b9e671f0-06b2-4be2-bde4-d5b8fae490aa · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Romualdas LincevičiusPranešėjas Jurgis Kiškis                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-290/2015Teisėjas Bronislovas Liatukas                                  Proceso Nr. 1-69-3-00132-2014-2                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                    1.2.4.5.; 2.4.7.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant nuteistajai R.

M., jos gynėjai advokatei Gintarei Girdzijauskienei, nukentėjusiajai R. S., jos atstovei advokatei Gitanai Butrimienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015-01-05 nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK (toliau–BK) 187 str. 1 d., ir nubausta – 8 (aÅ¡tuonių) MGL dydžio bauda, t. y. 304 Eur (trijų Å¡imtų keturių eurų) bauda.

Nustatytas baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ R. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei R. S. priteisti 328,86 Eur (trys Å¡imtai dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 86 ct) turtinei žalai atlyginti ir 289,62 Eur (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni eurai 62 ct) neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : kad R. M. Kauno apylinkės teismo 2015-01-05 nuosprendžiu nuteista pagal BK 187 str. 1 d., už tai, kad 2014 m. gegužės 20 d., apie 12.45 val., prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia, įlenkdama automobilio ,,Citroen C4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. S., keleivio pusės galines dureles ir nuplėšdama Å¡oninę Å¡ių durelių apsaugÄ , sugadino svetimÄ turtÄ , padarydama nukentėjusiajai R. S. 328,86 EUR turtinę žalÄ .R. M. nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2015-01-05 nuosprendžiu pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, jÄ iÅ¡teisinti ir civilinio ieÅ¡kinio netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, t. y. svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo sudėtis yra materiali, kurioje taip pat turi bÅ«ti įrodinėjamas ir priežastinis ryÅ¡ys.

Å ioje situacijoje reikėjo įrodyti, koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsiradusios žalos automobiliui ir jos veiksmų. Tačiau, tai teismo nebuvo padaryta, t. y. priežastinis ryÅ¡ys nebuvo nustatytas. Visuotinai priimtina, kad priežastinis ryÅ¡ys, kaip nusikalstamos veikos sudėties objektyvus požymis, įrodinėjamas tik materialiose nusikalstamos veikos sudėtyse. Tik įrodžius priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių, galima spręsti klausimÄ dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir pavojingų padarinių yra tada, kai konkreti veika buvo viena iÅ¡ bÅ«tinų konkrečių padarinių (žalos atsiradimo) priežastis.

Kitaip tariant, nebÅ«tų Å¡ios veikos, nebÅ«tų ir konkrečių padarinių. Nustačius, kad konkretus padarinys yra bÅ«tinas t.y. dėsningai iÅ¡plaukiantis, tai konstatuojamas faktas, kad baudžiamÄ ja teisine prasme yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas savo nuosprendyje nenustatė, jokio priežastinio ryÅ¡io, tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos, o tik rėmėsi R. S. ir U. G. parodymais, kurie yra aiÅ¡kiai nenuoseklÅ«s ir parodo jų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tačiau teismas į šį faktÄ neatkreipė dėmesio ir Å¡iuos parodymus vertino kaip pagrindinį įrodymÄ Å¡ioje byloje.Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas konstatuoja, kad jos kaltė padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra įrodyta nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiosios R.

S., liudytojo U. G. parodymais. Teismas pažymėjo, kad R. S. ir U. G. parodymai, duoti teisme, yra nuoseklÅ«s, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieÅ¡taravimų, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Toks teismo teiginys turėtų bÅ«ti laikomas neteisingu, nes bylos nagrinėjimo teisme metu, 2014-11-14 vykusioje apklausoje U. G. parodė, kad jam R. S. papasakojo, kad R. M. bandė lupti vaikÄ iÅ¡ važiuojančios maÅ¡inos, pasak R. S., praviros durelės trenkėsi į atitvarÄ , esantį ant Å¡aligatvio.

IÅ¡ Å¡ių parodymų yra akivaizdu, kad jie visiÅ¡kai sutampa su jos ir K. S. parodymais, ir patvirtina jų įvykio versijÄ . Ji ir K. S. viso bylos nagrinėji metu nuosekliai teigė, kad jau važiuojančios maÅ¡inos durelės trenkėsi į atitvarÄ . Tačiau, teismas savo nuosprendyje Å¡ių U. G. parodymų nevertino ir dėl jų visiÅ¡kai nepasisakė. Jie visiÅ¡kai paneigia teismo teiginį, kad U. G. ir R. S. parodymai yra nuoseklÅ«s ir argumentuoti. IÅ¡ Å¡io U. G. teiginio tampa akivaizdu, kad jis žinojo, jog durelės, maÅ¡inai jau važiuojant trenkėsi į Å¡alia kelio buvusiÄ tvorelę, todėl ji neturėjo jokių galimybių sugadinti jau važiuojančios maÅ¡inos dureles, nes ji liko stovėti ant Å¡aligatvio.

Šį faktÄ patvirtina ir Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro iÅ¡vadoje pateikiamos nuotraukos (ataskaitos lapas 16), kuriose aiÅ¡kiai matoma, kad buvo apgadinta iÅ¡orinė durelių dalis ir apdaila, o tai galėjo atsitikti tik atsitrenkus į kelio atitvarÄ , t. y. tvorelę. Be to, visiÅ¡kÄ R. S. parodymų nenuoseklumÄ ir nepatikimumÄ patvirtina ir tai, kad ji iÅ¡ pradžių teigė, jog jos automobilio durys buvo uždarytos ir užsirakintos, tikrai neatsidaro. Tačiau, iÅ¡ U. G. parodymų duotų 2014-11-14 dienÄ teisme, akivaizdu, kad automobilio durys buvo praviros, nes pasak U.

G. jos atsitrenkė į kelio atitvarÄ . Tai patvirtina, kad R. S. ir U. G., parodymai teismo turėjo bÅ«ti vertinami kaip nepatikimi ir nenuoseklÅ«s, be to jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, ir pats U. G. pripažino, kad durys atsitrenkė į kelio atitvarÄ , o iÅ¡ R. S. parodymų akivaizdu, kad ji nematė, ar bÅ«tent ji sugadino automobilio galines duris, t. y. jos į kelio atitvarÄ galėjo atsitrenkti jau R. S. pajudėjus iÅ¡ vietos. Teismas teigia, kad R. S. parodymai yra nuoseklÅ«s, juose nėra prieÅ¡taravimų ir - netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad toks teismo teiginys turėtų bÅ«ti laikomas netiksliu, nes savo skunde R. S. teigia, kad nusikalstama veikia padaryta aktyviais veiksmais - trankant, plėšiant, draskant ir laužant deÅ¡inės pusės galines automobilio dureles vieÅ¡oje vietoje, be jokios priežasties. Tačiau, 2014-11-14 teismo posėdžio metu į klausimÄ , kuo visi Å¡ie veiksmai pasireiÅ¡kė, R. S. atsakė, jog garsas, trenksmu, ir ne vienÄ kartÄ , o kelis kartus, tarytum bÅ«tų atidaromos durelės, tarytum tai bÅ«tų smÅ«gis į dureles, tai yra trenksmo garsas, ji atgal nežiÅ«rėjo ir nestebėjo, tai yra trenksmo garsas ir ji tikrai negali pasakyti ar vienÄ ar du ar penkis kartus buvo trenkta, girdėjo trenksmus ir pajudėjo iÅ¡ vietos, kiek trenksmų buvo negali pasakyti; trankymas ir lupimas pasireiÅ¡kė garso įvertinimu, trankymas lupimas ir plėšimas yra garsas.

Å ie R. S. parodymai rodo, jog nematė, ar tikrai jos automobilio dureles apgadino bÅ«tent ji, nes girdėti garsai, trenksmai, galėjo bÅ«ti girdimi ir automobiliui važiuojant, tuo metu, kai atidarytos durelės trenkėsi į kelio atitvarÄ .Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, jog 2014-07-28 R. S. skunde yra nurodytos neteisingos ir teismÄ klaidinančios aplinkybės. Teigiama, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, t. y. jos automobilio sugadinimo, yra nustatytas Kauno Centro PK medžiagoje Nr. 20-22-AP-1418 ir konstatuotas 2014-06-02 nutarime.

Å iame skunde nurodomas nutarimas Nr. 2014-06-02 yra nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Å iame nutarime yra tik pasakyta, kad atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes veika numatyta BK 187 str. 1 d. yra privataus kaltinimo, kurį teisme vykdo nukentėjusysis bei jo atstovas, bylų sÄ raÅ¡e. Å iame nutarime jokiu bÅ«du ir jokia forma nėra konstatuotas priežastinis ryÅ¡ys tarp jos veikos ir atsiradusios žalos automobiliui. Be to, R. S. teiginys, kad priežastinis ryÅ¡ys yra nustatytas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, taip pat yra neteisingas, nes priežastinį ryÅ¡io buvimo arba nebuvimo faktÄ gali pripažinti tik teismas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o ne ikiteisminio tyrimo medžiaga pati savaime.

O Å¡iuo atveju, teismas nuosprendyje jokia forma nepasisakė dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo arba nebuvimo fakto.Skunde paminėta ir tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad R. S., net 2014-11-14 bylos nagrinėjimo teisme metu, vykusioje apklausoje parodė, kad į autoekspertų biurÄ dėl ekspertizės atlikimo kreipėsi 2014-05-26 dienÄ t.y. po 6 dienų nuo byloje nagrinėjamo įvykio. Taip pat parodė, kad tÄ pačiÄ dienÄ nežinojo, nei kur važiuoti, nei kaip. Pirmiausia reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti kas daro nepriklausomÄ ekspertizę, kad žinotų ar turi žalÄ . ar neturi.

Po Å¡eÅ¡ių dienų, nes tik tada turėjo laiko kažkur važiuoti, kažkÄ daryti. Pažymėtina, kad praėjus tokiam laiko tarpui nuo įvykio iki kreipimosi dėl ekspertizės atlikimo, atsiranda galimybė, kad žalos dydis galėjo bÅ«ti netinkamai apskaičiuotas arba iÅ¡vadoje konstatuota žala galėjo atsirasti jau po įvykio, kuris įvyko 2014-05-20 dienÄ . Todėl, kategoriÅ¡kai remtis Å¡ia autoekspertų iÅ¡vada yra negalima, ji turėtų bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, nes kreiptasi praėjus 6 dienoms po įvykio.Nuteistosios skunde teigiama, jog teismas nurodo, kad jos kaltė, taip pat, įrodyta Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu 2014 m. gegužės 26 d. iÅ¡vadai Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės apžiÅ«ros aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Šis teismo teiginys turėtų būti pripažintas neteisingu, nes yra visiškai neaišku, kokiu būdu vertinimo ataskaita ir visi jos priedai, kuriuose yra nustatinėjamas tik žalos dydis (vertinimo tikslas - patirto nuostolio nustatymas) ir jokie kiti faktai nenustatinėjami, gali įrodyti jos kaltę, tuo labiau, priežastinį ryšį. Šioje ataskaitoje jokia forma ar būdu nėra užsimenama ar aiškinamasi, kaip ant automobilio durelių galėjo atsirasti sugadinimai. Ataskaita tiktai parodo, koks buvo padarytos žalos dydis.

Taip pat, pati nukentėjusiosios atstovė savo baigiamojoje kalboje teigia, kad visais raÅ¡ytiniais įrodymais, bÅ«tent ir Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro vertinimo ataskaita, kurioje yra nurodytos ir parodytos nuotraukos, iÅ¡ kurių ir matyti, kokie yra sužalojimai, kas buvo padaryta tai transporto priemonei ir bÅ«tent kokia žala yra padaryta. Taigi, ir pati nukentėjusiosios atstovė teigia, kad autoekspertų iÅ¡vadoje yra nustatinėjamas tik žalos dydis ir ji jokia forma neparodo, kad Å¡iÄ Å¾alÄ padarė bÅ«tent ji.

Be to, kaip minėta, į autoekspertų biurÄ , dėl žalos nustatymo R. S. kreipėsi praėjus 6 dienoms po įvykio, todėl Å¡i ataskaita, taip pat turėtų bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, nes nustatyta žala ant automobilio, per šį laikÄ , galėjo atsirasti ir dėl paÅ¡alinių veiksnių.Kauno apylinkės teismas savo nuosprendyje teigia, kad kaltė taip pat įrodyta visa kita baudžiamosios bylos medžiaga. Toks teismo teiginys, taip pat, turėtų bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, nes teismas visiÅ¡kai nepasisako ir neargumentuoja, kokia dar bylos medžiaga jis vadovaujasi įrodydamas jos kaltę.

Pabrėžtina, kad remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimais, kiekvienas teismo sprendimas turi bÅ«ti argumentuotas. Å iuo atveju, teismas visiÅ¡kai neargumentuoja, kokia kita bylos medžiaga vadovaujasi, jos neaptaria ir dėl jos nepasisako. Todėl, toks teismo teiginys ir turėtų bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, nes yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokia kita bylos medžiaga teismas vadovaujasi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.Apeliacinio skundo autorės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje netinkamai įvertinti liudytojų parodymai ir autoekspertų iÅ¡vada, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp jos veikos ir automobiliui padarytos žalos, dėl ekspertizės atlikimo į autoekspertų biurÄ kreiptasi praėjus 6 dienoms po įvykio, kaip pagrindiniu įrodymu vadovaujamasi suinteresuotų bylos baigtimi R.

S. ir U. G. nenuosekliais parodymais.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistosios ir jos gynėjos praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios atstovės advokatės praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ atmesti, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.R. M. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Nuteistosios manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis – nukentėjusiosios R.

S., liudytojo U. G. parodymus, autoekspertų iÅ¡vadÄ , nenustatęs priežastinio ryÅ¡io, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai jÄ pripažino kalta, padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantės subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas, kad teismas Å¡aliÅ¡kas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi R. M. apeliacinį skundÄ , konstatuoja jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai įvertino surinktų duomenų visumÄ , motyvavo ir nuosekliai argumentavo iÅ¡vadas tiek dėl pačios veikos, tiek ir dėl nuteistosios kaltės, todėl pagrįstai nustatė R. M. veikoje BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, pripažino jÄ kalta padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas įrodymų patikimumÄ , jų įrodomÄ jÄ vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Teismas argumentuotai paneigė nuteistosios teiginius, kad ji automobilio durelių nesugadino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡analizuoti nukentėjusiosios R. S., liudytojų U. G. parodymai ir pagrįstai, juos vertinant visų byloje surinktų duomenų ir nustatytų faktų visumoje, konstatuota, jog jie yra patikimi, esminėse detalėse sutampa ir yra pakankami R.

M. kaltei padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįsti.Neginčytinai nustatyta, kad R. M. 2014 m. gegužės 20 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, įlenkdama automobilio ,,Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. S., keleivio pusės galines dureles ir nuplėšdama Å¡oninę Å¡ių durelių apsaugÄ , sugadino svetimÄ turtÄ . Apeliantė neneigia, kad buvo kaltinime nurodytoje vietoje, nurodytu metu, tačiau nurodo, kad priėjusi prie galinių automobilio durelių, vos jas pravėrus iÅ¡girdo ratų spiegimÄ ir automobilis labai staigiai pajudėjo iÅ¡ vietos, nuvažiuojant automobiliui durelės buvo atidarytos, jos galėjo atsitrenkti į kelio atitvarÄ , skiriantį važiuojamÄ jÄ kelio dalį nuo Å¡aligatvio.

Tačiau tokie nuteistosios teiginiai paneigti nuosekliais nukentėjusiosios R. S. parodymais, bei liudytojo U. G. parodymais. Nors skunde nesutinkama, jog pirmosios instancijos teismas nuosekliais pripažino nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus ir nurodoma, jog jie yra nepatikimi. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. R. S. parodymai neabejotinai yra vieni iÅ¡ įrodymų, kuriais įrodyta apeliantės kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡ingai skundo argumentams, esminės aplinkybes sutapo ir su R.

S. pateiktame skunde nurodytomis aplinkybėmis, be to juos patvirtino ir iš karto po įvykio su ja bendravęs asmuo. Nukentėjusioji privataus kaltinimo skunde nurodė, kad atvyko paimti sugyventinio U. G. dukters iš mokyklos. Viskas įvyko, kai mergaitė atėjo ir įsėdo į nukentėjusiosios automobilį, tuomet iš kito automobilio išlipo agresyviai nusiteikęs, kaip jai žinoma R. M. sugyventinis ir puolė klausti, kas ji tokia yra, tuo pat metu puolė ir R. M., nors jie žinojo, kad nukentėjusioji gyvena su U.

G.. Nukentėjusioji įsėdo į automobilį ir užvedė variklį, tuo metu K. S. puolė atidaryti nukentėjusiosios t. y. vairuotojo pusės dureles, o R. M. puolė trankyti, plėšyti, draskyti, laužyti galines deÅ¡inės pusės dureles. Teisiamajame posėdyje R. S. paaiÅ¡kino, kad atėjus mergaitei, jÄ pasodino, prisegė automobilyje ir uždarė dureles, jau norėjo sėsti į automobilį, bet pamatė, kaip iÅ¡ savo automobilio iÅ¡lipo K. S., ėjo link jos ir klausė, kas ji tokia, paskui jį ėjo R.

M.. Å ie asmenys žinojo, kas yra R. S.. K. S. garsiai kalbėjo, R. S. jau sėdo į automobilį, jį užvedė, jos durys užsifiksuoja pačios pradėjus važiuoti. K. S. bandė atidaryti jos dureles, R. M. iÅ¡ kitos pusės plėšė kitas automobilio dureles, jie buvo agresyvÅ«s, bandė atidaryti duris, bet nepavyko, jie bandė daryti, tada nukentėjusioji pradėjo važiuoti. R. M. jau buvo pavykę dureles praverti, bet nukentėjusioji pradėjo važiuoti (atsakydama į gynėjo klausimÄ , patikslino, jog, kaip tik tuo metu pradėjo judėti) ir nuvažiavo.

Pradėjus važiuoti durelės užsidarė. Ji girdėjo trenksmų garsÄ , kelis kartus, lyg tai bÅ«tų smÅ«gis į dureles, lyg jos bÅ«tų atidaromos ir uždaromos. Girdėjo plėšimo ir trankymo garsÄ . Teismas įvertino, Å¡iuos nukentėjusiosios R. S. skunde iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus ir esminių skirtumų juose nenustatė, vertina juos kaip nuoseklius ir patikimus. Vien tai, kad teisiamajame posėdyje atsakydama į pateikiamus klausimus nukentėjusioji aplinkybes nurodė plačiau nei skunde, aiÅ¡kiau apibÅ«dino situacijÄ , pagrindo abejoti jos paaiÅ¡kinimais nesuteikia.

Analizuojant nukentėjusiosios parodymus, nagrinėjamu atveju svarbÅ«s ir liudytojo U. G. parodymai, nors jis tiesiogiai įvykio nematė, tačiau iÅ¡ karto po įvykio jam paskambino R. S. ir papasakojo, kad įvyko incidentas tarp jos, R. M. ir K. S.. Pasakojo, kad mergaitei atsisėdus į automobilį, automobiliui pradėjus judėti K. S. puolė atidarinėti vairuotojos dureles, o R. M. puolė atidarinėti dureles prie vaiko, bandė paimti vaikÄ , bet nepavyko, nes buvo prisegtas. Nors iÅ¡ tiesų liudytojas nurodė, jog tada galinės deÅ¡inės pusės durelės trenkėsi į atitvarÄ , ir R.

S. nuvažiavo, tačiau patikslino šį savo teiginį ir nurodė, kad durelės trenkėsi į atitvarÄ , nes R. M. jas trenkė į tÄ atitvarÄ , ji trenkė jas lupdama. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios R. S. ir U. G. parodymai yra nuoseklÅ«s, atitinka vieni kitus, jokių prieÅ¡taravimų ar abejonių nekelia. Å iame kontekste pažymima ir tai, kad vien tai, jog R. M. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje didele dalimi grindžiama nukentėjusiosios R.

S. ir liudytojo U. G. parodymais, savaime nereiškia, jog teismas pažeidė iš BPK 20 straipsnio kylančius reikalavimus. Tuo tarpu vertinant liudytojo K. S. parodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie tiesiogiai neprieštarauja nukentėjusiosios ir liudytojo U. G. parodymams, kadangi liudytojas K. S. paaiškino, kad R. M. priėjusi prie automobilio atidarė užpakalines jo duris ir bandė paimti mergaitę. Nurodė, kad nematė kaip buvo apgadintos automobilio durelės. Toliau liudytojas nurodė tik R.

M. jam pasakotas aplinkybes. Nors teismas neturi pagrindo šio liudytojo nurodytomis aplinkybėmis netikėti, o jo nurodomos aplinkybės neprieštarauja nukentėjusiosios ir liudytojo U. G. paaiškinimams, tačiau neatmestina, kad šis liudytojas, gali bandyti padėti nuteistajai išvengti atsakomybės, kadangi ji yra jo sugyventinė, todėl nurodė, jog automobilio durelių apgadinimo nematė. Tokia išvada daroma, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad K. S. įvykio metu stovėjo prie pat automobilio.

Tuo tarpu R. M. versijos, kad jai atidarius automobilio dureles, automobilis staigia pajudėjo iÅ¡ vietos, ko pasekoje durelės atsitrenkė į atitvarÄ skiriantį keliÄ ir Å¡aligatvį, byloje esantys duomenys nepatvirtina. Be to, vertinant Å¡ios versijos tikrumÄ bei realumÄ , abejones sustiprina ir mechanikos dėsniai bei nukentėjusiosios nurodyti argumentai, jog jos automobiliui staigiai pajudėjus tiesiai į priekį, durelės užsidarė. Apeliaciniame skunde nesutinkant su skundžiamu nuosprendžiu, teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jos esančiais priedais (b. l. 6-23), kadangi R.

S. į ekspertus kreipėsi tik praėjus Å¡eÅ¡ioms dienoms nuo įvykio. Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo manymu, įvertinus nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, toks laiko tarpo yra protingas. Pažymima, kad baudžiamieji įstatymai nenustato nukentėjusiajam asmeniui termino, per kurį jis turi kreiptis dėl ekspertizės atlikimo. Be to, R. S. jau kitÄ dienÄ po įvykio kreipėsi į policijos komisariatÄ , nurodydama, kad R. M. apgadino jos automobilio keleivio pusės galines dureles. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti Autoekspertų biuro atlikta autotransporto priemonės vertinimo ataskaita ir prie jos pateikiamais priedais, kuriuose nurodomos automobilio sugadintos detalės (t.y. nurodytas reikalingas atlikti galinių deÅ¡inės pusės durelių remontas, dažymas, keistinos detalės), bei padaryta žala.

IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų spręstina, jog nesutinkama, kad minėta Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita su priedais patvirtina R. M. kaltę, tačiau Å¡iuos duomenis vertinant su nukentėjusiosios, liudytojo U. G. paaiÅ¡kinimais visumoje, jie patvirtina, kad automobilis buvo sugadintas, padarytų sugadinimų vietÄ .AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad R. M. veiksmais buvo sugadintas R. S. priklausantis turtas, taip padarant nukentėjusiajai turtinę žalÄ . Taigi, byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiajai atsiradusios turtinės žalos ir kaltininkės veikos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl žalÄ nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ nuteistosios.

Žala nustatyta Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje su priedais, teismas Å¡iuos duomenis laiko patikimais ir nekeliančiais abejonių. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį apeliantės atžvilgiu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, kas rodo, jog R.

M. apeliacinio skundo teiginiai dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio yra nepagrįsti, o skundžiamas nuosprendis teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nukentėjusiosios atstovė pateikė duomenis, jog jos atstovaujamoji R. S. turėjo 300 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimÄ Kauno apygardos teisme (t. 1, b. l. 119-120), nuteistosios gynėja pateikė duomenis, kad ginamoji turėjo 350 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ Kauno apygardos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismuose, tačiau priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios R. M. skundÄ , kuris atmetamas, kaip nepagrįstas, todėl proceso iÅ¡laidos (trys Å¡imtai eurų), nukentėjusiosios patirtos apeliacinės instancijos teismo posėdyje, priteistinos iÅ¡ nuteistosios.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str. n u t a r ė : nuteistosios R. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ R. M. 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) proceso iÅ¡laidų R. S., turėtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Kolegijos pirmininkas                                       Jurgis Kiškis Teisėjai:                                                    Evaldas Gražys Dmitrijus Korsakovaskas