, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.). Kaip minėta, Administracinių bylų proceso betarpiškumo principo įgyvendinimo tvarka įtvirtinta ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje, kuri įpareigoja pirmosios instancijos teismą ne tik išklausyti proceso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimų, bet ir imperatyviai nustato, kad po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai (žr., pvz., 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011).

46. Byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 22 d. raštu pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo atstovės prašymą ir įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie grąžintinų mokymo išlaidų – 1847,39 Eur – sumos apskaičiavimą, kuriame būtų detaliai nurodytos patvirtintų mokymo kursų kainų dedamosios dalys bei pridėti jas pagrindžiantys įrodymai. 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu pirmosios instancijos teismas papildomai atsakovą įpareigojo pateikti duomenis apie 2021 metais vykusių Identifikavimo operatoriaus kursų laikotarpius, juos patvirtinančius įsakymus bei anksčiau nurodytų mokymų kursų kainų dedamąsias dalis pagrindžiančius papildomus įrodymus. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdis buvo paskirtas 2022 m. rugpjūčio 18 d., įpareigojimas pateikti papildomus dokumentus gautas tik 2022 m. rugpjūčio 17 d., o prašomų duomenų surinkimui reikalingas tam tikras laikas, prašė leisti įrodymus pateikti per 5 darbo dienas. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo sudaryti jam objektyvias galimybes pateikti papildomus įrodymus nesprendė, o bylą išnagrinėjo, netirdamas bei nevertindamas ir jau anksčiau išreikalautų įrodymų.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, apribojo šalių procesines teises, o skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl ginčo šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju tik išsamiai ir visapusiškai įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, galima būtų spręsti, ar Įsakymo 3 punkte nurodyta grąžintinų mokymo išlaidų suma (1847,39 Eur) yra pagrįsta ir teisėtai reikalaujama.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).

49. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

50. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

51. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė