b9e4e82c-a84f-4863-b6b4-7d2eaa0d6a40 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

        Administracinė byla Nr. I-785-561/2014                                                                    Proceso Nr. 3-61-3-02799-2013-6                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 12.3.3;12.4; 74. (S)                                           VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Vilnius                                    Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui Povilui Juzikiui, atsakovo atstovams Antanui Tumelioniui ir Justei Valančiauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos atstovei Dianai Bogdanovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Litectus“ skundÄ atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Resolution valuations“, Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnyba ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,   nustatė:

PareiÅ¡kėja UAB „Litectus“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) padavė teismui skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras, VÄ®RC) Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų praÅ¡ymų nagrinėjimo komisijos 2013-06-12 sprendimÄ Nr. 37 (toliau – ir Sprendimas). Skunde nurodė, kad VÄ®RC 2013-06-12 sprendimu Nr. 37 nusprendė netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl prekybos paskirties pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) g. 1, Kaune (toliau – ir Pastatas) mokestinės vertės patikslinimo atitinkamai pagal turto vertintojo V.

L. UAB „Resolution valuations“ vardu parengtÄ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. LT-13-03-12-6292. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai 2012-03-01 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RJ-723 pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. 1, Kaune. PareiÅ¡kėjos užsakymu turto vertintojas V. L. UAB „Resolution valuations“ vardu parengė Pastato turto vertinimo ataskaitÄ Nr. LT-13-03-12-6292 (toliau – ir Ataskaita), kurioje nustatė Pastato rinkos vertę 2013-03-12 – 1 530 000 Lt.

Pastato individualaus vertinimo atlikimo tikslas – jo mokestinės vertės patikslinimas pagal Ataskaitoje nustatytas vertę. Pažymėjo, kad gavusi AtaskaitÄ ir įsitikinusi, kad masiniu vertinimu nustatyta (patvirtinta) Å¡io pastato mokestinė vertė nuo individualaus vertinimo skiriasi daugiau nei 20 procentų, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 str. 2 dalimi ir 10 str. 2 dalimi, pareiÅ¡kėja 2013-03-27 pateikė VÄ®RC praÅ¡ymÄ dėl Pastato mokestinės vertės patikslinimo pagal Ataskaitoje nurodytÄ rinkos vertę.

Atsakovas, įgyvendinamas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo jam pavestas funkcijas, 2013-04-02 raÅ¡tu kreipėsi į Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybÄ (toliau – ir TVPT, Tarnyba) su praÅ¡ymu pateikti iÅ¡vadÄ dėl Ataskaitos atitikties Turto vertinimo įstatymo 22 straipsnio ir Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimams. Tarnyba, remdamasi turimais duomenimis ir paaiÅ¡kinimais, pateiktais turto vertintojo V. L. 2013-04-19 atsakyme Nr. LT-13-04-19-VL-05, 2013-05-22 parengė procedÅ«rinio pobÅ«džio iÅ¡imtinai Turto arba verslo vertintojų garbės teismui (toliau – ir Garbės teismas) adresuotÄ iÅ¡vadÄ Nr. GT-46(13)-I dėl Ataskaitos, kurioje nurodyta, kad jÄ rengiant nesilaikyta Turto vertinimo įstatymo ir Metodikos reikalavimų.

Å i iÅ¡vada kartu su 2013-05-22 teikimu dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo Nr. GT-36(13)-S pateikta Garbės teismui, siekiant turto vertintojui V. L. iÅ¡kelti drausmės bylÄ . Nurodė, kad Garbės teismas, iÅ¡nagrinėjęs drausmės bylÄ V. L. atžvilgiu, 2013-05-30 posėdyje priėmė tos pačios dienos sprendimÄ Nr. GT-36(13)-S, kuriuo nustatė, kad turto vertintojas AtaskaitÄ parengė nesilaikydamas Turto vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto reikalavimų ir Metodikos 62.4 bei 83.5 punktų reikalavimų, todėl jam paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

Tarnyba Å¡io Garbės teismo sprendimo pagrindu priėmė administracine tvarka skundžiamÄ individualų administracinį aktÄ : 2013-05-31 iÅ¡vadÄ Nr. RC-34(13) (toliau – ir IÅ¡vada), kuria, iÅ¡nagrinėjus VÄ®RC praÅ¡ymÄ dėl Ataskaitos atitikties Turto vertinimo įstatymo ir Metodikos reikalavimams, nuspręsta, kad Ataskaita neatitinka Turto vertinimo įstatymo bei Metodikos reikalavimų.PareiÅ¡kėjos teigimu, VÄ®RC, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga tol, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties Å¡io įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad turto vertinimo ataskaitos neteisingumui nustatyti vien Tarnybos iÅ¡vados nepakanka, nes ataskaita turi bÅ«ti nuginčyta ir teisme, arba tik teisme, jeigu Tarnybos iÅ¡vada iÅ¡ viso nėra priimta. Kitu argumentu, kuriuo, pareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas, nurodė tai, kad Tarnybos IÅ¡vada suraÅ¡yta Garbės teismo 2013-05-30 sprendimo „Dėl drausminės nuobaudos V. L. skyrimo“ Nr. GT-36(13)-S, priimto jam virÅ¡ijant kompetencijÄ , pagrindu.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Garbės teismas neskundžiamos Tarnybos 2013-05-22 iÅ¡vados Nr. GT-46(13)-I pagrindu nustatė Ataskaitos neteisingumÄ , užkirsdamas keliÄ turto vertintojui ginčyti tokioje iÅ¡vadoje nustatytus pažeidimus, o tokiu neteisėtu ir nepagrįstu Garbės teismo sprendimo pagrindu buvo priimta Tarnybos iÅ¡vada dėl Ataskaitos atitikties.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti visÄ .Atsakovas VÄ®RC atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad tiek atsakovas, tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas teisėtai vykdo teisės aktuose jiems pavestas funkcijas ir nustatytas pareigas.

Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMÄ®) 8 str. 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto mokestine verte gali bÅ«ti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ . Be tame straipsnyje nustatytų reikalavimų individualaus vertinimo ataskaitai, ji tai pat turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Pažymėjo ir tai, kad NTMÄ® 8 str. 2 dalis vienareikÅ¡miÅ¡kai nustato, jog „<...> jeigu praÅ¡ymas tenkinamas, nekilnojamojo turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė Å¡io nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas praÅ¡ymas, pradžios tol, kol turto vertintojas Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naujÄ Å¡io turto mokestinę vertę, o Å¡io įstatymo 9 str. 2 d. 3 ir 4 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu Å¡io įstatymo 9 str. 3 dalyje nurodytÄ laikotarpį.

Nurodė, kad pagal susiformavusiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ , nors NTMÄ® 10 str. 2 dalies nuostata suteikia galimybę nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytÄ atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ , laikoma, jog pagal minėtÄ nuostatÄ suteikiama galimybė vadovautis nekilnojamojo turto mokestine verte, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ , tačiau tai nėra įstatymų leidėjo įtvirtintas besÄ lyginis paliepimas (LVAT 2007-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-610/2007).

Galimybė turto vertintojui nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoti pagal individualaus turto vertintojo nustatytÄ nekilnojamojo turto vertę realizuotina tik tuo atveju, kai individualus vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ bei jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus. PaaiÅ¡kino, kad Turto vertinimo aktas arba ataskaita yra specialių žinių pagrindu sudarytas dokumentas, kuris konstatuoja tam tikrÄ faktinę aplinkybę. Pažymėjo, kad bÅ«tų įgyvendinta įstatyminė nuostata, pareiÅ¡kėja turi įgyvendinti pagrindines sÄ lygas: (1) turi bÅ«ti pateiktas praÅ¡ymas su individualaus vertinimo ataskaita ir (2) ataskaita turi bÅ«ti parengta laikantis visų nekilnojamojo turto vertinimÄ ir mokestinės vertės tikslinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Pabrėžė, jog ataskaitos pateikimas savaime nepreziumuoja iÅ¡vados, jog ji parengta teisingai ir laikantis visų nekilnojamojo turto vertinimÄ ir mokestinės vertės tikslinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taip pat svarbiu faktu laikė tai, jog naujais mokestiniais metais (t. y. kitais kalendoriniais metais) pareiÅ¡kėja turi teisę teikti naujÄ individualaus vertinimo ataskaitÄ , o ne 2016 m., kaip galima bÅ«tų suprasti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos teiginių.Nurodė, kad Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-09-29 nutarimu Nr. 1049 (toliau – ir Taisyklės) VI skyriuje „Nekilnojamojo turto individualaus vertinimo, kuris gali bÅ«ti naudojamas mokestinei vertei tikslinti, reikalavimai“ iÅ¡dėstyti reikalavimai, kuriuos atitinkant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nustatyta tvarka gali bÅ«ti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ .

VÄ®RC teigimu, ataskaita parengta ir vertinimas atliktas nesilaikant Taisyklių 45.5. ir 45.6. punktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėja nenurodė argumentų, kurie paneigtų Å¡iuos atsakovo nustatytus ataskaitos trÅ«kumus. Atsakovo nuomone, net ir tuo atveju, jei bÅ«tų panaikinta 2013-05-31 Tarnybos iÅ¡vada Nr. RC-34(13), tai nereikÅ¡tų, jog atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis, nes pareiÅ¡kėjo ataskaita pateikta nesilaikant Taisyklių 45.5. ir 45.6. punktų reikalavimų.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Resolution valuations“ sutiko su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Resolution valuations“ atstovas nedalyvavo.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.Tarnyba nesutiko su pareiÅ¡kėjos skundo argumentu, kad turto vertinimo ataskaitos neteisingumui nustatyti vien Tarnybos iÅ¡vados nepakanka, nes ataskaita turi bÅ«ti nuginčyta ir teisme, arba tik teisme, jeigu Tarnybos iÅ¡vada iÅ¡ viso nėra priimta.

Tvirtino, kad atsakovas teisingai aiÅ¡kino ir taikė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 dalies nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje nuostatoje naudojami du jungtukai „ir“, „arba“, kurie, lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normÄ , reiÅ¡kia, kad turto vertinimo ataskaitos teisingumo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tiek atskirai pačioje Tarnyboje, tiek teisme (jungtukas „arba“), tiek abiejuose subjektuose (jungtukas „ir“). Pažymėjo, jog įstatyme nenumatyta, kad Tarnybai priėmus iÅ¡vadÄ dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties įstatymo reikalavimams ir jos teisingumo, tokiÄ iÅ¡vadÄ turėtų patvirtinti teismas, teisės aktai suteikia tik teisę skųsti tokį Tarnybos sprendimÄ teismui.Dėl Garbės teismo kompetencijos ribų nurodė, kad vadovaujantis Å¡iuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Tarnyba, turėdama informacijos apie turto vertintojo padarytus teisės aktų pažeidimus, parengia Garbės teismui teikimÄ dėl drausmės bylos turto vertintojui iÅ¡kėlimo (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 str. 2 dalis).

Prie Tarnybos teikimo Garbės teismui pridedama Tarnybos IÅ¡vada dėl vertintojo veiksmų, kurioje koncentruotai iÅ¡dėstoma Tarnybos turima informacija dėl atlikto vertinimo. Å i IÅ¡vada dėl vertintojo veiksmų yra skirta iÅ¡imtinai Garbės teismui. Pažymėjo, kad sprendimÄ dėl turto vertintojo padarytų pažeidimų priima Garbės teismas. Siekdamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti Tarnybos pateiktÄ informacijÄ apie nustatytus pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes, Garbės teismas analizuoja visÄ jam pateiktÄ medžiagÄ , t. y. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti turto vertinimo ataskaitÄ , Tarnybos paklausimus turto vertintojui, turto vertintojo paaiÅ¡kinimus, Tarnybos iÅ¡vadÄ dėl turto vertintojo veiksmų rengiant turto vertinimo ataskaitÄ , turto vertintojo parengtÄ turto vertinimo ataskaitÄ bei iÅ¡klauso žodinius turto vertintojo paaiÅ¡kinimus drausmės bylos nagrinėjimo posėdyje metu.

IÅ¡analizavęs visÄ su drausmės byla susijusiÄ medžiagÄ , Garbės teismas gali sutikti su TVPT iÅ¡vadoje dėl vertintojo veiksmų nustatytais turto vertintojo padarytais teisės aktų pažeidimais arba tokiai iÅ¡vadai nepritarti, be to, nagrinėjant drausmės bylÄ gali paaiÅ¡kėti, kad buvo padaryti ir kiti teisės aktų pažeidimai, negu nustatyti Tarnybos, arba atvirkščiai, kad tam tikri pažeidimai tokiais nelaikytini. Atsižvelgiant į tai, kad galutinį sprendimÄ dėl turto vertintojo padarytų pažeidimų atliekant turto vertinimÄ priima Garbės teismas, laiko nepagrįstu pareiÅ¡kėjos argumentÄ , jog Garbės teismas, priimdamas sprendimÄ dėl drausminės nuobaudos už padarytus pažeidimus, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ .

Pažymėjo, kad Garbės teismas sprendime nesprendė Ataskaitos teisingumo klausimo. Garbės teismo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad nagrinėtas ataskaitas vertintojas parengė nesilaikydamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 62.4, 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų. Tvirtino, kad Garbės teismo sprendime buvo konstatuoti vertintojo padaryti teisės aktų pažeidimai, bet ne Ataskaitos neatitiktis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio bei Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimams.

Ataskaitos neatitiktis buvo konstatuota Tarnybos 2013-05-31 iÅ¡vadoje Nr. RC-34(13), tuo tarpu Garbės teismas dėl Ataskaitos teisingumo nepasisakė.Tarnyba taip pat pabrėžė, kad priimdama IÅ¡vadÄ dėl Ataskaitos atitikties vadovavosi teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis ir laikėsi visų juose numatytų procedÅ«rų.Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Byloje nustatyta, kad VÄ®RC 2013-03-27 gavo pareiÅ¡kėjos atstovo praÅ¡ymÄ â€žDėl individualiu vertinimu nustatytos prekybos paskirties pastato vertės laikymo mokestine verte“ (b. l. 10).

Minėtu praÅ¡ymu buvo praÅ¡oma pastato – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) g. 1, Kaune, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mokestinės vertės patikslinimo. Kartu su praÅ¡ymu buvo pateikta turto vertinimo ataskaita Nr. LT-13-03-12-6992, kuriÄ parengė UAB „Resolution valuations“ (b. l. 42–46). Atsakovas 2013-04-02 raÅ¡tu Nr. (1.12.3.)s-1406 kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu pateikti iÅ¡vadÄ dėl ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje bei Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, nustatytiems reikalavimams (b. l. 47).VÄ®RC 2013-06-06 gavo Tarnybos 2013-05-31 iÅ¡vadÄ Nr. RC-34(13), kurioje nustatyta, kad Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto bei Metodikos 62.4, 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų (b. l. 49–50).Atsakovo Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų praÅ¡ymų nagrinėjimo komisija, patvirtinta 2013-01-14 Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. v-15, iÅ¡nagrinėjusi faktines ir teisines aplinkybes, 2013-06-12 priėmė sprendimÄ Nr. 37 netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir nekeisti nekilnojamojo turto, pastato – parduotuvės, esančios Kauno m. sav.

Kauno m. (duomenys neskelbtini) g. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mokestinės vertės pagal pateiktÄ ataskaitÄ (b. l. 37–38).Byloje ginčas kilęs dėl VÄ®RC 2013-06-12 sprendimo Nr. 37 teisėtumo bei pagrįstumo. Pastato mokestinė vertė, nustatyta 2011-01-01 atliktu masiniu vertinimu, yra 2 588 000 Lt. Pagal individualų Pastato vertinimÄ , kurį atliko UAB „Resolution valuations“ vardu vertintojas V. L., taikydamas lyginamÄ jį metodÄ , 2013-03-12 Pastato rinkos vertė – 1 530 000 Lt (b. l. 41, 42).PareiÅ¡kėja VÄ®RC sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ motyvuoja tuo, kad jis priimtas remiantis neteisėta ir nepagrįsta Tarnybos 2013-05-31 iÅ¡vada Nr. RC-34(13) „Dėl UAB „Resolution valuations” turto vertinimo ataskaitos Nr. LT-13-03-12-6292 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytiems reikalavimams“.Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 str. 2 dalyje nustatyta (ginčui aktualiu laikotarpiu), kad nekilnojamojo turto mokestine verte gali bÅ«ti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , jeigu Å¡is individualus vertinimas buvo atliktas taikant Å¡io įstatymo 9 str. 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo Å¡io nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimÄ , ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Mokesčio mokėtojo (Å¡io įstatymo 3 str. 3 dalyje nurodytais atvejais – nekilnojamojo turto savininko) praÅ¡ymas nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytÄ atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ , kartu su Å¡io nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita (toliau – praÅ¡ymas) pateikiamas turto vertintojui ir nagrinėjamas Å¡io įstatymo 10 str. 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu praÅ¡ymas tenkinamas, nekilnojamojo turto individualaus vertinimo metu nustatyta vertė Å¡io nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį pateiktas praÅ¡ymas, pradžios tol, kol turto vertintojas Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato (patvirtina) naujÄ Å¡io turto mokestinę vertę, o Å¡io įstatymo 9 str. 2 d. 3 ir 4 punktuose nurodyto turto atvejais – ne ilgiau negu Å¡io įstatymo 9 str. 3 dalyje nurodytÄ laikotarpį.

Nekilnojamojo turto vertinimÄ atlieka turto vertintojas – turtÄ vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ (NTMÄ® 2 str. 12 dalis, 9 str. 1 dalis).Pažymėtina, kad turto ar verslo vertinimo ataskaitų atitiktis įstatyme numatytiems reikalavimams prisideda prie tinkamo ir skaidraus rinkų veikimo, mažina galimybes iÅ¡vengti informacijos trÅ«kumo ar netikslumo, galinčių lemti su įvairaus pobÅ«džio turtu ar verslu susijusių rinkos sutrikimų, nepagrįsto mokestinių prievolių nustatymo ir surinkimo.

Teismas pažymi, kad masinio vertinimo bÅ«du ir individualaus vertinimo bÅ«du nustatyta mokestinė turto vertė ženkliai skiriasi, t. y. masinio vertinimo bÅ«du pastatas buvo įvertintas 2 5855 000 Lt, o individualiu vertinimu – 1 530 000 Lt, todėl vertinant mokestinės vertės nustatymo individualaus vertinimo bÅ«du teisingumÄ ypač svarbus tokios vertės nustatymo pagrindimas.Tarnyba 2013-05-31 iÅ¡vadoje Nr. RC-34(13) konstatavo, kad Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto bei Metodikos 62.4, 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Tarnyba nurodė, kad nors Ataskaitoje yra pateiktos taikytos formulės, skaičiavimo rezultatai, apraÅ¡yta vertinimo procedÅ«ra, tačiau tiek taikant lyginamÄ jį metodÄ , tiek taikant pajamų metodÄ , nėra aiÅ¡kÅ«s turto sandorių pataisų koeficientų skaičiavimai. Taip pat iÅ¡vadoje pažymėjo, kad pateikiant turto vertės nustatymo pagrindimÄ ataskaitoje parodyti skaičiavimai neatspindi visų atliktų matematinių veiksmų, todėl nėra galimybės patikrinti, ar atlikti skaičiavimai yra teisingi.LVAT, siekdamas suformuoti vienodÄ administracinių teismų praktikÄ administracinėse bylose dėl Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vados, kurioje konstatuota, kad tam tikro turto vertintojo parengta ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, galimumo bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu, sudarė iÅ¡plėstinę penkių teisėjų kolegijÄ .

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014-05-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-162/2014 konstatavo, kad Tarnybos iÅ¡vada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nepaneigia Å¡ios ataskaitos, o tik iÅ¡reiÅ¡kia Tarnybos nuomonę dėl ataskaitos atitikties Ä®statymo 22 straipsniui. Tarnybos iÅ¡vada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Ä®statymo 22 straipsnio reikalavimams yra įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turintis dokumentas, kuris padėtų ginče dėl tam tikro turto arba verslo vertinimo nustatyti tikrÄ jÄ tam tikro turto arba verslo vertę.

Tarnybos iÅ¡vada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra viena iÅ¡ nuomonių, kurios gali turėti įtakÄ , nustatant su turto arba verslo vertinimo ataskaita susijusių asmenų teisinę padėtį. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Ä®statymo 23 str. 1 dalis aiÅ¡kintina sistemiÅ¡kai ir suprantama kaip nuostata, apibrėžianti prielaidas atvejams, kai įstatymo galiÄ turinčiame akte numatoma pareiga vadovautis iÅ¡vada kaip ataskaitos paneigimÄ konstatuojančiu aktu. Nuo tokio įtvirtinimo galėtų keistis ir Tarnybos iÅ¡vados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos statusas jos sukeliamų teisinių pasekmių aspektu.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos iÅ¡vados statusas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai įtvirtintas įstatymo galiÄ turinčiame akte, o iÅ¡vada be tokio įtvirtinimo reiÅ¡kia Tarnybos nuomonę dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Ä®statymo 22 straipsnio reikalavimams.Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Tarnybos iÅ¡vada nėra laikytina ginčijamo sprendimo pagrindu, o yra vienu iÅ¡ įrodymų sprendžiant klausimÄ dėl individualaus vertinimo bÅ«du nustatytos mokestinės vertės pagrįstumo.

Kaip matyti, be Tarnybos išvadoje nurodytų Ataskaitos neatitikimų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto bei Metodikos 62.4 ir 83.5 punktų reikalavimams, atsakovo Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisija ginčijamame sprendime taip pat konstatavo, kad Ataskaita parengta ir vertinimas atliktas nesilaikant Taisyklių 45.5. ir 45.6. punktų reikalavimų.Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkte nustatyta, kad ataskaitoje turi būti nurodyti turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus.

Å is ataskaitos turinio reikalavimas detalizuotas Metodikos 62.4 punkte, kuriame nurodyta, kad turto vertinimo ataskaitoje privaloma pateikti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei atliktų skaičiavimų rezultatus. Taikant pajamų metodÄ , turto vertintojas ataskaitoje privalo nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus (Metodikos 83.5 punktas).Aplinkybės, kad Ataskaitoje nebuvo pateikti visi skaičiavimai, jų sekos, kurie leistų patikrinti, kad Pastato mokestinė vertė apskaičiuota teisingai, iÅ¡ esmės nustatytos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-10-14 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-4347-244/2013, kurioje buvo ginčijamas Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013-05-30 sprendimas Nr. GT-36(13)-S dėl drausminės nuobaudos turto vertintojui V.

L. paskyrimo už teisės aktų pažeidimus, padarytus rengiant turto vertinimo ataskaitÄ Nr. LT-13-03-12-6292. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 58 str. 2 dalies nuostatas Å¡ios aplinkybės iÅ¡ naujo neįrodinėtinos. Teismo 2013-10-14 sprendime konstatuota, kad nors Ataskaitoje pateikta gana detali skaičiavimų seka ir taikytos formulės, tačiau dėl kai kurie skaičiavimai yra be papildomų paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie jose įraÅ¡ytų pataisų koeficientų dydžių pagrįstumÄ , teisingumÄ ir objektyvumÄ ; pataisų dydžiai nėra pagrįsti skaičiavimais, todėl nėra galimybių patikrinti jų pagrįstumo.

Skaičiavimai turi bÅ«ti tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, galima bÅ«tų patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti. Tinkamai nepagrindus taikytų pataisos koeficientų apskaičiavimų, pripažintina, kad vertė yra apskaičiuota neteisingai. Teismas pažymėjo, kad skaičiuojant vertinamo objekto vertę lyginamuoju metodu, Ataskaitoje nurodomi skirtingi duomenys apie lyginamÄ jį objektÄ Nr.

2. Ataskaitos 22 punkte nurodoma, kad šio objekto pardavimo kaina yra 1 450 000 Lt, o Ataskaitos 25 punkte esančioje lentelėje pateikta kita suma – 1 652 893 Lt, atitinkamai neteisingai apskaičiuota 1 kv. m pardavimo kaina, t. y. nurodyta 762,95 Lt už kv. m, nors, remiantis VĮRC duomenimis, šio objekto 1 kv. m pardavimo kaina yra 669 Lt, tokia neteisingai nustatyta lyginamojo objekto Nr. 2 kaina turėjo įtakos galutinei vertei. Ataskaitos 25 punkte esančioje lentelėje pateikiamos 1 kv. m kainos korekcijos apskaičiuotos netiksliai.

Galutinė koreguota 1 kv. m vertė nurodyta 1 055,48 Lt, nors turėjo bÅ«ti 1 018,39 Lt, atitinkamai viso objekto vertė ne 1 530 000 Lt, o 1 470 000 Lt. Nors apskaičiuotos 1 kv. m kainos korekcijos neturėjo esminės reikÅ¡mės galutiniam rezultatui, tačiau skaičiavimams panaudota neteisinga lyginamojo objekto Nr. 2 pardavimo kaina, t. y. ne 669 Lt už kv. m, o 762,95 Lt už kv. m, lėmė galutinės vertės neteisingÄ nustatymÄ (skirtumas 54 000 Lt). Skirtingi duomenys pateikiami apie nagrinėtus nuomos sandorius: 29 punkte nurodyta, kad lyginamojo objekto Nr. 3 nuomos kaina buvo 14 Lt per mėn. už kv. m, nors Ataskaitos 27 punkte nurodyta 12 Lt per mėn. už kv. m.

Remiantis VÄ®RC duomenimis, minėto lyginamojo objekto nuomos kaina buvo 14 Lt per mėn. už kv. m. Skaičiavimuose buvo panaudota teisinga nuomos kaina (14 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos Ataskaitos 24, 25, 28 ir 29 punktuose taikyti pataisos koeficientai nėra pagrįsti skaičiavimais, taikant lyginamÄ jį metodÄ atlikti koreguotos kainos skaičiavimai buvo netikslÅ«s arba jiems panaudoti neteisingi duomenys, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Ataskaita parengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal individualų vertinimÄ , jei nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka tokius reikalavimus: <...> individualus vertinimas atliktas ir ataskaita parengta nurodant sÄ lygas, aplinkybes ir veiksnius, turinčius įtakos vertinamo turto vertei, jie pagrindžiami rinkos duomenimis bei skaičiavimais (45.5. punktas); vertinimo metu darant prielaidas, remiamasi analogų palyginimais, statistikos duomenimis, ankstesnės veiklos rezultatais, jos pagrindžiamos skaičiavimais (45.6. punktas) <..>.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (b. l. 17–18, 19–20, 42–43, Administracinės bylos Nr. I-282-764, t. 1, b. l. 19–51) bei aplinkybių visumÄ , patvirtina, kad Ataskaitoje pateikiamas turto vertės pagrindimas nėra pakankamai iÅ¡samus ir Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. 4 d. 13 punkto ir Metodikos 62.4 ir 83.5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės jokių įrodymų, paneigiančių VĮRC sprendimo argumentus, teismui nepateikė. Esminiu argumentu, kurio pagrindu ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas, nurodė tai, kad Ataskaita yra galiojanti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 dalies prasme, nes yra nenuginčyta. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir tvirtina, kad Ataskaitos neatitikimas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra neginčytinai įrodytas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neneigia aplinkybės, kad Ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų. Teismas pabrėžia, kad Ataskaitos pateikimas savaime nepreziumuoja iÅ¡vados, jog ji parengta teisingai ir laikantis visų nekilnojamojo turto vertinimÄ ir mokestinės vertės tikslinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors Mokesčio įstatymo 10 str. 2 dalies nuostata suteikia galimybę nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytÄ atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimÄ , laikytina, jog pagal minėtÄ nuostatÄ suteikiama galimybė vadovautis nekilnojamojo turto mokestine verte, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualu vertinimÄ , tačiau tai nėra įstatymų leidėjo įtvirtintas besÄ lyginis paliepimas (LVAT 2007-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-610/2007).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju konstatuotas ne tik Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, bet ir Taisyklių 45.5. ir 45.6. reikalavimų pažeidimas, todėl Ataskaita negali bÅ«ti pripažinta tinkama pagrindžiant individualiu vertinimu nustatytÄ mokestinę vertę.Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad VÄ®RC sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjos pateiktas praÅ¡ymas dėl mokestinės turto vertės pakeitimo pagal individualų vertinimÄ negali bÅ«ti tenkinamas, nes pateikta Ataskaita Nr. LT-13-03-12-6292 negali bÅ«ti laikoma teisinga ir teisėta, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas, o VÄ®RC Nekilnojamo turto mokesčių mokėtojų skundų ir praÅ¡ymų nagrinėjimo komisijos 2013-06-12 sprendimas „Dėl mokestinės vertės“ Nr. 37 paliktinas nepakeistas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjos UAB „Litectus“ skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                    ArÅ«nas Kaminskas                                                                  Margarita Stambrauskaitė                                                                  Halina Zaikauskaitė