2016-04-27 Nr. AB-9295-3-63-3-02802-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-220-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02802-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, skundą atsakovei V. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–2) iš atsakovės V. M. priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 12–13) pareiškėjo prašymą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (prašymą teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo); nutarčiai įsiteisėjus, prašymą su priedais grąžino jį pateikusiam asmeniui.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, 2016 m. sausio 13 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 15–16, 19) dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi (b. l. 20–22) pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu atskirąjį skundą teikia UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kurį pasirašo pastarosios bendrovės darbuotojas, nurodant, kad veikiama pagal sutartį (įžanginė prašymo dalis), aprašomojoje dalyje akcentuojant, kad veikiama ir pagal atskirą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suteiktą įgaliojimą “Dėl atstovavimo” (be numerio) ir 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimą Nr. 41.

Teismas pažymėjo, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo koncesijos sutarties pagrindu UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įgaliojamas atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliojimas grindžiamas išimtinai 2015 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi.

Teismas 2016 m sausio 4 d. nutartyje, kuri yra šio atskirojo skundo dalyku ir priimta nagrinėjant teisinę situaciją kai pareiškėjo vardu prašymas teiktas atstovavimo santykius grindžiant išimtinai Koncesijos sutarties nuostatomis, o ne įgaliojimo pagrindu, kuris teisine prielaida nurodytas ir pateiktas tik po teismo procesinių veiksmų atlikimo, akcentavo, jog tarp pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2007 m. liepos 9 d. pasirašius koncesijos sutartį tarp sutarties šalių neatsirado atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip įstatyminio atstovo, nei kaip atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 2 ir 3 d.), o vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Lietuvos koncesijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia koncesijos sąvoką – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį Įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką. Koncesijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai koncesijos sutarties dalykas yra viešųjų paslaugų, už kurias yra ar gali būti renkama vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, teikimas, suteikiančioji institucija gali suteikti ar perleisti koncesininkui teisę rinkti tokias rinkliavas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokiu atveju suteikiančioji institucija turi užtikrinti, kad būtų priimti visi tokiai teisei įgyvendinti reikalingi kompetentingų savivaldybių institucijų sprendimai.

Tiek procesiniame dokumente, tiek atskirajame skunde pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip koncesiją suteikiančioji institucija, užtikrino ir priėmė bei įgyvendino visus teisės aktus, kuriais perdavė viešosios paslaugos teikimą koncesininkui, suteikė teisę rinkti vietinę rinkliavą, tame tarpe ir kreiptis dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisminiu keliu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-382/2010, taip pat konstatuota, kad įstatymas įtvirtina neribotą galimybę naudotis teise pavesti teikti viešąsias paslaugas savo įsteigtam ūkio subjektui. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą bei vietinės rinkliavos rinkimą yra perdavusi vietinės rinkliavos administratoriui – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, kuris savarankiškai vykdo vietinės rinkliavos administravimą ir veikia ne kaip Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas, o kaip savarankiškas juridinis vienetas.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 (jos motyvuojamosios dalies 90 punkte), vertindama būtent Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmus Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio aspektu taip pat konstatavo, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas, kaip savivaldybėms priskirta funkcija, pagal Vietos savivaldos įstatymą apima ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, inter alia atliekų tvarkymo (inter alia atliekų naudojimo ir šalinimo) viešųjų paslaugų teikimo, organizavimą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, taip pat įvertinus Atliekų tvarkymo įstatyme (2002 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) pateiktus sąvokų „atliekų tvarkymas“, „atliekų naudojimas“, „atliekų šalinimas“ apibrėžimus, darytina išvada, kad minėtais savivaldybių sprendimais ir/ arba jų pagrindu sudarytomis sutartimis regioniniams atliekų tvarkymo centrams buvo pavesta teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, t. y. vykdyti ūkinę veiklą Konkurencijos įstatymo prasme. Cituojamos nutarties motyvuojamosios dalies 103 punkte konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vykdyti ūkinę veiklą pavedė būtent Klaipėdos RATC, kuri savarankiškai vykdo ūkinę veiklą.

Įvertinus aukščiau išdėstytą ir konstatavus, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutartimi Nr. J4-831 perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuri savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas (ūkinę veiklą). Akivaizdu, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir atstovu įvardijamas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalį kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 55 straipsnis taipogi numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Iš to seka, kad juridinio asmens atstovavimas kitam juridiniam asmeniui iš vis nėra numatytas. Todėl teisinio vertinimo nekeičia ir po to kai teismas išsprendė prašymo priėmimo klausimą naujai įvardintas kitas atstovavimo pagrindas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), kadangi šis įgaliojimas nei įstatyminio ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje, nei pavedimo pagal ABTĮ 49 straipsnio 3 dalį, numatytų atstovavimo teisinių santykių nesukūrė. Be to CPK 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiuo atveju 2015 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įgaliojime (be numerio) nenurodė jokio Vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte numatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu atlikti veiksmus, susijusius su teisminiu atstovavimu. Todėl laikytina, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas dėl šioje nutartyje aukščiau nurodytų aplinkybių, nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuojama, jog atskirąjį skundą pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1068-342/2016 panaikinimo, padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl atskirąjį skundą vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu atsisakoma priimti.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 21 d. atskiruoju skundu (b. l. 24–26) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir skundą priimti.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai, kadangi centras nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata ir, priėmęs skundą, įpareigoti pareiškėją pateikti įrodymus, papildomus paaiškinimus dėl keliamų reikalavimų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne tik 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, bet ir atskiru įgaliojimu yra suteikusi teisę UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Atitinkamai centras yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties panaikinimo.

Kaip matyti iš atskiruoju skundu skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą nustatęs, jog UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras neturi įgaliojimų atstovauti pareiškėjui (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai), įskaitant ir teisę pareiškėjo vardu paduoti atskirąjį skundą (ABTĮ 134 str. 3 d. 3 p.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokia Klaipėdos apygardos administracinio teismo pozicija nesutinka (ABTĮ 136 str., 148 str.).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus šios dalies 1–9 punktuose nustatytus veiksmus, nes įgaliojimas atlikti šiuos veiksmus turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis). Taigi atstovaujamasis atstovaujamojo vardu gali apskųsti teismo sprendimą ar nutartį ir perduoti įgaliojimus kitam asmeniui (perįgalioti) (ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai) tik tada, jeigu įgaliojimas atlikti šiuos procesinius veiksmus yra specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (žr. 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas (šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suteiktas įgaliojimas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui) nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d. atskirąjį skundą (b. l. 15–16), kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro teisininkė G. E.. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. išduoto įgaliojimo matyti, kad jis įgaliojo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo visų instancijų teismuose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teismo sprendimo ar nutarties apskundimą ir įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą) (b. l. 17). UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojo G. E. atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose. Minėtame perįgaliojime yra aptarta G. E. teisė atstovaujamojo vardu apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (b. l. 18).

Kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 49–50 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgusi į LVAT praktiką, įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimo turinį, daro išvadą, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro teisininkė G. E., pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašiusi 2016 m. sausio 13 d. (teisme gautą 2016 m. sausio 14 d.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties apskundimo, buvo tinkamai įgaliota (perįgaliota) atlikti minėtą procesinį veiksmą, t. y. apskųsti teismo nutartį. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. atskirąjį skundą pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-308-502/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. atskirajame skunde suformuluoti prašymai panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nesprendžiami.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama, pareiškėjo 2016 m. sausio 21 d. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti bei perduoti pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė